Lenkų teatro režisieriaus Michał Borczuch intensyvus seminaras Klaipėdoje

Lenkų teatro režisierius, Krokuvos Nacionalinės teatro meno akademijos (National Academy of Theatre Arts in Krakow) dėstytojas Michał Borczuch vedė intensyvų penkių dienų seminarą Klaipėdos fakulteto režisūros studentams ir aktoriams. Kūrybinių dirbtuvių metu buvo analizuojami ir laisvai interpretuojami vokiečių rašytojo Thomo Manno romano „Užburtas kalnas“ epizodai, pasitelkiant šiuolaikinį, asmeninį ir kolektyvinį požiūrį.

Pristatydamas seminaro metodiką, Borczuch pabrėžė, kad tokio formato dirbtuvėse literatūrinė medžiaga jam nėra galutinis tikslas, o greičiau kūrybinis impulsas:

„Skaityti ir analizuoti visą Thomo Manno romaną, žinoma, visuomet naudinga, tačiau tokio trumpo seminaro metu „Užburtas kalnas“ tampa tik pretekstu ir provokacija. Dirbdami su atskiromis ištraukomis, galime pasiekti visiškai netikėtas, iš anksto neplanuotas teritorijas“.

Seminaro centre atsidūrė atmosferos kūrimas, aktoriaus buvimas scenoje, vidinio monologo vaizdavimas, minties ir veiksmo ryšys bei režisieriaus darbo amato ypatumai – nuo pasirengimo repeticijoms iki kolektyvinės kūrybos. Studentai dirbo su pasirinktais romano fragmentais, juos aktualizuodami per šiuolaikines sociopolitines patirtis, asmeninę atmintį ar pandemijos laikotarpio refleksijas.

Dirbtuvėse dalyvavę studentai pabrėžė proceso intensyvumą ir atvirumą. Režisierė Monika Steponavičiūtė pastebėjo, kad „kiekviena diena atnešdavo naujų atradimų, o kiekvienas atsiliepimas keitė jau egzistavusią miniatiūrą“. Ji taip pat pripažino, jog pasirinkta medžiaga „šiek tiek gąsdino savo apimtimi ir temų gausa“, tad „Užburtam kalnui“ norėtųsi skirti daugiau nuoseklaus laiko nei leidžia penkių dienų dirbtuvės.

Režisierė Jurgita Rudėnaitė išskyrė teorines paskaitas apie režisieriaus darbą, repeticijų planavimą ir pasiruošimą scenoms, taip pat galimybę itin laisvai interpretuoti kūrybinius elementus. Aktorė Agnė Virkutytė teigė, jog dirbtuvės atvėrė „kitokį požiūrį į vidinio monologo vaizdavimą scenoje, minties ir veiksmo ryšį bei savitas literatūrinės medžiagos aktualizavimo priemones“. Aktorei Emilijai Žuravliovaitei seminaras paliko didelę žymę: „Nors jis daugiausia buvo skirtas režisieriams, kaip aktorė išsinešu atvirumą nežinojimui ir priminimą, kad svarbiausia proceso dalis yra ieškojimas.“

Nors visi dalyviai pripažino, kad penkių dienų laikotarpis buvo per trumpas išsamiai prozos adaptacijai, seminaras buvo įvardytas kaip įkvepiantis ir reikšmingas profesinis impulsas, skatinantis drąsiai ieškoti savitos teatrinės kalbos.

Michał Borczuch (g. 1979 m. Krokuvoje) – lenkų teatro režisierius, baigęs Ludwiko Solskio dramos meno akademiją. Debiutavo 2005 m. Stary teatre, o 2006 m. teatre „Theater an der Wien“ asistavo Krystianui Lupai statant operą „Stebuklingoji fleita“. Jis taip pat bendradarbiavo su Patrice’u Chéreau pagal „Rolex Mentor and Protégé Arts Initiative“ programą ir tris kartus buvo nominuotas „Paszport Polityki“ apdovanojimui.

Borczuchas garsėja asmenišku, ironišku teatru, kuriame daugiausia dėmesio skiriama intymumui, silpnumui ir kasdienybei, o ne didiesiems pasakojimams. Jis dažnai dirba su neprofesionaliais atlikėjais, tarp jų – autistiškais asmenimis ir socialinę atskirtį patiriančiais vaikais („Lepiej tam nie idź“, „Paradiso“). Tarp žymiausių jo pastatymų – „Lulu“, „Verteris“, „Doriano Grėjaus portretas“, „Dviejų galvų veršelio metafizika“ ir „Apokalipsė“. Kritikai vertina jo išskirtinį darbą su aktoriais ir gebėjimą kurti netikėtus, emociškai atvirus teatrinius pasaulius.

2026 02 12