TEATRO BAIGIAMIEJI DARBAI | SPEKTAKLIS „POLAROID“

2026 m. gegužės 12 d., antradienį, 18 val.,
LMTA studijų miestelis, 310 auditorijoje (Olandų g. 21A, Vilnius)

TEATRO BAIGIAMIEJI DARBAI | SPEKTAKLIS „POLAROID“
Režisierė Ieva Stundžytė

„Nieko nebeliko. Ne visko iškart. Ne koks nors didžiulis sprogimas. Ne per vieną dieną, kai gali matyti, kas darosi, ir kovoti. Bet taip pamažu, kad to nepamatai. Ilgas, maudžiantis skausmas. Karts nuo karto pagalvoji: „Kaip mes iš ten atsidūrėme čia? Kaip leidome, kad taip atsitiktų? Blogiau būti nebegali.“ Bet gali. Vis blogiau ir blogiau.“ (Helena)

 

„Noriu žinoti, kur esu. Žinojau nuo tada, kai buvau devyniolikos, aišku? Žinojau, kur link viskas eina. Ir, aišku, tai buvo suknista tragedija. Mano gyvenimas buvo tragedija ir tai gąsdino, buvo liūdna, ir daužydavau galvą į sieną. Bet žinojau, kur link viskas eina. Po truputį mano imuninė sistema iro, kol… jokio aiškaus skaičiaus.“ (Timas)

 

„Aš galiu galvoti tik apie tave. Galvoju apie tave visą laiką. Norėčiau taip nesijausti, bet jaučiuosi. Tikiuosi… Tegu šūdina muzika tai nusineša, tegu šūdina… bumbumbum… tegu užpildo tavo galvą. Bumbum. Bet nebegaliu taip daugiau. Nebegirdžiu muzikos.“ (Viktoras)

 

„Taigi dabar esu viena. Būtent to visada ir bijojau. Likti viena. Aš kalbu, kalbu su kažkuo, ir žodžiai nieko nereiškia. Nes aš iš tikrųjų sakau… neišeik iš kambario. Neišeik. Nepalik manęs vienos. Bet ką padaryčiau, kad būčiau su kuo nors. Nori mano kūno? Gerai. Tik pasilik su manimi keletui valandų. Na gerai, iš to pasimokiau. Būsiu savarankiška ir išmoksiu, kaip tokia būti. Valandos… dienos… nieko kito.“ (Nadia)

 

„Velnias, noriu vėl ten atsidurti. Kelias paskutines dienas. Stovėjau ten. Žiūrėjau į policijos mašinas. Slampinėjau aplink stovinčius automobilius, kai netoliese buvo policija. Priversdavau kaukti signalizaciją. Uaaa uaaa uaa. Nagi, prašau. Pasodinkit mane. Vienas jūsų turi mane išgelbėti.“ (Nikas)

 

„Dabar „atsiprašau“ labai madingas, ar ne? Atsiprašome, kad susprogdinome jūsų ambasadą, atleiskite dėl to bado, atsiprašome, kad suleidome jums tą virusą ir stebėjome, kaip jūs mirėte. Atsiprašau, atsiprašau, atsiprašau. Juk tai po velnių nepadeda, aišku? Ir nepadės.“ (Džonatanas)

Vaidina:
Nikas – Eimantas Seselskis
Helena – Karolina Kildaitė
Nadia – Gabrielė Baubaitė
Viktoras – Žygimantas Vainauskas
Timas – Domas Urbonavičius
Džonatanas – Ignas Antanas Giniotis

Kurso vadovai: prof. Aidas Giniotis ir doc. Ieva Stundžytė

Pagal Marko Ravenhillo pjesę „Some explicit polaroids“.

Vertėja – Agnė Narušytė.

Spektaklis dviejų dalių su pertrauka.

Renginys nemokamas. Vietų skaičius ribotas.