Tamara Vainauskienė

Tamara Vainauskienė 1983 m. baigė dainavimo specialybės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Zenono Paulausko klasė). 1990-1993 m. studijavo LMTA doktorantūroje. Humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktarė (1993). Disertacijos tema Lietuvių vokalo pedagogikos susidarymas ir raida (1919-1949 m.), vadovas prof. dr. Jonas Bruveris.

Tamara Vainauskienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto nuo 1984 metų, docentė (1997). Dėstyti ir dėstomi dalykai: dainavimas, dainavimo mokymo metodika, dainavimo meno istorija, pedagogikos ir pedagoginio repertuaro studijų seminarai, pedagoginė praktika, vadovauta tiriamiesiems darbams muzikos mokytojo profesinei kvalifikacijai įgyti, gretutinių pedagogikos studijų baigiamiesiems darbams (daugiau kaip 130), magistro baigiamųjų darbų rengimui, meno aspirantūros mokslo projektams.

Per pedagoginės veiklos laikotarpį ir teorinius ir praktinius vokalo pedagogikos dalykus baigė per 70 bakalaurų ir magistrų. Tarp jų – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos dainavimo mokytojai, metodinės grupės vadovas Liutauras Navickas ir Nijolė Kniukštaitė-Vaičiulienė, ilgametė Nacionalinės Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio menų mokyklos dainavimo mokytoja Dalia Miniotaitė-Tarabildienė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Šiaulių konservatorijos dainavimo mokytojas Gediminas Tiškevičius-Varna, Karoliniškių muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Raimonda Janutėnaitė, Vilniaus vaikų muzikos mokyklos „Lyra“ dainavimo mokytoja Eglė Klimaitė, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ vyr. mokytoja Ieva Matulionytė, Vilniaus kolegijos docentės Eglė Juozapaitienė ir Dalia Babilaitė, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Aistė Širvinskaitė-Ruškienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros ilgametis dainavimo dėstytojas Vladas Bagdonas, Dainavimo katedros profesorius Deividas Staponkus, docentė Julija Stupnianek-Kalėdienė ir kt. Kai kurie pedagoginės praktikos mokiniai vėliau studijavo dainavimo specialybę ir tapo profesionalais, tarp jų – Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Tadas Girininkas.

Dainavimo magistro darbus apgynė daugiau kaip 230 magistrų, tarp jų – Laimonas Pautienius, Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, Joana Gedmintaitė-Šlepikienė, Sandra Janušaitė-Iljoitienė, Vaidas Vyšniauskas, Jurgita Adamonytė, Lauryna Bendžiūnaitė, Lina Dambrauskaitė, Edgaras Montvidas, Deividas Staponkus, Ramūnas Urbietis, Mindaugas Zimkus, Jovita Vaškevičiūtė, Tadas Girininkas, Rafailas Karpis, Ieva Prudnikovaitė, Asmik Grigorian, Ieva Juozapaitytė, Vera Talerko, Gabrielė Kupšytė, Paulius Prasauskas, Salomėja Petronytė, Emilė Elena Dačinskaitė ir kt. Meno licenciatės Aušra Liutkutė-Povilaitienė, Julija Stupnianek-Kalėdienė.

1993-2007 m. Vainauskienė dirbo LMTA Muzikologijos institute mokslo darbuotojos, vėliau1vyresniosios mokslo darbuotojos pareigose. Moksliniai interesai apima lietuvių muzikos pedagogikos problematiką (muzikos mokymo sistemos Lietuvoje formavimąsi ir pirmuosius tris raidos dešimtmečius), dainavimo meno istorijos, teorijos, pedagogikos sritis. Pagrindinis dėmesys skiriamas vokalo mokykloms, jų raidos ypatumams, sąveikai, tradicijoms, pažangioms mokymo metodikoms, dainininkų ugdymo optimizavimo, vokalinės muzikos interpretacijos klausimams.

Tamara Vainauskienė paskelbė mokslo darbų mokslo recenzuojamuose leidiniuose ir meno bei profesiniuose leidiniuose, mokslo ir meno sklaidos publikacijų, teorinių-metodinių darbų, tarp jų – Dainavimo pagrindų formavimas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2004, recenzijų. Skaitė pranešimų tarptautinėse ir nacionalinėse mokslo konferencijose. Parengė per 150 straipsnių Muzikos enciklopedijai (1-3 t., 2000-2007). Bendradarbiavo su Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutu rengiant Visuotinę lietuvių enciklopediją (72 straipsnių autorė ir recenzentė), kitus enciklopedinius leidinius. Kolektyvinės mokslinės monografijos bendraautorė – Lietuvos muzikos istorija. II knyga. Nepriklausomybės metai 1918-1940. Sudarė A.Ambrazas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009. Parengė mokslinę monografiją Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: pagrindai, ištakos, tradicijų sąveika. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016.

Kai kurie moksliniai straipsniai:
1. Lietuvių vokalo mokyklos pradžia. Kultūros barai. 1992, Nr.12, p.61-64.
2. Privatūs vokalo pedagogikos židiniai Kaune 1920-1940. Gama, 1995, Nr.9, p.18-19.
3. Muzikos pedagogikos Šiauliuose pradžia. Muzikos barai. 1995, Nr.8-10(169-171), p.3-4.
4. Muzikos mokymo įstaigos ir vokalo pedagogika Panevėžyje. Gama, 1996, Nr.13, p.35-37.
5. Dainavimo pedagogika 1920-1940 m. Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Menotyra. 1997, Nr.2, p.61-68.
6. Lietuvių vokalo pedagogikos raida (1920-1990). Dailė, muzika ir teatras valstybės gyvenime 1918-1998. Vilnius, LMA, VDA. 1998 m. kovo 26-27 d., p.181-186.
7. Kauno valstybinė muzikos mokykla ir konservatorija 1920-1940. Menotyra, 2000, Nr.3 (20), p.29-36.
8. Vilniaus konservatorijos formavimasis ir raida 1940-1949 metais. Menotyra. 2003, Nr.1(30), p.43-50.
9. Pirmojo pokario dešimtmečio lietuvių vokalo pedagogika: tradicijų ir reformų sandūra. Meno ir žmogaus sąveika: kūryba, interpretacija, pedagogika. Vilnius, LMTA, 2004, p.216-225.
10. Kauno konservatorijos veikla pokario metais. Menotyra. 2006, Nr.1(42), p.31-37.
11. Kai kurie Vilniaus žydų muzikos instituto veiklos aspektai. Muzika ir teatras: nuo kūrybos iki edukacijos.Vilnius, LMTA, 2007, p.212-217.
12. Vokalinio fakulteto formavimas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje 1949-1950 metais. LMTA 75-metis: meno kūrybos, mokslo ir pedagogikos raida. Vilnius, LMTA, 2008, p.216-223.
13. Virgilijus Noreika. Penki kūrybos dešimtmečiai: periodizacija ir charakteristika. Žymiosios muzikos ir teatro asmenybės: jų veiklos projekcija Lietuvos kultūroje. Vilnius, LMTA, 2009, p.170-179.
14. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: veiksniai, genezė, metodikų koreliacija. Lietuvos muzikologija, 2012, t.13, p.165-174.
15. Camillo Everardi dainavimo mokyklos tradicija Lietuvoje: principai ir archetipai, sklaida, paralelės. Menotyra, t.21, Nr.3, 2014, p.228–242.
16. Juozas Tumas-Vaižgantas apie Valstybės operą: įžvalgų apmąstymas. Ars&Praxis, t.2, 2014, p.58-59.
17. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokymo sistema: metodų atskleidimas ir verifikacija. Lietuvos muzikologija, t.15, 2014, p.50–57.
18. Valstybės teatro solistė Vladislava Grigaitienė: balso metamorfozė ir vokalinio meno principų kilmė. Ars&Praxis, t.7, 2019, p.22-37.
19. Valstybės teatro istorijos fragmentas: G. Verdi operos „Aida“ pastatymas su K. Petrausku, V. Grigaitiene, V. Jonuškaite. Ars&Praxis, t.8, 2020, p.13-27.
20. Užsienio operos solistų gastrolės Valstybės teatre: asmenybės ir vokalo mokyklų identifikavimas. I dalis. Ars&Praxis, t.10-11, 2022, p.45-63.
21. Užsienio operos solistų gastrolės Valstybės teatre: asmenybės ir vokalo mokyklų identifikavimas. II dalis. Ars&Praxis, t.11, 2023, p.11-36.

Tamara Vainauskienė yra Muzikų sąjungos narė, dalyvavo Franzo Schuberto draugijos, LMTA Alumnų draugijos veikloje. Skaitė viešas paskaitas, pranešimus kultūros ir meno renginiuose, vedė vokalinės muzikos koncertus, tobulino kvalifikaciją moksliniuose koliokviumuose, seminaruose, kursuose, dalyvavo projektuose, vokalistų konkursų žiuri ir ekspertinėje veikloje. Tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika” ekspertė (2007-2012).