Studentų tekstai. „De musica“: ieškojimai ir atradimai

„Sveiki, kolegos“ – sveikinosi su visais muzikologas, politikas Vytautas Landsbergis kasmetinėje Jaunųjų muzikologų konferencijoje. Aš susimąsčiau, ar tikrai esu šio iškilaus muzikologo kolegė? Juk net pirmo kurso nesu baigusi, bet sėdėdama prie garsių muzikologų ir klausydamasi konferencijos-konkurso „De musica: ieškojimai ir atradimai“ galėjau pasijausti viena iš jų.

Prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis

Jaunųjų muzikologų konferencija – jau tradicija tapęs renginys, bet aš jame dalyvavau pirmą kartą. Konferencija vyko kovo 28 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Juozo Karoso salėje. Jos metu buvo minimos muzikologo prof. habil. dr. Algirdo Jono Ambrazo 85-osios gimimo metinės.

Konferenciją pradėjęs muzikologas V. Landsbergis pasidalijo prisiminimais apie profesorių A. Ambrazą. Nuotaikingi pasakojimai neretai priversdavo nusišypsoti ar net sukikenti. Linksmai nusiteikę, prof. habil. dr. Gražinos Daunoravičienės vedini prisiminimų keliu, klausytojai turėjo galimybę „persikelti“ į muzikologo A. Ambrazo namus. Nuotraukos kėlė nuostabą, nes Profesoriaus namai greičiau atrodė kaip biblioteka – kur pasisuksi, vien lentynos su knygomis! Iš visų rastų ir pranešime aptartų daiktų mane labiausiai sudomino jo rašytas dienoraštis – labai norėtųsi paskaityti, ką garsusis muzikologas yra užrašęs…

Prof. dr. Juozas Antanavičius, prof. dr. Jonas Bruveris, doc. dr. Jūratė Gustaitė, Vitalija Mockutė, prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė / Fotografavo doc. dr. Audra Versekėnaitė

Prisiminus apie Algirdą Ambrazą tęsė prie „apvaliojo stalo“ susėdę buvę muzikologo kolegos: prof. dr. Juozas Antanavičius, prof. dr. Jonas Bruveris, doc. dr. Jūratė Gustaitė, prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, muzikologės Laimutė Ligeikaitė ir Vitalija Mockutė. Šilti atsiminimai leido artimiau pažinti Profesorių, o pasakojimus dar labiau pagyvino pateiktyje matomas vaizdo montažas, kuriame buvo sudėtos įvairios nuotraukos (jį parengė Muzikos teorijos ir kritikos B2 studentė Karolina Rimskytė ir jos dėstytoja doc. dr. Rima Povilionienė). Nuo prisiminimų dėmesį atitraukdavo fortepijono garsai: Benediktas Bazaras atliko du Juozo Gruodžio kūrinius „Varpai“ ir „Šposas“ bei Vlado Jokūbėno kompoziciją „Iš pasakų krašto“.

Po pertraukos konferenciją tęsė jaunieji muzikologai. Jie pateikė savo pristatymus ir buvo vertinami komisijos: doc. dr. Laimos Budzinauskienės, prof. habil. dr. G. Daunoravičienės ir V. Mockutės. Žiūrovai girdėjo keturis pristatymus: Karolinos Rimskytės „Kronos“ projektas „50 for the future“: mikrotonalumo tendencijos naujausiame repertuare styginių kvartetui“, Karolinos Šaltmirytės „Kaip tapti parazitu“, Kotrynos Lukšytės „Šiandienos muzikos klausytojo įpročiai internetinių srautinio muzikos transliavimo platformose“ ir Justino Stankevičiaus „Ar dirbtinis intelektas gali būti kompozitoriumi? Šabloninės muzikos potencialas dirbtinio intelekto amžiuje“.  Mane labiausiai įtikino Karolinos Šaltmirytės pristatymas: mergina paaiškino, kas yra parazitavimas biologinėje, socialinėje, meninėje ar muzikinėje erdvėse. Net nebūčiau pagalvojusi, jog kito kūrinio citavimą galima vadinti „parazitavimu“; dėl šio termino pritaikymo muzikos menui buvo ginčijamasi konferencijos diskusijų metu, nes iškyla klausimas kas yra „parazitavimas“, o kas ne? Vieningos nuomonės neradome, bet, manau, kiekvienas apie tai susimąstė. Skirtingai nei man, komisijai labiausiai patiko Justino Stankevičiaus pristatyta tema apie dirbtinį intelektą. Jis įdomiai pateikė dirbtinio intelekto kūrybos pavyzdžių ir papasakojo kaip vyksta kūrybos procesas.

Ši konferencija suteikė galimybę geriau pažinti muzikologą prof. habil. dr. Algirdą Joną Ambrazą, išgirsti jaunųjų muzikologų ir pasisemti patirties. Tikiuosi kitais metais dar kartą dalyvauti šioje konferencijoje ir galbūt ne tik kaip klausytoja.

Aistė Pranciulytė
Muzikos teorijos ir kritikos studentė, B1
2019 04 04