Apdovanoti ryškiausių Lietuvos muzikologijos darbų autoriai
Birželio 13 d. Lietuvos kompozitorių sąjungoje jau dvidešimtą kartą nuo 2004-ųjų vykusiame konkurse buvo paskelbti ir apdovanoti ryškiausių 2022 metų muzikologijos darbų autoriai. Sveikiname šių metų laureatus, tarp kurių – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriai, habil. dr. Gražina Daunoravičienė ir Mindaugas Urbaitis!
Renginyje skambėjo sveikinimo žodžiai, kolegos skaitė specialiai šiai progai sukurtas laudacijas laureatams, lietuvių kompozitorių muzikos programą parengė kanklininkė doc. dr. Aistė Bružaitė, sopranas Milda Baronaitė ir birbynininkas doc. Egidijus Ališauskas.
„XXI amžiuje tenka norom nenorom vis dažniau susimąstyti apie tai, kas yra muzikologija ar kokia ji turėtų būti. Tai – ne tik mokslo monografijos, bet ir muzikos kritika, radijo laidos, tinklalaidės, muzikos prodiusavimo darbai, pedagogika, kompaktinių plokštelių sudarymas ir daug kitų įvairiausių muzikologijos veidų. Neatsitiktinai tad šiemet vertinimo komisija nusprendė premijuoti ne tik fundamentaliajai muzikologijai tradiciniu jos pavidalu atstovaujančius darbus, bet ir tokius, kurie muzikologijos kaip mokslo sampratą žaismingai ir kartu prasmingai išplečia iki muzikologijos kaip meno. Jie ne tik fiksuoja Lietuvos kultūros lauką, bet ir patys jame palieka ryškų įspaudą“, – iškilmėje kalbėjo vertinimo komisijos ir LKS muzikologų sekcijos pirmininkė, prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.
Vytauto Landsbergio premija skirta kompozitoriams Šarūnui Nakui ir Mindaugui Urbaičiui už nesisteminę edukaciją ir sistemingas provokacijas radijo laidų cikle „Modus“ (LRT). „„Modus“ autoriai užaugino kelias melomanų kartas, pritraukdami jas ne tik prie radijo imtuvų, bet paskatinę užeiti į šiuolaikinės muzikos festivalius, pasiieškoti pirmąsyk išgirstų kompozitorių muzikos kitose platformose. Klausytojai, pasak Šarūno, išėjo savotišką „Modus“ akademiją. Toji akademija itin neformali, čia nėra vadovėlinių tiesų: muzikos spektras neaprėpiamas, laidos autorių komentarai nenuspėjami – kartais adoraciniai, kartais kritiški, kartais ironiški. Nėra tokios muzikos, kuri būtų atmesta kaip netinkama laidos kokybės kartelei, net jei iš autorių komentarų justi skeptiškas požiūris. „Modus“ nekuria naujosios muzikos kanono. Kartu su savo klausytojais autoriai patys mokosi „Modus“ akademijoje ir vis dar nepraranda noro sužinoti naujų dalykų“, – laudacijoje laureatams sakė muzikologė Jūratė Katinaitė.
Onos Narbutienės premija įteikta žurnalistui Dariui Krasauskui už įtaigią žmogaus ir muzikos sambūvio dokumentiką Hermano Perelšteino biografijoje „Šefas“ (knygą 2022 m. išleido D. Krasauskas). Pasak laudaciją autoriui skaičiusios muzikologės Eglės Bertašienės, „už pagauliai ir lengvai dėliojamų sakinių bei kruopščiai dokumentuotų Hermano Perelšteino dramatiško gyvenimo įvykių slepiasi gilus, įspūdingas ir stipriai įkvepiantis asmenybės paveikslas, pribloškiantis detalumu ir realistiškumu. […] Brėžiant biografinę liniją, tarsi jos šešėlis iš paskos visur lydi, ryškėja Lietuvos istorijos ir muzikinės kultūros gija. Suprantama ne tik specialistui, ne tik muzikologui, bet ir eiliniam kultūra besidominčiam skaitytojui.“
Lietuvos kompozitorių sąjungos premija atiteko muzikologei Gražinai Daunoravičienei už originalų lietuvių muzikos analizės raktą monografijų dvitomyje „Muzikos genotipo teorinis modelis“ ir „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2022). Kvazisokratišką dialogą parengę laudatoriai – kompozitorius dr. Sigitas Mickis ir etnomuzikologas dr. Eirimas Velička – laudacijoje sakė: „Žanrai nėra vien tik negyvi nomenklatūriniai vienetai; tai tarsi gyvos būtybės, kurios gema, kitėja, merdi ir tampa istorijos dalimi, o vietoje tų senųjų pavidalų kaskart randasi vis nauji. Šiandien, postmoderniame būvyje, postfluksinėje epochoje, mes kaip tik ir esame šios rasties stebėtojai. Tad neginčijama Gražinos Daunoravičienės tyrimo vertė yra tai, kad sugebėta sistemiškai aprėpti post-dada ir post-fluxus muzikos bei tarpdisciplininių meno reiškinių įvairovę ir apibendrintai įvardyti ją kaip postmodernistinį naujosios tradicijos monožanrą. Juk visa yra muzika, visa yra žanras.“
Ryškiausių muzikologų darbų konkursą nuo 2004 m. organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija. 2007 m. premijoms suteikti iškilių Lietuvos muzikologų bendruomenės autoritetų Onos Narbutienės (1930–2007) ir Vytauto Landsbergio vardai, nuo 2015 m. teikiamos ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas, LKS veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2022 m. muzikologų darbus vertino Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos inicijuota dešimties ekspertų komisija: kompozitoriai dr. Sigitas Mickis ir prof. dr. Ramūnas Motiekaitis, muzikos atlikėjai dr. Linas Balandis ir dr. Balys Vaitkus, etnomuzikologas dr. Eirimas Velička, muzikologės Eglė Bertašienė, Eglė Gudžinskaitė, Jūratė Katinaitė, prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (pirmininkė) ir Živilė Tamaševičienė.
Pagal LKS informaciją
2023 06 14
Martyno Aleksos nuotraukos:
