„Erasmus+“ studentai: akys – baisininkės, rankos – darbininkės
2022–2023 metais padaugėjo tiek atvykstančių, tiek ir išvykstančių į Erasmus+ studijų mainus Lietuvos muzikos teatro akademijos studentų. Kalbamės su trimis iš jų – Džiazo katedros III kurso studentu, saksofonininku Martynu Šerpyčiu, studijuojančiu Pietų Danijos muzikos ir teatro akademijoje Odensėje, Helsinkio universiteto Sibelijaus akademijoje studijuojančia Fortepijono ir vargonų katedros III kurso studente, pianiste Gabriele Agile Bajoraite ir Meno vadybos skyriaus Muzikos studijų programos bakalauro III kurso studente Elena Gabija Čapskyte, studijuojančia Pulos universitete Kroatijoje.
Audrius Dabrovolskas
Kodėl pasirinkote šias šalis Erasmus studijoms? Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Martynas Šerpytis: Girdėjau gerų atsiliepimų apie džiazo studijas Odensėje. 2021 m. rudens semestro metu pas mus studijavo Erasmus+ studentas iš Danijos Jens Abel Ozmec, mes susibendravome ir jis daug papasakojo apie savo mokyklą, žmones, buvo atvykę jo draugai, su kuriais teko pabendrauti. Mano specialybės dėstytojas taip pat žinojo šią mokyklą. Apskritai Danijoje yra trys miestai, kur galima studijuoti muzikos dalykus – Odensė, Kopenhaga ir Arhus. Jeigu kalbėtume apie džiazą ir ritminę muziką, Arhuse daugiau propaguojamas „Funk“ ir „RnB“ stilius, Kopenhagoje – dainavimo, dainų rašymo dalykai, labiau leidžiantys atsiskleisti atlikėjams, o Odensė yra kryptinga tuo, jog turi daug tradicinio džiazo. Ją ir pasirinkau.
Elena Gabija Čapskytė: Rinkausi iš mokyklų, su kuriomis bendradarbiauja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, sąrašo. Kodėl Kroatija ir Pulos miestas patraukė mano dėmesį? Pulos universitetas nėra muzikos krypties, nors turi ir menų fakultetų. Norėjau pagilinti vadybos ir prodiusavimo žinias. Be to, universitetas yra modernus, šiuolaikiškas, gerą įspūdį sudarė internete pateikta informacija. Kita vertus, rinkausi miestą, kuris nebūtų per didelis, kaip, pavyzdžiui, Londonas ar Paryžius. Puloje – apie 50 tūkst. gyventojų, mieste yra senovės romėnų palikimo, tai mane labai domina. Universitetas organizuoja daug veiklų, pavyzdžiui, kelis kartus buvau išvykusi į aplinkines šalis – Bulgariją, Serbiją.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Sibelijaus akademija yra užsitarnavusi gerą vardą tarp muzikos universitetų, be to, žinojau profesorių, nes su juo turėjau nuotolinius meistriškumo kursus, kuriuos organizavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Tad nedvejojau ir Sibelijaus akademiją pasirinkau pirmuoju numeriu.
Kokie buvo jūsų lūkesčiai prieš išvykstant Erasmus studijoms ir kiek jie pasiteisino?
Martynas Šerpytis: Jeigu palygintume džiazo tradicijas, Lietuvoje yra daug avangardinio džiazo ir improvizacinės muzikos, todėl norėjau daugiau susipažinti su tradicine džiazo muzika. Visos paskaitos yra labai kryptingos ir mano lūkesčius išpildė.
Elena Gabija Čapskytė: Paskaitose tikėjausi išplėsti savo vadybines ir ekonomines žinias, kurias vėliau pritaikyčiau Lietuvos muzikos rinkoje. Dėl anglų kalbos turėjau lūkestį dar geriau ją pramokti, tai ir pavyksta, nes kalbu daug. Mokausi ir kroatų kalbos, nes tai padeda geriau pažinti kitą kultūrą. Nepasiteisinęs lūkestis – užimtumas, nes tikėjausi, jog bus daugiau paskaitų.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Kai pasiryžti išvažiuoti į kitą šalį studijuoti, visada turi lūkesčių, juk dėl to ir važiuoji. Prieš išvykdama labai domėjausi mokyklomis, kurias buvau įtraukusi į savo sąrašą. Tad žinojau, kad Sibelijaus akademija yra labai profesionali mokykla, su geromis sąlygomis studijuoti. Atvažiavus tai pasitvirtirtino ir pateisino mano lūkesčius.
Kokios studijų sąlygos nustebino?
Martynas Šerpytis: Danijoje mane nustebino tai, kaip jie moka pagirti ir kaip jie šiltai bendrauja.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Kiekvienoje auditorijoje yra labai geri „Steinway“ arba „Yamaha“ instrumentai, kurie laisvai prieinami, nerakinami.
Ar esate patenkinti gyvenimo sąlygomis?
Elena Gabija Čapskytė: Aš nuomojuosi butą su savo draugu, nes nuoma čia pigesnė nei Lietuvoje. Viskas yra komfortiška, gal tik dėl viešojo transporto buvo problemų, nes jis čia važiuoja retai ir nebūtinai pagal tvarkaraštį, todėl nusipirkau dviratį.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Apsistojau per Housing sistemą, nes yra du variantai: Sibelijaus akademijos bendrabutis, bet ten Erasmus studentams nebūna daug vietų, ir Housing sistema, kur tau gali pasiūlyti studiją, kambarį ir šiuo būdu gyvenamąją vietą rasti lengviau.
Su kokiais iššūkiais tenka susidurti Erasmus studijų metu?
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Iššūkių kaip ir nėra, žmonės labai panašūs į lietuvius. Suomiai niekur neskuba, bet yra organizuoti, nevėluoja ir patys labai nemėgsta vėluojančių žmonių. Be to, atvykus pirmomis dienomis tikrai pasijuto, kad Helsinkis yra didelis miestas, nes labai daug skirtingų tautų ir to nepamatysi Lietuvoje.
Martynas Šerpytis: Odensėje bakalauro studijos trunka tik 3 metus, tad kai atėjau į aranžuotės paskaitą, buvau „apšalęs“, kiek daug nesuprantu. Tikrai gan stipri mokykla ir paskaitų lygis aukštas. Jeigu nebūčiau buvęs aktyvus ir norėjęs pasisemti žinių ir tobulėti, tai aš būčiau ir sėdėjęs toje trečio kurso aranžuotės paskaitoje išsižiojęs.
Ar skiriasi ir kaip skiriasi mokymo metodika universitete, kuriame dabar studijuojate?
Martynas Šerpytis: Ženkliai skiriasi mokymo programa, nes LMTA turime daug papildomų paskaitų – klasikinės muzikos teorijos. Danijoje netgi teorinės paskaitos yra susijusios su aranžavimu: susirinkę klasėje pristatome savo aranžuotes ir reharmonizacijas, jas aptariame ir aiškinamės, kodėl pasirinkome taip aranžuoti, komentuojame kolegų aranžuotes, jas grojame. Dėstytojai labai šilti ir draugiški, o paskaitose studentai traktuojami kaip dėstytojų kolegos.
Elena Gabija Čapskytė: Kai kurie dalykai skiriasi, kai kurie ne, tai priklauso nuo dėstytojų. Paskaitų gal mažiau, trukmė skiriasi, gali būti paskaitos po 3 ar 4 valandas, bet jos interaktyvios ir neprailgsta, nes nagrinėjame hipotetines situacijas, nors visos yra teorinės. Bendravimas su dėstytojais nėra griežtai formalus. Kadangi dėstytojai dirba tose srityse, jie daug perteikia savo praktinės patirties.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Tikrai skiriasi, nes nėra hierarchijos, į profesorius kreipiamasi vardu, jie net nemėgsta, kai į juos kreipiamasi laipsniais ar pavardėmis. Tai labai padeda, nes studentas yra matomas kaip lygus ir iš dalies tai netgi labiau motyvuoja. Jie labiau kreipia dėmesį ne į teorinius dalykus, bet į tavo psichologinę būseną, kad ji būtų gera. Mes turime paskaitas, kur šnekame apie psichologinę sveikatą, apie stresą, susijusį su muzika. Lietuvoje labai didelis dėmesys yra skiriamas smulkmenoms, kartais net per daug. Čia daugiau dėmesio skiriama bendram kūrinio vaizdui, bendram stiliaus pajautimui ir garsui bei jo spalvų ieškojimui. Dabar ir pati labiau priprantu prie tokios mokymo metodikos ir, manau, technikos detalės su laiku ir taip yra išsprendžiamos, kai jas atidirbi. Kita vertus, jeigu nebūčiau gavusi žinių Lietuvoje, galbūt toks mokymas ir būtų sunkiau suvokiamas.
Kokių turėtumėte patarimų studentams, svarstantiems išvykti Erasmus studijoms?
Martynas Šerpytis: Aš tikrai siūlyčiau kaip įmanoma daugiau visko pasisemti ir pasinaudoti Erasmus+ suteikiamomis galimybėmis.
Elena Gabija Čapskytė: Kai kurie studentai klausia – kodėl aš turėčiau važiuoti į studijų mainus, bet aš užduočiau klausimą: kodėl aš neturėčiau vykti? Man tai Erasmus+ yra kaip svajonė ir nuostabi galimybė išvykti. Aš tik išvykusi supratau, kiek aš daug nepažįstu žmonių ir kultūrų. Kitas aspektas – nebijoti kalbėti su žmonėmis, nebijoti klausti tiek dėstytojų, tiek studentų. Mano senelė sakydavo: akys – baisininkės, rankos – darbininkės, todėl tiesiog reikia imti ir daryti.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Manau, kad nereikia nurašyti pasiruošimo, jog parašysiu bet kaip motyvacinį laišką, nusiųsiu bet kokius įrašus. Reikia ruoštis taip, lyg stotum į tą instituciją mokytis kaip nuolatinis studentas. Reikia atsakingai pateikti dokumentus, įrašus ir nepraleisti terminų tiek teikiant juos, tiek ieškant gyvenamosios vietos.
Kaip ši patirtis prisideda prie jūsų asmeninio ir profesinio tobulėjimo? Kuo ji gali būti naudinga ateityje?
Martynas Šerpytis: Studentai, kurie studijuoja akademijoje Odensėje, yra motyvuoti, šiltai bendrauja tarpusavyje, koridoriuje tiesiog prieina ir siūlo kartu pagroti. Lietuvoje bendro grojimo kultūra yra šiek tiek nuvertinama, studentai galvoja, kad labiau tobulėjama grojant vienam klasėje. Danijoje vertinamas grojimas kartu su kitais, todėl ši patirtis jau dabar labai praverčia.
Elena Gabija Čapskytė: Svarbu pažinti ir kitų šalių mokymosi kultūrą, nes tai skatina kūrybiškumą. Kroatijoje studijuojami dalykai suteikia didesnes galimybes rinktis ir kitas studijų programas Lietuvoje vėliau magistro studijų pakopoje. Tai prideda pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, ateityje nebijočiau naujų panašių projektų, pavyzdžiui, Erasmus+ praktika ir panašiai.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Pats mokiniesi ir vėliau kitus galėsi mokinti. Jeigu dirbsiu pedagoginį darbą, tai labai padės, nes jau žinosiu įvairius priėjimo būdus prie mokinių bei studentų. Galėsiu padėti ne tik techniškai, bet ir psichologiškai. Taip pat, manau, jog pati pradedu kreipti dėmesį į kitokius grojimo aspektus negu anksčiau. Jeigu kažkas neišeina fiziškai, suprantu, kad tai nėra esmė ir turėčiau eiti „per muziką“. Taip pat būdama Helsinkyje matau, jog profesoriai čia yra tarsi „vaikščiojančios enciklopedijos“ ir tai tik dar labiau skatina pačiai labai daug domėtis savo profesija. Neužtenka vien tik groti, reikia turėti ir laisvalaikį, be to, skaityti profesines knygas, straipsnius. Labai džiaugiuosi, būdama čia. Tikiuosi, tobulėju profesiniu ir psichologiniu atžvilgiu.
Parengė Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas
2023 01 20