Folkloro ekspedicija Žemaitijoje

Rugsėjo 26-29 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros studentai vyko į tradicinę folkloro ekspediciją, kurios metu surinkta tautosaka papildys Mokslo centro Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo fondus.

Kiekvienais metais etnomuzikologai keliauja vis į kitą Lietuvos vietovę, kurioje maždaug savaitę gyvena, bendrauja su vietiniais žmonėmis, užrašo iš jų išgirstas dainas, muziką, šokius, pasakojimus.

Šįkart buvo nuspręsta simboliškai paminėti Žemaitijos metus, todėl ekspedicija surengta šio regiono širdyje – Platelių apylinkėse. Studentų kelionei po „kitą šalį“ (juk Žemaitija – tai „ne Lietuva“) su savita kultūra, tarme ir tradicijomis, vadovavo asist. Lijana Šarkaitė-Viluma. Ji, pati būdama žemaitė, sėkmingai integravo jaunuosius folklorininkus į savitą žemaitišką kultūrinę aplinką.
Beveik visi ekspedicijos dalyviai yra kilę iš kitų Lietuvos vietovių, todėl folkloro rinkimo procesas nebuvo lengvas. Visų pirma, sudėtinga buvo bendrauti, kadangi senieji krašto gyventojai dar puikiai išlaikę tarmę ir su literatūriškai kalbančiais studentais bendravo tik žemaitiškai. Studentus stebino ir žemaitiškas charakteris – ramūs, uždari ir tvirti žmonės nelinkę iškart pulti dainuoti ar pasakoti, tad reikėdavo gerokai pasistengti, norint atskleisti jų kūrybiškumą ir šiltus būdo bruožus. 

Verta paminėti, kad šių laikų ekspedicijos gerokai skiriasi nuo prieš 20 ar net prieš 10 metų vykusių. Pastaruoju metu dėl sparčiai nykstančių tradicijų vis mažiau užrašoma „tradicinių“ folkloro pavyzdžių (dainų, instrumentinės muzikos, choreografinio folkloro), tad kiek keičiasi ir pats ekspedicijų tikslas, pobūdis. Dabartiniai folkloro užrašinėtojai stengiasi gilintis į vietinių žmonių požiūrį, rinkti kontekstinę informaciją bei aiškintis dar tradiciją menančių žmonių santykį su šiuolaikine kultūra. Vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad šiųmetė ekspedicija tikrai nenuvylė – užrašyta ne tik daug pasakojimų apie kadaise gyvavusią tradiciją, bet ir negirdėtų žemaitiškų dainų variantų, instrumentinės muzikos kūrinių (itin retas atvejis – koncertina grojantis muzikantas), vaikų žaidimų, religinių giesmių (žemaitiškų Kalnų).

Dabar etnomuzikologijos studentų laukia nelengvos užduotys – archyvuoti surinktą medžiagą, o taip pat – mokytis naujų kūrinių ir jų atlikimo būdų. Visa tai įgyvendinus, lapkričio pabaigoje visi besidomintys bus pakviesti į ekspedicijos vakarą, kurio metu bus galima susipažinti su įdomiausiais garso ir vaizdo įrašais, išgirsti apie įsimintiniausias akimirkas Platelių krašte, o taip pat – kartu padainuoti ir pašokti.

Vera Venckūnaitė-Čepulienė 
2019 10 16