How to F**k (Funk) With Technology (and Get Away With It): „Erasmus+“ BIP įžiebė meninį chaosą Vilniuje

Spalio 27–31 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) virto eksperimentų aikštele būsimiems menininkams ir skaitmeniniams svajotojams. Čia susirinko studentai, dėstytojai, kompozitoriai ir scenos menų kūrėjai iš Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos, Latvijos ir Lietuvos dalyvauti įkvepiančioje „Erasmus+“ intensyvioje mišriojo mokymosi programoje (BIP). Išskirtinai pavadinta edukacinė kelionė – „How to F**k (Funk) with Technology (and Get Away with It) – pateisino savo provokuojantį pavadinimą: tai buvo džiaugsmingas ir drąsus meno bei technologijų santykio tyrinėjimas.

Renginys buvo kitoks nei įprasta. Spalio 25-ąją studentai ir dėstytojai stebėjo dirbtinio intelekto pagalba sukurtos „Įsivaizduojamos Čiurlionio operos „Jūratė“ premjerą (Operomanija), o po jos sekė penkios dienos kūrimo, komponavimo ir filosofavimo, kur technologijos tapo nebe įrankiu, o pašėlusiu  bendraautoriumi.

Šis tarptautinis, tarpdisciplininis eksperimentas suvienijo muzikos, teatro, garso meno ir medijų studentus, pasižyminčius smalsumu ir sveiku nepaklusnumu kūrybinėms taisyklėms. Kartu jie tyrinėjo ir interpretavo technologijas, laužė nusistovėjusį požiūrį į tradicines meninės išraiškos priemones.

„Norėjome pamatyti, kas nutinka, kai menas nustoja naudotis technologijomis ir pradeda su jomis ginčytis“, – sakė vienas projekto mentorių.

Visą savaitę dalyviai dalyvavo LMTA Muzikos inovacijų studijų centre vykusiose paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, grįžtamojo ryšio užsiėmimuose, kuriuos vedė patyrę mentoriai – teatro režisierius Žilvinas Vingelis, garso menininkas ir programuotojas Roberto Becerra ir kompozitorius Mantautas Krukauskas. Jie tyrinėjo dirbtinį intelektą, įtraukiančias medijas ir interaktyvias sistemas – ne kaip blizgančias naujoves, o kaip prasmės, pasipriešinimo ir vaizduotės provokatorius.

Programos pabaigoje studentai ne tik įgijo kritinį požiūrį į meno ir technologijų „santuoką“ (bei retkarčiais – „skyrybas“), bet ir sukūrė skaitmeninius prototipus, performansų eskizus bei konceptualius kūrinius, naujai apibrėžiančius, ką reiškia „kūrybinis bendradarbiavimas“ XXI amžiuje.

Nors oficiali programa truko tik savaitę, Vilniuje užgimusios idėjos skambės dar ilgai. Jau kalbama apie šios kūrybinės revoliucijos tęsinį kitą rudenį.

Tarptautinių ryšių sk. inf.
2025 11 04