Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Įvyko V–oji respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Muzikos meno, mokslo ir edukacijos jungtys: įžvalgos, patirtys, sprendimai“

2025 metų rugsėjo 24 dieną šios konferencijos organizatoriai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Karjeros ir kompetencijų centras, Edukologijos katedra bei Klaipėdos fakultetas sukvietė draugėn visą būrį įdomių pranešėjų, pristačiusių savo praktines, metodines patirtis bei pasidalinusių mokslinių tyrimų rezultatais. Svarbu paminėti, kad prie renginio sėkmės prisidėjo ir konferencijos partneriai: Nacionalinė švietimo agentūra, Lietuvos muzikos mokytojų asociacija, Muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacija ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA).

LMTA II (Kongresų) rūmų Kamerinėje salėje ir ZOOM platformoje nuo pat ryto buvo galima pasiklausyti plenarinių pranešimų, kuriuos moderavo LMTA Klaipėdos fakulteto profesorė dr. Rūta Girdzijauskienė.

LMTA Meno ir mokslo prorektorė doc. dr. Ramunė Balevičiūtė pasidalino savo mintimis šiandienai aktualia tema „Meno, mokslo ir edukacijos jungtys tvaresniam pasauliui“.

Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojos, Mokyklų tobulinimo centro ir programos „Renkuosi mokyti!“ įkūrėjos, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentės, dr. Eglės Pranckūnienės pranešimas „Mokinių kompetencijų ugdymas ir vertinimas: misija (ne)įmanoma?“ sulaukė didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo. 

LMTA Edukologijos katedros vedėja, doc. dr. Giedrė Gabnytė Bizevičienė atskleidė savo praktines pedagogines patirtis, darbe su suaugusiais, tema „Mokymasis groti muzikos instrumentu suaugystėje: mitai ir faktai.“

Po pietų prie kompiuterių ekranų gausų būrį dalyvių sutraukė konferencijos sekcijų pranešimų sesija, kurią moderavo LMTA Edukologijos katedros docentė dr. Lolita Jolanta Piličiauskaitė. Aštuonios pranešėjos iš LMTA, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos, Klaipėdos Vydūno gimnazijos ir Kauno technologijos universiteto dalinosi įvairiais praktiniais bei teoriniais atradimais.

 Agnė Railaitė Jurkūnienė, skaičiusi pranešimą tema, „Pamoka pamokoje: kuomet improvizacija tampa ugdymo širdimi“, kėlė aktualius pedagogams klausimus: kaip nuolat kintančiame pedagoginiame vyksme mokyti, kai mokytojui nuolat tenka atlikti įvairius vaidmenis ir suktis iš susidariusių neplanuotų situacijų?

Eglė Tiškienė pristatė įdomią temą „Menų integracija kaip pažinimo būdas: prisilietimas prie M. K. Čiurlionio kūrybos grojant styginiais instrumentais“, atskleidusią mokinių ir mokytojų patirtis, įgytas spektaklyje „M.K. Čiurlionis. „Gyvenimo pilys“.

Šis pranešimas derėjo su kitų prelegenčių – Indrės Tautkutės-Stankuvienės ir Agnės Pranculytės-Jončienės pristatyta tema „Integralaus scenos meno iššūkiai ir patirtys spektaklyje „M.K. Čiurlionis. „Gyvenimo pilys“, nes nagrinėjo Kauno M. Petrausko scenos menų mokyklos pedagogų ir mokinių sukurtą tą patį sceninį darbą, tačiau tik kitu – skirtingų spektaklio kūrėjų – šokėjų, muzikantų, dailininkų ir kt. dalyvių darbo rakursu.

Pranešėjos Eglės Gudžinskaitės tema „Daugiau nei konkursas: kūrybiškumo ekosistema mokykloje. Mokinių idėjų konkurso „Bičiulystė“ atvejo analizė“ sulaukė daugelio konferencijos dalyvių klausimų ir pritarimų dėl konkurso, kaip mokinius traumuojančio gebėjimų patikrinimo formos, problematikos aktualizavimo.

LMTA dėstytoja ir dailininkė Viltė Gridasova-Rusevičienė savo pranešime „Critical Response Process: universalus grįžtamasis ryšys kūryboje ir kasdienybėje“ suintrigavo klausytojams pateikusi užduotį, kurioje, susipažįstant su CRP sesijos metodu, reikėjo dalintis refleksijomis, lyginant du pranešėjos sukurtus paveikslus. 

Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogė Rasa Gelčienė savo pranešimą „Užaugę su daina“ pradėjo su daina ir atskleidė įdomų tyrimą, atskleidusį, kad daina, kuri mokiniams pirmiausia „šauna į galvą“ ir jie geriausiai ją prisimena, yra „Du gaideliai“, nors sukauptas lietuvių liaudies dainų lobynas yra milžiniškas ir turėtų būti plačiai naudojamas, dėstant, pvz., solfedžio dalyką. Ši tema siejosi su Simonos Jocevičiūtės iš Kauno technologijos universiteto pranešimo tema „Nepolitinės dainos kaip laisvės, tapatybės ir solidarumo mokytojos“, atskleidusia dainos poveikį visuomenės siekių raiškai.

Daug padėkos žodžių ir raginimo šia tema rašyti knygą ar disertaciją sulaukė Jonės Girdzijauskaitės-Pocienės iš Klaipėdos Vydūno gimnazijos pranešimas „Muzikos mokytojo karjeros startas: pasiduoti negalima patikėti“, taikant autoetnografijos metodą.

Konferencijos organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems dalyvavusiems ir kviečia vėl susitikti kitoje konferencijoje po metų!

Edukologijos katedros informacija
2025 09 29