Kaip sekasi Akademijai karantino metu?

Kaip sekasi Akademijai dirbti karantino sąlygomis, sustabdžius vadinamąsias kontaktines studijas, atšaukus meno renginius, absoliučiai daugumai dirbant iš namų?

Visgi Akademija veikia, o bene aktualiausias klausimas šiuo metu, kaip sekasi dėstytojams ir studentams pereiti prie nuotolinio mokymo. Apie tai ir ne tik kalba LMTA prorektorės doc. dr. Vida Umbrasienė, prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, doc. dr. Judita Žukienė, Teatro ir kino fakulteto dekanė Elona Bajorinienė, Muzikos fakulteto dekanas prof. Deividas Staponkus, Klaipėdos fakulteto dekanas prof. Vytautas Tetenskas, LMTA Studentų atstovybės prezidentė Iveta Mikalajūnaitė bei LMTA Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas Mantautas Krukauskas.

2020 03 24
Beata Baublinskienė

Pirmiausia – apie nuotolines studijas. LMTA studijų prorektorė doc. dr. Vida Umbrasienė: „Nuotolinis mokymas akademijoje nėra naujiena. Turime pakankamai aktyvią virtualią mokymosi aplinką Moodle, kurioje yra net 111 studijų dalykai. Praėjusiais metais šios aplinkos galimybėmis naudojosi 43 dėstytojai, elektroninėse studijose dalyvavo apie 700 studentų. Paskelbus karantiną, reikėjo tiesiog susitelkti ir operatyviai apklausti visus dėstytojus, kokiomis nuotolinio mokymo galimybėmis jie šiandien naudojasi, o tiems, kurie to pageidauja, bet Moodle dar nesinaudojo, greituoju būdu suteikti prieigas. Taigi per savaitę jau turime dar 76 naujas prieigas Moodle platformoje, kur dėstytojai gali dirbti vaizdo konferencijų būdu, talpinti studijų medžiagą į virtualią erdvę, bendrauti su studentais forumuose. Studentai gali atlikti kontrolinius testus, siųsti savo rašto darbus dėstytojams ir gauti grįžtamąjį atsaką ir t. t. Taigi akademija yra visiškai pasirengusi darbui nuotoliniu būdu. Turime ir patirties, ir kompetencijų, ir pakankamai išteklių.

Mano galva, dabartinė situacija suteikia galimybę patobulėti, paeksperimentuoti, paieškoti. Virtualus bendravimas jau ir taip visiems yra tapęs kasdienybe. Esame kūrybiška menininkų bendruomenė. Mums netrūksta išradingumo, todėl manau, kad šis laikotarpis turėtų baigtis atrastais naujais bendravimo būdais, o gal ir kūrybiniais projektais. Naudodamasi proga noriu nuoširdžiai padėkoti Muzikos inovacijų studijų centro vadovui Mantautui Krukauskui ir visai jo komandai už operatyvumą ir profesionalumą, sprendžiant neatidėliotinus klausimus, susijusius su studijų proceso perkėlimu į virtualias erdves. Na, o mūsų studentai – tai jau su technologijomis rankose užaugusi karta. Manau, kad būtent jie galės pasiūlyti galimybes, apie kurias šiandien mes dar nespėjome pagalvoti.“

Visgi LMTA specifika ta, kad yra daug individualių paskaitų atlikėjams, kita vertus, daug kolektyvinės veiklos. „Šis klausimas šiandien ir yra aktualiausias. Muzikos atlikimui reikia nevėluojančio garso, chorui, orkestrui, operai, vaidybai, kinui reikia artimo kontakto, nes studijų rezultatas yra kolektyvinis. Šiandien dar neturime geriausio sprendimo, ką darysime jeigu karantinas užsitęs ilgiau, nei dabar tikimės. Šiandien studentai turi atlikti individualios saviruošos užduotis, konsultuodamiesi su dėstytojais, siųsdami jiems vaizdo ir garso įrašus. Bet tai tik proceso dalis. Komunikuodami ir tardamiesi vieni su kitais bandysime ieškoti sprendimo vėliau. Karantino pabaigos laukti tikrai reikia – visomis prasmėmis.“

Ko palinkėtų studijų prorektorė dėstytojams ir studentams? V. Umbrasienė: „Susitelkimo ir artimo meilės. Komunikuokime, padėkime vieni kitiems, tarkimės, siūlykime idėjas, dalinkimės „suveikusiais“ metodais, atidėkime visa tai, kas šiandien nėra taip svarbu, ateičiai. O svarbiausia – saugokime save ir vieni kitus. Laikykimės fizinio atstumo, bet būkime kaip niekada artimi dvasiškai.“

Studijų dalimi LMTA visuomet buvo ir meno renginiai, kurių laikinai nebeliko. Meno prorektorė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė: „Žodžiai „atšaukiama“, „nukeliama“, „stabdoma“ dabar turbūt dažniausiai girdimi visos Europos kultūros ir meno pasaulyje. Turėkime viltį, kad Akademijos dėstytojai ir studentai menininkai patirs kuo mažiau neigiamų padarinių, o užrakintos koncertų, teatrų, kino salių, galerijų durys atsivers kaip galima greičiau. Atšaukti Akademijos meno renginiai taip pat stipriai paveikė mūsų bendruomenės įprastines veiklas, neįvyko ir neįvyks suplanuoti koncertai ir spektakliai, kurių pasiruošimui skirta daug energijos. Dalį renginių planuojama perkelti vėlesniam laikui, kuris galės būti nustatytas atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suprantama, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu pagrindinis dėmesys ir pajėgos turi būti skirtos studijų procesui, tačiau visus norinčius prisidėti prie Akademijos meninės raiškos nuotoliniu būdu, kviečiu dalintis savo sumanymais el. paštu menas@lmta.lt. 

O kol kas prisiminkime, kaip šauniai Akademijos bendruomenė susitelkė 2019 m., kai būsimo LMTA Studijų miestelio teritorijoje Olandų g. realizavo projektą „Kūrybos slėnis“: https://youtu.be/HY0MOzdYow8

Nenutrūksta ne tik studijų veikla. Mokslo prorektorė doc. dr. Judita Žukienė tarp akademijos darbuotojų atliktų darbų mini parengtą Akademijos 2019 m. veiklos ataskaitą, kuri praeitą savaitę buvo baigta ir pateikta Tarybai ir Senatui.

Mokslo centras toliau kaupia dėstytojų meno / mokslo veiklos duomenis, rengiasi pateikti Akademijos ataskaitą Lietuvos mokslo tarybos kasmetiniam vertinimui. Tai pat rengiama informacija apie dėstytojų ryškiausius meno / mokslo pasiekimus artėjančiam studijų programų vertinimui.

Be to, doc. J. Žukienė penktadienį trečiakursiams vedė pirmą Lietuvių muzikos istorijos paskaitą nuotoliniu būdu – iš savo namų. Kokie įspūdžiai? „Visai šauni patirtis. Buvo prisijungę daugiau nei 40 studentų. Paskaita vyko realiu laiku, džiaugiuosi, kad studentai buvo aktyvūs – pasikeitėme informacija ir susitarėme susitikti nuotoliniu būdu po savaitės paskaitos metu. Iki tol Moodle nuotolinio mokymo sistemoje turėjau kursus, esu pratusi ten kelti medžiagą. O dabar dar buvo įdiegta video konferencijos galimybė. Kaip viskas vyko? Prie kompiuterio savo namuose pasakojau, per youtube leidau muzikos įrašus, rodžiau skaidres – studentai reagavo, atsakinėjo į klausimus. Buvo šiokių tokių techninių nesklandumų, bet juos pavyko greitai pašalinti. Žinoma, priprasti prie naujų aplinkybių reikia – tai nėra paskaita auditorijoje. Bet smagi gaida yra ta, kad paklausti, kaip laikosi, dauguma atsakė, jog gerai.

Palinkėčiau visiems turimą laiką ir naujas galimybes išnaudoti kūrybiškai: įgyti naujų kompetencijų, komunikavimo nuotoliniu būdu įgūdžių. O taip pat – supratingumo ir saugoti vieniems kitus.“

Kokią situaciją fakultetuose mato dekanai? Teatro ir kino fakulteto dekanė Elona Bajorinienė vadina dabartinę stadiją eksperimentine ir akcentuoja taip pat ir psichologinį aspektą: „Susirašinėju su įvairių šalių aukštosiomis mokyklomis, kadangi Akademija yra įvairių tarptautinių tinklų dalyvė: praktiškai visos aukštosios mokyklos Europoje susiduria su ta pačia problema. Teatre, scenos menuose, kur yra daug tiesioginio kontakto disciplinų, nuotolinės studijos kelia daug iššūkių. Pavyzdžiui, ką daryti su diplominių darbų atsiskaitymu. Kol kas klausimų daugiau negu atsakymų. Su teoriniais dalykais yra kaip ir paprasčiau. Dabar tiesiog peržiūrime tvarkaraščius, dirbame atskirai su dėstytojais, yra bandomos skaitmeninės platformos. Kol kas mums šitą pirmą praktiką reikia susisteminti, surasti sprendimą, ką toliau daryti su praktiniais dalykais, jei situacija užsitęs. Vis dėlto dėstytojų išradingumas yra begalinis: kai kurie judesio dėstytojai įrašinėja žingsnelius ir dalijasi šitais filmukais. Žodžiu, dabar aplinka labai eksperimentinė. O bendravimo su studentais kanalai yra įvairūs: el. paštas, „Skype“, „Moodle“, telefonas.

Galbūt išskirtinė situacija paskatins naujas teatro formas? „Nė kiek tuo neabejoju, tik kad neišmestume kūdikio su vandeniu. Svarbu, kad nebūtų daromos drastiškos išvados, kad apskritai visas paskaitas galima įrašyti ir tiesioginis kontaktas nėra būtinas. Tokiomis perspektyvomis abejočiau, nes vien tik sėdint užsidarius klaustrofobinėje erdvėje pasiilgsti žmogiško kontakto. Pakeliui reikia spręsti daugybę psichologinių problemų taip pat. Su šita situacija žmonės tiesiog psichologiškai turi susidoroti: atrodo, fiziškai laiko daug, tik sėdėk ir skaityk knygą, bet kai esi išsimušęs iš įprastinio ritmo, nėra lengva susikaupti ir pradėti tą knygą skaityti. Bendraujame su studentais ir žinau, kad daugelis yra pasimetę ir tai duoda savo vaisių.“

Dekanatui reikia galvoti, kaip planuoti sesiją, baigiamųjų darbų atsiskaitymus, o perspektyvoje – ir apie stojamuosius: „Kiek girdėjau, Kino ir TV katedra bandys organizuoti konsultacijas stojantiesiems on-line, bet sunkiai įsivaizduoju, kaip galėtų vykti patys stojamieji be tiesioginio kontakto, ypač vaidyboje. Aukštosios mokyklos kitose šalyse labai intensyviai bendrauja su norinčiais stoti dirba on-line, bet po to tiesioginis kontaktas vis tiek turi būti, nes negali iš nuotolinės informacijos priimti sprendimų.“

Ko dekanė palinkėtų? „Palinkėčiau kiek įmanoma blaiviau, ramiau žiūrėti į šitą situaciją. Dabar reikia dvasinės ramybės, pagalbos vienų kitiems ir supratimo. Atsirado kažkokia vienybė – naujas, nepatirtas reiškinys. Visi gyvename situacijoje, kuri keičiasi kas valandą: tai panika, tai nusiraminimas. Kol kas linkiu visiems pabandyti suvaldyti situaciją.“

Muzikos fakulteto dekanas prof. Deividas Staponkus: „Karantinas sujaukė daug ką, bet studijų procesas nenutrūksta, dėstytojai ir studentai stengiasi nepanikuoti. Kai kurie dėstytojai su moderniomis programomis dirbo ir anksčiau, jiems tai ne naujiena. O dėl praktinio darbo, kiekvienas dėstytojas renkasi jam ar studentams patogią ar prieinamą bendravimo metodą. Dėstytojai formuluoja užduotis, veiksmas vyksta.“

Dekanas yra dainavimo profesorius. Smalsu, kaip gali vykti vokalo studijos nuotoliniu būdu? O kaip kiti atlikėjai? Užsienio studentai? „Mano studentai gavo užduotis labiau įsigilinti į savo repertuarą, pasiskaityti prieinamą metodinę medžiagą, gavo nuorodas, kokių įrašų vertėtų pasiklausyti youtube kanale ar kitur. Pavyzdžiui, Operos studijos studentai, kaip man minėjo doc. Martynas Staškus, gavo užduotį parašyti referatą apie personažą, kurį dainuoja rengiamame operos spektaklyje. Atlikėjai gali įgroti kūrinį, tuomet dėstytojai atsiunčia savo pastabas, komentarus ir pan.

Choras, orkestras, žinoma, negali repetuoti drauge, bet gali organizuoti individualų partijų atsiskaitymą. Kiekviena katedra turi atrasti raktą pagal savo specifiką. Pas mus yra likusių ir užsienio studentų, bet jie irgi gauna visą informaciją anglų kalba, jie jokiu būdu nėra pamiršti. Yra grįžę dalis mūsų Erasmus studentų, bet dalis prašo pratęsti studijas svetur.“

Ko palinkėtų dekanas? „Linkiu kantrybės, ištvermės ir geranoriškumo. Ir, žinoma, saugoti save, nes tai yra išbandymų metas.“

Kokios nuotaikos Klaipėdoje? LMTA Klaipėdos fakulteto dekanas prof. Vytautas Tetenskas: „Teorinės grupinės paskaitos vyksta pagal tvarkaraštį nuotoliniu būdu. Didesnė problema – individualūs užsiėmimai, bet sutarėme, kad katedrų vedėjai palaiko ryšius su dėstytojais ir studentais. Dėstytojai nuolat bendrauja su studentais – per „Messenger“, „Skype“, telefonu, siunčia užduotis elektroniniu paštu. Visi dirba nuotoliniu būdu turimų ryšio priemonių pagalba. Sakykime, aš su savo studentais bendrauju per messengerį. Žinoma, kolektyvų repeticijos atidėtos. Esame davę studentams užduotis, jie mokosi partijų, o paskui, tikimės, surepetuosime po karantino. 

Pats fakultetas uždarytas (išskyrus nuomojamas patalpas), paskaitų auditorijos užrakintos. Visi suprantame, kad karantinas – ne juokas.“

Pats laikas išgirsti ir studentų balsą – jų reakciją į situaciją. LMTA Studentų atstovybės prezidentė Iveta Mikalajūnaitė sako, kad studentai puikiai supranta savo atsakomybę – kad karantinas nėra atostogos, studijų užduotis vis viena reikės atlikti: „Aišku, savarankiškai studijuoti namuose yra sunkiau, bet tai neišvengiama, juk laukia egzaminai.“

O kokios apskritai yra studentų nuotaikos? „Po pirmos savaitės tie, kas grįžo namo, tiesiog džiaugėsi būdami su šeima. Bet visi supranta, kad tikėtis karantino pabaigos po 2 savaičių per daug optimistiška, tad stengiasi, kiek tai įmanoma, grįžti į kažkokį studijų ritmą. Esame sąmoningi, bandome susitelkti, matome, kad viskas nėra stabdoma, bet reikės prisitaikyti prie naujos darbo aplinkos.“

Pati Iveta studijuoja chorinį dirigavimą. Kaip jai sekasi mokytis namuose karantino sąlygomis? „Turiu instrumentą namuose, tad galiu dirbti prie fortepijono, savarankiškai nagrinėti kūrinį, bet dirigavimo paskaitos virtualiai atkartoti neįmanoma. Paskaitoje dalyvauja 2 koncertmeisterės: kaip aš rodau judesius, taip jos atkartoja – tai choro imitacija. Nuotoliniu būdu to įgyvendinti neįmanoma, tad praktiniai dalykai, manau, nusikels. Kita vertu, dirigavime labai daug reikia ruoštis savarankiškai.“

Pereinant prie nuotolinio mokymo, ypatingai daug ir skubaus darbo teko LMTA technologijų specialistams – čia labai pravertė ligšiolinė įvairių tarptautinių projektų patirtis ir žinios. Mat, pasak LMTA rektoriaus prof. Zbignevo Ibelgaupto, „turime padalinių, kurių kompetencijos ir kvalifikacijos atitinka technologinių universitetų lygį“. 

LMTA Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas Mantautas Krukauskas: „Mūsų patirtis remiasi pastarųjų kelių metų tarptautiniais projektais, kurie dabar pasitarnauja ekstremaliomis sąlygomis pagelbėti kolegoms karantino metu. Per pirmąją savaitę išties reikėjo susitelkti specialistams iš Muzikos inovacijų studijų centro, Garso-vaizdo ir informacinių technologijų centro bei Karjeros ir kompetencijų centro tam, kad galėtume išplėsti technologines galimybes, atnaujinti serverius. Kita vertus, reikėjo greituoju būdu sukurti patrauklesnį, šiuolaikiškesnį dizainą, kad vartotojai prisijungę nepabėgtų. Jei teks praleisti šioje virtualioje aplinkoje nemažai laiko, kaip ir savo kambaryje, norisi apsitvarkyti.“

Be to, nuolat konsultuojami dėstytojai, kiti kolegos: „Teko sukurti netoli 80 naujų kursų Moodle sistemoje. Kai jau galėsime grįžti į klases, nuotolinio mokymo technologijas galima bus taikyti kaip gerą papildomą priemonę. Aišku, praktinio pobūdžio paskaitas – muzikos, šokio, teatro – gerokai komplikuočiau realizuoti virtualiai. Kolektyvinio muzikavimo ar sceninio atliko atveju tai pasidaro dar sudėtingiau.“

„Be abejo, tai – kompromisiniai dalykai, kurie neatstoja gyvų paskaitų visumos, bet yra geriau, negu nieko, ir leidžia tobulinti savo profesinius įgūdžius. Virtualioje aplinkoje įmanoma pateikti medžiagą skaitymui, klausymuisi; per vaizdo konferencijas galima išgirsti, įvertinti, kaip studentui sekasi dirbti namuose. Tik čia svarbu, kad vaizdo ir garso kokybė būtų aukšta, reikia tinkamos įrangos – ne kiekvienas ją turi. Netrukus visiems parengsime atmintinę, kaip dirbti karantino metu.“ 

Beata Baublinskienė 
2020 03 24