Konferencija: Muzikos komponavimo principai

Pratęsiamas paraiškų teikimo terminas dalyvauti 18-oje tarptautinėje muzikos teorijos konferencijoje „Muzikos komponavimo principai: nuo audijavimo link komponavimo“. Konferencija vyks š. m. lapkričio 13–15 d. Pasiūlymai laukiami iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Pranešimo santrauką (iki 500 žodžių) ir trumpą biografiją prašome siųsti elektroniniu paštu pmc.lmta@gmail.com.

———————————————-

Lietuvos kompozitorių sąjunga
Lietuvos muzikos ir teatro akademija

18-toji tarptautinė muzikos teorijos konferencija

Muzikos komponavimo principai:
NUO AUDIJAVIMO LINK KOMPONAVIMO
100-mečio retrospektyva

Lapkričio 13–15, 2018
Vilnius, Lietuva

Bandymas gvildenti audijacijos ir komponavimo sąryšio fenomeną yra netikėta ir todėl teorinę mintį provokuojanti intencija. Audijacija kaip reiškinys įvardintas ir paprastai nagrinėjamas edukaciniuose kontekstuose kaip gebėjimas girdėti ir suvokti muziką net ir tuomet, kai realaus muzikos garso nėra. Tai kognityvinis procesas, kurio dėka smegenys įprasmina muzikinį garsą. Būtent savitas garso įprasminimas sąlygoja atskirų komponavimo technikų, stilių ar ištisų epochų skambesio ypatumų susiformavimą. Sparčiai besivystant technologijoms ir didėjant jų įtakai kompoziciniams procesams, daugėjant serialistinių metodų pritaikymo apraiškų, audijacijos vaidmuo kūrybiniame procese tampa problemine nūdienos aktualija. Dėl to audijacijos ir komponavimo integravimas į bendrą diskursą gali tapti našia ir produktyvia terpe tiek kompozicinėms, tiek edukacinėms dilemoms gvildenti. Atskiras dėmesys taip pat skiriamas lietuvių kompozitorių audijacinių ypatumų tyrinėjimui, jų raidai Lietuvos šimtmečio retrospektyvoje.

Savo idėjas siūlome išskleisti orientuojantis į šias potemes:
1) Audijacija, skambesio percepcija/recepcija, klausos nuostatos, vidinė klausa, klausos lavinimas komponavimo praktikų kontekste. Teorinis, tipologinis, istorinis rakursas.
2) Skirtingos audijacinės nuostatos (toninė, sonorinė, intensyvumų, ritminė, t. t.) kaip prielaida naujų kompozicinių technikų ar krypčių atsiradimui šimtmečio retrospektyvoje.
3) Komponavimas kaip audijacinės veiklos rezultatas arba sąmoningas jos atsisakymas (ar apribojimas) komponavimo procese. Kompozitoriaus kūrybinio proceso (auto)analizė.
4) Audijaciniai kompozitorių evoliucijos ir stilistikos aspektai Debussy (pažymint šimtąsias kompozitoriaus mirties metines), jo amžinininkų ir vėlesnių kompozitorių kūryboje.
5) Audijacinės tendencijos ir jų raiška lietuvių muzikoje po M. K. Čiurlionio, pažymint šimtąsias Lietuvos metines. 
6) Audijacinių strategijų kaip kūrybinio stimulo ryšiai su kitomis sferomis  (literatūra, tapyba, judesiu, dvasingumu, t. t.) ir tarpsensorinės sąveikos (klausos, vizualikos, lytėjimo, t. t.). Tarpdisciplininis požiūris į Debussy, Čiurlionio ir kitų kompozitorių kūrybą.
7) Klausos lavinimo galimybės ir perspektyvos pastarojo šimtmečio kompozicinių realijų kontekste.   

Pasiūlymai laukiami iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Pranešimo santrauką (iki 500 žodžių) ir trumpą biografiją prašome siųsti elektroniniu paštu pmc.lmta@gmail.com.

Numatyta pranešimo trukmė 20–25 min.

Konferencija vyks anglų kalba.

Dalyvio mokestis: 20 eurų

Atrinkti straipsniai bus įtraukti į tęstinį mokslinį recenzuojamą leidinį „Muzikos komponavimo principai“.

Konferencijos mokslinis komitetas:

Prof. dr. Pavel PUŞCAŞ (Muzikos Akademija Cluj-Napoca, Rumunija)
Prof. Miloš Zatkalik (Belgrado menų universitetas, Serbija)
Prof. Roger Redgate (Goldsmito Londono universitetas, Anglija)
Dr. Bert Van Herck (Naujosios Anglijos muzikos konservatorija, JAV)
Dr. Jānis Petraškevičs (Latvijos Jāzepo Vītuolio muzikos akademija, Latvija)
Dr. Martin Vishnick (Anglija)
Prof. dr. Rimantas Janeliauskas
Prof. dr. Antanas Kučinskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. dr. Mārtiņš Viļums (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. Marius Baranauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Konferencijos koordinatoriai:

Dr. Andrius Maslekovas,
Aistė Vaitkevičiūtė

2018 08 30