Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

LMTA kviečia į „Open House Vilnius“ savaitgalį

„Open House Vilnius“ atviros architektūros savaitgalis vėl atveria miesto erdves ir kviečia miestiečius ir miesto svečius pažinti išskirtinę Vilniaus architektūrą. Lietuvos muzikos ir teatro akademija tradiciškai dalyvauja renginyje ir laukia architektūra besidominčių lankytojų gegužės 28–29 dienomis. 

Kviesime pasivaikščioti po LMTA Centrinių rūmų pastatą, esantį Gedimino pr. 42: išgirsti įdomius savanorių-gidų pasakojimus ir pažinti pastato architektūrą. LMTA Centrinių rūmų pastatas prie Lukiškių aikštės buvo statomas 1900–1903 m. Daugiau informacijos


TVARKARAŠTIS

Gegužės 28 d., šeštadienį, 10–20 val. / Paskutinė ekskursija – 19 val. 
Gegužės 29 d., sekmadienį, 10–18 val. / Paskutinė ekskursija – 17 val.
Ekskursijos vyksta kas 30 min. Trukmė – 45 min. Lankymas gyvos eilės principu. Ekskursijos nemokamos. 


LMTA Centrinių rūmų vidinis kiemas (c) B. Baublinskienė

Gedimino pr. 42 adresu pažymėti šviesaus mūro rūmai neatskiriamai susiję su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Šis pastatas – LMTA, buvusios Lietuvos konservatorijos, tapatybės dalis. Tačiau menininkai, muzikai jame įsikūrė palyginti ne taip seniai. 1903 m. iškilęs pastatas tik 1947 m. tapo Vilniaus konservatorijos namais. Vis dėlto, nuo pat XX a. pradžios čia veikė švietimo institucijos, išskyrus trumpas, bet dramatiškas dviejų pasaulinių karų pauzes, kai pastato paskirtis buvo kita.

1903 m. dabartiniuose LMTA Centriniuose rūmuose įsikūrė pirmoji rusiškoji Vilniaus mergaičių gimnazija (įsteigta dar 1860 m.), tačiau prasidėjus I pasauliniam karui kilmingų mergaičių pastate nebeliko. 1914–1918 m. čia veikė vokiečių karo ligoninė. 1918-ųjų pabaigoje čia pradėjo veikti pirmoji lietuviška Vilniaus berniukų gimnazija. 1921 m., jau lenkmečiu, ji pavadinta Vytauto Didžiojo gimnazija, tačiau netrukus buvo valdžios uždaryta. Į rūmus įkeltos dvi lenkiškos mokyklos, veikusios iki II pasaulinio karo pradžios: Joachimo Lelevelio vyrų gimnazija ir kiek vėliau – Elizos Ožeškienės mergaičių gimnazija. 

LMTA Didžioji salė (c) D. Matvejevas

Po karo, 1947 m. pabaigoje, rūmai atiduoti Jono Bendoriaus vadovaujamai Vilniaus konservatorijai (įkurtai 1945 m.). Vienas iš flygelių paskirtas Dešimtmetei muzikos mokyklai, kuri čia veikė iki 1960 m. (vėliau ji tapo M. K. Čiurlionio menų mokykla). 1949 m. Vilniaus konservatoriją sujungus su Kauno konservatorija, suformuota Lietuvos valstybinė konservatorija. Nuo 1952 m. greta būsimų muzikos profesionalų, rūmuose pradėjo studijuoti ir būsimieji aktoriai. Įdomu, kad konservatorijos kieme buvo įrengta sporto aikštelė, kurioje vyko kūno kultūros pamokos. Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1992-aisiais, nutarta Konservatoriją pervadinti į Lietuvos muzikos akademiją, o 2004 m. – į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

Trijų aukštų pastatas, prieš daugiau kaip šimtą metų iškilęs greta panašaus stiliaus Teismo rūmų (užbaigtų 1897 m.), pasižymi reprezentatyvumu. Vidaus patalpos buvo įrengtos ištaigingai: koridoriai dengti plačiais cilindriniais skliautais, trys aukštai sujungti erdviomis laiptinėmis. Trečiajame aukšte yra visą pastato plotį užimanti dabartinė LMTA Didžioji salė, kurią apšviečia aukšti arkiniai langai, o lubos puoštos geometrinio ornamento lipdinių juosta. Pastatas buvo ne kartą rekonstruotas, pritaikant patalpas prie besikeičiančių studijų reikmių, jas modernizuojant. Tačiau šimtametė orios, akademiškos architektūros dvasia nekinta ir kiekvienam, užėjusiam į LMTA Centrinius rūmus, suteikia ramaus stabilumo pojūtį. 

2022 05 23