Mokslinis kongresas, skirtas M. K. Čiurlionio meno tyrimams
Spalio 16–18 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko tarptautinis kongresas „M. K. Čiurlioniui 150: atodangos ir interpretacijos“, skirtas pažymėti genijaus gimimo 150-metį. Vyriausybės MKČ-150 jubiliejaus programos renginyje dalyvavo 53 pranešėjai iš 14 šalių – muzikologai, dailėtyrininkai, filosofai, estetikos tyrėjai ir menininkai, pristatę naujausius atradimus bei įžvalgas apie Čiurlionio kūrybą, jos sąsajas su modernizmo estetika, filosofija, menų sintezės idėjomis bei pasauliniu kontekstu.
Trijų dienų kongreso programoje – moksliniai pranešimai bei akademinės diskusijos, atveriantys naujus požiūrius į Čiurlionio kūrybos palikimą.
Tarp svarbiausių kongreso temų – Čiurlionio įnašo į modernistinę dailę aktualumas bei jo muzikos modernėjimo kryptys, muzikos ir vaizdo sintezė, filosofinės kūrybos prasmės ir Čiurlionio ryšiai su mąstytojais.
Profesorius, daktaras Antonio Baldassarre iš Liucernos taikomųjų mokslų ir menų universiteto Šveicarijoje savo pranešime siūlė naujai pažvelgti į Čiurlionį, kaip audiovizualinio ir tarpmedijinio meno pradininką, o Oksfordo universiteto profesorius Philipas Rossas Bullockas aptarė Čiurlionio kūrybos vizualumo ir muzikalumo jungtis.
Kongrese „M. K. Čiurlioniui 150: atodangos ir interpretacijos“ pranešimą skaitė vienas iškiliausių pasaulio mokslininkų fenomenologas Algis Mickūnas iš Ohajo universiteto (JAV). Per savo karjerą profesorius, akademikas Mickūnas paskelbė daugiau nei 400 straipsnių penkiomis kalbomis ir parašė, bendradarbiavo arba redagavo daugiau nei 40 knygų. Pranešimą apie Čiurlionio įnašą į modernistinės dailės aktualumą skaitė iškilus Čiurlionio meno bei filosofijos tyrėjas profesorius, akademikas Antanas Andrijauskas, Čiurlionio moderniosios muzikos atradimus analizavo kongreso vadovė, profesorė, akademikė Gražina Daunoravičienė.
Tarp kongreso dalyvių – pasaulyje pripažinti tyrėjai iš Leipcigo, Ciuricho, Ohajo, Sautamptono, Nandzingo, Lidso, Varšuvos, Barselonos autonomimio universitetų, Vasedos universiteto Tokijuje, Atėnų dailės akademijos, nacionalinio Fryderyko Chopino instituto, Ukrainos nacionalinės menų akademijos, Turino G. Verdi konservatorijos. Lietuvai atstovavo mokslininkai iš Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų ir Lietuvos istorijos institutų, Lietuvos estetikų asociacijos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus. Susitelkusi gausi tyrėjų čiurlionistų bendruomenė dalinosi naujomis įžvalgomis, formulavo inovatyvias tematikas ateičiai.
Kongresą lydėjo turtinga kultūrinė programa, skirta Čiurlionio kūrybos garsams ir vizijoms, laiškams ir dedikacijoms. Spalio 16 d. LMTA Didžiojoje salėje vyko koncertas „Čiurlionis: muzika fortepijonui“, kuriame skambėjo Čiurlionio fortepijoninės kompozicijos, atliekamos Mūzos Rubackytės, Eglės Andrejevaitės, Jurgio Karnavičius.
Spalio 17 d. LMTA II aukšto fojė vyko Baltijos šalių akvarelistų parodos „Laiškai Čiurlioniui“ atidarymas. Tą pačią dieną LMTA Juozo Karoso salėje vyko susitikimas su prof. Radosławu Okulicz-Kozarynu tema „M. K. Čiurlionio laiškai ir draugai“. Mokslininkas su bendraautoriais 2019 ir 2024 m. išleido fundamentalų Čiurlionio epistolinio palikimo dokumentą – 2 tomų leidinį „Korespondencija“.
Spalio 18 d. LMTA Didžiojoje salėje įvyko įspūdingas baigiamasis koncertas „Dedikacijos Čiurlioniui“, kuriame pasirodė Petras Geniušas, Liudas Mockūnas ir „Vilniaus kvartetas“.
Čiurlionio kūrybai skirtą tarptautinį kongresą organizavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Partneriai – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos estetikų asociacija.
Kongreso nuotraukų galeriją rasite čia.
2025 10 19