Muzikinė dovana profesorei Irenai Milkevičiūtei. Koncerto įspūdžiai
Jūsų dėmesiui siūlome balandžio 30 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykusio prof. Irenai Milkevičiūtei skirto jos klasės studentų ir absolventų koncerto „Dovana“ recenziją.
Aistė Pranciulytė
Saulėtos balandžio 30 dienos pavakary klausytojus į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiąją salę sukvietė profesorės Irenos Milkevičiūtės dainavimo klasės studentai. Jubiliejų švenčianti Irena Milkevičiūtė – viena ryškiausių šiandieninės Lietuvos muzikinės kultūros asmenybių, pasaulinį pripažinimą pelniusi dainininkė, sukūrusi daugybę operos vaidmenų, įsimintinai įkūnijusi Čio Čio san, Mimi, Violetą. Taip pat už nuopelnus lietuviškos operos scenai profesorė apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ apdovanojimu, „Auksiniu scenos kryžiumi“. I. Milkevičiūtė yra ne tik scenos žmogus, bet ir pedagogė, išugdžiusi ne vieną vokalo profesionalą. Taigi ir šis koncertas buvo skirtas į profesorę pažvelgti ne tik kaip į atlikėją, bet ir kaip į pedagogę.
I. Milkevičiūtės dainavimo klasės studentų duetais bei tercetais atliekami kūriniai buvo skirti dėstytojai kaip dovana už žinių perdavimą, nuoširdų bendravimą ir globą. Studentams tą vakarą akompanavo ilgametė I. Milkevičiūtės scenos partnerė pianistė Raminta Gocentienė. Ir profesorei, ir klausytojams būsimo koncerto programa iš anksto nebuvo žinoma.
Koncertą pradėjo pati I. Milkevičiūtė. Ji atliko Algimanto Raudonikio dainą „Švelnumas“, kurios klausantis dažnai gumulas užstringa gerklėje, o šį vakarą daina suteikė šiltumo jausmą ir dar kartą paliudijo solistės profesionalumą. Jubiliejinius sveikinimus kaip visada taktiška ir nuoširdžia kalba pradėjo LMTA rektorė doc. dr. Judita Žukienė.
Pirmosios į sceną tą vakarą žengė sopranai Emilija Finagėjevaitė ir Austėja Zinkevičiūtė. Jos atliko Pietro Mascagni operos „Kaimo garbė“ ariją „Ave Maria“. Visgi, nors po Didžiąją salę pasklido du nuostabūs balsai, scenoje nesijautė dueto darnos, susidarė įspūdis, kad kiekviena solistė norėjo parodyti savo balso galimybes. Toliau į sceną žengęs trio skambėjo jau kitaip: sopranai Aija Jermoloviča, Gabija Žvinklytė ir mecosopranas Skirmantė Vaičiūtė nuotaikingai atliko Antonino Dvořáko Miško nimfų trio iš operos „Undinė“. Šis kūrinys puikiai tiko žvelgiant pro langus, į Lukiškių aikštėje pradėjusius skleistis medžius, leido pasinerti į pavasarines emocijas. I. Milkevičiūtės klasės absolventė Eglė Stundžiaitė-Bešėnienė bei magistrantė Emilija Finagėjevaitė atliko Gaetano Donizetti ariją „L’Aurora“. Sodrūs sopranų balsai darniai persipynė vienas su kitu ir vienas kitą papildė.
Koncertą tęsė Aijos Jermolovičos ir Skirmantės Vaičiūtės atliekamas „Gėlių duetas“ iš Leo Delibes’o operos „Lakmé“. Švelnūs solisčių balsai vertė kartu įsijausti į kūrinio emocijas. Emilija Finagėjevaitė, Austėja Zinkevičiūtė bei Mindaugas Tomas Miškinis atlikto Fiordilidži, Dorabelos ir Dono Alfonso trio iš Wofgango Amadeus Mozarto operos „Visos jos tokios“. Skambus baritonas kartais užgoždavo merginas, tačiau visi gana harmoningai derėjo kartu. Artistiškai ir jausmingai Franzo Schuberto dainą „Šviesa ir meilė“ perteikė Gabijos Žvinklytės ir Nerijaus Noreikos duetas.
Į sceną vėl žengusios Eglė Stundžiaitė-Bešėnienė ir Emilija Finagėjevaitė sudainavo Andrew Lloydo Webberio duetą „Pie Jesu“ iš „Requiem“. Sodrūs solisčių balsai puikiai derėjo vienas su kitu, o įtaigus atlikimas palietė klausytojus. Benjamino Gorbulskio daina „Mėlynos gatvelės“, atliekama Gabrielės Andrulytės ir Nerijaus Noreikos, kiek išsiskyrė iš vakaro repertuaro, tačiau įnešė žaismingumo, o gilus solistės atodūsis po pasirodymo sukėlė šypseną. Dar vienas artistiškas ir jausmingas numeris – Austėjos Zinkevičiūtės ir Lauryno Aksamito atliktas Mimi ir Rudolfo duetas „O soave fanciulla“ iš Giacomo Puccini operos „Bohema“, – tikslios frazuotės ir švariai intonuotos natos liudijo studentų profesionalumą.
Vakaro staigmena tapo Ukrainos nacionalinio operos ir baleto teatro, su kuriuo I. Milkevičiūtė yra bendradarbiavusi, solistės sveikinimas. Ukrainietė dainininkė Ksenija Bakhridinova-Kravčiuk savo pasirodymą pradėjo Balio Dvarionio daina „Žvaigždutė“. Nuostabus, jaukus pasirodymas, stebinantys soprano vokaliniai gebėjimai. Antras jos atliktas kūrinys – Čio Čio san arija iš Giacomo Puccini operos „Madam Baterflai“. Sodriai ir švariai išdainuotos aukštos natos, perteikta emocija liudijo soprano profesionalumą ir vertė žavėtis jos talentais. Viešnios pasirodymas pačioje koncerto pabaigoje netgi truputį užgožė I. Milkevičiūtės studentų pasirodymus, bet tuo pačiu ir priminė, kad vakaras skirtas savo dainavimu scenoje padėkoti profesorei už ilgametį pedagoginį darbą ir patvirtinti, kad visos pastangos, įdėtos perteikiant scenos meną studentams, yra ne veltui.
Paskutinis muzikinis sveikinimas, skirtas profesorei, buvo visų studentų kartu atlikta Elio Isola daina „La voce del silenzio“ bei virtuoziškas visos publikos „Su gimtadieniu!“. Greitai prabėgęs vakaras paliudijo prasmingą I. Milkevičiūtės pedagoginį darbą, visi studentai pasirodė kaip tikri scenos profesionalai, o muzikiniai ir žodiniai sveikinimai, kaip buvo galima suprasti iš plačios profesorės šypsenos, ją maloniai nustebino bei palietė. Tik palikus salę atėjo suvokimas, kad koncertas šį kartą buvo skirtas ne susirinkusiems klausytojams, o solistei ir pedagogei Irenai Milkevičiūtei. Nors atrodė, kad buvome apdovanoti mes visi.
Aistė Pranciulytė, LMTA studentė
2022 05 06