Muzikologams įteiktos premijos už ryškiausius 2017 m. darbus

Kompozitorių namuose 2018 m. birželio 4 d. įvyko geriausių praėjusių metų muzikologijos darbų autorių apdovanojimo iškilmes. Renginio metu skambėjo laudacijos premijuotiesiems, koncertavo folkroko grupė „Atalyja“.

2017 m. Lietuvos muzikologų darbus vertino 9 ekspertų komisija: muzikologės Beata Baublinskienė, Jūratė Katinaitė, Asta Pakarklytė, Rūta Stanevičiūtė ir Živilė Tamaševičienė, muzikos atlikėjai Daumantas Kirilauskas ir Rusnė Mataitytė, kompozitoriai Šarūnas Nakas ir Mykolas Natalevičius. Pasak komisijos pirmininkės muzikologės Beatos Baublinskienės: „Taip susiklostė, kad 2017 metų Lietuvos muzikologų darbų visuma leido atkreipti dėmesį į sritis, kurios peržengia akademinės muzikologijos lauką. Stengėmės vertinti atvira širdimi ir protu, tad į akiratį pateko ne tik knygos ar, kalbant bendriau, rašytinė muzikologija, bet ir radijo laidos, o vertinamų darbų temų aprėptis – nuo kino muzikos iki populiariosios kultūros ir muzikos pedagogikos. Nesivadovavome principu, kad turėtume ar galėtume vertinti tik savo bendruomenės narių darbus; džiaugiamės galėdami pasveikinti ir reikšmingus barus išvariusius „autsaiderius“ – tiek muzikologų bendruomenės, tiek ir pačios muzikologijos kaip žinių apie muziką, besiremiančios vien muzikos analize, visumos atžvilgiu.“

Eirimas Velička (c) LKS. Martyno Aleksos nuotr.

Onos Narbutienės premija šiemet apdovanotas etnomuzikologas Eirimas Velička už inovatyvią ir atvirą pedagogiką bei autentiškumo ir metodikos dermę monografijoje „Lietuvių etninė muzika pradinio muzikinio ugdymo sistemoje“ (išleido Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Laudacijos E. Veličkai autorius kompozitorius Šarūnas Nakas akcentavo nūdienos pedagogikos inertiškumą: „Šiuolaikinė mokykla yra tarsi skaistykla, ir niekad neaišku, ar po jos bus einama į pragarą, ar į dangų. Baugštesnieji nė nesusimąstę renkasi seniai išbandytus dalykus, neatsižvelgdami, kaip stipriai ir nepataisomai visa tai yra išsivadėję, drąsesnieji šauna nelyg siurrealistai, išėję gatvėn užrištomis akimis ir pyškinantys kur papuola. Abiem atvejais, ant jauno keliautojo pečių užverčiamas siaubingo sunkumo žinių maišas, nuo kurio kone visada norisi kuo toliau sprukti.“

Ieva Buinevičiūtė (c) LKS. Martyno Aleksos nuotr.

Vytauto Landsbergio premija įteikta muzikologei Ievai Buinevičiūtei už reikšmingas kultūrines atodangas radijo laidų cikle „Muzika iš kino juostų“. Pasak laudaciją kolegei tarusios muzikologės, radijo laidų vedėjos Jūratės Katinaitės, „nėra veiksmingesnio būdo už radiją kalbėjimui apie muziką. Čia pat gali skambančia muzika paremti savo teiginius. Tą seniai žino ne tik Vakarai, bet ir čia, Lietuvoje, esame šį tą nuveikę. Ieva žengtelėjo dar tolėliau: 12 laidų cikle papasakojo lietuviškojo kino muzikos istoriją. Netiesa, kad atplėšta nuo vaizdo kino muzika praranda savo tapatybę. Priešingai, radijas turi galią priversti klausantįjį prisiminti ar net susikurti vaizduotėje vizualiąją girdimųjų dalykų dalį. Iki šiol tik fragmentiškai patyrinėta, niekada sistemiškai neanalizuota, moksliniais darbais neparamstyta lietuvių kino muzika Ievos valia tapo plačiai išskleistu dinamišku reiškiniu, nustebinusiu netgi pačius kompozitorius, kurie patys rimtai nevertino savo darbų kine.“

Dario Martinelli (c) LKS. Martyno Aleksos nuotr.

Lietuvos kompozitorių sąjungos premija apdovanotas Lietuvoje gyvenantis italų muzikologas ir semiotikas Dario Martinelli už semiotinius populiariosios muzikos žvalgymus ir Lietuvos įtraukimą į tarptautinių tyrimų erdvę knygoje „Give Peace a Chant: Popular Music, Politics and Social Protest“ („Suteik taikai giesmę: populiarioji muzika, politika ir socialinis protestas“, išleido tarptautinė akademinė leidykla „Springer“). Apdovanojimą įteikęs kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius laudacijoje kalbėjo: „Džiugu sveikinti žmogų, kuris gimė ne Lietuvoje, tačiau jo darbas susijęs su mūsų kraštu. Ne todėl, kad gerai, jog apie mus rašo žmonės kilę ne iš mūsų šalies, nors tai suteikia žvilgsnio iš šono galimybę. Ne todėl, kad mūsų istorijos aspektai pastebimi ir analizuojami pasauliniame kontekste, nes kartais taip trūksta drąsių ir kūrybiškų rankų, kurios visus įdomius reiškinius aprašytų. Ir ne todėl, kad apskritai nuostabu, jog atsiranda svarių tekstų apie muziką, nes tai visada svarbu. Džiugu dėl „Give Peace a Chant“ aiškumo, konstruktyvumo ir konceptualumo“.

Geriausių muzikologijos darbų konkursas rengiamas kasmet nuo 2004 m. Jame premijos teikiamos už ryškiausius praėjusių metų darbus įvairiose muzikologijos mokslo srityse, taip pat – už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas.

Lietuvos kompozitorių sąjungos informacija
2018 06 05