Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Naują kamerinės muzikos ansamblį „Gijos“ sujungė draugystė

Penki Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai subūrė naują ansamblį „Gijos“, kurio tarptautinis debiutas tik ką įvyko Paryžiuje! Vasario 16-osios proga „Gijos“ koncertavo Paryžiaus lietuvių bendruomenei. Jūsų dėmesiui – pokalbis iš ciklo „Studentų portretai“ su vos prieš metus susikūrusio ansamblio nariais. 

Po pirmojo „Gijų“ koncerto Hugo Šojaus dvare. Nuotr. iš ansamblio archyvo

Kalbina Deimantė Kavaliauskaitė

Lipti į sceną su draugais, kurie palaiko ir drąsina vieni kitus – nereto kolektyvo siekiamybė. Pokalbį su ansamblio „Gijos“ nariais – Emile Elena Dačinskaite (sopranas), Dominyku Urba (tenoras), Domu Saulevičiumi (baritonas), Saule Augustina Žostautaite (fortepijonas) ir Liudmila Mešenina (fortepijonas) – pradėjome nuo priešistorės.

Šiuo metu Jūs visi studijuojate Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dalyvaujate kitose veiklose. Papasakokite, iš kur kiekvienas atkeliavote ir kaip atsidūrėte čia, kur esate dabar.

Emilė Elena Dačinskaitė: Prieš studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigiau Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Ten mokiausi šviesaus atminimo profesoriaus Virgilijaus Noreikos klasėje. Įstojus į LMTA buvau priimta studijuoti pas profesorę Astą Krikščiūnaitę. Esu be galo laiminga ir dėkinga, jog patekau į šios profesorės dainavimo klasę. Ji puiki dainininkė ir pedagogė, pas ją mokytis yra didelis džiaugsmas. Dabar su mainų programa esu išvykusi studijuoti dainavimo į Izraelį, Jeruzalės muzikos ir šokio akademiją.

Saulė Augustina Žostautaitė: Šiuo metu Emilė, Dominykas ir Liudmila studijuoja magistro pirmame, o mes su Domu – bakalauro ketvirtame kursuose.

Užaugau muzikantų šeimoje, kurioje kiekviena diena buvo pripildyta muzikos. Tėveliai nuvedė mane į Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, kurioje pažintį su muzika tęsiau 12 metų. Pradžioje mokiausi Ligijos Rinkevičienės, vėliau – Rasos Krėpštienės fortepijono klasėse. Šiai mokytojai esu labai dėkinga už pravertas duris į kūrybišką ir savitą muzikos įsivaizdavimą bei girdėjimą. Su akompanimento menu mokykloje mane supažindino man labai brangus mokytojas a. a. Aveniras Ūsas. Jau tuomet klasėje analizuodavome garsą iki dalelyčių. Šiandien mane labai įkvepia specialybės dėstytoja docentė Albina Šikšniūtė ir akompanimento dėstytoja profesorė Irena Uss-Armonienė. Su šiomis dėstytojomis jaučiu ypatingai šiltą žmogišką ir kūrybinį ryšį, ačiū joms už įkvėpimą.

Dominykas Urba: Aš patekau į LMTA iš Kauno, kur nuo ketverių metų mokiausi berniukų ir jaunuolių muzikos mokykloje „Varpelis“. Studijuoju akademijoje dėl meilės muzikai. Nuo pat pirmo kurso, o dabar jau studijuoju magistrantūroje, mano žinios gilėja, atrandu vis daugiau subtilybių ir mano meilė muzikai auga ir stiprėja. Už tai turiu padėkoti mane lydėjusiems ir lydintiems pedagogams, ypač profesoriui Algirdui Janutui.

Liudmila Mešenina: Savo muzikinį kelią pradėjau gimtojoje Klaipėdoje. Stasio Šimkaus konservatorijoje baigiau fortepijono specialybę ir atvažiavau studijuoti į Vilnių. Čia sutikau nuostabių žmonių, kurie per kelis studijų metus tapo artimais draugais.  

„Gijos“ Paryžiuje: sėdi Saulė Augustina Žostautaitė, Liudmila Mešenina, stovi Dominykas Urba, Emilė Elena Dačinskaitė, Domas Saulevičius (c) Ludo Segers

Praėjusių metų pabaigoje subūrėte naują kamerinės muzikos ansamblį „Gijos“. Kas paskatino Jus tokiam žingsniui? Kieno buvo ši mintis?

Emilė: Ansamblis gimė gana netikėtai ir spontaniškai: visi buvome puikūs draugai, tad nusprendėme kartu surengti koncertą. Pirmojo pasirodymo idėja kilo baritonui Domui Saulevičiui, kai penkiese surengėme koncertą jo gimtinėje Šilutėje, Hugo Šojaus dvare. Iš karto supratome, jog kartu muzikuoti mums labai gera. Vėliau, tenoro Dominyko Urbos tėčio dėka, atsirado neeilinė galimybė surengti koncertą Paryžiuje. Pasirodymas buvo skirtas Vasario 16-osios šventei paminėti. Į šį koncertą jau vykome kaip ansamblis „Gijos“.

Saulė: Visa tai gimė iš stiprios draugystės, tarsi norėjosi ją aukščiau pakylėti ir įprasminti. Po pirmojo koncerto Šilutėje buvo labai gera, todėl galutinai nusprendėme, kad reikia nieko nelaukti ir planuoti ateinančius koncertus!

Dominykas: Susibūrėme į ansamblį, mano nuomone, iš noro kartu muzikuoti ir mūsų gražios draugystės. Net negalėčiau pasakyti, kam kilo ši mintis. Tai buvo labai natūrali visų mūsų bendravimo ir bendro muzikavimo pasekmė.

Ar pavadinime „Gijos“ užkoduota gilesnė prasmė? Kokia ji?

Emilė: Idėja pasivadinti „Gijomis“ kilo Saulei. Šis žodis parodo, jog esame susieti ne tik didelės meilės muzikai, bet ir nuoširdžios draugystės gijomis. Kartu kurti ir tobulėti mums labai patinka, todėl nusprendėme, kad šis žodis puikiai atspindi mūsų kolektyvą.

Saulė: Pavadinimas tarsi pats mus aplankė. Mes susieti daugybės gijų – draugystės, tikrumo, stipraus ryšio su muzika ir bendro jos girdėjimo, žavėjimosi vienas kitu kaip žmonėmis ir kaip menininkais.

Dominykas: Gilesnę pavadinimo prasmę kiekvienas iš mūsų ansamblio, tikriausiai, galėtume paaiškinti skirtingai, tačiau dėl vieno, manau, visada sutariame – mus sieja draugystės ir meilės muzikai gija.

Liudmila: Svarbu paminėti žodžio „gijos“ lietuviškumą. Atliekame nemažai lietuviškos muzikos, siekiame puoselėti mūsų šalies kultūrą. Nors ir svarstėme kitus tarptautinius pavadinimo variantus, bet pasirinkome lietuvišką. 

Po koncerto Paryžiuje (c) Ludo Segers

Kokį muzikinį repertuarą atliekate? Kas Jums labiausiai prie širdies?

Emilė: Šiuo metu daugiausiai atliekame lietuvių kompozitorių muzikos. Visgi repertuare yra ir pasaulinės klasikos – W. A. Mozarto, F. Poulenco, A. Dvorako, S. Rachmaninovo ir kitų autorių kūrinių.

Dominykas: Mūsų repertuaras įvairus – nuo liaudies dainų iki operų arijų, jis nuolat pildosi. Man koncertuose labiausiai patinka atlikti lietuvių kompozitorių muziką. Sava kalba dainuoti gimtos šalies kūrėjų muziką yra didžiausias malonumas.

Liudmila: Galiu tik paantrinti kolegoms bei papildyti, kad atliekame lietuvių ir užsienio kompozitorių kamerinius kūrinius, dažniausiai Lied arba romansus.

Visai neseniai grįžote iš Paryžiaus. Ten buvote pakviesti koncertuoti Prancūzijos lietuvių bendruomenės organizuojamame Vasario 16-osios minėjime. Papasakokite plačiau, kaip Jus pakvietė? Ar tai buvo pirmoji „Gijų“ išvyka?

Dominykas: Ši koncertinė išvyka į Paryžių iš pradžių buvo tik idėja, tačiau mano tėčio Gintaro Urbos dėka ji virto realybe. Pirmiausia mes patys parodėme iniciatyvą ten koncertuoti – kreipėmės į lietuvių bendruomenę Paryžiuje. Į tokį drąsų mūsų žingsnį sureaguota labai džiugiai. Iš pradžių mūsų koncerto programa neturėjo Vasario 16-osios temos: net nemanėme, jog tokia svarbi šventė bus patikėta mums. Pirminė mūsų idėja buvo lietuvių ir prancūzų kompozitorių muzikos vakaras, tačiau gavus pasiūlymą būti pagrindiniu Prancūzijos lietuvių bendruomenės organizuotos Vasario 16-osios šventės akcentu, net nesudvejojome ir skubiai paruošėme programą. Esame labai dėkingi Lietuvos ambasadai Paryžiuje, o ypač Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkei Emilijai Pundziūtei-Gallois. Jos pastangų dėka koncertavome nuostabioje erdvėje, ką, patikėkite, Paryžiuje suorganizuoti yra be galo sunku. Ši kelionė tapo oficialiu „Gijų“ ansamblio krikštu.

Neretai atlikėjai turi savo ritualų prieš koncertą. Ar turite savąjį?

Emilė: Manau, svarbiausias mūsų ritualas tiek prieš koncertą, tiek koncerto metu – vienas kito palaikymas. Prieš pradėdami koncertą visuomet apsikabiname palinkėdami sėkmės, o koncerto metu „sergame“ vienas už kitą bei jaudinamės ir džiaugiamės kartu.

Saulė: Prieš koncertus man labai svarbu šilta atmosfera ir bendrystės jausmas su tą vakarą į sceną drauge lipsiančiais atlikėjais. Palinkime sėkmės, kūrybinės laisvės ir kuo gilesnio akimirkų ant scenos išgyvenimo. Koncerto metu jaudinamės vienas už kitą, įdėmiai klausomės ir žavimės.

Dominykas: Specialių ritualų, kurie kažką nustebintų, tikrai neturime. Nebent tai, kad prieš visus koncertus ar egzaminus aš visada geriu Coca-Cola.

Liudmila: Kartu ruošiamės, sakome vieni kitiems palaikymo bei padrąsinimo žodžius. Kartais apsikabiname net nenulipę nuo scenos.

Domas: Turime tarsi vienijančią ritualinę ramybės ir bendrystės nuotaiką. Kai koncertuoju su „Gijomis“, man visuomet būna ramu, nes į sceną lipu su savo draugais. Kad ir kas atsitiktų scenoje, akimis galiu pagauti savo draugų žvilgsnius ir toliau nuoširdžiai dalintis muzika.

Kas jus džiugina ar liūdina šių dienų muzikos industrijoje?

Emilė: Džiugina tai, jog po pandemijos žmonės iš tiesų labai pasiilgę kultūrinio gyvenimo. Bilietai į spektaklius, operas ir koncertus šiuo metu išperkami labai greitai. Matyti tokį žmonių kultūrinį susidomėjimą kelia didelį džiaugsmą. Pandemija parodė, kad kultūra yra neatsiejama gyvenimo dalis, o netekus jos iš tiesų labai sunku. Padidėjęs žmonių susidomėjimas menu mane motyvuoja tobulėti ir koncertuoti.

Dominykas: Aš tik noriu pasidžiaugti muzikos gyvumu ir meile jai, kol tai mūsų širdyse – muzika tikra.

Liudmila: Džiugina, kad žmonės stengiasi nepamiršti savo šaknų, o ypač gyvenantys užsienyje – lietuviška muzika sulaukia didelio svetur gyvenančių lietuvių bendruomenių susidomėjimo. O liūdina, tikriausiai, visa materiali kūrybinio proceso dalis: daugybė talentingų muzikantų siekia užsidirbti kuo daugiau pinigų, visai neatsižvelgdami į kuriamo meno kokybę. Kita vertus, menas mums yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, todėl sunku atrasti balansą tarp kūrybos iš meilės muzikai ir poreikio gauti finansinį atlygį.

Saulė: Mane džiugina menininkų įvairovė ir gausa – šiandien tiek įdomaus galima išgirsti ir pamatyti! Žmonės noriai lankosi kultūriniuose renginiuose, matyt, pandemija išugdė mumyse meno ilgesį. Galiu pasidžiaugti, jog draugų dėka mane gaubiantis muzikos pasaulis itin spalvingas ir jame liūdesys neatrastų savo kampelio. Su „Gijomis“ atliekame klasikinę muziką, tyrinėjame jos niuansus, melodingumą, akompanimento ir balso, garso ir žodžio ryšius, idėjų ir jausenų įprasminimo galimybes. Taip pat groju šiuolaikinės muzikos ansamblyje „Fluorescence“, kur muziką atlieku ir patiriu iš visai kitos pusės – šiuolaikinio skambesio perspektyvos. Šiuolaikinės muzikos repertuaras leidžia pamatyti fortepijoną naujai: grojant tenka naudoti banko korteles, plaukų šepečius, lipnią juostą, pieštukus ir dar daug tiesiogiai su muzika nesusijusių daiktų, čia atlikime labai svarbus performatyvumas. Jaučiu, kad šie du skirtingi muzikiniai pasauliai manyje persipina ir praturtina vienas kitą.

Domas: Galiu tik pastebėti, kad surengti koncertą net Lietuvoje yra gana nelengva. Norint koncertuoti geroje salėje, reikia gebėti komunikuoti, ieškoti rėmėjų, žinoti, kaip reklamuoti savo veiklą. Žinoma, su „Gijomis“ viską darome patys arba mums padeda artimieji. Tačiau žiūrint į ateitį, norėtųsi atrasti ryšį su žmonėmis, kurie to mokosi ar yra šios srities specialistai ir galėtų palengvinti bei prisidėti prie mūsų muzikinio kelio.

Kur artimiausiu metu galėsime išvysti Jūsų pasirodymus?

Emilė: Artimiausi pasirodymai numatomi vasarą, liepos mėnesį. Planuojame pasirodyti Raseiniuose ir apylinkėse, taip pat planuojame surengti koncertą Kaune. Kol kas tikslios koncertų datos nėra aiškios, tačiau, kai turėsime tikslią informaciją, ją skelbsime ansamblio „Gijos“ Facebook puslapyje.

Saulė: Labai kviečiame visus, besidominčius mūsų skambančia kelione, sekti mus socialiniame tinkle Facebook, o norinčius mus išgirsti – kreiptis el. paštu ansamblis.gijos@gmail.com.

Ačiū Jums už smagų pokalbį. Linkiu gero starto ir koncertų!

Kalbino Deimantė Kavaliauskaitė
Karjeros ir kompetencijų centro vyresnioji specialistė
2022 04 05