Nuotoliniai kursai „Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras“
Kviečiame mokytis nuotoliniu būdu. Programa „Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras: rudens ir žiemos laikotarpiai“. Autorius ir vadovas – LMTA doc. dr. Rimantas Astrauskas. Registracija iki lapkričio 17 d.
Nuotoliniai kursai suteikia galimybę mokytis namuose, patogiu tempu, patogioje vietoje ir patogiu laiku, gauti interaktyvią, praturtintą garso ir vaizdo įrašais, nuolat atnaujinamą mokymosi medžiagą, sutaupyti šiek tiek laiko bei kelionės lėšų. Tai turėtų būti aktualu tiek Vilniaus mieste, tiek regionuose gyvenantiems pedagogams. Nuotolinių kvalifikacijos tobulinimo kursų studijos vyksta virtualioje mokymosi aplinkoje https://moodle.lmta.lt/
Kalendorinė kūryba yra viena esmingiausių, pamatinių tradicinės kultūros formų. Joje atsiskleidžia egzistenciniai bendruomenės lūkesčiai, savižina, savimonė, tapatybės aspektai. Kalendoriniame folklore itin gausu simbolių, perteikiančių ir atskleidžiančių lietuvių kultūros savitumą ir originalumą. Gebėjimas skaityti kultūros ženklus, užkoduotus kalendorinėse apeigose bei jų melodijose, duoda slėpinių, gilios išminties, lakios fantazijos ir subtilios jausenos kupino tradicinės kultūros pasaulio raktą, ugdo kūrybiškumą ir meninę raišką. Visas kursas parengtas atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, aktualias sunkiai pasiekiamos archyvinės medžiagos, garso ir vaizdo įrašų publikacijas, literatūrą. Besimokantysis susipažins su liaudies kalendoriaus ypatybėmis, metų švenčių ir apeigų ciklais, formomis, tipiškais išlikusio kalendorinių švenčių ir apeigų folkloro pavyzdžiais iš senųjų istorinių dokumentų. Pateikiamos tarptautinės apeigų, papročių bei melodijų paralelės, analizuojamos šiuolaikinės senųjų švenčių, apeigų ir muzikos adaptacijos bei rekonstrukcijos. Tikslas – plačiau aptarti kalendorinių švenčių ir apeigų, darbų cikliškumą, atskleisti apeigų, simbolių, motyvų, melodijų tipų ir būdingų elementų, dėsningai pasikartojančių atskirais metų laikais, regionines muzikinio kalendorinio folkloro ypatybes kultūriniame kontekste bei skatinti besimokančiuosius praktiškai pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus. Plėtojamos kompetencijos – kalendorinės kūrybos pažinimas, gebėjimas praktiškai pasinaudoti kalendorinės išminties lobynu plėtos pedagogo bendrąją kultūrinę ir dalykinę kompetenciją – gebėjimą integruoti etninės kultūros paveldo elementus į mokomojo dalyko turinį, gebėjimą perteikti tradicinės kultūros paveldo ypatybes savo ugdytiniams, gebėjimą bendrauti, vadovauti mokinių užklasinei veiklai, jų kolektyvams, rengto šventes, koncertus, vakarones. Tikslinga aukštos bendrosios ir dalykinės kompetencijos pedagogo veikla regionuose padeda išsaugoti kultūros paveldą ir regioninį tapatumą.
- Tikslinė grupė: etninės kultūros, muzikos mokytojai, dirbantys formaliojo ir neformaliojo muzikinio ugdymo įstaigose, kultūros renginių organizatoriai , dirbantys formaliojo ir neformaliojo muzikinio ugdymo įstaigose, kultūros renginių organizatoriai, folkloro kolektyvų vadovai.
- Reikalavimai ketinantiems tobulintis: pageidautinas vidurinės mokyklos lygmens muzikinis raštingumas, elementariosios muzikos teorijos žinios, kompiuterinis raštingumas, gebėjimas naudotis virtualiomis mokymosi erdvėmis.
Seminaro dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PAŽYMĖJIMAI (akreditavimo pažymėjimas Nr. KT3-2).
RUDENS LAIKOTARPIS
Kaina: 51,00 Eur (20 akad. val., 7 savaitės)
Kvalifikacijos tobulinimo programa „Kalendorinių švenčių muzikinis folkloras: rudens laikotarpis“ supažindina su rudens laikotarpio kalendorine kūryba, kurioje atsiskleidžia egzistenciniai bendruomenės lūkesčiai, savižina, savimonė, tapatybės aspektai. Programa supažindins su rudens šventėmis ir darbų pabaigtuvių apeigomis, tipiškais išlikusio kalendorinio folkloro pavyzdžiais. Ji parengta atsiliepiant į mokytojų siūlymus ir pageidavimus, išsakytus mokytojų ir kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose, susitikimuose su pedagogais ir mokyklose dirbančiais studentais, rengiant Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą (LR Seime priimtas 1999 m.), darbo Etninės kultūros globos taryboje patirtį bei sociologinių tyrimų duomenis. Temos socialinį aktualumą taip pat liudija visuotinis valstybinis svarbiausių kalendorinių švenčių (Kalėdų, Velykų, Vėlinių, Joninių, Žolinės) šventimas ir įteisinimas, netylanti diskusija žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose apie Helovino, Šv. Valentino, Šv. Patriko dienas ir Užgavėnių, Mildos, Joninių (Rasų, Kupolių) šventes.
Išklausę šią programą, klausytojai gebės aptarti rudens kalendorinių švenčių – Šilinių, Mykolinių, Sambarių, Visų šventųjų, Vėlinių ir darbų pabaigtuvių apeigų sandarą (sintaksę) ir prasmę (semantiką), muzikinio folkloro bruožus, atpažinti muzikos regioninį savitumą, atskleisti vokalinio ir instrumentinio folkloro poetines, muzikines, choreografines ypatybes plačiame kultūriniame kontekste, išmokti ir atlikti vertingus kūrinius, įgytą patyrimą kūrybiškai pritaikyti pamokose ir užklasinėje veikloje.
ŽIEMOS LAIKOTARPIS
Kaina: 51,00 Eur (20 akad. val., savaitės)
Kvalifikacijos tobulinimo programa „Kalendorinių švenčių muzikinis folkloras: žiemos laikotarpis“ supažindina su žiemos laikotarpio kalendorine kūryba, kurioje atsiskleidžia egzistenciniai bendruomenės lūkesčiai, savižina, savimonė, tapatybės aspektai. Šio laikotarpio folklore itin gausu simbolių, perteikiančių ir atskleidžiančių lietuvių kultūros savitumą ir originalumą. Programos autorius supažindins su liaudies kalendoriaus ypatybėmis, metų švenčių ir apeigų ciklais, formomis, tipiškais išlikusio kalendorinio folkloro pavyzdžiais iš senųjų istorinių dokumentų, tautosakos leidinių ir įrašų. Ji parengta atsiliepiant į mokytojų siūlymus ir pageidavimus, išsakytus mokytojų ir kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose, susitikimuose su pedagogais ir mokyklose dirbančiais studentais, rengiant Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą (LR Seime priimtas 1999 m.), darbo Etninės kultūros globos taryboje patirtį bei sociologinių tyrimų duomeknis. Temos socialinį aktualumą taip pat liudija visuotinis valstybinis svarbiausių kalendorinių švenčių (Kalėdų, Velykų, Vėlinių, Joninių, Žolinės) šventimas ir įteisinimas, netylanti diskusija žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose apie Helovino, Šv. Valentino, Šv. Patriko dienas ir Užgavėnių, Mildos, Joninių (Rasų, Kupolių) šventes.
Išklausę šią programą, klausytojai gebės apibūdinti liaudies kalendoriaus ypatybes, aptarti žiemos laikotarpio kalendorinių švenčių ir šventinių laikotarpių – advento, Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų, Trijų karalių, Krikštų, Vidužiemio, Užgavėnių apeigų sandarą (sintaksę) ir prasmę (semantiką), dainų, giesmių ir žaidimų muzikines ypatybes, atpažinti muzikinio folkloro regioninius bruožus, atskleisti vokalinio ir instrumentinio kalendorinio folkloro poetines, muzikines, choreografines ypatybes plačiame kultūriniame kontekste, išmokti ir atlikti vertingus kalendorinio folkloro kūrinius, įgytą patyrimą kūrybiškai pritaikyti pamokose ir užklasinėje veikloje.
Tikslas: kvalifikacijos tobulinimo programoje siekiama susisteminti svarbiausias žinias apie rudens ir žiemos laikotarpio kalendorinių švenčių ir apeigų mitinio konteksto, kalendorinio folkloro poetinių motyvų, melodijų, muzikos instrumentų, choreografijos regionines ypatybes bei skatinti besimokančiuosius praktiškai pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus.
Rimantas Astrauskas baigė Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos Muzikos teorijos ir kompozicijos skyrių. 1973 m. įstojo į Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Muzikos istorijos katedrą. 1978 m. apgynė magistro darbą apie lietuvių liaudies kalendorines giesmes (darbo vadovė prof. J. Čiurlionytė) ir buvo paskirtas į Valstybinį TVR komitetą televizijos muzikos laidų redaktoriumi. Parengė per 500 televizijos ir radijo muzikinių laidų bei koncertų. 1982 m. tarptautiniame televizijos muzikos laidų konkurse Kišiniove pelnė specialų prizą. 1993 m. savarankiškai parengė ir apgynė humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaro disertaciją „Lietuvių kalendorinių melodijų tipologija ir paralelės kaimyninių tautų folklore. Žiemos saulėgrąžos švenčių laikotarpis”.
Nuo 1988 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Buvo vienas iš LMTA Etnomuzikologijos katedros kūrimo iniciatorių. 1995-1999 m. LMTA Senato narys, 1995-2000 m. – LMTA Etnomuzikologijos katedros vedėjas. Nuo 2004 m. dalyvauja respublikiniame folkloro archyvų kompiuterizavimo projekte, 2007-2009 m. vadovavo tarpinstituciniam LMTA, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Klaipėdos universiteto projektui „Folkloro archyvai ateičiai: skaitmeninimas, kaupimas, sisteminimas”.
Nuo 1990 m. skaito paskaitų kursus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje: „Etnomuzikologijos įvadas”, „Etnomuzikologijos pagrindai”, „Europos tradicinės muzikinės kultūros”, „Etnomuzikologijos kryptys ir metodai”, „Pasaulio tautų muzikinės kultūros”, „Liaudies muzikos pagrindai”, „Liaudies muzikos ir folkloro praktika”. Yra parengęs nuotolinio mokymo kursą ir CD „Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras” (2008), DVD Metų ratas” (2008 m. su kitais; 2009 m. pelnė Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo populiarinimo darbų II premiją).
1995 m. stažavo Oksfordo universitete, Danų liaudies muzikos archyve Kopenhagoje, Bergeno universitete ir Arnes Bjorndalio liaudies dainos archyve Bergene, skaitė paskaitas Kopenhagos universiteto Muzikologijos institute (1995), Bergeno universitete (1995), Čikagos lietuvių bendruomenei (2000), Dartingtono menų koledže (2001), Tamperės universitete (2002, 2004), Londono universitete (SOAS, 2008), Helsinkio universitete (2006), Kasteljono Jaume I universitete (2007, 2010). Danijos radijui DR-2 yra parengęs radijo laidų apie lietuvių kompozitorių kūrybą (1996).
Skaitė pranešimus daugiau nei 40 tarptautinių muzikologų, etnomuzikologų, etnologų, antropologų bei semiotikų konferencijų įvairiuose Europos miestuose, inicijavo penkias tarptautines etnomuzikologų konferencijas Lietuvoje, buvo jų organizacinio komiteto pirmininkas.
Drauge su autorių kolektyvu parengė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą (1999 m. priimtas Lietuvos Respublikos Seime).
2000-2002 m. – Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo pirmininkas. 2001 m. LR Seime surengė Unesco remiamą Vidurio ir Rytų Europos šalių parlamentarų ir liaudies kultūros specialistų konferenciją. Nuo 2003 m. bendradarbiauja su Lietuvos muzikų rėmimo fondu, yra Menų festivalio „Druskininkų vasara su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu” programos koordinatorius, nuo 2005 m. kasmet rengia Tarptautinę M. K. Čiurlionio studijų savaitę Druskininkuose ir mokslinę konferenciją „M. K. Čiurlionis ir pasaulis”.
Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos narys, Europos etnomuzikologų seminaro (ESEM) tarybos narys, Tarptautinės liaudies meno organizacijos (IOV) Prezidiumo narys, Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos (ICTM) Lietuvos skyriaus pirmininko pavaduotojas. Moksliniai interesai: lietuvių ir kaimyninių šalių apeiginis folkloras, kalendorinių švenčių apeigos ir muzika, etninė kultūra ir perspektyvos, etnomuzikologijos istorija ir teorija, muzikos semiotika, etnomuzikologijos metodologija (informaciją apie programos autorių parengė V. Česnulevičiūtė).
2019 10 23
BENDRAUKIME:
LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
Tel. nr. +370 686 72012; (8 5) 26 111 42
kkcrenginiai@lmta.lt
www.kkc.lmta.lt
Draugaukime Facebooke