Olgai Šteinberg – 100

Balandžio 20-ąją sukanka 100 metų nuo vienos iškiliausių Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogių – pianistės, profesorės Olgos Šteinberg (1920–2005) gimimo. Per daugiau nei 50 ji sukūrė savitą pianizmo mokyklą.

Anot jos mokinės, ilgametės LMTA profesorės Veronikos Vitaitės: „Olga Šteinberg buvo neeilinė asmenybė. Ji spinduliavo protu, išmintimi, kilnumu, pasišventimu muzikai, darbui, didele žmogiška šiluma, jautrumu, orumu, aristokratiškumu, erudicija, dvasingumu. Ji mokė mus, mokinius, mylėti Muziką, gerbti autorių, atiduoti visą save tam, ką darai. Skiepijo suvokimą, kad tai ne darbas, o misija, kurią turi sąžiningai atlikti. Ji visus mus tuo užkrėtė. Lietuvoje, kitose šalyse, kur dirba jos mokiniai, pasklido jos mintys, idėjos. Lietuvoje džiaugiamės fortepijono meno suklestėjimu, lenkiamės tiems, kurie kaip O. Šteinberg atidavė tam visą savo gyvenimą.“ (iš Lrt.lt straipsnio)

Olgos Šteinberg klasę baigė 84 pianistai, tarp kurių – Aleksandra Juozapėnaitė, Aleksandra Žvirblytė, Rasa Jakutytė, Dalia Balsytė, Indrė Baikštytė, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, Gintautas Kėvišas, Bernardas Vasiliauskas, Povilas Jaraminas, Robertas Bekionis, Gabrielė Kondrotaitė, Živilė Karkauskaitė, Aušra Motuzienė, Jūratė Karosaitė, Polina Chersonskaja. Taip pat – 41 koncertmeisteris, tarp jų Gražina Ručytė-Landsbergienė (1930-2020), Vytautas Landsbergis, Dainius Trinkūnas (1931-1996), Eugenijus Ignatonis (1935-2013), Birutė Karosienė, 17 kitų specialybių instrumentininkų – Saulius Sondeckis (1928-2016), Jonas Urba (1925-2007) ir kiti.

Olga Šteinberg gimė 1920 m. balandžio 20 d. Rostove prie Dono (Rusija), vėliau persikėlė į Odesą (Ukraina). 1939 m. pradėjo studijuoti Odesos konservatorijoje, bet prasidėjus II pasauliniam karui studijas nutraukė. 1942 m. įstojo į Sverdlovsko konservatoriją (Rusija), Heinricho Neihauzo klasę. 1943-1947 m. studijavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje Jakovo Zako klasėje.

Baigusi studijas (su pagyrimu) O. Šteinberg 1947 m. atvyko į Lietuvą pas savo vyrą smuikininką Alesandrą Livontą. Iš pradžių įsidarbino Kauno filharmonijoje soliste ir koncertmeistere, nuo 1948 m.– dėstė Kauno konservatorijoje. Nuo 1949 m. Vilniuje, Lietuvos valststybinėje konservatorijoje, dėstė fortepijoną ir koncertmeisterio specialybes. 1950 m. lygiagrečiai pradėjo dirbti Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje (dab. M. K. Čiurlionio menų mokykla). 1975  m. suteiktas docentės, 1985 m. – profesorės pedagoginis vardas.

Olga Šteinberg buvo ne tik pedagogė, bet ir koncertuojantis pianistė. Jos repertuare buvo G. F. Handelio, J. S. Bacho, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Liszto, C. Francko, P. Čaikovskio, S. Rachmaninovo, S. Prokofjevo kūriniai. Su vyru A. Livontu atliko visas L. van Beethoveno smuiko sonatas, taip pat parengė Juozo Karoso, Vytauto Klovos, Giedriaus Kuprevičiaus, Antano Račiūno, Rimvydo Žigaičio, Stasio Vainiūno ir kitų lietuvių kompozitorių premjeras. Eduardo Balsio „Dramatinių freskų“ solinės fortepijono ir smuiko partijos buvo rašytos Olgai Šteinberg ir Aleksandrui Livontui.

2000 m. Olga Šteinberg už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

LMTA informacija
2020 04 20