Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Paskaita apie žymų tenorą Jozefą Šmitą

Spalio 16 d. 17 val. LMTA Juozo Karoso salėje Dainavimo katedra rengia paskaitą „Pasaulio pilietis – Jozefas Šmitas. Jo daina skambėjo pasauliui“. Tai bus audiovizualinės programos premjera, kurios autorius ir vedėjas – Leonidas Fleidermanas.

Jozefas Šmitas

Jozefas Šmitas gimė 1904 m. kovo 4 d. Davidivkos kaime, 50 km nuo Černovcų miesto (tuo metu ši teritorija priklausė Austrijos-Vengrijos valstybei, nuo 1918 m. – Rumunijai, nuo 1940 m. – Ukrainai) vargingoje žydų šeimoje. Kai jaunuoliui sukako 20 metų, bendruomenės surinktų lėšų pagalba jis išvyksta į Berlyną, kur įstoja į Muzikos akademiją ir pradeda mokytis pas įžymų to meto  profesorių Germaną Vaisenborną. 

Jozefo Šmito, iškiliausio XX amžiaus pirmos pusės tenoro, gyvenimas ir likimas – vienas iš tragiškiausių meno istorijoje. Atlikėjas anksti patyrė šlovę ir pripažinimą – 1929 m. po koncerto Berlyno radijuje redakciją užplūdo tūkstančiai klausytojų laiškų su prašymais plačiau papasakoti apie dainininką, kuo dažniau rengti koncertus ir laidas su juo. Pasitaikė laiškų, kuriuose gerbėjai prisipažindavo, jok Šmito dainavimas turi gydančiųjų savybių – išvaduoja iš depresijos ir kankinančių minčių apie savižudybę.

Įpusėjus praėjusio amžiaus trečiajam dešimtmečiui Jozefas Šmitas jau plačiai koncertavo pasaulyje – surengta daugybė koncertų Europoje, Azijoje: Vienoje, Zalcburge, Berlyne, Londone, Paryžiuje, Amsterdame, Prahoje, Rygoje, Vilniuje, Stambule, Tel-Avive, Jeruzalėje ir kt.

1937 m. J. Šmitas du kartus lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose – ten surenti 6 koncertai Niujorko Carnegie Hall koncertų salėje ir kituose JAV miestuose, taip pat Kuboje ir Meksikoje. Atlikėją visur lydėjo stulbinanti sėkmė.

Didžiausia J. Šmito svajonė buvo vaidinti teatro scenoje, tačiau dėl mažo ūgio (152 cm) tokios galimybės jis neturėjo. Vienok 1938 m. jo svajonei buvo lemta išsipildyti – jo pasaulinės šlovės dėka jam atsivėrė Briuselio operos teatro durys, klausytojai nekantravo jį išgirsti dainuojant operas.

Iki šiol vyksta ginčai, kuriai šaliai priklauso genialusis tenoras? Austrija, Vokietija, Rumunija ir Ukraina – kiekviena iš šių šalių laiko J. Šmitą savo piliečiu. Olandijoje ir Belgijoje gerbėjai jį dievino – 1936 m. liepą Nyderlandų radijas surengė J. Šmito koncertą, kuriame apsilankė virš šimto tūkstančių klausytojų, nekantravusių išgirsti ir pamatyti mylimą dainininką.

Jozefas Šmitas vadinamas Pasaulio piliečiu, dainuojančiu visiems ir kiekvienam. Jis atliko pagrindinius vaidmenis italų, prancūzų, rusų, čekų, vengrų, vokiečių operose, jo repertuare – vaidmenys operetėse, neapolietiškos, vokiškos, ispaniškos, pamėgtos kino filmų dainos, maldos, giesmės.

„Mano pažintis su J. Šmitu buvo sukrečianti. Jis vienas toks ir unikalus, su niekuo nepalyginamas. Iš jo sklinda nuoširdumas, sielos šviesa, jis tiesiog čiulba kaip lakštingala“, – dalijasi savo įspūdžiais kompozitorius, dirigentas, liutnios virtuozas Šandoras Kalošas.

Programos autorius Leonidas Fleidermanas: „Paradoksali situacija – nors interneto platybėse galima rasti pakankamai publikacijų ir straipsnių apie J. Šmito gyvenimą ir kūrybą, virš 200 fonogramų, meninių ir dokumentinių filmų, keturias knygas, Šmito vardas šių dienų klausytojams yra menkai žinomas. Muzikalumas, fantastiška atlikimo technika, skirtingos balso tembro spalvos ir atspalviai, subtilus muzikos stiliaus pajautimas – tai absoliutus aukščiausio vokalinio meistriškumo pavyzdys, kuriuo privalu sekti ir mokytis. Mano sukurtos programos pagrindinis siekis – grąžinti susidomėjimą šio menininko asmenybe ir kūryba.“

Audiovizualinio pasakojimo apie Jozefo Šmito gyvenimą ir kūrybą metu rodomos ištraukos iš meninių ir dokumentinių filmų, puikiai išsilaikiusių audio įrašų, atskleidžiančių fenomenalų J. Šmito talentą.

Atsiliepimai:

„Jozefas Šmitas – unikalaus balso savininkas. Jo ankstyva mirtis iš pasaulio išplėšė vieną unikaliausių pasaulio tenorų. Apmaudu, kad šiandien šis vardas yra užmirštas. J. Šmito istorija ir kūryba privalo būti įtraukta į vokalinio meno studijų programą.“
Prof. dr. Danutė Petrauskaitė

„Mūsų laikais labai sunku kuo nors nustebinti žmogų – beribis informacijos srautas, knygos, radijo ir televizijos laidos. Aš pati esu dainininkė ir, kai L. Fleidermano dėka susipažinau su unikalaus atlikėjo Jozefo Šmito įrašais, supratau, kad visgi nustebinti įmanoma. Žemai lenkiuosi šiam dainininkui ne tik už operos arijų ir žinomų dainų atlikimą, bet ir už tai, kaip jis atlieka giesmes. Tai – unikumas. Niekada ir niekur negirdėjau taip giedant, ir greičiausiai jau negirdėsiu. Esu labai dėkinga Leonidui Fleidermanui ir stengiuosi, kad kuo daugiau žmonių išgirstų šio unikalaus solisto dainavimą. Šios fonogramos įrodo, kad tai yra aukščiausios atlikimo kokybės pavyzdys ir būtina, kad šia unikali dovana, kurią atlikėjas paliko pasauliui, būtų dalijamasi ir su jaunaisiais pradedančiais savo kūrybinį kelią menininkais.“
Doc. Judita Leitaitė

„Jozefas Šmitas – tai genijus. Jam pavaldi juvelyriška atlikimo technika. Esu sužavėtas jo gebėjimu vienu įkvėpimu išdainuoti ilgas sudėtingas frazes. Mane sukrėtė atlikėjo artistiškumas ir gebėjimas prasiskverbti į kompozitoriaus sumanymo atokiausius kampelius. Kiekvienas jo sudainuotas kūrinys ilgam išlieka atminty.“
Prof. Algirdas Budrys

„Jozefo Šmito įrašai paliko ypatingai stiprų įspūdį – nepaprasto grožio balsas. Didis dainininkas, stiprios ir paveikios dramatinės ir turinčios tragizmo balso intonacijos, kurios visada liudija apie menininko autentiškumą, vidinę tiesą, nuoširdumą ir aukščiausią meninį atlikimo lygmenį. Šmito repertuaras stebėtinai įvairus, jo atlikimo manierai būdingas autentiškumas ir tragizmas asociatyviai man priminė Kristen Flagstad ir Mariam Anderson atlikimo manierą.“
Prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas

LMTA Dainavimo katedros informacija
2018 10 05