Prof. Benjamino Piekuto (Kornelo universitetas, JAV) paskaitų ciklas
Balandžio 5–6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje viešės žymus avangardo, eksperimentinės muzikos ir garso meno tyrėjas ir kuratorius prof. Benjaminas Piekutas (Kornelo universitetas, JAV). Jis surengs viešas paskaitas menotyros ir meno doktorantams, studentams, LMTA bendruomenei ir alumnams.
Kviečiami dalyvauti visi, studijuojantys, besidomintys šiuolaikiniu menu ir aktualiais muzikos tyrimais. Paskaitos vyks anglų kalba.
Benjaminas Piekutas tyrinėja muziką ir performansą po 1960 m. ir šiuo metu gilinasi į garso meno istoriją. Jo monografiją Eksperimentalizmas kitaip: Niujorko avangardas ir jo ribos (Experimentalism Otherwise: The New York Avant-Garde and its Limits) 2011 m. išleido Kalifornijos universiteto leidykla. Laisvojo džiazo, Cage’o avangardo, Fluxus, radikaliosios politikos ir populiariosios muzikos sankirtoje septintojo dešimtmečio Niujorko eksperimentalizmas vaizduojamas kaip konfliktų, kovų ir pašalinimų virtinė. Antrojoje jo monografijoje Henry Cow: Pasaulis yra problema (Henry Cow: The World Is a Problem) ne tik dokumentuojama britų roko grupės istorija, bet ir analizuojamas eksperimentalizmo skverbimasis į populiariosios muzikos sritis ir tai, kaip tokios transformacijos gali pasiūlyti performuluoti avangardo teorijas.
Jis taip pat sudarė dvi plataus atgarsio susilaukusias knygas. Pirmojoje, Tomorrow is the Question (Mičiganas, 2014), tyrinėjami nauji eksperimentinės muzikos istorijos aspektai, ypač populiariojoje kultūroje, atlikimo ir įrašų praktikose bei už Šiaurės Amerikos ribų. Antroji, Oxford Handbook of Critical Improvisation Studies (2016, kartu su George’u E. Lewisu), yra dviejų tomų rinkinys, kuriame dalyvauja 60 autorių iš meno, humanitarinių, socialinių ir gamtos mokslų sričių. Kartu su Davidu Nicholsu jis redagavo specialųjį žurnalo Contemporary Music Review numerį, skirtą Johno Cage’o 100-osioms gimimo metinėms, ir kartu su Julia Bryan-Wilson redagavo žurnalo Third Text numerį apie mėgėjiškumą 2020 m.
Jis yra paskelbęs straipsnių įvairiuose žurnaluose. Jo esė „Deadness“, parašyta kartu su Jasonu Staneku, 2011 m. pelnė Teatro aukštojo mokslo asociacijos apdovanojimą už išskirtinį straipsnį. Jis yra Kornelio universiteto profesorius ir muzikos katedros vedėjas.
Balandžio 5 d. 14 val. Vilniaus dailės akademijos 102 auditorijoje (VDA C1 pastatas, Malūnų g. 3, Vilnius) prof. Benjaminas Piekutas skaitys paskaitą Postmusic, Presound: Assembling Sound Art. Tai yra Menotyros dirbtuvių ciklo pirmosios sesijos Posūkiai, lūžiai ir žvilgsniai paskaita. Ją ir diskusiją moderuos menotyros doktorantas Jurgis Paliauka.
Paskaitoje bus svarstomi kai kurie metodologiniai garso meno istoriografijos klausimai, teigiant, kad esami moksliniai tyrimai nesugebėjo apibrėžti savo objekto: garso menas buvo sąvoka, kuri istoriškai ir socialiai atsirado apie 1980 m. anglakalbiame diskurse, o netrukus pradėtas vartoti ir vokiečių kalba. Ši sąvoka susiformavo kaip atsakas į įvairialypį kategorijos „muzika“ problematizavimą įvairiose postdisciplininio avangardo meninėse praktikose po 1960 m. Pranešimo pabaigoje profesorius garso meną susies su globaliu šiuolaikinio meno pasauliu, kurį vienas įtakingas teoretikas pavadino „postkolonijiniu žvaigždynu“, pasižyminčiu prieštaringais santykiais su kapitalizmo ir socializmo istorijomis bei įvairialypėmis laiko patirtimis.
Plačiau apie Menotyros dirbtuvių ciklą, kurį rengia jungtinės LMTA, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto menotyros doktorantūros programa (kuratorės prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, dr. Laura Petrauskaitė): https://www.vda.lt/lt/doktorantura/menotyros-dirbtuviu-ciklas
Balandžio 6 d. 14 val. Balkono teatre (LMTA Centriniai rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) vyks prof. Benjamino Piekuto paskaita Black Music’s Institutional Critique. Paskaitą ir diskusiją moderuos muzikologas ir filosofas Edvardas Šumila (New School, NY).
Norint svarstyti institucinę kritiką muzikos srityje, reikia šiek tiek pakeisti pagrindinius jos terminus, nes muzika sukūrė antrąją estetinę sistemą, supančią Black art, ir institucionalizavo ją daug anksčiau nei modernusis ar šiuolaikinis menas. Šis Europos meno deuniversalizavimas turi pasekmių kritinei teorijai. Septintajame dešimtmetyje Black music valdančios institucijos buvo įrašų leidykla, naktinis klubas, vasaros festivalis ir masinė periodika, o tokie menininkai kaip Charlesas Mingusas, Billas Dixonas, Rahsaanas Rolandas Kirkas, Ornette Colemanas, Donas Cherry ir Alice Coltrane’as stengėsi joms pasipriešinti, jų išvengti ir jas pakeisti. Afroamerikiečių muzikantai buvo labiau linkę kurti institucijas nei jas griauti, ir šią misiją dalijosi tokios drąsios grupės kaip AACM ir tokios konservatyvios kaip Jazz at Lincoln Center. Ir, kaip rodo Naujojo pasaulio simfonijos pavyzdys, tradiciškai rasistinių kultūrinių darinių kritika, kurios ėmėsi engiami žmonės, dažnai buvo vykdoma ne atsisakant, o sunkiai iškovojant dalyvavimą.
Daugiau informacijos:
LMTA mokslo centras
Prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
El. paštas ruta.staneviciute@lmta.lt
Tel. +370 604 07707
Dr. Božena Čiurlionienė
El. paštas: doktorantura@lmta.lt, bozena.ciurlioniene@lmta.lt
LMTA Mokslo centro informacija
2023 03 29