Profesionalių muzikos atlikėjų Klaipėdoje nepristigs
„Muzikos studijos yra labai paklausios. Pavyzdžiui, 2018 m. vien tik į Muzikos atlikimo studijų programą turėjome 251 prašymą ir tik 88 valstybės finansuojamas vietas“, – sako LMTA studijų prorektorė doc. dr. Vida Umbrasienė.
Žaneta Skersytė
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija susijusios tarsi dvi obuolio pusės: vieni ruošia, kiti įdarbina būsimus garsiausius šalies muzikos ir šokio profesionalus. Jūsų dėmesiui – KVMT parengtas pokalbis su LMTA studijų prorektore doc. dr. Vida Umbrasiene.
– Ar turite duomenų, kiek buvusių jūsų studentų vadovavo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui?
– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ištakos siejamos su Klaipėdos liaudies operos teatro, kuriam net 20 metų vadovavo dirigentas Kazys Kšanas, istorija. K. Kšanas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje baigė choro dirigavimo studijas. 1987 m. įsteigus Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, didžioji dalis jo vadovų, pradedant režisieriumi Gintu Žiliu, yra mokęsi ar baigę buvusią konservatoriją Vilniuje, t. y. dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tai Algis Jonas Lukoševičius, Stasys Domarkas, Jonas Sakalauskas, dabartinė teatro vadovė Laima Vilimienė, pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė ir teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
– O kiek buvusių jūsų studentų tapo šio teatro artistais?
– Nerizikuosiu pradėti vardinti visų solistų ir orkestro muzikantų, nes, tikėtina, 90 proc. jų anksčiau ar vėliau yra baigę LMTA Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos fakultetus. Žvelgiant iš aukštųjų mokyklų optimizavimo ir struktūrinių pertvarkų pozicijų, dabar jau būtų sunku neapsirikus išvardinti, kurios aukštosios mokyklos diplomą kuris menininkas yra gavęs, kur pradėjo, o kur baigė studijas, nes prieš septynerius metus LMTA Kauno fakultetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, o Klaipėdos fakultetas (buvusi Klaipėdos universiteto Menų akademija) po 25 metų sugrįžo atgal į LMTA, kuo mes labai džiaugiamės.
Klaipėdoje muzikos studijas baigęs jaunimas dirba ne tik teatre, bet ir Klaipėdos kameriniame orkestre, dainuoja Klaipėdos chore „Aukuras“. Klaipėdai labai reikia ir kariljonininkų. Didžiuojamės visais savo absolventais, įsiliejusiais į Lietuvos profesionalaus meno rinką, nes jie įgyvendino savo svajonę ir sėkmingai plėtoja savo profesinę karjerą, užtikrindami sklandžią ir natūralią kartų kaitą.
– Gal valstybės apmokamų studijų vietų būsimiesiems muzikams reikėtų daugiau?
– Aišku viena: valstybės investicija į kultūrą ir meną visada svarbi ir prasminga. Lietuva gyventojų skaičiumi tokia mažutė, tačiau didelė skambiais vardais meno pasaulyje. Talentingo muzikai jaunimo mums su žiburiu ieškoti nereikia – turime dėstytojų, kurių pavardės seniai tapo mūsų vizitine kortele. Net 31 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dirba pedagoginį darbą LMTA. Beveik visi jie yra buvusi valstybės investicija į tuo metu niekam nežinomą studentą…
Meno studijos už jas mokantiems studentams iš tiesų atrodo labai brangios, tačiau norint užtikrinti Vakarų Europos lygmens studijų kokybę su atitinkama infrastruktūra, tokia suma yra vargana. Didžioji dalis vadinamojo „studijų krepšelio“ muzikoje atitenka dėstytojų atlyginimui, kuris, kaip visi žinome, nėra toks orus, koks turėtų būti. Tai kompleksinė viso aukštojo mokslo finansavimo Lietuvoje problema, kad niekas negali tiksliai nustatyti, kokia lėšų apimtis yra tinkama ir pakankama studijų kokybei užtikrinti.
Turim duomenų apie užsienio aukštųjų muzikos mokyklų biudžetus. Pakaktų tik vieno fakto: garsiosios „Mozarteum“ biudžetas yra didesnis nei visų Lietuvos aukštųjų mokyklų kartu paėmus. Turime daug vizituojančių dėstytojų iš užsienio aukštųjų mokyklų, kurie žavisi mūsų studentais ir patiems gabiausiems pasiūlo jų talento vertas studijas užsienyje. Tačiau mums pasikviesti užsienio dėstytoją nuolatiniam darbui į Lietuvą praktiškai neįmanoma dėl neadekvataus studijų finansavimo.
Muzikos studijos yra labai paklausios. Pavyzdžiui, 2018 m. vien tik į Muzikos atlikimo studijų programą turėjome 251 prašymą ir tik 88 valstybės finansuojamas vietas. Dar 11 studentų pasiryžo studijuoti savo lėšomis. Tai rodo, kad valstybės finansuojamų vietų tikrai reikėtų daugiau. Bet šios dienos mūsų strateginis tikslas yra lygiuotis į Europos aukštąsias muzikos mokyklas ir siekti, kad studentai Lietuvoje turėtų tokias pačias sąlygas kaip užsienyje. O šiam siekiui įgyvendinti reikalingas ne tik didesnis vietų skaičius, bet ir didesnis „krepšelis“.
– Muzikos disciplinų studijos užsienyje kainuoja pigiau ar brangiau nei Lietuvoje?
– Muzikos studijų kaina užsienyje yra labai įvairi – nuo nemokamų studijų Norvegijoje iki 23 tūkst. svarų per metus užsienio studentams Karališkojoje muzikos kolegijoje Londone. Jei turėtume galvoje pragyvenimo kaštus Norvegijoje, tai nemokamas mokslas virsta brangiai kainuojančia būsto nuoma ir tikrai ne studentiškos kainos pusryčiais.
– Kokios specialybės atrodo patraukliausios studentams ir kokių specialybių diplomantai labiausiai laukiami?
– Muzikos atlikimo studijų programoje visada populiariausia yra dainavimo specializacija: čia yra didžiausias konkursas. O apie profesionalių muzikos atlikėjų poreikį jau buvo kalbėta. Visuose Lietuvos simfoniniuose, kameriniuose, pučiamųjų bei muzikinių teatrų orkestruose būtina užtikrinti nenutrūkstamą muzikantų ir dainininkų kaitą. Ypač trūksta specialistų Klaipėdoje. Atnaujindami studijų programas, visada bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, stengdamiesi maksimaliai patenkinti jų lūkesčius. Reikėtų rimtai susirūpinti populiariosios muzikos specialistų rengimu, tačiau valstybės finansuojamų vietų skaičius kol kas verčia teikti prioritetus profesionalių orkestrų atlikėjų ir operos dainininkų rengimui. Darbdavių lūkesčius tenkiname pagal galimybes, susijusias su finansavimu, kurį skiria valstybė profesionalių muzikų rengimui.
POKYČIAI
2019-aisiais, palyginti su ankstesniais mokslo metais, valstybė turėtų apmokėti daugiau studijų vietų universitetuose socialinių, humanitarinių, muzikos mokslų srityse. Pokyčiai planuojami atsižvelgiant į jaunuolių bei ūkio poreikius, absolventų įsidarbinimo rodiklius. Vertinant 2018-ųjų ir 2019-ųjų preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių, matyti, kad didesni pokyčiai numatomi būtent muzikos srityje: muzikos studijoms skirta 20 vietų daugiau, iš jų muzikos atlikimo meno studijoms – 7 vietomis daugiau. 2019 metais pradedama vykdyti nauja bakalauro muzikos studijų specializacija – muzikos produkcija ir prodiusavimas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
2019 04 09