Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Dr. J. HELLABY (fortepijonas) PASKAITA–KONCERTAS

2019 m. gruodžio 10 d., antradienį, 13 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

JULIANO HELLABY (PhD, fortepijonas) PASKAITA–KONCERTAS „FORTEPIJONINIO ATLIKIMO SUBJEKTAS“ 
Paskaita vyks anglų kalba 

Topoi (topic) kaip „muzikinio diskurso subjekto“ idėja pirmąsyk pasirodė Leonardo Ratnerio knygoje Klasikinė muzika: ekspresija, forma ir stilius (1980), o kartu su topoi radosi ir pagreitį įgavo savita muzikinės reikšmės teorija. Vėlesnieji autoriai, kaip antai Raymond’as Monelle’is (2000, 2006) pakreipė šią teoriją semiotine linkme ir praplėtė Ratnerio XVIII a. žiūros tašką romantiniu laikotarpiu – dar kiek vėliau juo pasekė Kofi Agawu (2009) ir Janice Dickensheets (2012). Monelle’is fragmentiškai užsiminė ir apie topoi XX bei XXI amžių muzikoje. Be to, apie topoi naudojimą XX a. kompozitorių kūryboje šiek tiek rašė Walteris Frischas (2008) ir Johanna Frymoyer (2017). 

Tačiau esminis laikotarpis, kuriame tarpsta didžioji dalis topoi teorijos – XVIII a. Pažymėtina, kad netgi itin išsamiame Oxfordo topoi teorijos vadove (Oxford Handbook of Topic Theory, 2014) menkai aptariamas bet kuris kitas repertuaras, išskyrus klasicistinį laikotarpį, o su topoi susijęs atlikimas apskritai paminėtas tik probėgšmomis (trijuose skyriuose nagrinėjama Mozarto muzikos interpretacija). Tad šios paskaitos tikslas – praplėsti stilistinio ir semantinio tematizmo studijas, įvertinant, kaip atlikimas gali atspindėti numanomą topoi buvimą įvairių stilių ir laikotarpių muzikoje.

Pianistinėje praktikoje stilistinių ir semantinių konceptų suvokimas gali nulemti interpretacinius pasirinkimus, ypač jei tematika nėra įvardyta kūrinio ar jo dalies pavadinime (pvz., Menuetas G-dur), tačiau atrandama stambesniame kūrinyje, kaip antai sonatoje ar baladėje. Pvz., valso topoi identifikavimas Chopino Baladėje ar medžioklės topoi – klasikinės sonatos dalyje suteiks interpretacinių įžvalgų, kurios atsispindės atlikime.

Paskaitoje Fortepijoninio atlikimo subjektas bus nagrinėjami topoi ir interpretacijos sąryšiai, skambės Juliano Hellaby atliekama C. P. E. Bacho, W. A. Mozarto, F. Chopino, M. Balakirevo ir Johno Irelando muzika. Bus siekiama atsakyti į klausimą, kaip semantinio subjekto suvokimas informuoja platesnį interpretacinį žvilgsnį ir suponuoja galimus atlikimo modelius.


Julian Hellaby (PhD) – britų pianistas ir tyrėjas, muzikos interpretacijos ir fortepijoninio atlikimo specialistas. Žymaus britų pianisto Deniso Matthews mokinys, fortepijono studijas baigė Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas koncertavo Europoje, Azijoje, Vidurio Rytuose ir Pietų Afrikoje, įrašė keletą CD, surengė rečitalius Londono Wigmore Hall, Purcell Room ir St Martin-in-the-Fields, dėstė Koventrio universitete ir Londono muzikos koledže. J. Hellaby yra dviejų monografijų prestižinėse leidyklose autorius: Reading Musical Interpretation (Ashgate, 2009) ir The Mid-Twentieth-Century Concert Pianist: An English Experience (Routledge, 2018).


Maloniai kviečiame!