Muzikologijos prof. dr. Janio Kudinio (Ryga, Latvija) paskaita

2023 m. balandžio 4 d., antradienį, 13 val.

LMTA II rūmai: 2303 aud. (Vilniaus g. 6-2, Vilnius)

Paskaita „Stilistiniai XIX a. romantizmo aspektai Latvijos kompozitorių simfoninėje muzikoje iki 1940-ųjų“

Paskaitą ves prof. dr. Jānis Kudiņš (Latvijos Jazepo Vytuolo muzikos akademija, Muzikologijos katedra)

Paskaitos trukmė apie 1.5 val., anglų kalba.

Paskaitoje nagrinėjama XIX a. stilistinės ir estetinės krypties – romantizmo – raiška Latvijos simfoninės muzikos istorijoje, padariusi ilgalaikę įtaką nuo 1880 m. iki 1940 m. Įvairialypėje latvių kompozitorių simfoninėje, o taip pat ir kamerinėje, chorinėje muzikoje ar operose šis laikotarpis vadinamas nacionaliniu romantizmu. Bene ryškiausi simfoninės muzikos opusai ir žanrai, kuriuos rašė įvairių kartų kompozitoriai, buvo programinės poemos, iliustratyvioji muzika ir siuitos. Tačiau mažai būdinga romantinės išraiškos kryptis, susijusi su stiprių kontrastų, grotesko ir dramatiškos patetikos estetika. Pastarosios tendencijos ima reikštis nuo 1940-ųjų.

Paskaitoje bus aptariami muzikos pavyzdžiai, kuriuose detaliai analizuojama romantizmo stilistikos raiška. Šie pavyzdžiai suteiks galimybę palyginti latvių kompozitorių simfoninę muziką su analogiško laikotarpio tendencijomis kitose šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje.

Skambės: 
Jānis Mediņš, Koncertas fortepijonui ir orkestrui (1935, vėlyvojo romantizmo ir moderniojo konstruktyvizmo sąveika) 
Pēteris Barisons, Simfonija Nr. 2 (1938, berlioziškas „simfoninis romanas“) 
Jānis Ivanovs, Simfonija Nr. 4 (1940–1941, perėjimas nuo vėlyvojo romatizmo į ekspresionizmą)

Jānis Kudiņš – humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, Latvijos J. Vītolio muzikos akademijos Muzikologijos katedros profesorius, Latvijos mokslų tarybos tarptautinis ekspertas, Tarptautinės muzikologų draugijos (IMS) narys. 2008 m. įgijo daktaro laipsnį (disertacija apie neoromantizmo tendencijas latvių simfoninėje muzikoje XX a. paskutiniais dešimtmečiais). Jo pagrindiniai muzikologiniai interesai susiję su Latvijos ir Baltijos šalių muzikos istorija XX a., estetinėmis muzikos problemomis (modernizmo ir postmodernizmo kategorijos), muzikos stiliumi (tarpdalykinė prieiga) ir populiariąja muzika XX a. pirmosios pusės Europoje. Parašė dvi monografijas apie Latvijos šiuolaikinę muziką, paskelbė straipsnių savo šalies muzikos istorijos ir stiliaus klausimais. Su moksliniais pranešimais dalyvauja tarptautinėse konferencijose ir seminaruose įvairiose Europos ir Azijos šalyse.