W. A. Mozart. OPERA „NETIKRA SODININKĖ“

2021 m. birželio 22, 23 d., 18 val.

Tiesioginė transliacija iš LMTA Balkono teatro per tv.lmta.lt 

WOLFGANG AMADEUS MOZART – „NETIKRA SODININKĖ“ / LA FINTA GIARDINIERA

Operos premjera Lietuvoje

LMTA Operos studija

Atlikėjai: LMTA Dainavimo katedros I kurso magistrantai 
Dirigentas Martynas Staškus 
Režisierė Jūratė Sodytė-Bradauskienė 
Koncertmeisterė Elina Maslakova 
Šviesų dailininkas Valdas Latonas

Kupina aistros, meilės intrigų ir gyvenimo išdaigų XVIII a. opera buvo pritaikyta 2021-ųjų kontekstui. Kitaip tariant, žmonių problemos, išgyvenimai ir troškimai tie patys, tik laikantis dviejų metrų atstumo. Todėl nenustebkite veikėjų sąraše išvydę nūdienos dorovės pareigūną.

VEIKĖJAI ir ATLIKĖJAI: 

Il Podestà (Don Anchise), meras, rūmų galva, įsimylėjęs sodininkę Sandriną: tenoras KAROLIS KAŠIUBA (22–23 d.) 
Sandrina (Marchesa Violante Onesti), manyta, kad mirusi, tačiau dabar užsimaskavusi dirba Sandrinos slapyvardžiu sodininke mero valdose, įsimylėjusi Grafą Belfiore: sopranas VERA PAVLOVSKAJA (22–23 d.) 
Grafas Belfiore, buvęs Violante (Sandrina) mylimasis, mero peršamas su Arminda: tenorai NERIJUS NOREIKA (22 d.), LAURYNAS AKSAMITAS (23 d.) 
Arminda, mero dukterėčia, Milano didikė, buvusi Ramiro mylimoji, būsima Grafo Belfiore sužadėtinė: sopranai IEVA SAMAITYTĖ (22 d.), IEVA TARULYTĖ (23 d.) 
Kavalierius Ramiro, atstumtas Armindos mylimasis: mecosopranai GABIJA KUŠLEIKAITĖ (22 d.), GABRIELĖ LILEIKAITĖ-PAVILIONĖ (23 d.) 
Serpetta, mero tarnaitė, įsimylėjusi, pastarasis jai senokai pažadėjo vedybas: sopranai CHARLOTTE KILSCH (22 d.), EMILIJA FINAGĖJEVAITĖ (23 d.) 
Nardo (Roberto), Violante tarnas (Roberto), apsimetantis Sandrinos pusbroliu sodininku (Nardo), be atsako įsimylėjęs Serpettą: bosai-baritonai PAVEL MORGUNOV (22 d.), NIDAS VISOCKIS (23 d.) 
Nebylus personažas, nepailstantis saugumo gynėjas, bandantis ne tik apsaugoti veikėjus nuo viruso, bet ir, ačiū Dievui, nuo jų pačių: EGLĖ KANČAUSKAITĖ (22–23 d.)

– I veiksmas –

Vyksta ruoša mero Podestà dukterėčios Armindos ir grafo Belfiore vestuvėmis. „Kokia nuostabi diena!“ dainuoja visi choru, o intarpuose atsiskleidžia atskiri veikėjų santykiai. Ramiro pyksta dėl nepasisekusios meilės su Arminda, Il Podestà įsimylėjęs Sandriną, pastaroji jaučiasi nejaukiai dėl atvirai rodomo ypatingo dėmesio jai. Nardo nepraranda vilties laimėti Serpettos meilę, tačiau nieko nesulaukia, Serpetta pavyduliauja Sandrinai dėl Podestà rodomo dėmesio.
Ignoruodamas Podestos „pozityvią išmintį“ Ramiro dainuoja: „ištrūkęs iš narvo paukštelis nebečiulbės prie medžiotojo, o mane, ištrūkusį nuo meilės, gąsdina mintis apie naujus spąstus…“.
Podestà meilinasi Sandrinai arijoje, „jo viduje muzika išreiškia meilę jai, ir instrumentai keičasi kintant nuotaikomis“, o Sandrina kuo mandagiausiai pasišalina.
Savo tapatybę slepiantiems Sandrinai ir Nardo besikalbant paaiškėja, jog Grafas Belfiore paliko ją padūręs ir manė ją esant mirusią. Sandrina apdainuoja „baisų moterų likimą ir jų dalią kentėti nuo gimimo iki mirties…“. Nardo mano, kad jam dar blogiau ir lygina Serpettos širdį su akmeniu. Anot jo, „moterys pasmerkia vyrus bet kam – net mirčiai!“.
Vėluojančio ir todėl nervingai Armindą nuteikusio Grafo arijoje atsispindi, ką jis labiausiai įsimylėjęs – „koks grožis!“. Armindos žodžiai „kaip jūs drįstate mane žeminti, ar žinote, kas aš tokia?“ kelia veiksmo įtampą. Armindos požiūris aiškus: „meilužiai lengvai dalina pažadus, o man reikia aiškumo, ir jeigu jo nebus, įdarbinsiu savo rankas!“.
Serpetta Nardo akivaizdoje išsako „Noriu jauno, aistringo vyro, o senukas – tikrai ne man“. Nardo atsikerta: „ne jauno, o patyrusio tau reikia!“. Serpetta nepėsčia: „kurio tik panorėsiu, tas ir bus mano, turiu milijoną meilužių!“.
Sandrina apverkia savo likimą arijoje – „balandėlė dūsauja toli nuo savo meilės“… Pasirodo Arminda ir papasakoja apie savo vestuves su grafu Belfiore.
Grafas Belfiore stoja akistaton su Sandrina. Pasirodo Arminda su Ramiro, kurie pastoviai konfliktuoja nesugebėdami išnarplioti nei savo, nei svetimos meilės istorijos.
Į šią sumaištį įtrauktas meras Podestà lieka nesupratęs, kas vyksta. Serpetta juodina Sandriną, Nardo ją gina – „dar pažiūrėsim, kuris meluoja!“. Grafas Belfiore verčiamas prisipažinti, ką padarė Sandrinai. Visi, išskyrus triumfuojančią Serpettą, jaučia pyktį ir nuoskaudas.

– II veiksmas –

Arminda vėl akistatoje su Ramiro, šis kaltina ją pažado netesėjimu, pastaroji atkerta, jog niekada jo nepamils ir kad jam geriau dingti jai iš akių, vėliau išgirdusi, kad grafas nenurims kol nesuras savo Sandrinos, su įtūžiu skiria grafui Belfiore žodžius – „noriu suplėšyti tavo širdį!“.
Nardo meilės istorijoje nieko naujo – jis Serpettos neįtikina nei „itališkai“, nei „prancūziškai“, nei „angliškai“ rodomas dėmesys jai.
Grafo Belfiore meilės žodžiai neįtikina Sandrinos, šiai jį atstūmus, jam pasimaišo protas. „Diena ar naktis? Arminda, Violante? Žaibai? Norite mane nužudyti? Draugai, žmona, verkiate? Mirštu!“.
Nauji gandai iš Serpettos lūpų – Sandrina išvežta į mišką.
Baisiai tamsu. Kas čia eina? – vis pasigirsta iš už krūmų. Visi šnibžda „koks šlamėjimas, ir jokio išėjimo!“.
„Kokia laimė, aš jį/ją radau!“. Neilgai trukus patys meilužiai pamato vieni kitus…

– III veiksmas –

Ramiro, negaunantis Armindos meilės nei geruoju, nei apeliuodamas į duotą pažadą tapti jo sutuoktine (informuoja apie tai merą), išlieja savo širdgėlą arijoje apie „baisią ir nedėkingą moterį“.
Sandrinos ir Grafas Belfiore suvokia, jog, nepaisant visų iššūkių ir išbandymų, yra skirti vienas kitam.

Tad: Tegyvuoja sodininkė, tegyvuoja meilė!