R. Armonas: „Violončelistai yra tokia tauta, kuri labai mėgsta groti drauge“

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos gimtadienio šventėje „Menų aikštė“ birželio 3 d. greta kitų pasirodys ypatingas orkestras, kurį sudaro 44 violončelės! Šį kolektyvą specialiai šia proga subūrė žinomas violončelininkas, LMTA profesorius Rimantas Armonas. Orkestre grieš plati LMTA Styginių instrumentų katedros vienijama bendruomenė – studentai, dėstytojai ir absolventai, tarp kurių – dabartiniai Akademijos pedagogai ir žinomi atlikėjai Mindaugas Bačkus, Edmundas Kulikauskas, Povilas Jacunskas, Gleb Pyšniak, Domas Jakštas, Rokas Vaitkevičius, įvairių kartų absolventai – Elena Daunytė, Deividas Dumčius, Valentinas Kaplūnas, Lionius Treikauskas ir daugelis kitų atlikėjų, net kompozitorius Arvydas Malcys.

Beata Baublinskienė

Kaip šovė mintis suburti violončelių orkestrą?

Rimantas Armonas: Violončelistai yra tokia tauta, kuri labai mėgsta groti drauge, didelėse sudėtyse. Matyt, tai atsirado su maksimalizmu, gimusiu prancūzų revoliucijos laikais. Tada – 1795 metais – buvo įkurta Paryžiaus konservatorija, kurioje vėliau studijavo Hectoras Berliozas, ypač mėgęs maksimalistiškos, didžiulės sudėties orkestrus. Grojimas „būryje“ užkoduotas nuo senų laikų, be to, mums yra labai smagu groti drauge.

Violončelių orkestrai nėra naujovė. Man teko groti 1000 violončelių pasirodyme Japonijoje, Lietuvoje grojau 100 violončelių orkestre Klaipėdoje, pats rengiau savo klasės koncertus Filharmonijoje 2012 ir 2022 metais; pieš pusmetį Filharmonijoje vienoje scenoje susibūrė 45 violončelistai. Nebuvo sunku sukviesti orkestrą ir šitam pasirodymui Lukiškių aikštėje – LMTA Styginių instrumentų katedros absolventus, dabar dirbančius dėstytojus, studentus. Visi labai noriai atsišaukė į kvietimą ir dar kone tiek pat buvo apgaileistaujančių, kad dėl kitų įsipareigojimų negalės šį kartą prisijungti.

Akivaizdu, kad ne tik mielai grojate kartu, bet ir palaikote šiltus tarpusavio ryšius.

Be abejo. Mūsų orkestre šeštadienio pasirodymui jau yra užsiregistravę 44 žmonės ir gretos tik pildosi. Antai šiomis dienomis į Vilnių atskrenda alumnė, dabar gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kai sužinojau, kad ji atvyksta, pakviečiau prisijungti ir ji iš karto sutiko!

Kaip apibūdintumėte violončelių orkestro skambesį? Jis turėtų būti ypatingas.

Galiu nupasakoti tik savo, dalyvio, pojūtį. Būnu scenoje, tad ką girdi publika, negaliu pasakyti. O grojant ant scenos įspūdis nepakartojamas. Violončelė yra toks instrumentas, kuris turi ir gilius bosus, ir labai aukštą registrą. Jeigu visa tai kūrinyje yra panaudota, suskamba labai platus instrumento diapazonas. Iš klausytojų esu girdėjęs labai gražių atsiliepimų – kad skambesys gali sujaudinti iki ašarų arba suteikti daug džiaugsmo. Bet tai yra kitų žmonių – klausytojų – emocijos, o aš dalyvauju: ne tik groju, bet ir sėdėdamas pirmoje vietoje turiu atlikti dirigento funkciją.

Kaip ir ką pakviestumėte ir į šią Akademijos šventę?

Mes išeiname į aikštę, kad sukurtume šventę visiems. Tad nuoširdžiai kviečiu į „Menų aikštę“ vilniečius ir miesto svečius.

LMTA informacija
2023 06 01