Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Studentų atstovybės prezidento Imanto Jono Šimkaus sveikinimas pirmakursiams ir akademinei bendruomenei

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų metų pradžios šventėje sveikinimo žodį, greta Akademijos rektoriaus, tradiciškai taria LMTA studentų atstovybės prezidentas. Nuo šių mokslo metų juo yra dirigentas, LMTA doktorantas Imantas Jonas Marijus Šimkus. Jūsų dėmesiui – Akademijos studentų atstovo sveikinimo kalba.  

LMTA rektorė doc. dr. Judita Žukienė, LMTA SA prezidentas Imantas Jonas Marijus Šimkus, Senato pirmininkė prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (c) LMTA. Jono Šopos nuotr.

Jūsų magnificencija, gerbiama Rektore, gerbiamos prorektorės, Senato pirmininke, gerbiami dekanai, akademinės bendruomenės nariai, gerbiami Akademijos pirmakursiai!

Rugsėjo 1-osios proga norėčiau trumpai pakalbėti apie bendruomenę versus individą.

Vasarą teko skaityti Senojo Testamento istorijas – istorijas, iš kurių tiek gilaus įkvėpimo sėmėsi daugelio kartų menininkai. Tenka pastebėti šioms dienoms neįprastą, atsikartojantį fenomeną, apie kurį taip dažnai byloja Senasis Testamentas. Reiškinį, kurį būtų galima pavadinti „kolektyvine atsakomybe“. Apvaizda dažnai teisia visą savąją tautą pagal kelių individų ar jų grupės poelgius. Jei Izraelio tautoje randasi teisingas ir doras lyderis, kūrėjas už tai apipila visą Izraelį gausiomis malonėmis. Ir atvirkščiai, jei kuri visuomenės grupė ar pavienis individas elgiasi nedorai ir neteisingai Dievo akyse, nusisukama yra nuo visos bendrijos.

Ši logika šiandieninei individualistinei kartai yra gana svetima, mes negalime suvokti, kodėl turime prisiimti atsakomybę už kitų žmonių poelgius ar jų klaidas. Vis labiau gilinantis į savo turtingas asmenybes ir užsiimant savistaba, kartais prieinamas kraštutinumas ir užmirštamas bendruomenės narys, esantis šalia. Visgi šiandieniniai pasauliniai praeinančios pandemijos, ekologijos, karo kontekstai byloja apie egzistuojančią kolektyvinę žmonijos atsakomybę.

1940 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjunga įteikė Lietuvai ultimatumą, tą pačią dieną Lietuva prarado savo taip brangintą nepriklausomybę. Tądien visoje Lietuvoje vyko išleistuvės, diplomų teikimai. Minios būsimų pirmakursių džiūgavo, buvo sklidini ateities svajonių, planavo, laukė artėjančių studijų, rugsėjo pirmosios dienos. Deja, tačiau tos kartos svajonėms buvo lemta sudužti. Ar jie dėl to buvo kalti, ar buvo dėl to buvo atsakingi? Veikiausiai atsakytumėm, kad ne. Tačiau jie vis tiek turėjo susidurti su brutalia duotąja realybe.

Jūs savo rugsėjo pirmosios dienos sulaukėte, tačiau labai svarbu nepamiršti, kad mokslas, studijos, minties ir saviraiškos laisvė nėra savaiminė duotybė. Tai yra vertybės, kurias saugojo ir dėl kurių sunkiai kovojo mūsų protėviai, ir jei šį turtą norime išsaugoti sau ir ateities kartoms, privalome veikti kolektyviai.

Sociologiniai tyrimai rodo, kad žmogui su metais vis sudėtingiau yra kurti naujus socialinius ryšius. Dėl šios priežasties, draugystės, užmegztos studijų metais, labai dažnai lieka visam žmogaus gyvenimui. Todėl vertinkite vienas kitą ir remkitės vienas į kitą.

Norėčiau palinkėti kolektyvinės atsakomybės jausmo mūsų visai akademinei bendruomenei, linkiu mums visiems savo intelektu, darbais prisidėti prie Akademijos ir Valstybės bendro statymo!

Imantas Jonas Marijus Šimkus 
LMTA studentų atstovybės prezidentas

2022 09 01