Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

G. Daunoravičienės tyrimai pateikti 2023 m. Lietuvos mokslo premijų konkursui!

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad LMTA Muzikologijos katedros profesorės dr. habil (hp) Gražinos Daunoravičienės mokslo tyrimų projektas „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) muzikos genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ pretenduoja gauti 2023 metų Lietuvos mokslo premiją humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje.

Prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė (c) M. Aleksa

2023 m. LMTA išleistos dvi monografijos „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ ir „Muzikos genotipo teorinis modelis“  atsako į klausimą – ar morfologijos požymiai tebeegzistuoja modernioje garsų meno kūryboje. Kai priešdėliu „post“ puošėsi daugybė tradicinių sąvokų (post-istorizmas, posthumanizmas, etc.), meno situacija buvo apibūdinama sąvoka „po žanro“ (after genre). Monografijų autorė siekia įrodyti, kad toks požiūris neteisingas. Kviesdama įveikti „pasenusio“ fenomeno baimę, peržengti žanrologijos stagnaciją ir nugalėti „po žanro“ pojūtį, autorė universalizuoja kategorijos veikimą. Jai pritaria muzikologijos autoritetas H. Danuseris, tvirtindamas, kad „muzika visada yra daugiau nei žanras, tačiau be žanro nėra ir muzikos“. Tyrėjos sukurtoje dinamiško muzikos genotipo sampratoje žanro sinonimas – „genotipas“ apibendrina bendrų faktorių kūriniuose idėją ir įtvirtina žanro savi-organizacijos bei kaitos faktą. Šiuo pagrindu „tapomas“ Lietuvos profesionaliosios muzikos morfologijos paveikslas. Naujųjų muzikos genotipų (žanrų) įsigalėjimą autorė saisto su XX a. 9 deš.–10 deš. „lūžiu“ – riba, atskyrusia nuosaikų lietuvių muzikos modernėjimą nuo radikalesnio modernėjimo formų.

Lietuvos mokslo premijų komisijai pateikti darbai skelbiami LMA svetainėje https://www.lma.lt/

LMTA informacija
2023 10 12