Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Jaunimo scenos darbų eskizai – konkurse „Balkono okupacija“

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. jau penktą vyks „Balkono okupacija“. Tai LMTA Balkono teatre rengiamas jaunimo scenos darbų eskizų konkursas. Šiemet jame dalyvaus beveik 50 pradedančių menininkų, kurie pristatys 10 teatro, šiuolaikinio šokio, garso ir performanso darbų.

Scenos darbų eskizus vertins kompetentinga komisija, sudaryta iš įvairių kartų scenos menų praktikų ir teoretikų. Savo simpatijas galės išreikšti ir publika, balsuodama už labiausiai patikusius darbus. Geriausiai įvertintų eskizų autoriams ir atlikėjams bus užtikrinta galimybė išplėtoti ir įgyvendinti savo sumanymus, suteikiant visokeriopą (finansinę, techninę, vadybinę, moralinę) pagalbą.

Konkurse buvo kviečiami dalyvauti įvairių specialybių – vaidybos, režisūros, šokio ir kitų LMTA katedrų –studentai, kurie gali pristatyti pačių įvairiausių scenos žanrų darbus. Tai gali būti dramos, muzikos, šokio, cirko, operos, performansų, instaliacijų, tarpdisciplininio meno projektų eskizai. Eskizo trukmė neturėtų viršyti 15-20 min. Dalyvių registracija vyko iki lapkričio 9 d., tad savo pristatymui scenoje dalyviai galėjo ruoštis tris savaites.  

Šių metų „Balkono okupacijos“ naujovė ta, kad greta vilniečių konkurse dalyvauja ir LMTA Klaipėdos fakulteto studentai.  


KONKURSO TVARKARAŠTIS

Lapkričio 30 d., penktadienis, 18 val.

„Pupos“. Vaidina: Karolis Norvilas, Rugilė Sabonytė.

Sutuoktinių pora eilinį kartą leidžiasi vyro padirbtu liftu į savo namo rūsį, tačiau netikėtai užstringa jame. Pradžioje, atrodytų, buitinis judviejų konfliktas dėl nevykusio vyro išradimo perauga į kartu nugyvento laiko išpažintis. Supratus, jog gyviems iš savadarbio lifto išsikrapštyti nepavyks, pokalbis tampa geliančiai atviras ir nuoširdus…

„Visas menas apie mus“. Režisierė Ieva Jackevičiūtė. Vaidina: Saulė Sakalauskaitė, Greta Šepliakovaitė, Jurga Maskoliūnaitė, Roberta Sirgėdaitė, Ieva Stašelytė, Kamilė Lebedytė, Aistė Zabotkaitė, Marius Gotbergas, Andrius Alešiūnas, Motiejus Ivanauskas, Povilas Jatkevičius, Raimondas Klezys.

Jaunų aktorių grupė, reflektuodama savo asmeninio gyvenimo patirtis ir pasitelkusi judesio teatro, dramos ir pačių gyvai atliekamos muzikos elementus, kuria meninį vyksmą, pasakojantį apie jų pačių kasdienybę.

„Pelės ir žmonės“. Vaidina: Benadas Arkauskas, Lukas Ignatavičius, Lukas Auksoraitis, Gintautas Ulmis, Džiugas Širvys, Matas Pranskevičius, Tautvydas Galkauskas.

Tai eskizas pagal Johno Steinbecko pjesę „Pelės ir žmonės“. Aktoriai nagrinėja žmonių susvetimėjimo, vienišumo, tikros draugystės („brolystės“) bei kovos už savo ir kito būvį temas.

„I cure“. Atlieka Ugnė Kavaliauskaitė.

„I cure“ – perdėtas savęs kritikavimas ir suvokimas, jog tik kraštutinumai padeda siekti tikslų. Užvaldanti, tiek fiziškai, tiek psichologiškai žeidžianti būsena, nuolatinė įtampa ir nemeilė sau stumia į tamsią tylą. Perdėtas perfekcionizmas persipina su giliai užslėptu noru pažinti save iš naujo bei atkurti harmoningą santykį su pačiu savimi.

„Užšalimas“. Autorius Motiejus Ivanauskas. Vaidina: Mantas Bendžius, Matas Dirginčius, Povilas Jatkevičius.

Posėdis. Aptariami rimti klausimai svarbiomis visai žmonijai temomis. Eskizas pagal „savadarbę“ pjesę.

Gruodžio 1 d., šeštadienis, 17 val.

„Visuomet džiugu mus matyti“. Vaidina: Jonas Golubovskis, Džiugas Grinys, Deividas Batavičius.

Eskizas pagal Daniilo Charmso „Nutikimus“. Pamažu žmogus praranda savo įprastinę formą ir tampa rutuliu. Tapęs rutuliu žmogus netenka visų savo troškimų.

„Antigonė Niujorke“. Režisierius Darius Rabašauskas. Vaidina: Paulius Kavoliūnas, Livija Krivickaitė, Donatas Mickūnas, Kristupas Biržietis.

„Antigonė Niujorke“ – tai pasakojimas apie žmones be namų tiesiogine ir perkeltine prasme. Namai – tai pastovumas, saugumas, socialinės garantijos. „Benamiai tokie patys žmonės kaip ir mes – tiktai namų neturi“, – sako vienas iš spektaklio personažų – policininkas. Jie turi draugus, bet yra vieniši, turi rutiną, bet jaučiasi gyvenantys beprasmiškai, lyg gyvenimas jau būtų pasibaigęs, o dabar vyktų tik amžinos gyvenimo pagirios, kur nieko pakeisti neįmanoma. Turi svajones, kurių išsipildymo kiekvieną dieną laukia, tarsi gyvenimas pats savaime turėtų susitvarkyti, kaip kažkada ir sugriuvo. Kaip ir mes visi, nuolat kažko laukiame, tikimės – naujų draugų, naujų namų, naujų jausmų, o gyvename praeities prisiminimais, lyg ne mes patys, o kažkas iš viršaus valdytų mūsų gyvenimus. Taip benamiais tampame ir mes, laukdami įsivaizduojamos laimės, o ne siekdami jos veiksmais ir mintimis. Tai pasakojimas apie mus. Dvasios benamius.

„Fifty-šiksty“. Atlieka: Ugnė Kavaliauskaitė, Elmyra Ragimova.

Dvi asmenybės, kiek keistokos, neturinčios glaudaus tarpusavio ryšio, gyvenime susiduria su labai panašiomis situacijomis bei sunkumais. Dėl savo kitoniškumo visuomenėje jos yra priimamos nevienareikšmiškai – jų neprisileidžia itin arti, o kartais žiūri kaip į visiškas keistuoles. Jos patiria augantį vienišumo pojūtį bei norą būti suprastomis. Fifty-fifty – harmoninga, subalansuota proporcija. Tuo tarpu fifty-šiksty – ironiškai įvardyta disproporcija, atspindinti veikėjų kitoniškumą ir nesusikalbėjimą su aplinka.

„Parazitai“. Režisierė Lina Židonytė.

Atradus Mariaus von Mayenburgo pjesę „Parazitai“, kaip puikią dramaturginę medžiagą, norisi ja pasidalinti pirmiausia su aktoriais, kartu atrasti tinkamus kelius ir sprendimus pasidalinimui su žiūrovu. Ši pjesė aprėpia, atliepia ir analizuoja daugumą vyraujančių socialinių problemų, kurios yra giliai įsišaknijusios  įvairių pajamų ir statusų šeimose, kolektyvuose, komunose, aplinkose ir etc.. Pastebėjus tokias problemas ir perskaičius šią pjesę, norisi dabartinėje tobulo žmogaus epochoje pamatyti slepiamas kaukes ir atrasti vidinius parazitus.

„Niekada nežinai“. Režisieriai: Kipras Čėsna, Laurynas Valkiūnas. Vaidina: Emilija Latėnaitė-Bieliauskienė, Benadas Arkauskas, Lukas Ignatavičius, Petras Šimonis.

„Niekada nežinai” – tai keturių žmonių susitikimai. Trys burgeriai. Keturi nugirsti dialogai tų, kurie visada sėdi tau už nugaros ar prieky tavęs. Erdvėje nebelieka vaizdo, tik garsas, leidžiantis naujai suvokti medžiagą.

Įėjimas laisvas.

2018 11 29