Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Pirmasis lietuvių liaudies dainos chorinės plėtotės konkursas

2020 m. kovo 3 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (toliau – LMTA) įvyko pirmasis lietuvių liaudies dainos chorinės plėtotės konkursas. Jame dalyvavo aštuoni dabartiniai choro dirigavimo specialybės studentai, juos vertino Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – kompozitoriai Algirdas Martinaitis, Zita Bružaitė ir Vaclovas Augustinas. Šio konkurso tikslai – auginti studentų domėjimąsi liaudies dainomis, jų pagalba ugdyti kūrybiškumą, aktualizuoti liaudies meną ir taip skatinti naujų kūrinių radimąsi.

,,Inicijavome šį konkursą norėdami paskatinti choro dirigavimo specialybės studentus imtis chorinės kūrybos. Chorų vadovams praktiniame darbe dažnai tenka susidurti su būtinybe imtis aranžuočių, kuomet norima kūrinį pritaikyti savo choro galimybėms. Gebėjimas dirbti su chorine faktūra, tinkamai išdėstyti choro balsus, gerai žinoti kiekvienos chorinės partijos tesitūrą ir kitos užduotys – labai svarbios būsimiesiems chorų dirigentams“, – pasakojo Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė, inicijavusi ir skatinusi konkursą įvykti.

Doc. Laurynas Vakaris Lopas, pagrindinis konkurso dalyvių mentorius, padėjo studentams ne tik kūrybiniame procese, bet ir vedė tris chorinės aranžuotės seminarus – juose aiškino, kas yra aranžavimas ir kuo jis skiriasi nuo komponavimo: ,,Kaip architektai piešdami mokosi suvokti erdves ir tūrius, taip muzikantai rašydami tobulina savo klausą. Šlifuojant neapdirbtą deimantą, rašybos dėka galime atskleisti dainos turinį, suteikti daug skirtingesnių spalvų, mąstyti lineariai, o ne tiesiog harmonizuoti pagal taisykles.“

Būdamas vienu iš konkurso iniciatorių, doc. L.V. Lopas džiaugiasi, jog pagaliau konkursą suorganizuoti pavyko: „Visi rašiusieji labai patenkinti, kad susidūrė su šia praktika. Anksčiau studijuodami mes turėjome liaudies kūrybos discipliną pas prof. Jadvygą Čiurlionytę, kas skatino mus susipažinti su daug daugiau liaudies literatūros, nei tiek, kiek žinome iš bendros praktikos.“ 

Konkursui įvykti padėjo ir kiti katedros dėstytojai – doc. Gintautas Venislovas (Choro dirigavimo katedros vedėjas) ir asistentas dr. Linas Balandis. Jie organizavo sklandų darbą, ruošė chorą aranžuočių atlikimui konkurse (koncerte kūrinius dirigavo dr. L. Balandis).

Apie dalyvavimą konkurse teigiamai atsiliepė ir patys studentai, tačiau neslėpė, jog susidūrė su keblumais bekuriant. „Šis konkursas – tai daug pirmųjų kartų. Buvo naudinga, bet ir sunku: šaltas, geras dušas, iš kurio labai daug pasisemi“, – mano studentė Iveta. – „Negalėčiau išskirti vieno sunkumo, nes sudėtinga buvo viskas – pradžioje išsirinkti sau tinkamą dainą, ją rašyti chorui, o ne fortepijonui (manau su šia kliūtimi susidūria ir kompozitoriai). Vėliau – ilgai laukti repeticijų, kol išgirsi, kaip viskas iš tikrųjų skamba. Susidūrėme ir su technine problema – dauguma mūsų pirmą kartą bandė savo kūrybą užrašyti „Sibelijaus“ programa. Teko konsultuotis su dėstytojais.“ 

Konkurso dalyviai delsė – pirmasis bandymas kurti, o atlikėjų specialybes studijuojantys studentai ne visada save mato ir kompozitoriais. „Konkurse dalyvauti sutikau labai nenoriai. Visada galvojau, kad jau aš tikrai niekada nekursiu, tai ne man. Bet kai išsirinkau liaudies dainą ir pradėjau rašyti – darbas, galvojimas, partijų dainavimas ir temelių skambėjimas galvoje mane labai įtraukė. Kūrinį išbaigti turėjau daug laiko, tačiau keblumų neišvengiau – sunkiausia buvo atrasti būdą, kaip sujungti posmus! Dabar, įveikus sunkumus, labai džiaugiuosi, kad išbandžiau save kūryboje“, – pasakojo studentė Evita.

Detaliau apie kompozicines kliūtis kalbėjo dar viena dalyvavė: „Pats pirmas ir gana nelengvas darbas buvo rasti tinkamą liaudies dainą, kuri pasiduotų plėtojimui. Kūrybos procesas paskatino pasidomėti mažiau įprastos sandaros akordais, įdomesniais komponavimo būdais, pažvelgti į kitų kūrybą kompoziciniu kampu. Juk nesinorėjo, kad būtų tik melodija su harmonijos pagrindu (taip, kaip man iš pirmo žvilgsnio būtų gražu). O norint įsigilinti į dramaturgiją, teko įsigyventi dainoje, kad pavyktų atrasti tam tinkamiausias ir geriausias išraiškos priemones. Nors ši patirtis buvo visiškai nauja, tačiau neabejotinai įgavome nemažai puikios patirties, kas mums, manau, ateityje labai praves.“ 

Konkurso komisija džiaugėsi dalyvavusiais ir sveikino organizatorius: „Pirmiausia sveikinu doc. L. V. Lopą ir doc. G. Venislovą. Dalyvių skaičius tikrai didelis, aranžuočių lygis – labai aukštas. Kiekvienas iš šių kūrinių galėtų skambėti bet kurio choro koncerte. Juolab choro atlikimas sprendimui įtakos visiškai nepadarė. Tikiuosi, kad kitais metais konkursas vyks ir bus dar daugiau paraiškų“, – dalinosi kompozitorius Vaclovas Augustinas.

„Galiu pasakyti tai, jog visi šie kūriniai tikrai skambėjo!“, – vertino kompozitorė Zita Bružaitė.

Kūriniai buvo vertinami šimto balų sistemoje. Konkurso laureatai ir specialūs prizai: 

  • I vieta (300 eurų premija) – Iveta Mikalajūnaitė, aranž. l. daina „Seniai buvau“ 
  • II vieta (200 eurų premija) – Evita Rudžionytė, aranž. l. daina „Išleido leido“. Evita taip pat pelnė ir publikos simpatijos prizą 
  • III vieta (100 eurų premija) – Ūla Zemeckytė, aranž. l. daina „Aš nusieičiau“ 
  • Choro simpatijos prizą pelnė Povilas Vanžodis, aranž. l. daina „Aisma laukan“

„Tos dainos, tai tarytum brangaus marmuro uolos ir laukia jos tik genijaus, kurs mokės iš jų pasigaminti nemirštančius veikalus.“
M. K. Čiurlionis

Konkurso organizatoriai ir partneriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA Choro dirigavimo katedra, Lietuvos chorų sąjunga.

Konkursą rėmė: Lietuvos kultūros taryba.

Straipsnį parengė Magdalena Kozlovskaja 
Nuotraukos Jono Šopos 
2020-03-04