Ričardas Kabelis

Ričardo Kabelio asmenybė išsiskiria savita kūryba ir inovatyviomis muzikinio švietimo iniciatyvomis. Nuo pat pirmųjų opusų plėtodamas tolydaus muzikinio laiko idėjas, kompozitorius intriguoja klausytojus netikėtais garsovaizdžiais, atveria kitokio meninio patyrimo erdves. Jo kūrinių integrali sąranga ir figūrinės partitūros stiprina vertybinio komponavimo sampratas ir tampa ypatingais mūsų laikmečio muzikos ženklais.

1977-1982 m. Ričardas Kabelis studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasėje, nuo 1983 m. gilina žinias šios akademijos aspirantūroje. 1984 m. įsitraukia į Lietuvos kompozitorių sąjungos veiklą, įsteigia „Druskininkų kamerinės muzikos dienas“ (nuo 2000 m. – „Druskomanija“), leidžia publicistikos darbų rinkinį „Jauna muzika“ (1987-1990). Už teorinę studiją „XX a. orkestro kūrinių tembro dinamika“ įgyja humanitarinių mokslų daktaro laipsnį (1988), pelno Lietuvos kultūros ir meno premiją (1989). 

1990 m. ilgesniam laikui išvykęs į Vokietiją, skaito pranešimus apie lietuvių kompozitorių mokyklą Darmštadto tarptautiniuose naujosios muzikos kursuose, Tiubingeno, Ciuricho ir Vienos universitetuose. 1991-1994 m. jo kūriniai ir mokslo projektai įvertinami Vokietijos akademinių mainų tarybos (DAAD) stipendijomis (1990, 1991, 1996), Badeno-Viurtembergo švietimo fondo premija (1994), Meno akademijos „Schloss Solitude“ (1994-1996) ir Karlsrūjės Meno ir technologijų centro (2001, 2014) rezidencijomis.

1991-1994 m. Štutgarto Muzikos ir teatro akademijoje kompozitorius asistuoja prof. Helmuth Lachenmann kūrybos pamokose, dėsto Štutgarto universitete, lanko senosios vokiečių kalbos ir erdvinės fenomenologijos paskaitas. 1995 m. mokslo tyrimų žurnale „Musik und Zeit“ (1995/04) skelbtame straipsnyje apžvelgia subtiliųjų garso darnų istorines prielaidas.

1993 m. Ričardo Kabelio Invariacijos styginių kvartetui pelno tarptautinio kompozicijos konkurso „Stille Musik“ Bosvilyje (Šveicarija) pirmąją premiją. Konkurso finale, kompozitoriui pageidaujant, Bosvilio katedroje jo kūrinį atlieka Vilniaus styginių kvartetas. 1994 m. naujosios muzikos įrašų leidykla td.records išleidžia jo autorinę kompaktinę plokštelę (pirmoji lietuvių kompozitoriaus Vokietijoje). 1997 m. Frankfurto, Manheimo, Štutgarto, Kelno, Leipcigo ir Kaselio kino teatruose įvyksta Liudvigsburgo kino akademijoje sukurto jo penkių kamerinių kūrinių dokumentinio filmo „Musica per camera“ (rež. Axel Klepsch) premjeros, 2005 m. filmas pristatomas Sevilijos (Ispanija) kino festivalyje. 

1994-1996 m. kompozitorius studijuoja filosofo prof. Peter Sloterdijk „Sferų“ trilogijos idėjas, su indų progamuotoju Sekhar Rama tyrinėja sferinės garso sklaidos galimybes. Jo kūriniai skatina menines sinergijas: 1996 m. Jaunatis vyrų balsams ir mušamiesiems atliekama Izraelio skulptoriaus Micha Ullman grindinio skulptūros „New Moon“ atidengimo ceremonijoje, Mini-Duo smuikui ir klavesinui partitūros fragmentus japonų kraštovaizdžio architektė Ayumi Han išskleidžia Nihonzaka (Japonija) nacionalinės požeminės magistralės skliautuose.

Tuo laikotarpiu kompozitorius sukuria kūrinius Berlyno „MaerzMusik“, Štutgarto „Eclat“, „OpenSolitude“ ir „Klangraum“, Hamburgo „Klangfest“ ir „Novoflot“, Rotenburgo „Tage für Neue Musik“, Baden-Badeno „JetztMusik“, Berlyno „Ultraschall“ ir kitiems festivaliams. 2008 m. jo Asprom virtualiam trombonui premjera įvyksta ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienų LRT Garso kube, tarptautiniame aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“, kūrinį Karlsrūjės (Vokietija) Meno ir technologijų centras paskelbia metų kūriniu (2008). Bergeno (Norvegija) naujosios muzikos festivalyje „New Nordic Highlights“, skirtame Lasse Thoresen, Magnus Lindberg ir Ričardo Kabelio kūrybai, įvyksta jo kūrinio Long Now norvegiškam smuikui (hardingfele) ir styginių kvartetui premjera (2008).

Nuo 2008 m. Ričardo Kabelio veiklos plėtojamos Lietuvoje. Sutelkęs Kūrybinių industrijų ir Europos struktūrinių fondų paramą, kompozitorius, kartu su jaunesniais kolegomis Tadu Dailyda ir Mantautu Krukausku, 2010-2013 m. įgyvendina LMTA Muzikos inovacijų studijų centro įkūrimo projektą. Jo sumanyta ir centre įrengta Erdvinio garso sfera, pirmoji Šiaurės ir Rytų Europoje, tampa LMTA inovacijų vizitine kortele. 2013 m. Sfera pelno Europos Komisijos meno technologijų parodos pagrindinį prizą, 2014 m. įtraukiama į Lietuvos dizaino asociacijos geriausių darbų katalogą, 2016 m. šiai erdvei suteikiamas Juliaus Juzeliūno vardas. 

2015 m. kompozitoriaus inicijuotame festivalyje „Sferos premjeros“ erdviniu formatu pristatomi Justės Janulytės, Osvaldo Balakausko, Vykinto Baltako, Ryčio Mažulio, Mindaugo Urbaičio, Ginto Kraptavičiaus ir Ričardo Kabelio kūriniai. 2018 m. jo sumanytuose Kūrybos informacinių susitikimų studijos (KISS) renginiuose, skirtuose katedros ir akademijos bendruomenei, skaito pranešimus Lietuvos valstybės himno, komponavimo struktūrinės sistematikos ir kitomis temomis. Iki 2017 m. Ričardas Kabelis vadovauja Muzikos inovacijų studijų centrui, 2023-2025 eina kompozicijos katedros vedėjo pareigas.

Ričardo Kabelio vedamoje kūrybos klasėje studijuoja kelios dešimtys jaunųjų kūrėjų, nemažai jų tampa pripažintais menininkais: Mykolas Natalevičius, Justina Repečkaitė, Tomas Kutavičius, Raimonda Žiūkaitė, Goda Gužauskaitė, Jonas Jurkūnas, Agnė Matulevičiūtė, Matas Drukteinis, Agnė-Agnetė Mažulienė, Kristupas Bubnelis. Septyni iš jų įgyja LMTA meno daktaro laipsnį.

2010 m. kompozitorius įsteigia Nacionalinį moksleivių muzikos kūrinių konkursą „Mano nata“, pirmininkauja jo žiuri, nuo 2023 m. – konkurso meno tarybai. Nuo 2014 m. Ričardas Kabelis renkamas Pasaulio naujosios muzikos asociacijos (ISCM) Lietuvos sekcijos tarybos nariu ir vicepirmininku. Jis dalyvauja Erasmus ir Nordplus dėstytojų mobilumo programose, pirmininkauja meno doktorantų projektų gynimo taryboms, kviečiamas Lietuvos ir užsienio muzikos institucijų ekspertu ir konkursų žiuri nariu.

2022 m. Lietuvos muzikos bendruomenei pristatomas kompozitoriaus mokinių kūrinių albumas. Jo kūryba aptariama muzikos teorijos konferencijoje „XXI a. lietuvių kompozitorių mokykla: Ričardas Kabelis ir mokiniai“. Konferencijos meninės programos centre – kūrinių Oriono juosta, Kalno sutartinė ir Šventojo Jokūbo varpai erdvinės premjeros.

Vokietijos autorių teisių agentūros (GEMA) įregistruota virš 80 Ričardo Kabelio sukurtų kūrinių ir virš 140 jų atlikimų Europos ir kitų kontinentų muzikos scenose. Kompozitoriaus pastarojo dešimtmečio kūriniai skambėjo šiuolaikinės muzikos festivaliuose Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Nidoje, Tbilisyje (Sakartvelas), Varšuvoje (Lenkija), Hadersfilde (Jungtinė Karalystė), Tokijuje (Japonija), Ciuriche (Šveicarija), Marselyje (Prancūzija), Hjustone (JAV), Bergene (Norvegija), Berlyne (Vokietija), Santjage (Čilė) ir kituose. Svarbesnės premjeros Lietuvos scenose:

Bolé LT virtualiam dirigentui, erdvinei elektronikai ir kameriniam orkestrui, „Gaida“ (2015)
Balsys-Hába-Habanera erdvinio garso sferai (Eduardo Balsio šimtmečiui), Nacionalinė dailės galerija (2019)
Opus Parabellum klavesinui ir styginių orkestrui (Ukrainos karo aukoms), „Iš arti“ / Baltijos muzikos dienos (2022)
Mona virtualiam simfoniniam orkestrui ir elektronikai (Iannio Xenakio šimtmečiui), LMTA J. Juzeliūno erdvinio garso sfera (2022)
Tyla vienišam varpui (festivalio „Druskomanija“ keturiasdešimtmečiui), Druskininkai (2024, 2025)

Ričardo Kabelio kūrinių atlikėjai: dirigentai Romualdas Gražinis, Martynas Staškus, Robertas Šervenikas, Gintaras Rinkevičius, Juozas Domarkas, Robert HP Platz (Vokietija), Vicente Larrañaga (Čilė), fleitininkas Manuel Zurria (Italija), obojininkai Robertas Beinaris ir Peter Veales (Vokietija), trombonininkai Vytautas Pilibavičius ir Mike Svoboda (Šveicarija), mušamųjų atlikėjai Dominykas Snarskis, Saulius Auglys-Stanevičius, Arkadijus Gotesmanas, Katarzyna Myćka (Lenkija), Philipp Hackert (Vokietija) ir Manos Tsangaris (Graikija), smukininkai Ulrike Stortz (Vokietija), Mary Oliver (JAV) ir Nils Økland (Norvegija), sopranai Hanna Dóra Sturludóttir (Islandija) ir Donatienne Michel-Dansac (Prancūzija), pianistai Sergejus Okruško, Motiejus ir Mykolas Bazarai, Peter Hackert (Vokietija) ir Sven Thomas Kiebler (Vokietija), vargonininkas Bernhard Haas (Austrija), violončelininkas Anton Lukoszevieze (Jungtinė Karalystė) ir kt.

Kompozitoriaus kūrinius atlieka orkestrai, chorai ir ansambliai: Lietuvos nacionalinis, Lietuvos valstybinis, Hamburgo, Baden-Badeno ir Pietų Vokietijos Radijo (SWR) simfoniniai orkestrai, Klaipėdos kamerinis orkestras, chorai – Aidija, Brevis, Jauna muzika ir SWR Vokalensemble (Vokietija), Vilniaus ir Chordos styginių kvartetai, OpenHarps (Austrija), ExVoco (Vokietija), Ensemble Modern (Vokietija), Engegård Quartet (Norvegija), TrioConBrio (Vokietija), SurPlus (Vokietija), Bugallo-Williams Piano Duo (JAV), Ars Nova (Vokietija), Neue Vokalsolisten (Vokietija), OdeonQuartett (Šveicarija) ir kt.

Daugiau informacijos: mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/kabelis/