Jaunųjų kompozitorių rezidencija „Regina Libertas“

Jaunųjų kompozitorių rezidencijoje „Regina Libertas“ LMTA studento pasiekimai

Koncertinė įstaiga Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Lino Balandžio iniciatyva, 2022 m. spalio 9-16 d. Kražiuose organizavo kūrybinę laboratoriją – rezidenciją „Regina Libertas“, kurioje dalyvavo nei tik rezidentai – jaunieji kompozitoriai iš Lenkijos, bet ir Lietuvos muzikos teatro akademijos muzikos kompozicijos antrojo kurso studentas Dovydas Baltrimavičius.

Pagrindinis projekto tikslas – įprasminti ryškios asmenybės – Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (Mathias Casimir Sarbievius) atminimą ir atskleisti plačiajai visuomenei jo kūrybą, suteikiant jai galimybę atgimti naujų muzikos kompozicijų pavidalu. Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595 m. vasario 24 d. Sarbieve, Plocko vaiv. – 1640 m. balandžio 2 d. Varšuvoje) – jėzuitų auklėtinis, vienas iškiliausių Europos baroko epochos poetų, rašiusių lotynų kalba, Vilniaus universiteto profesorius, Kražių kolegijoje dėstęs poetiką.

Pasak Sarbievijaus, tautų valdovė „Karalienė Laisvė“ (lot. Regina Libertas) labiausiai yra pamėgusi lietuvių ir lenkų žemes, todėl šitas faktas nulėmė sprendimą rezidencijon kviesti būtent šių šalių atstovus.

Kražiai jaunųjų menininkų rezidencijai ir naujos muzikinės programos parengimui bei atlikimui pasirinkti neatsitiktinai, nes tai – išskirtinis miestelis Šiaulių apskrityje, kuriame ne mažą savo gyvenimo dalį glaudėsi ir kūrė būtent M. K. Sarbievijus.

Rezidencijoje dalyvavo vienas Lietuvos ir net trys Lenkijos kompozitoriai: Dovydas Baltrimavičius, Julia Janiak, Zuzanna Koziej ir Michał Szarowicz. Jaunieji menininkai visą savaitę Kražiuose turėjo galimybę ne tik kurti, dirbti su valstybiniu choru „Polifonija“, bet ir pasisemti mokslinių žinių. Pranešimą menininkams skaitė Vilniaus universiteto doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė (tema „Meditatyvioji Sarbievijaus poezija: skrydis, paveikslas, kontempliacija“), o taip pat savo žiniomis dalinosi ir dvi mokslo moterys besidarbuojančios Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje: prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė (tema „Ar lietuvių kompozitorių garsų menas (Klangkunst, sound art) tebesaugo morfologijos pojūtį?“) bei prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (tema „Performance matters“) .

Pastebime, kad Kražių apylinkės ir istorija alsuojančios buvusios XVII a. jėzuitų kolegijos sienos sukūrė nekasdienę atmosferą, inspiravusią naujas muzikines idėjas kūrybai, kurios buvo realizuotos drauge su Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“ bei dirigentu Linu Balandžiu.

Spalio 15 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro salėje suskambėjo naujai gimusios keturios muzikinės kompozicijos, kurias planuojama sudėti į naujai sukurtų kūrinių chorui „Polifonija“ natų rinkinį.

Projektą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, partneriais buvo – Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras.

Pabaigai norime pasidalinti dar vienu Dovydo Baltrimavičiaus talentu – jo eilėmis, kurios gimė iš kart po rezidencijos „Regina Libertas“.

Motiejui

Salve Maciej,

Tolimas šunų lojimas,

dūstančių rudeninių lapų kvapas,

neaprėpiamos pievos,

plinkančio miško juosta horizonte

ir nenugalima ramybė —

štai kas mane, lyg namuos,

pasitiko atvykus į tavuosius Kražius.

Nebepasitiko manęs nei kolegijos vienuoliai,

Nei sesės benediktinės nebepasitiko,

Nebeliko nė vienos dušelės mačiusios

Tave, Motiejau, nebeliko.

Sukasi ratas likimo, sukasi,

Žmones keičia žmonės,

Bet jų didingi darbai išlieka,

Ir tebeliudija jų dvasią,

Kitų atminties šešėliuos.

Nelemta nei man, nei tau manęs pažinti,

Bet prakeiktas ratas sukasi,

Motiejau, sukasi,

Ir neužeina niekad už ribų.

Kas būta, vėl nuožmiai pasikartos,

Kieno gyventa, vėl kitų bus prisiminta.

Vis nieko nauja po mūsų saule,

Kuriam, statomės, viltingai judam į priekį,

Bent jau patys taip prasimanydami,

Bet sukamės, Motiejau,

Tik prakeiktai sukamės, kaip viesulas

Kolegijos koridoriuos partitūromis

Vaikydami persipynusias mūzas,

Su tėvynainiais, Motiejau,

Tavo tėvynainiais.

Jeigu tik žinai,

Sakyk, Motiejau, mylimasai,

Ar viską, ką paleidžiame sukūrę,

Ar dar sugrįš po laiko didžio

prikelti mūsų dvasią?

Ar vien atguls su mum į nebūtį

Ir atsistos akistaton du begalybe?

2022