LIETUVIŲ KAMERINĖS MUZIKOS KONCERTAS
2021 m. rugpjūčio 7 d., šeštadienis, 17 val.
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
LIETUVIŲ KAMERINĖS MUZIKOS KONCERTAS XX A. LIETUVIŲ KOMPOZITORIŲ SONATOS SMUIKUI IR FORTEPIJONUI
SIMONA VENSLOVAITĖ – smuikas (Vokietija, Lietuva)
VERONIKA KOPJOVA – fortepijonas (Austrija, Lietuva)
Koncerte skambėsiančius kūrinius ir jų autorius pristatys muzikologė, LR Kultūros ministerijos premijos už publicistinius kūrinius laureatė, LMTA Muzikos istorijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė Vytautė Markeliūnienė.
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija el. paštu menas@lmta.lt
PROGRAMA
Juozas Gruodis (1884–1948)
Sonata smuikui ir fortepijonui d-moll (1922)
I. Allegro ma non troppo
II. Adagio quasi Andante
III. Scherzo. Allegro scherzando
IV. Finale. Allegro moderato
Povilas Dikčius (1933–1991)
Mažoji sonata smuikui ir fortepijonui (1971)
I. Rečitatyvas
II. Tokata
III. Arija
IV. Finalas
Stasys Vainiūnas (1909–1982)
Sonata smuikui ir fortepijonui, Op. 38 (1971)
I. Lento. Allegro non troppo
II. Andante
III. Presto
Apie programą
Pagrindinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koncertinėje erdvėje skambės florentietišku XVIII a. vidurio Giovanni Battista Gabrielli smuiku ir „Steinway & Sons“ koncertiniu fortepijonu atliekama lietuvių kompozitorių sonatų smuikui ir fortepijonui programa. Ją pradės Juozo Gruodžio Sonata smuikui ir fortepijonui d-moll, sukurta dar studijų metais Leipcige (1922). Tai pirmasis šio žanro kūrinys lietuvių muzikoje, kuriame jau susiklostė nuosekliai išlaikytas nacionalinis stilius – visos tolimesnės kompozitoriaus kūrybos pagrindas. Keturių Sonatos dalių muzikinis audinys pagrįstas lietuvių liaudies dainų melodijomis ir joms būdingais bruožais. Beje, finalinėje dalyje ypač ryškiai skamba autentiška sutartinės tema – „Man čiučiulis, man miegelis“, primindama, kad būtent J. Gruodis pirmasis atkreipė dėmesį į šią liaudies dainų rūšį kaip į originalios kompozitorių kūrybos savitumo šaltinį. Koncerte girdėsime ir dar dvi, bet jau antrojoje XX amžiaus pusėje, tais pačiais 1971 metais, parašytas sonatas. Kompozitoriui Povilui Dikčiui dar jaunystėje buvo pranašauta smuikininko karjera, tačiau jis pasirinko kompoziciją, kurią baigė pas prof. Eduardą Balsį. Skambės jo sukurta Mažoji sonata smuikui ir fortepijonui. Girdėsime ir Stasio Vainiūno Sonatą smuikui ir fortepijonui op. 38. Šis kompozitorius vėlyvuosiuose opusuose beveik atsisakė folkloro citavimo ir nebe taip griežtai laikėsi klasikinių formų, nuolat ieškojo naujų raiškos būdų ir meninių sprendimų. Kaip ir Gruodžio Sonatoje, čia girdime ir Vainiūno pamėgtas sutartinių intonacijas. Nors Vainiūnas nėra kalbėjęs apie tai, kad ši sonata turėtų „autobiografinių“ bruožų (kaip kad Sonata-fantazija ar Ketvirtasis koncertas fortepijonui), jos muzikoje atsiveria labai artimas šiems kūriniams jausmų ir išgyvenimų pasaulis.
Vytautė Markeliūnienė
Apie atlikėjas
Kūrinių atlikimą rengiančios LMTA alumnės yra Austrijoje ir Vokietijoje karjerą kuriančios lietuvių atlikėjos. Smuikininkė Simona Venslovaitė griežia Vienos šiuolaikinės muzikos ansamblyje „Ensemble XX. Jahrhundert“ (meno vadovas Peter Burwik) ir Miuncheno kamerinio orkestro (meno vadovas Clemens Schuldt) pirmųjų smuikų grupėje. Pianistė Veronika Kopjova yra Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto lektorė, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Platypus“ narė.
Koncertas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos projekto „J. Gruodis, K. V. Banaitis, S. Vainiūnas, P. Dikčius, J. Juzeliūnas, J. Bašinskas: svarbiausios XX amžiaus lietuvių kompozitorių sonatos smuikui ir fortepijonui“ dalis. Projekto partneris – Paliesiaus dvaras. Rėmėja – Lietuvos kultūros taryba. Plačiau
