LMTA DOKTORANTAI: NERINGA VALUNTONYTĖ (FORTEPIJONAS) | KONCERTAS PASKAITA

2024 m. sausio 29 d., pirmadienį, 19 val.
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

LMTA DOKTORANTAI: NERINGA VALUNTONYTĖ (FORTEPIJONAS) | KONCERTAS-PASKAITA

„Akademinės muzikos atlikėjo personos kūrimas: nuo scenos iki asmeninio prekės ženklo“

Tiriamosios dalies vadovė prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli
Kūrybinės dalies vadovė prof. Ewa Kupiec

Paskaitoje skambės:
L. van Beethoven. Sonata, op. 27 Nr. 2 („Mėnesienos“ sonata)
F. Liszt. Liebestraum („Meilės svajos“) Nr. 3
F. Liszt. Consolation („Paguoda“) Nr. 3
C. Debussy. Claire de Lune („Mėnulio šviesa“) iš Bergamo siuitos

Sparčiai auganti ir besikeičianti kultūros industrija šiandien jau yra paveikusi visas meno sritis. Komercializmo diktuojamos reklamos sklaidos tendencijos padarė reikšmingą įtaką ir akademiniam menui, siekiančiam atsidurti ir išsilaikyti nuolat gausėjančiame informacijos sraute. Pastebimi ir akademinės muzikos atlikėjų reprezentacijos modelio pasikeitimai: įvairios viešojo įvaizdžio formavimo ir plėtojimo priemonės, tokios kaip asmeniniai internetiniai puslapiai bei socialinių medijų platformos, tapo įprasta praktika bemaž visiems žinomiems atlikėjams. Šios priemonės buvo pradėtos taikyti remiantis verslo bei populiariosios muzikos industrijose vyraujančiomis reklamos sklaidos praktikomis, tačiau jų veikimas ir adaptacija akademiniame mene vis dar yra per mažai ištirti.

Sąmoningo atlikėjų įvaizdžio formavimo apibrėžties akademinio meno diskurse trūkumą galimai lėmė vis dar nemenkas susiskaldymas šioje srityje: jaunesnei atlikėjų kartai linkstant prie sąmoningų savarankiškos vadybos bei antreprenerystės strategijų, dalis menininkų šiuos veiksmus tapatina su menui nereikalinga ar net jam esą neigiamą įtaką darančia „savireklama“. Dėl tokios meno ir komercijos atskirties šio meninio tyrimo objektu buvo pasirinka personos sąvoka.

Personos terminas, egzistavęs dar senovės Graikijoje kaip prosopon, laikui bėgant buvo pritaikytas ir analizuotas skirtinguose kontekstuose – įvairiuose menuose, psichologijoje bei rinkodaroje. Mėginant apibendrinti personos sampratą, galima būtų išskirti pagrindinį jos bruožą – identiteto viešumas arba socialumas. Šio termino pritaikomumas akademinės muzikos viešojo įvaizdžio formavimo problematikai ypač naudingas, kadangi padeda analizuoti tiek meninius muzikos atlikimo bruožus (keliant klausimą, kaip atsiskleidžia atlikėjo identitetas scenoje), tiek komercinius (keliant klausimus, kaip atsiskleidžia atlikėjo identitetas, formuojant asmeninį prekės ženklą įvairiose skaitmeninėse medijose).

Remiantis muzikologijos, meninių tyrimų, psichologijos, socialinių mokslų, vadybos bei kultūros vadybos literatūra, šiame tyrime siekiama išsiaiškinti, kaip siejasi meniniai ir komerciniai atlikėjo personos aspektai, kokiais būdais jie atsiskleidžia ir (ar) gali būti sąmoningai kuriami akademinio meno kontekste. Tikimasi, jog šis meninis tyrimas galėtų tapti pagrindu gilesnei akademinės muzikos atlikėjų savianalizei bei padėti jiems savarankiškai integruotis į šiuolaikinės kultūros procesus.

Pasitelkiant tyrime išgrynintą savirefleksijos modelį, kūrybinėje meno projekto dalyje identifikuojama tyrėjos persona bei kuriama jos sąmoningos išraiškos strategija scenoje ir skaitmeniniuose kontekstuose. Siekiant apsibrėžti sąmoningumo ribas akademinėje muzikoje, taip pat eksperimentuojama su skirtingų personų sukūrimu ir įkūnijimu.

Neringa Valuntonytė apibūdinama kaip melancholiška, poetiška, jautri ir autentiška akademinės muzikos pianistė. Neringa Valuntonytė aktyviai plečia savo klausytojų ratą Lietuvoje ir už jos ribų. Nuolatos ieškanti atlikimo individualumo ir įvairovės, Neringa rengia konceptualius ir vizualiniais komponentais pripildytus koncertus, kuriuose didelį dėmesį skiria žmogaus emocijoms ir išgyvenimams.

Pianistė pasirodė įvairiose Vokietijos, Danijos, Suomijos, Lenkijos, Ukrainos, Estijos, Latvijos, Austrijos bei Lietuvos salėse su solo ir kamerinės muzikos programomis. Neringa surengė svarbius pasirodymus tokiuose festivaliuose bei projektuose kaip „Jiang Artis Festival“, „Bechstein Young Professionals“ „II Vilniaus fortepijono muzikos festivalis“, „Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis“, „International Gradus Piano Festival“, „Crossing Keyboards“, pasirodė kartu su Lietuvos kameriniu, Vilniaus universiteto kameriniu, Panevėžio muzikinio teatro simfoniniu, Lvivo kameriniu „Akademia“ bei Ščecino filharmonijos simfoniniu orkestrais, bendradarbiavo su tokiais dirigentais kaip Modestas Jankūnas, Martynas Bražas, Vidmantas Kapučinskas, Ihor Pylatiuk, Christian Frattima, Modestras Pitrėnas ir Maria Sydor. Atlikėja taip pat pristatė konceptualias programas „Laukimas“, „Istorijos“ ir „(Ne)užbaigta“.

2019-aisiais metais, Neringa pelnė III-ąją vietą VIII Tarptautiniame M. K. Čiulrionio pianistų ir vargonininkų konkurse, kuriame atliko M. Ravel fortepijoninį koncertą G-dur su dirig. M. Pitrėno vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

2020-aisiais metais pianistė baigė magistrantūrą Hanoverio muzikos, teatro ir medijos aukštojoje mokykloje prof. E. Kupiec klasėje bei pradėjo meno doktorantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kuriose vykdo meninį tyrimą „Akademinės muzikos atlikėjo personos kūrimas: nuo scenos iki asmeninio prekės ženklo“.

Daugiau informacijos: www.valuntonyte.com

Renginys nemokamas, maloniai kviečiame!