STUDENTŲ ATSTOVYBĖS PREZIDENTO IMANTO JONO ŠIMKAUS Kalėdinis SVEIKINIMAS

Brangūs studentai, dėstytojai, akademinės bendruomenės nariai,

Šias Šv. Kalėdas pasitinkame labai sudėtingame karo kontekste. Protu nesuvokiamas karas artimoje kaimynystėje mažiau ar daugiau veikia mus visus ir reikalauja iš mūsų tam tikrų moralinių pasirinkimų. Garsus austrų rašytojas Stefanas Zweigas atvirai prabilęs apie karo beprasmybę, plačiosios visuomenės liko nesuprastas. Mes manome geriau šiandien suprantą karo beprasmiškumą, taip pat puikiai suvokiame nekvestionuojamą teisę į savigyną. Tačiau kyla klausimas ar, skirtingai nei pirmojo ir antrojo pasaulinio karo Europos visuomenės, visuomet patys sugebame nepasiduoti taip brutaliai brukamai neapykantos kultūrai. Kultūrai, iš kurios mūsų tauta taip sunkiai ir pergalingai vadavosi.

Esame girdėję apie garsiąsias 1914 metų makabriškas Šv. Kalėdas vakarų fronte. Kai prancūzai ir vokiečiai niekieno įsakymu nusprendė sustoti, sudėti ginklus. Vienas kitą sveikindami jie kartu užtraukė kalėdines giesmes. Bet netrukus, atidavę pagarbą, vadovybės įsakymu toliau privalėjo tęsti mūšį. Nenoriu lyginti šio istorinio fakto su skaudžia šiandienine realybe, daug kas galėtu atsakyti, kad tuomet dar buvo galima bandyti kalbėti apie priešininko kultūrą. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į labai skaudų žmogaus paveikslą: vienoje pusėje žmogaus, ginančio savo ir žmonijos civilizacinių vertybių laisvę, kitoje – galimai labai suklaidinto jaunuolio. Paveikslus žmonių: kenčiančių, šąlančių, neturinčių vandens, elektros, maisto.

Mums visiems pasąmoningai kirba klausimas, kaip tokiame kontekste galima ramiai švęsti Šv. Kalėdas. Nesijaučiu turintis moralinę teisę į jį atsakyti, tik manau, kad mažiausiai ką galima padaryti, tai branginti kiekvieną laisvės minutę, branginti savo artimus žmones, savo bendruomenes narius, branginti savo valstybės piliečius bei palaikyti savo taip nuožmiai už laisvę kovojančius kaimynus. Stipriai kartu palaikykime didvyrius, bet jokiu būdu nesimatuokime palaikymo mastais, nepasiduokime neapykantos ir smerkimo kultūrai. Atminkime, kad esame kuklumą vertinanti ir labai dažnai į tyliai didžius darbus linkusi tauta. Šv. Kalėdų rytą į pasaulį atkeliaujantis Kristus mus to moko jau kelis tūkstančius metų. Paradoksaliai patys nepameskime vertybių, kurių apsaugą deklaruojame taip stipriai ginantys.

Mūsų akademinei menininkų bendruomenei noriu palinkėti šiame labai skaudžiame kontekste nenustoti kurti grožio, nenustoti svarbaus tikėjimo, kad būtent per jį mes galime padaryti pasaulį geresniu. Tačiau jokiu būdu nepaminkime gėrio, nepaminkime artimo šio grožio kūrimo proceso metu, taip patys prieš save tapdami neteisiais.

Su Šv. Kalėdomis

Nuoširdžiai

LMTA SA prezidentas

I.J. Šimkus