Muzikos teorijos koferencija, skirta prof. Ričardui Kabeliui
Spalio 1-3 d. surengta Muzikos teorijos konferencija „XXI amžiaus lietuvių kompozitorių mokykla. Ričardas Kabelis ir mokiniai“. Greta teorinės dalies, vykusios Kompozitorių namuose, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje skambėjo Ričardo Kabelio ir jo mokinių kūrinių premjeros.
Koncertuose buvo atlikti prof. Ričardo Kabelio mokinių specialiai šiai progai sukurti 11 naujų kūrinių, daugelyje iš kurių buvo plėtojamos Juliaus Juzeliūno autorinio akordo ir jo „Lygumų giesmių“ idėjos. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Erdvinio garso sferoje įvyko Ričardo Kabelio „Kalno sutartinės“, o Šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje – naujausio kompozitoriaus opuso karilionui „Šventojo Jokūbo varpai“ premjeros.
Kūrinius atliko Saulius Auglys-Stanevičius (mušamieji, karilionas), Manuelis Zurria (fleita, Italija), Monta Martinsonė (balsas), Kristina Žaldokaitė (balsas), Viktoras Paukštelis (fortepijonas), ansamblis „Twenty Fingers Duo“ ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“.
Ričardo Kabelio kūrybos erdvė
Dažnai turime mažai, bet norime daug – Ričardui Kabeliui toks klausimas nekyla, nes „daug“ jam yra „mažai“, o kitais kartais ir atvirkščiai. Jo kūryba, nedaugžodžiaujant ir nepiktnaudžiaujant žodeliu „daug“, gimsta iš tylos įsiklausant, tikslumo ir sugebėjimo minimaliomis priemonėmis pasiekti maksimalų rezultatą. Konstruktyvios mintys įprasminamos kruopščiai apmąstant muzikinius procesus, o pirminė kūrinio medžiaga išskleidžiama santūriu, kartais asketišku žiedu. Klausantis šios muzikos, grožis atpažįstamas per proprocijų aprėptis, kurios kūrinyje kinta iš anksto numatytais žingsniais ir tampa savotiškais algoritmais, generuojančiais naujus garso pavidalus.
Kompozitoriui svarbu nuoseklus muzikos plėtojimo planas, nepatirto erdvėlaikio paslaptys ir dėmesys subtilybėms. „Kūrybos dėka stipriau jaučiu aplinką ir žmones, ji pasakoja man apie pasaulį. Ne visuomet pasirūpinu, kad ji nebūtų rupi ar šiurkšti, nes vis dar manau, jog užkrečiamumo laipsnis yra ne vienintelis muzikos tobulumo matas“, – sako tvirtai tikėdamas, jog kūrinio struktūra yra vertinga savaime ir neturėtų skleisti pernelyg paprasto ar jau pažinto grožio. Sako ir žinodamas, jog meniniai atradimai slypi aiškaus ir nepažinaus paslaptyje.
Apie kūrybinius siekius kompozitorius yra sakęs: „Kai įsitraukęs į struktūros paieškas aptinku darnos žymę, džiaugiuosi, tarsi būčiau atradęs fizikos ar matematikos dėsnį. Nors tuo momentu dar nėra kūrinio, žinau, kad išsispręs jo struktūra, forma ir visa kita. Struktūros darnos siekis yra svarbi kūrybos prasmės dalis, saugantis nuo girdėto ir neleidžiantis kūrybai tapti pernelyg žemišku užsiėmimu.“
Viltė Žakevičiūtė
LMTA informacija
2020 10 04