Stojantiesiems Studentams Darbuotojams Psichologo pagalba | sielovada

naujienos

2019.03.26

Liszto muzikos paveikti

Siūlome paskaityti II pianistų konkurso „Lisztofonija“ recenziją, publikuojamą savaitraštyje „7 meno dienos“ (2019, Nr. 13). 

Lukrecija Stonkutė

„Gyvenimas yra konkursas. Turime išmokti laimėti ir pralaimėti“, – tokiais žodžiais II pianistų konkurso „Lisztofonija“ pristatymą pradėjo žymi pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, konkurso iniciatorė Mūza Rubackytė jo išvakarėse įvykusioje spaudos konferencijoje. „Lisztofonija“ rengiama jau antrą sykį. Tai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos drauge su Ferenco Liszto asociacija Lietuvoje „LiSZtuania“ organizuojamas konkursas. Pirmasis vyko 2017 metais. Jo nugalėtojas, Lietuvoje studijuojantis pianistas Vincenzo De Martino šių metų konkurso pristatymą simboliškai pradėjo Liszto transcendentiniu etiudu „Pūga“. Netrukus į spaudos konferenciją susirinkę konkurso dalyviai traukė burtus, lėmusius jų pasirodymo kitądien eiliškumą.

Kovo 19 d. nuo pat ryto LMTA Didžiojoje salėje varžėsi vienuolika pianistų (iki 30-ies metų). Šiemet jauniausiai dalyvei – 15-ka, o vyriausiam – 28-eri. Pianistai pateikė pasirinktą penkiolikos minučių Liszto kūrinių programą.

Pirmoji pasirodė jauniausioji konkursantė Marija Normantaitė (M. K. Čiurlionio menų mokykla, Gabrielės Kondrotaitės kl.), toliau grojo Jonas Šopa (LMTA, prof. Jurgio Karnavičiaus kl.), Eglė Andriuškevičiūtė (LMTA, prof. Aleksandros Žvirblytės kl.), Marija Tamkevičiūtė (F. Liszto muzikos universitetas Veimare, prof. Gerlinda Otto kl.), Milda Daunoraitė (Londono muzikos mokykla „Purcell School“, Justo Dvariono kl.), Julita Lukminaitė (LMTA, prof. Sergejaus Okruško kl.). Po pertraukos skambino jau mokslus baigęs Joris Sodeika, Lukas Gedvilas (LMTA, prof. A. Žvirblytės kl.), Jonas Benjaminas Balsys (M. K. Čiurlionio menų mokykla, Simonos Zajančauskaitės-Giedraitės kl.), Elžbieta Liepa Dvarionaitė (M. K. Čiurlionio menų mokykla, Albinos Šikšniūtės kl.), Simonas Miknius (Kauno J. Gruodžio konservatorija, Motiejaus Bazaro kl.).

Konkursantus vertino garbinga žiuri: profesoriai M. Rubackytė (pirmininkė), LMTA Fortepijono katedros vedėjas Jurgis Karnavičius, Rūta Rikterė, pianistai Aidas Puodžiukas bei asociacijos „LiSZtuania“ atstovė Eglė Andrejevaitė.

Į laureatų apdovanojimų iškilmes Liszto muzikos mylėtojai susirinko tos pačios 19-osios vakare, LMTA Didžiojoje salėje. Sveikinimo kalbą tarę M. Rubackytė ir J. Karnavičius nusistebėjo aukštu dalyvių fortepijoninio meistriškumo lygiu. Prieš paskelbiant konkurso nugalėtojus, M. Rubackytė pakvietė visus konkursantus į sceną ir kiekvienam pasakė, kuo ją nustebino ir už ką dėkoja: Marijai N. – už drąsą, Jonui – už riziką, Eglei – už ištvermę, Marijai T. – už išraišką, Mildai – už ugnį, Julitai – už rimtį, Joriui – už išmintį, Lukui – už dramaturgiją, Jonui Benjaminui – už romantiškumą, Elžbietai Liepai – už poeziją, Simonui – už savitvardą. O tuomet publika ir dalyviai sulaukė galutinio žiuri narių verdikto: III premija skirta Lukui Gedvilui, II premija – Mildai Daunoraitei, I vietą užėmė Elžbieta Liepa Dvarionaitė.

Trečiosios vietos laureatas L. Gedvilas neslėpė susijaudinimo: „Labai džiaugiuosi dėl įvertinimo ir suteiktos progos atlikti savo mėgstamą programą.“ Po apdovanojimų ceremonijos L. Gedvilas paskambino Liszto Sonatą-fantaziją „Perskaičius Dantę“ iš ciklo „Klajonių metai. Antrieji metai: Italija“. M. Rubackytės pastebėtas dramaturgijos ryškinimas Luko grojime išties pasitvirtino. Atlikėjas žavėjo filosofiniais-muzikiniais vingiais, tik galbūt dar norėtųsi kruopštesnio garsinės spalvų amplitudės apmąstymo.

Antrosios premijos laureatė M. Daunoraitė sakė, jog „Lisztas – nepakeičiamas kompozitorius. Jis sujungia muziką su kitomis meno formomis“. Koncerte jaunoji pianistė atliko „Tarantelą“ iš ciklo „Klajonių metai. Antrieji metai: Italija. Venecija ir Neapolis“ bei koncertinį etiudą „Atodūsis“. Pianistė pasirodė kaip atkakli ir ekspresyvi atlikėja.

Konkurso nugalėtoja E. L. Dvarionaitė padėkojo mokytojai Albinai Šikšniūtei ir savo mamai, sakydama, jog be jų „šiandieną manęs čia nebūtų. Lisztas kaip kompozitorius man brangiausias dėl jo reikštų amžinųjų vertybių: gėrio, grožio ir meilės. Liszto kūryboje apstu estetikos, kurios aš labai pasigendu šiandieniame muzikos mene.“ Laureatų koncerte pianistės atlikti „Paguoda“ Nr. 3 ir Ispaniškoji rapsodija pakerėjo tembrinėmis garso subtilybėmis ir techninėmis galimybėmis.

Konkurso laureatai buvo apdovanoti prizais. Pagrindinis prizas – galimybė įrašyti Liszto kūrinių programą su garso režisieriumi Arūnu Zujumi „MAMA Studios“ įrašų studijoje. Pinigines premijas įsteigė asociacija „LiSZtuania“, jas įteikė asociacijai atstovaujanti Eglė Andrejevaitė. „Organum“ koncertų salė ir Dainius Sverdiolas dovanojo galimybę surengti koncertą šioje jaukioje sostinės koncertų erdvėje balandžio 17 dieną. 

„7 meno dienos“, Nr. 13 (1292), 2019-03-29

2019.03.25

Studentų tekstai. Klausyti ar įsiklausyti?

Publikuojame kovo 14 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vykusio prof. Aleksandros Žvirblytės klasės koncerto recenziją. Teksto autorė – 1 kurso Muzikos teorijos ir kritikos studentė Jekaterina Kostina. 

Noriu tiesiog klausytis – švysteli mintis galvoje, kovo 14-osios vakarą man sėdint didingoje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos salėje. Dar vienas koncertas, kurį turėjau progą aplankyti ir pakeliauti laikmečiais kartu su profesorės Aleksandros Žvirblytės fortepijono klase, nenuvylė. Tas vakaras buvo neįprastas, kadangi koncertavo ne tik LMTA studentai, bet ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai, nors žiūrovui, neturinčiam rankose programėlės, tai būtų neakivaizdu – mane irgi nustebino natūralus studentų ir moksleivių lyginimas, kuris ne visuomet baigdavosi vyresniųjų naudai. Keliskart net plojau ne iš pareigos, o iš gryniausio noro, su plačia šypsena ir padėka nusilenkiančiam atlikėjui. Koncertas nudžiugino ir suteikė puikią galimybę pailsėti tądien mano nuvargusiai galvai, priešingai nei mintys, kurios kilo renginio metu.

Muzika yra tarpininkas tarp dvasinio ir jausminio gyvenimo – prieš du šimtmečius teigė garsusis Ludwigas van Beethovenas. Manau, jog daugelis ir šiandien pritartų tokiai nuomonei. Tad jei muzika mums turi didesnę vertę, kuomet yra patiriama jausmiškai, kodėl mes dažnai norime atimti iš savęs galimybę tuo mėgautis, kai bandome ją suprasti ir įvertinti racionaliai? Ar mūsų išsilavinimas ir žinios, kuomet girdime, kaip atlikėjas užgauna ne tą natą, leidžia patirti didesnį malonumą už tuos, kurie muzikos nesupranta? Ne tą akordą paėmė – burbteli muzikantas, tačiau šalia sėdintis asmuo mėgaujasi, nes jis to negirdėjo, kadangi klausėsi ne tam, kad įvertintų, bet kad pajaustų muziką kaip tarpininką tarp dvasios ir jausmų. Kodėl mes visuomet turime vertinti? – vis sukosi mintys galvoje – aš noriu tiesiog klausytis. Aišku, suprantu, jog panašūs teiginiai skamba kvailai, ypatingai tariami muzikos teorijos ir kritikos studentės, nes tokių malonumų per daug negaliu sau leisti, kadangi tai neprofesionalu. Tačiau ar teisinga visada klausytis tam, kad sukritikuotum? Ar muzika nėra vertingesnė už tai, kad tiesiog ją bandytume kaskart įvertinti? Juk patys sau kartais kasame duobę, ateidami į renginį su tikslu ieškoti spragų muzikanto atlikime ar interpretacijoje, nesiklausydami, išeiname nepatenkintais veidais, nes viskas buvo dar prasčiau nei tikėjomės. Bet kur tuomet lieka muzika?

Šį kartą aš ją girdėjau. Aišku, tai ne tik mano nuopelnas. Sunku buvo neįsiklausyti į Julijos Bagdonavičiutės (IV kurso studentės) atliekamų Béla Bartóko 3 vengrų liaudies dainų, Sz. 35a, ar Sonatos, Sz. 80. Net muzikos nesuprantančiam šie kūriniai ir jų atlikimas, manau, turėtų palikti teigiamą įspūdį. Pati, neslėpsiu, negalėjau atitraukti akių ir savo dėmesio perkelti kitur, nes atlikėja buvo jį pasisavinusi nuo pat pradžių iki pabaigos. Net keistoms mintims, besisukančioms galvoje teko sustoti. Įsiklausyti. Lygiai taip pat šypsojausi ir IV kurso studento Luko Gedvilo atliekamos Ferenco Liszto Sonatos-fantazijos Aprés une lecture du Dante (Perskaičius Dantę) metu. Toks atlikimas tikrai vertas užbaigti koncertą: kilusi mintis nugali visas kitas, kai stebiu scenoje esantį, į skambančią muziką pasinėrusį atlikėją – laisvą, bet tikslų, jaučiantį, bet ne per daug. Išsyk prisimenu XI klasės moksleivę Elzę Fedorcovaitę, skambinusią Frédérico Chopino Scherzo Nr. 2 b-moll, Op. 31, kuri taip pat nustebino savo interpretacija ir laisvu atlikimu, bet priešingai – nepasisavino mano dėmesio ir minčių, o sukėlė jų dar daugiau.

Deja, netrukus kelionė laikmečiais baigiasi, klausytojai ploja dar garsiau kviesdami muzikantus vėl į sceną ir akimis lydėdami pas juos pakylančią profesorę. Visi kartu jie nusilenkia mums, juos klausiusiems, vertinusiems ar kritikavusiems. 

Jekaterina Kostina
Muzikos teorija ir kritika studentė / B1
2019 03 25

2019.03.22

LMTA renka naują dramaturgų kursą

Šį rudenį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje startuos naujas dramaturgų kursas, į kurį kviečiami stoti visi, norintys savo ateitį sieti su rašymo, teatro ir kino profesijomis. 

Naujam kursui vadovaus dramaturgė, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Birutė Kapustinskaitė. Dėstys ką tik savo debiutinį filmą Toronto kino festivalyje pristačiusi režisierė Marija Kavtaradzė, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, daugybę apdovanojimų už kūrybą pelnęs rašytojas, poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, „Sidabrinės gervės“ laureatė, dramaturgė, scenaristė, rašytoja Teklė Kavtaradzė, šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose pripažinta geriausia režisiere ir scenariste Eglė Vertelytė, improvizacinio teatro „Kitas kampas“ įkūrėjas, režisierius ir aktorius Kirilas Glušajevas ir kiti aktyviai kuriantys savo sričių profesionalai: scenaristai, dramaturgai, režisieriai, rašytojai ir teoretikai.

Kiekvienais metais dirbtuvių principu bus kviečiami dėstyti ir užsienio scenaristai, dramaturgai, režisieriai, praplėsiantys studentų žinias ir mąstymą.

Ketverius metus truksiančių bakalauro studijų metu studentai susipažins su dramaturgijos teorija, teatro dramaturgijos ir kino istorija, rašymu kinui ir teatrui, režisūros pagrindais, kūrybiniu rašymu, kino gramatikos pagrindais (garso, video, montažo abėcėle), o baigę studijas gebės analizuoti draminius kūrinius, dirbti kaip kino, teatro ir televizijos scenaristai, dramaturgai, scenarijaus analitikai (angl. script doctors) ir konsultantai, reklamų scenarijų ir koncepcijų kūrėjai. 


* Ar dramaturgo profesija paklausi?

Scenarijaus rašymas pirmiausia yra amatas, kurį įvaldęs niekada nesėdėsi be darbo. Jei gebi rašyti, kūrybiškai mąstyti, analizuoti ir valdai struktūras – būsi reikalingas vienoje ar kitoje srityje. Gerai savo amatą valdantys rašytojai-praktikai yra ir visada bus paklausūs. Didėja Lietuvos kino centro finansavimas, atsiranda vis daugiau koprodukcijų su užsieniu, plečiasi reklamos verslas, todėl rašančių žmonių poreikis juntamas nuolat. 

* Kas dažniausiai stoja į dramaturgiją?

Kiekvieno kurso studijuojančiųjų amžius varijuoja nuo ką tik baigusių mokyklą abiturientų iki žmonių, kuriems 35-eri ir daugiau. Tai specialybė, kurios mokytis niekada ne vėlu; su metais įgaunama patirtis dar labiau padeda suprasti veikėjus ir papasakoti istoriją. 

* Kokių savybių ar patirčių reikia, norint tapti dramaturgu?

Reikalingas analitinis mąstymas ir rašymo, struktūros pajauta. Visa kita – amatas, kurį galima išugdyti. 

* Kiek LMTA jau išleido dramaturgų kursų?

Studijas baigė jau trys laidos, dvi šiuo metu dar studijuoja. Lietuvoje tai – nauja specialybė, tačiau pasauliniame kontekste istorijos pasakojimo ir rašymo mokslas turi gilias šaknis. Jaunosios kartos profesionalūs dramaturgai, dar visai neseniai pradėję savo profesionalų kelią, šiandien gali džiaugtis pasiekimais Lietuvoje ir tarptautiniuose festivaliuose, o jų kūryba matoma teatre ir kino ekranuose. 


Stojamieji egzaminai į kino dramaturgijos specialybę vyks liepos 1, 2 d. 
LMTA Atvirų durų diena vyks kovo 23-ąją.
Konsultacijos dėl stojamųjų – balandžio 27 d., gegužės 25 d. 
Savo darbų pavyzdžius ir biografijas stojantieji gali siųsti iki birželio 20 d. registruotu paštu, adresu:

Lietuvos muzikos ir teatro akademija 
Gedimino pr. 42, 01100 Vilnius
120 kab. / Priėmimo skyrius 


Kontaktai pasiteirauti
Kino ir televizijos katedra
Koordinatorė Miglė Levickienė
El. paštas: migle.levickiene@lmta.lt 
Mob.: +370 684 20276


2019 03 22

2019.03.21

Vyksta Tarptautinis akordeono konkursas „Vilnius 2019“

Kovo 21-23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus rotušėje vyksta Tarptautinis akordeono konkursas „Vilnius 2019“. 

TVARKARAŠTIS

Konkurso organizatorius, LMTA Akordeono katedros vedėjas doc. Raimundas Sviackevičius glaudžiai sieja festivalį su Akademijos terpe:

„2018 metais Lietuvos muzikos profesionalai minėjo gražią sukaktį – Lietuvos muzikos ir teatro akademijai sukako 85 metai (1933-2018). LMTA sukurta meno terpė akordeono bendruomenei buvo palanki, todėl 2019-eji metai Lietuvos akordeonistų bendruomenei yra reikšmingi dviem svarbiais įvykiais. Pirma graži sukaktis – garbingas 60-ties metų akordeono specialybės Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje) įkūrimo jubiliejus, kuris bus švenčiamas visus 2019 metus. 1959 m. aukštojoje mokykloje profesionaliai pradedamas dėstyti akordeono atlikimo menas. O prieš penkerius metus, 2014-aisiais, LMTA įkurta savarankiška Akordeono katedra, kuri dar labiau įtvirtino akordeono kaip profesionalaus instrumento pozicijas.

Šie metai pradedami švęsti reikšmingu ir svarbiu renginiu – Tarptautiniu akordeonistų konkursu „Vilnius 2019“. Didžiuojamės, kad Tarptautinis akordeonistų konkursas Vilniuje įsitvirtino tarp menininkų Europoje, traukia užsienio šalių atlikėjus ir pedagogus, todėl renginys yra laikomas prestižiniu.

Nuo 1994 m. Lietuvos akordeonistų asociacijos ir LMTA iniciatyva konkursas, organizuojamas kas dvejus metus pavasarį, į Vilnių sutraukia pačius gabiausius Lietuvos ir užsienio jaunuosius atlikėjus, suteikdamas jiems galimybę pademonstruoti savo meninius ir techninius gebėjimus, pasisemti patirties iš kitų konkurso dalyvių ir pradėti savo kelią profesionalios karjeros link.

Sėkmė dalyvauti Tarptautiniame akordeonistų konkurse nusišypso perspektyviausiems Respublikinio Lietuvos akordeonistų konkurso, kuris yra vykdomas kaip atranka į tarptautinį konkursą, atlikėjams-laureatams bei diplomantams. Respublikiniame konkurse dalyvauja atlikėjai, prieš tai praėję atranką regionuose. Konkurso dalyviai pagal amžių ir pasirinktą atlikimo žanrą skirstomi į 12 kategorijų: solistai, įvairių sudėčių ansambliai ir orkestrai. Šiais metais atlikėjų geografija itin plati, pavyko pakviesti autoritetingą žiuri. Į konkursą atvyko dalyviai ir komisijos nariai iš Suomijos, Danijos, Italijos, Kinijos, Slovakijos, Vokietijos, Portugalijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Austrijos, Serbijos, Latvijos, Juodkalnijos, Kroatijos, Baltarusijos, Čekijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei, žinoma, Lietuvos.“

Organizacinio komiteto vardu
Konkurso meno vadovas
Lietuvos akordeonistų asociacijos prezidentas
LMTA Akordeono katedros vedėjas 
Doc. Raimondas Sviackevičius

2019 03 21

 

2019.03.20

Skelbiami II pianistų konkurso „Lisztofonija“ nugalėtojai

Skelbiami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kovo 19 d. vykusio II pianistų konkurso „Lisztofonija“ laureatai. Mūzos Rubackytės globojamą konkursą laimėjo jauna talentinga pianistė iš Vilniaus Elžbieta Liepa Dvarionaitė. Antrąją premiją pelnė Londone besimokanti jaunoji virtuozė Milda Daunoraitė, trečiąją – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas Lukas Gedvilas.

„Lisztofonijos“ konkurse varžėsi vienuolika jaunųjų Lietuvos pianistų iki 30 metų, gyvenančių tėvynėje ir svetur. Konkurso dalyvius vertino penkių pripažintų Lietuvos pianistų žiuri: Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, LMTA profesorė Mūza Rubackytė (pirmininkė), LMTA Fortepijono katedros vedėjas, profesorius Jurgis Karnavičius, profesorė Rūta Rikterė, LMTA dėstantis Aidas Puodžiukas ir asociacijos „Lisztuania“ atstovė Eglė Andrejevaitė.

Konkursą „Lisztofonija“ rengia Lietuvos muzikos ir teatro akademija drauge su Ferenco Liszto asociacija Lietuvoje „Lisztuania“.

Apdovanojimų ceremonijos metu sakydama sveikinimo kalbą ir dėkodama konkurso dalyviams, renginio globėja Mūza Rubackytė pabrėžė: „Visas mūsų gyvenimas yra konkursas.“ Tad neverta nusivilti net ir nelaimėjus premijos. Garsi pianistė paminėjo, kuo jai įstrigo kiekvieno atlikėjo pasirodymas.

Laimėtojus paskelbė prof. Jurgis Karnavičius. Laureatams buvo įteikti rėmėjų prizai: įrašų studija „MAMA Studios“ ir garso režisierius Arūnas Zujus suteikė galimybę profesionaliai įrašyti Liszto kūrinių programą, asociacija „Lisztuania“ dovanojo pinigines premijas, fortepijonų salonas ir koncertų salė „Organum“ suteikė galimybę surengti rečitalį balandžio 17 d.

Po apdovanojimų ceremonijos konkurso laureatai Elžbieta Liepa Dvarionaitė, Milda Daunoraitė ir Lukas Gedvilas skambino Ferenco Liszto kūrinius, su kuriais pasirodė konkurse.

2019-ųjų „Lisztofonijos“ nugalėtoja, aštuoniolikmetė Elžbieta Liepa Dvarionaitė, dar mokosi M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Pirmoji jos fortepijono mokytoja buvo mama, pianistė Vaida Kirvelytė, šiuo metu Elžbietos pedagogė – LMTA docentė Albina Šikšniūtė. Elžbieta yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė – „Young Musician“ konkurso Taline (Estija, 2011), Fryderyko Chopino konkurso „Chopin dla najmlodszych“ Antonine (Lenkija, 2013), Rygos tarptautinio pianistų konkurso (Latvija), Čekijoje rengiamo konkurso „Virtuosi per musica di pianoforte“ (2016) ir kitų. 2016 m. ji pelnė „Grand Prix“ VIII respublikiniame J. S. Bacho jaunųjų pianistų konkurse Vilniuje ir Tarptautiniame jaunųjų pianistų konkurse „Kaunas sonorum“.

Nuo 2014 m. Elžbietą remia Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas. 2017 m. Elžbieta apdovanota Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo raštu. 2018 m. Vilniaus meras Remigijus Šimašius jai įteikė „Mažąjį šv. Kristoforą“ už muzikos pasiekimus ir miesto garsinimą.

Antrosios premijos laureatė Milda Daunoraitė mokosi Londono muzikos mokykloje „Purcell School“, Justo Dvariono klasėje. Ji yra daugelio tarptautinių jaunųjų atlikėjų konkursų prizininkė. Kelią į muziką Milda pradėjo Anykščių muzikos mokykloje (Irenos Meldaikienės kl.), vėliau važinėjo į meistriškumo pamokas Šilutės muzikos mokykloje (mok. Liudmila Kašėtienė) ir M. K. Čiurlionio menų mokykloje (mok. J. Dvarionas). Nuo 2017-ųjų ji mokosi Londone.

2009 m. M. Daunoraitė priimta į Michel Sogny fondą „SOS Talents“, globojantį jaunus atlikėjus. Kasmet Milda kviečiama į M. Sogny meistriškumo pamokas Paryžiuje, dalyvauja fondo organizuojamuose koncertuose, tokiuose kaip surengtas Batumyje minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, pasirodymai Pasauliniame Nobelio laureatų susitikime Varšuvoje, Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje, prestižinėje „Concertgebouw“ salėje Amsterdame ir kitur. Kai kurie koncertai įrašyti ir transliuoti muzikos kanalo „Mezzo“ ir Prancūzijos radijo „France Musique“.  

Tečiąją premiją laimėjęs Lukas Gedvilas jau yra aktyviai koncertuojantis pianistas. Jis studijuoja LMTA prof. Aleksandros Žvirblytės klasėje, yra tarptautinių konkursų Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje laureatas. Iš pastarųjų metų pianisto pasiekimų – antroji premija Tarptautiniame pianistų konkurse „Resonances“ Prancūzijoje, pirmoji vieta Tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse LMTA, trečioji premija LMTA pianistų konkurse Nijolės ir Jono Dėdinų fondo (JAV) prizams laimėti ir kt.  

L. Gedvilas lankė žymių Lietuvos ir užsienio pianistų meistriškumo kursus – Veros Nosinos, Mūzos Rubackytės, Dinos Yoffe, Eugeno Indjiciaus, Ivari Iljos, Michaelo Lewino, Andriaus Žlabio ir kt. Tarp koncertinių Luko pasirodymų – rečitalis Tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų festivalyje Druskininkuose, koncertų serija „Claros Schumann salonas“ su Roku Zubovu, Guoda Gedvilaite ir Jurgiu Aleknavičiumi Vilniuje, Klaipėdoje ir Druskininkuose.

Lukas dukart apdovanotas Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko už Lietuvos bei savo gimtojo miesto Kauno garsinimą.

Beata Baublinskienė / LMTA informacija
2019 03 20

2019.03.20

Žurnalas „Lietuvos muzikologija“ įtrauktas į duomenų bazę „SCOPUS“

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidžiamas mokslinis žurnalas „Lietuvos muzikologija“ įtrauktas į pasaulinę mokslinių duomenų bazę SCOPUS.

„Lietuvos muzikologija“ įtraukta į pasaulinę mokslinių duomenų bazę po daugiau kaip metus trukusio griežto tarptautinio vertinimo. Indeksavimo procesas dar užtruks apie tris mėnesius, o jam pasibaigus žurnalas „Lietuvos muzikologija“ jau bus matomas SCOPUS platformoje.

Lygiai prieš metus visų žurnalo išleistų tomų rinkinys (nuo 2000 metų, 18 tomų) buvo nuvežtas RILM atstovams į Niujorką, kur žurnalas sulaukė ypatingo dėmesio. Tuomet buvo pasirašyta sutartis dėl jo visateksčio skaitmeninio platinimo RILM duomenų bazėje, kuri laikoma pagrindine ir didžiausia pasauline muzikologinių leidinių baze. 

Taigi vos per vienerius metus žurnalas „Lietuvos muzikologija“ sulaukė net dviejų itin reikšmingų tarptautinių pripažinimų. Buvimas tokiose bazėse atveria daug platesnį žurnale skelbiamų muzikologinių, lituanistinių darbų matomumą ir tarptautinę sklaidą.

Nuoširdi padėka „Lietuvos muzikologijos“ vyriausiajai redaktorei prof. hab. dr. Gražinai Daunoravičienei, kuri prieš 20 metų inicijavo šį žurnalą. Taip pat dėkojame muzikologei Rasai Murauskaitei, prisidėjusiai teikiant žurnalo duomenis į SCOPUS.

Keletas SCOPUS recenzentų (Content Selection & Advisory Board, CSAB) atsiliepimų apie „Lietuvos muzikologiją“: 
„This journal is very well organized, has a good homepage, an excellent editorial policy, and publishes material of significance.“ 
„The journal is outwards looking and undoubtedly has international potential.“ 
„The journal consistently includes articles that are scientifically sound and relevant to an international academic or professional audience in this field.“

Visi žurnalo numeriai yra skelbiami internete: http://xn--urnalai-cxb.lmta.lt/lt/zurnalas/lietuvos-muzikologija/

P. S. Dar viena džiugi žinia: naujausiame vokiečių žurnalo „Positionen. Texte zur aktuellen Musik“ numeryje (Nr. 118) išspausdintas LMTA B2 muzikologės Karolinos Rimskytės straipsnis apie 2018 m. rudenį vykusią tarptautinę 46-iąją Baltijos muzikologų konferenciją.

Doc. Dr. Rima Povilionienė 
„Lietuvos muzikologijos“ vyr. redaktorės asistentė 
2019 03 19

2019.03.19

Vyks X Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursas

Kovo 30-31 d. LMTA Kongresų rūmų Kamerinėje salėje nuo 10 val. vyks X Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursas.

Konkursą organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija (styginių instrumentų katedra).

Konkurso vertinimo komisija: 
Prof. Rimantas Armonas (komisijos pirmininkas, violončelė)
Prof. Ingrida Armonaitė-Galinienė (smuikas)
Doc. Donatas Bagurskas
Lekt. Dalia Kuznecovaitė (smuikas)
Mokytoja ekspertė Ramunė Bandzaitytė (smuikas)
Mokytoja metodininkė Tomas Savickas (altas)
Mokytoja Angelė Čiuberkienė (smuikas)

Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkurso ištakos – prieš daugelį metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos iniciatyva pradėtuose rengti jaunųjų atlikėjų konkursuose, skirtuose Lietuvos muzikos mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams, ketinantiems savo ateitį sieti su muzika. Pagrindinis tokių konkursų tikslas buvo apžvelgti ateinančiųjų muzikų pajėgas ir perspektyvas.

LMTA Styginių instrumentų katedra kelis dešimtmečius rengė jaunųjų styginių instrumentų atlikėjų konkursą. 2001 metais konkursui buvo suteiktas vieno garsiausių Lietuvos smuikininkų Raimundo Katiliaus (1947–2000) vardas.

Konkurse dalyvaus smuiko, alto, violončelės ir kontraboso specialybių moksleiviai iš įvairių Lietuvos muzikos mokyklų, gimnazijų ir konservatorijų. Dalyviai atliks etiudą arba kapričą, stambios formos kūrinį ir dvi skirtingo pobūdžio pjeses. Su Raimundo Katiliaus vardu yra siejama labai daug lietuvių kompozitorių kūrinių – muzikas buvo daugelio naujų lietuviškų opusų įkvėpėjas ir pirmasis atlikėjas. Todėl tarp pasirenkamų kūrinių konkurso dalyviai tradiciškai pristato ir privalomą lietuvių kompozitoriaus kūrinį.

Raimundas Katilius – Lietuvos smuikininkas virtuozas, šiuolaikinės lietuvių smuiko muzikos interpretatorius, smuiko pedagogas, profesorius.

1964 m. baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą, kur mokėsi pas Emiliją Armonienę ir Aleksandrą Livontą. 1970 m. baigė Maskvos konservatorijos Igorio Bezrodno klasę, 1972 m. – aspirantūrą. Nuo 1975 m. Lietuvos konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas, nuo 1989 m. profesorius.

Išugdė apie 60 mokinių, tarp kurių – Leonidas Binderis, Darius Dikšaitis, Martynas Švėgžda von Bekkeris, Zbignevas Levickis, Dalia Suraučiūtė, Irma Belickaitė, Aidas Strimaitis, Džeraldas Bidva, Rūta Lipinaitytė ir kt.

Smuikininkas koncertavo kaip solistas ir kamerinių ansamblių narys. 1971–1975 m. griežė Maskvos konservatorijos aspirantų styginių kvartete. Daugiausia koncertų surengė su ilgamete kūrybinė partnere pianiste Larisa Lobkova, koncertavo su pianistais Leonidu Dorfmanu, Golda Vainberg-Tatz, Petru Geniušu, grojo solo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, kitais simfoniniais ir kameriniais orkestrais Europos, Amerikos, Azijos, Afrikos šalyse. Dalyvavo žymiausiuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose. 1975–1999 m. griežė savo mokytojo A. Livonto, 1999–2000 m. – smuikininko Eugenijaus Paulausko (manoma, pagamintu Antonio Stradivarijaus) smuiku. Paskelbė atsiminimų apie lietuvių muzikus.

2000 m. balandžio 4 d. mirė scenoje, grieždamas Maurice Ravelio sonatą smuikui ir fortepijonui koncerte Bad Kissingene (Vokietija).

„Muzikantų aukštumos – kaip tas horizontas: kad ir kiek į jį artėtum, vis traukiasi ir tolsta nuo tavęs. Gali nutapyti paveikslą, parašyti knygą, tik muzika niekada nesibaigia“, – Raimundas Katilius. 

LMTA Styginių katedros informacija
2019 03 19

2019.03.14

Doc. Darius Meškauskas: „Dabartinis jaunimas skiriasi nuo mano kartos“

„Džiaugiuosi, kad dabartinis jaunimas skiriasi nuo mano kartos jaunimo. Mes buvome galbūt pareigingesni, bet labiau suvaržyti. Šitie žmonės laisvesni“, – sakė aktorius, teatro pedagogas Darius Meškauskas per festivalio „LMTA Teatro dienos“ pristatymą.

Šiandien, kovo 14 d., prasideda 5-asis tarptautinis festivalis „LMTA Teatro dienos“. Jo išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje greta kitų festivalio dalyvių kalbėjo ir žinomas aktorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, LMTA docentas Darius Meškauskas.

D. Meškausko auklėtiniai rengia „LMTA Teatro dienose“ premjerą, tačiau aktorius pasisakė apskritai apie dabartinį kūrybinį jaunimą: „Mano kaip pedagogo filosofija susiveda į labai paprastą dalyką. Mes siekiame pažadinti jaunų žmonių kūrybingumą, įpūsti jiems drąsą, suteikti galimybę siekti profesinių aukštumų, duoti į rankas amatą ir išlaisvinti vaizduotę.“

Kuo „LMTA Teatro dienos“ reikšmingos jauniesiems menininkams ir pačiai teatro visuomenei?
D. Meškauskas: „Šitas festivalis jauniems žmonėms yra galimybė pasirodyti, gauti pasitenkinimą iš to, ko jie uoliai mokosi, uždaryti juodose „dėžutėse“. Tokie pasirodymai suteikia prasmę tam, ką jie daro.“

„Džiaugiuosi, kad dabartinis jaunimas skiriasi nuo mano kartos. Mes buvome galbūt pareigingesni, bet labiau suvaržyti, labiau laikėmės taisyklių. Šitie žmonės laisvesni, tik norėčiau jiems priminti, kad reikėtų save kontroliuoti: ne tik reikšti savo ego, bet per save užsiimti pasaulio pažinimu. Tam ir skirtas šitas festivalis.“

„LMTA Teatro dienose“ D. Meškausko studentai Jonas Golubovskis, Džiugas Grinys, Karolis Norvilas ir Aurelijus Pocius pristatys spektaklio premjerą pagal Daniilą Charmsą „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“ (kovo 21 d. Balkono teatre).

D. Meškauskas apie jų darbą: „Šitie tipai yra mano studentai, bet šiuo atveju už juos neatsakau, nes tai savarankiškas jų darbas. Tiesa, užpraeitą semestrą viena iš mūsų užduočių buvo Daniilas Charmsas. Jų naujasis spektaklis susijęs su šia tema. Puiku, kad jie jos nenumetė, nepadėjo į šalį, o gyveno ja toliau.“

„LMTA Teatro dienose“ kovo 20 d. bus parodytas ir šiais metais baigiančios studijas režisierės Mildos Mičiulytės spektaklio „Juokingo žmogaus sapnas“ eskizas pagal Fiodoro Dostojevskio fantastinį apsakymą. M. Mičiulytė mokėsi Eimunto Nekrošiaus vadovaujamame kurse, o studijas drauge su savo bendramoksliais baigia sąmoningai nesirinkę naujo kurso vadovo.

Pasak jaunos režisierės: „Tai eskizas ruošiamam diplominiam spektakliui. Rinkausi medžiagą pagal temą: mane domina du esminiai žmogaus jausmai, kurie jį išskiria iš kitų būtybių, suformuoja kaip žmogų. Tai – gėda ir gailestis. Apie juos daug rašo F. Dostojevskis. Be to, čia yra ir religinis aspektas. Tai įtraukia. Manau, teatras ir religija nelabai atskiriami, jie tarsi gimę tą pačią dieną.“

Kovo 23 d. bus parodyta dar viena premjera, jauno režisieriaus Motiejaus Ivanausko spektaklis „Užšalimas“. 

Iš viso „LMTA Teatro dienose“ iki kovo 24 d. įvyks 12 dramos teatro, šokio ir muzikos spektaklių ir performansų, bus rengiama kritikų ir kūrėjų diskusija.

Festivalio atidarymui pasirinktas dokumentinis Kristinos Trinkūnaitės spektaklis „Charonas“, paremtas hospiso darbuotojų, savanorių ir pacientų pasakojimais.

Visą festivalio programą rasite ČIA.

Parengė Beata Baublinskienė
2019 03 14 

2019.03.13

Konkursas „Lisztofonija“ – virtuoziškumo testas atlikėjams

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kovo 19 d. nuo ryto iki vakaro skambės briliantiniai Ferenco Liszto muzikos pasažai. Vienuolika jaunųjų fortepijono virtuozų varžysis garsios lietuvių pianistės Mūzos Rubackytės globojamame II pianistų konkurse „Lisztofonija“. O vakare, 19 val., geriausieji pasirodys laureatų ir diplomantų koncerte LMTA Didžiojoje salėje ir bus apdovanoti rėmėjų prizais.

 „Lisztofonija“ – prieš dvejus metus startavęs pianistų konkursas, kurio tikslas – propaguoti žymaus vengrų romantiko, kompozitoriaus ir pianisto virtuozo, Ferenco Liszto kūrybą. Konkursą rengia Lietuvos muzikos ir teatro akademija drauge su Mūzos Rubackytės globojama Lietuvos Ferenco Liszto asociacija „LiSZtuania“.

F. Liszto kūryba pianistams – lyg virtuoziškumo lakmuso popierėlis. Tik įveikę technines užduotis, atlikėjai gali atrasti šios muzikos dvasines gelmes. F. Lisztas užima ypatinga vietą Mūzos Rubackytės profesiniame gyvenime, pradedant jos karjeros pradžioje laimėtu „Grand prix“ Liszto-Bartoko konkurse Budapešte. Pianistė atliko ir įrašė daugelį F. Liszto kūrinių, tarp jų – ir didingą trijų dalių ciklą „Klajonių metai“. Savo meilę F. Liszto muzikai garsi atlikėja nori perduoti jaunimui.

2017 metais vykusiame pirmajame konkurse „Lisztofonija“ varžėsi tik šeši dalyviai, tačiau dvi pirmąsias vietas laimėję Vincenzo di Martino ir anuomet dar M. K. Čiurlionio menu mokyklos mokinys Ignas Maknickas šiandien yra publikos vertinami pianistai.

Šių metų konkurse dalyvauja 11 atlikėjų. Juos vertins pripažintų pianistų žiuri: prof. Mūza Rubackytė-Golay (komisijos pirmininkė), prof. Jurgis Karnavičius, prof. Rūta Rikterė, Aidas Puodžiukas ir Eglė Andrejevaitė, atstovaujanti asociacijai „LiSZtuania“.  

Konkurso peklausa vyks kovo 19 d. 10 val. LMTA Didžiojoje salėje pasirodys savarankišką pianisto karjerą jau plėtojantis Joris Sodeika, LMTA studijuojantys Eglė Andriuškevičiūtė, Lukas Gedvilas (prof. Aleksandros Žvirblytės kl.), Julita Lukminaitė (prof. Sergejaus Okruško kl.), Jonas Šopa (prof. Jurgio Karnavičiaus kl.). Taip pat – Marija Tamkevičiūtė, studijuojanti Franzo Liszto muzikos universitete Veimare (Vokietija) ir Tarptautinėje muzikos akademijoje „Aquiles Delle Vigne“ (Portugalija), bei Milda Daunoraitė, Londono muzikos mokyklos „Purcell School“ auklėtinė (Justo Dvariono kl.). Konkurse dalyvauja ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai Elžbieta Liepa Dvarionaitė (doc. Albinos Šikšniūtės kl.), Marija Normantaitė (Gabrielės Kondrotaitės kl.) ir Jonas Benjaminas Balsys (Simonos Zajančauskaitės-Giedraitės kl.) bei Kauno J. Gruodžio konservatorijos studentas Simonas Miknius (Motiejaus Bazaro kl.).

Pagrindinis konkurso prizas – profesionalus garso įrašas trims konkurso laureatams (garso režisierius – Arūnas Zujus, „MAMA Studios“). Asociacija „LiSZtuania“ konkurso lauretams skirs pingines premijas. „Lisztofonijos“ nugalėtojas turės galimybę surengti rečitalį balandžio 17 d. sostinės „Organum“ koncertų salėje.

II pianistų konkursas „Lisztofonija“ – kovo 19 d., antradienį, LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 10 val. – konkurso perklausos, 19 val. – laureatų koncertas ir apdovanojimų ceremonija. Įėjimas laisvas.

LMTA informacija
2019 03 14

Renginiai

2019/03/26 - 2019/03/28

PROF. DR. JOSEFO WALLNIGO MEISTRIŠKUMO KURSAI

2019 m. kovo 25–28 d.

LMTA VI rūmų 203 aud. (Pamėnkalnio g. 15, Vilnius)

PROF. DR. JOSEFO WALLNIGO MEISTRIŠKUMO KURSAI DAINAVIMO KATEDROS KONCERTMEISTERIAMS

Kovo 25 d. 11-16 val. 
Kovo 26 d. 11-13 val.
Kovo 27 d. 10-16 val.
Kovo 28 d. 11-16 val.

Prof. dr. Josefas Wallnigas laikomas Austrijos, Zalcburgo ir W. A. Mozarto muzikos ambasadoriumi pasaulyje. 2008 m. Josefui Wallnigui suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro laipsnis.

Baigęs fortepijono ir kompozicijos specialybes „Mozarteum“ universitete, jis tęsė dirigavimo studijas Vienos aukštojoje muzikos ir scenos menų mokykloje, įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį Vienos universitete. Dirigavo Vienos valstybiniame operos teatre ir Zalcburgo festivalyje, dirbo kituose garsiuose Europos ir Azijos operos teatruose. 1980 m. tapo „Mozarteum“ universiteto profesoriumi ir ilgą laiką vadovavo dainavimo ir muzikinės dramos parengimo katedroms. Profesorius įkūrė Mozarto operų interpretacijos studijų institutą Zalcburge, yra „Mozart-Chor“ ir ansamblio „Vaganten“ meno vadovas. J. Wallnigas veda W. A. Mozart muzikos interpretacijos meistriškumo kursus visame pasaulyje, yra Maskvos didžiojo teatro garbės svečias. Profesorius dalyvavo ir inicijavo ne vieną su W. A. Mozarto kūryba susijusį projektą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 

2019/03/28

VOKALINĖS MUZIKOS KONCERTAS

2019 m. kovo 28 d., ketvirtadienį, 19 val.

LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

VOKALINĖS MUZIKOS VAKARAS

Koncertuoja III Nacionalinio studentų ir moksleivių pianistų koncertmeisterių konkurso dalyviai:

Paula Bagotyriūtė, Ugnė Kaušiūtė, Saulė Augustina Žostautaitė (prof. Irenos Armonienės klasė) 
Julijan Germanovič, Marija Žakelytė, Lina Žutautaitė (prof. Nijolės  Ralytės klasė) 
EmilijaTopichaitė, Agnė Zavistanavičiūtė (prof. Audronės Kisieliūtės klasė) 
Kristina Korch (doc. E. Perkumaitės-Vikšraitienės klasė) 
Skaistė Kašėtaitė (doc. dr. Indrės Baikštytės klasė) 
Liudmila Mešenina, Eglė Andriuškevičiūtė (lekt.dr. Eglės Kižytės –Ramonienės klasė)

Solistai:

Kamilė Balabonaitė (sopranas)
Gunta Gelgotė (sopranas)
Monika Junkarytė (sopranas)
Julija Karaliūnaitė (sopranas)
Greta Keraitė (sopranas)
Vilma Kurpytė (sopranas)
Gabrielė Kiršaitė (mecosopranas)  
Justė Jankauskaitė (mecosopranas)
Giedrius Prunskus (baritonas)
Šarūnas Šapalas (baritonas)
Saulė Šerytė (mecosopranas)
Arminas Skirvainis (baritonas)

Programoje: G. F. Händel, J. S. Bach, W. A. Mozart, J. Massenet, R. Strauss, P. Čaikovskij, S. Rachmaninov, E. Grieg, F. Obradors , L. Delibes, J.Gruodis, Z. Bružaitė, G. Kuprevičius.

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2019/03/28

DR. EIRIMO VELIČKOS SEMINARAS „AKTYVI MUZIKOS PAMOKA“

2019 m. kovo 28 d., ketvirtadienį, 11.00–15.30 val.

LMTA Klaipėdos fakultete: 410 aud. (K. Donelaičio g. 4, Klaipėda) 

DR. EIRIMO VELIČKOS SEMINARAS „AKTYVI MUZIKOS PAMOKA: PRAKTINIU PATYRIMU GRĮSTO MUZIKINIO UGDYMO LINK“

6 akad. val. Seminaras mokamas.

REGISTRACIJA (iki kovo 26 d.).

Seminaro dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PAŽYMĖJIMAI (akreditavimo pažymėjimas Nr. KT3-2). 


Šiuolaikinė pedagogika pabrėžia mokinio aktyvaus dalyvavimo ugdymo(si) procese svarbą ir laiko tai vienu svarbiausiu sėkmingo pedagoginio proceso veiksniu. Akcentuojama, kad įgūdis (t. y. „žinojimas –KAIP“) pažintine prasme yra aukštesnė žinojimo apraiška, negu sausos žinios („žinojimas – KAD“, „žinojimas – APIE“). Šia pamatine nuostata yra vadovaujamasi E. Jaques-Dalcroese’o, C. Orffo, Z. Kodaly muzikinio ugdymo sistemose; ji nuosekliai plėtojama D. Elliotto „Naujojoje muzikinio ugdymo filosofijoje“. Tenka pripažinti, kad į Lietuvos bendrąjį muzikinį ugdymą šios metodinės inovacijos vėluoja, o muzikos pamokose lig šiol vyrauja „mokymas APIE muziką“, o ne „muzikos mokymas – KAIP“.

Seminaras „Aktyvi muzikos pamoka“ naudingas tiems pradinių klasių muzikos mokytojams, kurie norėtų praturtinti savo metodinį arsenalą aktyviais, inovatyviais ir kūrybiškais muzikinio ugdymo metodais, pereiti nuo pasyvaus „mokymo APIE muziką“ prie aktyvaus „muzikos mokymo“. Bus mokomasi aktyvių muzikavimo, komponavimo, improvizavimo, muzikos klausymosi metodų, supažindinama su komplektų „Mano muzika“ ir „Septynios gaidos“ kūrybinėmis idėjomis. Seminaro dalyviai turės galimybę pavartyti japoniškus, vokiškus, amerikietiškus muzikos vadovėlius. Seminaro metu bus plėtojamos mokytojų muzikinės, pedagoginės ir bendrakultūrinės kompetencijos.

Programos tikslas – supažindinti mokytojus su aktyvaus muzikinio ugdymo principais ir aktyviaisiais muzikos mokymosi (muzikavimo, komponavimo ir improvizavimo, muzikos klausymosi ir jos interpretavimo) metodais; tobulinti mokytojų muzikines ir bendrąsias kompetencijas, praktinius muzikinės pedagoginės veiklos įgūdžius.

Programos uždaviniai – supažindinti mokytojus su praktiniu patyrimu grįsto muzikinio ugdymo koncepcijos metodologiniais pagrindais; praktiškai išbandyti aktyviuosius muzikos mokymo metodus: muzikuoti (vokaliniai metodai, žaidimai ir karaoke, ritmavimas ir kūno perkusija, mokykliniai instrumentai), kurti ir improvizuoti (kūrybinės užduotys), klausytis muzikos ją kūrybiškai interpretuoti (panaudojant grafines partitūras, raiškų judesį, piešiant, nusakant žodžiu); suteikti mokytojams praktinių darbo įgūdžių; pristatyti mokytojams pradinukų vadovėlius „Mano muzika“ ir juos lydinčių muzikos mokymo priemonių komplektus (pratybų sąsiuvinius, mokytojo knygas, garso įrašų komplektus), pratybų ir kūrybos sąsiuvinius „Septynios gaidos“, aptarti jų paskirtį, funkcijas; supažindinti su Pasaulio muzikinio ugdymo tendencijomis ir užsienio (Japonijos, Vokietijos ir JAV) muzikos vadovėliais. 

Dr. Eirimas Velička – Lietuvos etnomuzikologas, muzikos pedagogas, muzikas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, Šeškinės pradinės mokyklos muzikos mokytojas metodininkas, Vilniaus kolegijos lektorius, įvairių muzikos vadovėlių autorius. Dirbdamas Lietuvos pedagoginiame institute, aktyviai prisidėjo rengiant pradinių klasių moksleivių muzikos pedagogikos programą, daug dėmesio skyrė pradinių klasių moksleivių muzikalumo tyrimui ir naujų būdų jam lavinti sklaidai. Tarptautinių konferencijų dalyvis, daugelio muzikos vadovėlių autorius, yra paskelbęs mokslinių straipsnių muzikos pedagogikos tema.

2018 m. birželio 4 d. kompozitorių namuose vykusiose geriausių praėjusių metų muzikologijos darbų autorių apdovanojimo iškilmėse, Eirimas Velička buvo apdovanotas O. Narbutienės premija už inovatyvią ir atvirą pedagogiką bei autentiškumą ir metodikos dermę monografijoje „Lietuvių etninė muzika pradinio muzikinio ugdymo sistemoje“. 


Akimirkos iš seminaro vykusio Vilniuje (2018.10.17 ir 24):
Nuotraukos | Video

Organizatorius – LMTA Karjeros ir kompetencijų centras. 

BENDRAUKIME:
LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
Vyresnioji specialistė Ilona Sakalauskienė
Mob. +370 686 72012
Tel. (8 5) 26 111 42
kkcrenginiai@lmta.lt
www.kkc.lmta.lt
Draugaukime Facebooke

2019/03/30

Atvirų durų diena Klaipėdoje

2019 m. kovo 30 d., šeštadienį, 12 val.

LMTA Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4, Klaipėda)

ATVIRŲ DURŲ DIENA KLAIPĖDOJE

Registracija į atvirų durų dienas / Dėmesio! Likus parai iki konsultacijos pradžios, registracija uždaroma.

Kontaktai: el. paštas irena.peciuriene@lmta.lt, mob. +370 699 69257.

Sąrašą programų, į kurias skelbiamas priėmimas 2019 metais, rasite čia: https://lmta.lt/lt/stojantiesiems/

Kviečiame visus besidominčius!

 

2019/04/04

SEMINARAS MUZIKOS PEDAGOGAMS

2019 m. balandžio 4 d., ketvirtadienį, 13.00–17.30 val. 
LMTA II (Kongresų) rūmuose (Vilniaus g. 6-2, Vilnius)

SEMINARAS MUZIKOS PEDAGOGAMS
MUZIKOS METODAI, AKTYVINANTYS MOKINIŲ MOTYVACIJĄ MOKYTIS IR ĮTRAUKIANTYS Į KŪRYBIŠKĄ VEIKLĄ

Lektorė – muzikos edukologijos magistrė, muzikos mokytoja ekspertė Jelena Valiulienė. 
Trukmė – 6 akad. val.
Mokestis – 20 eurų. 
Seminaro dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimo PAŽYMĖJIMAI (LMTA Karjeros ir kompetencijų centro akreditacijos Nr. KT3-2).

REGISTRACIJA vyksta iki 2019 m. balandžio 2 d. 


Motyvacija ir aktyvumas – mūsų dienų sąvokos, kurios leidžia plačiau žvelgti į pasaulį ir realizuoti savo sumanymus netradiciniais būdais ir priemonėmis. Būti motyvuotu ir kūrybišku – kiekvieno šiuolaikinio mokytojo sąlyga. Seminaro metu mokytojams pateikiamos praktinės rekomendacijos, muzikos mokymo metodai, kurie aktyvina mokinių mąstymą, motyvuoja įdomiai mokytis muzikos ir dirbti kūrybiškai. Seminare pateikti aktyvūs mokymosi metodai įprasmins įdomų muzikos pamokos pateikimą, išmokys kūrybiškai organizuoti pamokos procesą. Seminare galėsite sužinoti, kokia pamoka motyvuoja mokinius mokytis muzikos, apie muzikos pamoka kitaip, įvairius žaidybinius metodus mokinių mokymosi motyvacijai kelti bei kitus aktyvius muzikos mokymo metodus. Seminaro programa skirta supažindinti, išbandyti praktiškai programoje apibrėžtus tikslus, veiklas bei laukiamus rezultatus. Programos tikslas – padėti mokytojams sėkmingai įgyvendinti muzikos dalyko programą, taikant aktyvius metodus bei kūrybiškai organizuojant pamokos veiklą.

Seminaras skirtas tiems muzikos pedagogams, kuriems ypač svarbus įdomus užduočių pateikimas, o ne tradicinis muzikos mokymas.

Šiuo metu Jelena Valiulienė gyvena ir kuria Norvegijoje. Pedagogė yra Oslo dainuojamosios poezijos grupės „Dama Di“ narė, aktyviai domisi norvegų mokinių muzikiniu ugdymu mokyklose ir darželiuose, kuria daineles ikimokyklinio amžiaus vaikams, ruošia metodinį leidinį Lietuvos ir užsienio pedagogams „Aktyvūs muzikos mokymosi metodai“.

Jelena Valiulienė – muzikos mokytoja ekspertė, lektorė, metodinių leidinių, straipsnių autorė, seminarų, konferencijų dalyvė, tarptautinių konkursų ir festivalių vertintoja. Mokytoja gimė ir užaugo Šiaurės Lietuvoje, Pasvalio mieste. Čia pradėjo pirmuosius pedagoginio kelio žingsnius. Baigusi Panevėžio aukštesniąją muzikos mokyklą, 1999 m. pradėjo dirbti Pasvalio mieste. Čia aštuonerius metus mokė vaikus muzikos Krinčino ir Daujėnų mokyklose, bei Pasvalio muzikos mokykloje dėstė papildomo fortepijono pamokas. 1998 m. mokytoja įstojo į Šiaulių Universitetą. Baigusi muzikos pedagogikos specialybę ir įgijusi muzikos bakalauro laipsnį, 2004 m. baigė Vilniaus Edukologijos universiteto Muzikos Edukologijos magistrantūrą.

Pedagogės darbo patirtis 25 metai. Dirbdama LMTA Pedagogikos katedros lektore daug prisidėjo prie būsimųjų muzikos pedagogų rengimo, ilgą laiką dalyvavo ir dirbo Vilniaus miesto muzikos mokytojų metodiniame būrelyje, kur aktyviai dalyvavo muzikos olimpiadų užduočių rengime, vertinimo komisijos darbe, skaitė pranešimus muzikos pedagogikos tema. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje būdama muzikos mokytoja eksperte, daugelį metų vadovavo jaunučių chorui „Kregždelė“ ir folkloro ansambliui „Rugelis“. Organizavo Vilniaus miesto jaunučių chorų festivalį „Šviesa“, integruotą tarpmokyklinį projektą „Metų ratu“. Dirbdama progimnazijoje mokytoja vedė atviras muzikos pamokas Lietuvos ir užsienio pedagogams, dalinosi patirtimi, muzikos metodais LMMA (Lietuvos muzikos mokytojų asociacija) leidiniuose: 2015 m. „Mokinių muzikinių pasiekimų vertinimas“, 2016 m. „Kūrybiškas mokytojas – kūrybiški mokiniai“, 2017 m. „Dainavimas be sienų: vokalinio ugdymo tradicijos ir inovacijos“.

Nuo 2010 m. pedagogė aktyviai domėjosi integruotu muzikos dalyko ir užsienio kalbos mokymu. Vasaros atostogų metu stažavosi Prancūzijos Bezansono, Vichy bei Nicos miestų prancūzų lingvistikos institutuose bei sėkmingai kūrė integruoto muzikos ir prancūzų kalbos mokymo metodikos priemones, kuriomis dalinosi su pasaulio frankofonijos, EMILE (integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas) ir ClILE (Content and Language Integrated Learning) mokytojais. Greitu metu pasirodys jau paruoštas spaudai pedagogės metodinis leidinys muzikos ir prancūzų kalbos mokytojams „Integruotas muzikos dalyko ir užsienio kalbos mokymas“. 


BENDRAUKIME:
LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
Vyresnioji specialistė Ilona Sakalauskienė
Mob. +370 686 72012
Tel. (8 5) 26 111 42
kkcrenginiai@lmta.lt
www.kkc.lmta.lt
Draugaukime Facebooke

2019/04/23

KNYGOS „GYVENIMAS KARAIMŲ DAINOSE“ PRISTATYMAS

2019 m. balandžio 23 d., antradienį, 15 val.

LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KNYGOS „GYVENIMAS KARAIMŲ DAINOSE“ PRISTATYMAS

Knygos autorė – muzikologė dr. Karina Firkavičiūtė.

Knygą išleido Lenkijos karaimų sąjungos leidykla „Bitik“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Renginį remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame!