Stojantiesiems Studentams Darbuotojams Psichologinė pagalba

naujienos

2018.09.19

LMTA dalyvauja folkloro skaitmeninimo projekte

Siekiant kompleksiškai spręsti skaitmeninto kultūrinio paveldo sklaidos problemą ir kuo plačiau atverti kultūrinį paveldą Lietuvos ir pasaulio vartotojams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir dar 23 partneriais pradeda įgyvendinti investicijų projektą „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas“.

Projekto vertė – 9,9 mln. Eur. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.3.1-CVPA-V-526 priemonę „Kultūros turinio skaitmeninimas ir sklaida“. LMTA tenkanti finansavimo dalis – 493 tūkst. Eur. 

Pagrindinis investicinio projektas tikslas – vartų į skaitmeninį kultūros paveldą plėtra. Projekto metu bus modernizuotas Virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos funkcionalumas ir sukurtos 9 naujos elektroninės paslaugos, palengvinančios skaitmeninto kultūrinio turinio paiešką, kaupimą, tvarkymą ir naudojimą švietimo, mokslinių tyrimų ir kitais portalo ePaveldas paslaugų gavėjams aktualiais tikslais. Taip pat Projekto metu numatoma aktualizuoti skaitmeninį turinį, sukuriant 3 elektronines priemones: „Mokykis apie Lietuvą“, „Vasario 16-iosios virtualus muziejus“ bei „Sugrįžusi Lietuva“.

Įgyvendinto projekto dėka bus galima efektyviau ir tiksliau vykdyti kultūros objektų paiešką, interaktyviai teikti informaciją apie kultūros turinį; užtikrinti didesnę kultūrinio turinio sklaidą, gausesnį skaitmenintų kultūros paveldo objektų fondą bei aktualizuoti suskaitmenintos kultūros turinį.  LMTA sukauptas muzikinis folkloras taps pasiekiamas ir efektyviau panaudojamas bei integruosis į bendrą atminties institucijų sukaupto kultūros paveldo kontekstą.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija turi sukaupusi vieną didžiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje specializuotą muzikinio folkloro archyvą, kuris nuolat papildomas nauja medžiaga. Šios medžiagos naudotojai – įvairių etninės kultūros sričių Lietuvos bei užsienio tyrėjai, folkloro ansamblių vadovai ir nariai, pedagogai, kultūros darbuotojai, profesionalaus meno kūrėjai (kompozitoriai, dainininkai, aktoriai, režisieriai, choreografai, instrumentinės muzikos atlikėjai, poetai ir kt.), kiti etninės kultūros propaguotojai ir asmenys, besidomintys šalies tradicijomis ir kultūros savitumu. Pastaraisiais metais ypač išaugo užklausų skaičius dėl susipažinimo su muzikinio folkloro archyvine medžiaga. Atsižvelgiant į augantį susidomėjimą archyvine medžiaga, siekiama, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje sukauptas muzikinis folkloras, taptų pasiekiamu ir efektyviau panaudojamu bei patektų į bendrą atminties institucijų sukaupto kultūros paveldo kontekstą.

Projekto metu, per 30 mėnesių, LMTA numato suskaitmeninti apie 60 000 vienetų archyvinės medžiagos:
– 1956-1973 m. įrašyti liaudies dainininkų ir muzikantų atliktų kūrinių garso įrašai su aprašais,
– 1950-1990 m. užrašyto vokalinio, instrumentinio ir choreografinio folkloro transkripcijos su aprašais,
– 1947-2012 m. folkloro ekspedicijų ir pateikėjų fotonuotraukos su aprašais,
– 1992-2008 m. folkloro ekspedicijose ir kituose renginiuose nufilmuotų liaudies dainininkų, muzikantų ir šokėjų vaizdo įrašai su aprašais,
– 1972-2003 m. ekspedicijų sąsiuviniai.

2018 09 19 

2018.09.18

„VASAROS MEDIA STUDIJOJE“ ĮVERTINTI GERIAUSI KŪRĖJAI

Rugsėjo 14 d. baigėsi tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „Vasaros MEDIA Studija“ (ang. „Summer Media Studio“), skirtos aukštųjų kino mokyklų studentams ir jauniesiems industrijos profesionalams. Renginys subūrė 37 kūrėjus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Dvi savaites apsistoję Neringoje, dalyviai gilinosi į kino dramaturgijos meną, dalyvavo paskaitose, individualiose konsultacijose. Nuo 1998 m. rengiamos dirbtuvės šiais metais žymėjo 20-mečio jubiliejų. Šiai progai paminėti, rugsėjo 3-14 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro amfiteatre, vyko festivalis „Vasaros MEDIA Studija: dvidešimtmetis“, kuriame kas vakarą prisiminti geriausi projekte sukurti filmai. Paskutinįjį festivalio vakarą buvo pristatyti šių metų „vaisiai“ – šeši vaidybiniai filmai, vienas šokio ir vienas dokumentinis filmas apie dirbtuvių užkulisius.

Per dvidešimtį metų šiose jaunųjų kino kūrėjų dirbtuvėse dalyvavo daugybė šiandien gerai žinomų kino kūrėjų: Lina Lužytė, Jūratė Samulionytė, Kristina Buožytė, Andrius Blaževičius, Tomas Smulkis, Kęstutis Gudavičius ir kt. Šiais metais paskaitas skaitė ir profesine patirtimi su projekto dalyviais dalinosi taip pat buvusi „Vasaros MEDIA Studijos“ dalyvė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, o taip pat – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas Jonathanas Houriganas bei tarptautiniuose festivaliuose sėkmingai savo filmus pristatantis prodiuseris Paulas Nethercottas.

„Dirbtuvių dalyviai į šių metų temą („Scenarijaus įvaldymas“) pažiūrėjo labai kūrybiškai: į scenarijaus kūrimo procesą buvo įtraukti ne tik dramaturgai, bet ir visa kūrybinė komanda, tai ypač padėjo sustiprinti bendradarbiavimą tarp režisieriaus ir dramaturgo filmavimo aikštelėje“ – teigė projekto vadovė Inesa Kurklietytė. „Vasaros MEDIA Studijos“ filmuose Neringoje ir Klaipėdoje vaidino aktoriai iš Klaipėdos jaunimo teatro, Klaipėdos dramos teatro bei patys projekto dalyviai. 

Dvi savaites Juodkrantėje vykusios kino dirbtuvės baigėsi geriausių projekto kūrėjų apdovanojimais. Laureatams tradiciškai įtektos skulptoriaus Algirdo Kuzmos statulėlės, simbolizuojančios žuvelę. Geriausius filmus ir kūrėjus rinko patys dirbtuvių dalyviai, Neringos gyventojai bei svečiai.

Specialus Neringos savivaldybės apdovanojimas filmui už geriausiai atskleistą Kuršių nerijos ir Neringos kurorto kraštovaizdžio unikalumą atiteko latvių režisierės Tinos Zarinos šokio filmui „Raskus“ (liet. „Svoris“). Šio filmo kūrybinės grupės nariai kaip geriausi įvertinti garso režisūros (nugalėtojas – Artūras Jelinas), operatoriaus darbo (nugalėtojas – Kalvis Kulačkovskis) ir geriausio filmo kategorijose.

Visas „Vasaros media studija 2018“ laureatų sąrašas:
Geriausias filmas – „Raskus“ (šokio filmas, rež. Tina Zarina),
Geriausias režisierius – Marta Botere (filmas „Hole“),
Geriausias garso režisierius – Artūras Jelinas (filmas „Raskus“, rež. Tina Zarina),
Geriausias operatorius – Kalvis Kulačkovskis (filmas „Raskus“, rež. Tina Zarina),
Geriausias montažo režisierius – Elizabete Mežule-Gricmane (filmas „Marriage“, rež. Laurynas Banys),
Geriausias scenarijaus autorius – Iveta Volungevičiūtė (filmas „Guardian“, rež. Eglė Sparnaitytė),
Geriausias aktorius – Rimantas Pelakauskas (filmas „Guardian“, rež. Eglė Sparnaitytė),
Geriausia aktorė – Jolanta Puodėnaitė (filmas „At Least We Tried“, rež. Irena Kunevičiūtė).

„Vasaros MEDIA Studijos“ organizatorius – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kino centras, LR kultūros ministerija, LR švietimo ir mokslo ministerija, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „Avaka“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Neringos savivaldybė, „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA paprogramė Lietuvos kino centre prie Kultūros ministerijos. Projekto partneriai – Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius (AMII), Liudviko Rėzos kultūros centras, „Nordplus“ Europos šalių mokyklų tinklas.

Organizatorių informacija
2018 09 18

2018.09.18

Dovana kino studentams – profesionali kino kamera

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kino ir televizijos katedros 25-erių metų jubiliejaus proga studentai dovanų gavo naują profesionalią kino kamerą. Kino kamera „RED Scarlet Mysterium-X“ didžiąja dalimi finansuota Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA socialinio-kultūrinio fondo lėšomis. Prie kameros pirkimo prisidėjo ir privatūs kino sektoriuje dirbantys rėmėjai – „Cinevera“, „Artbox“, Vilniaus kino klasteris, „Cineskopė“ bei režisierius Armas Rudaitis.

,,AVAKA bendradarbiavimas su LMTA Kino ir televizijos katedra trunka jau ne pirmus metus ir žinome, jog kino ir televizijos studentai neturi pakankamai įrangos, su kuria galėtų mokintis ir gilintis į kūrybinius procesus. Dėl to labai džiaugiuosi, kad AVAKA taryba priėmė sprendimą ir skyrė reikalingas lėšas naujai kamerai studentų reikmėms“,– teigia asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas.

Iki šiol LMTA kino meno studentai filmus filmuodavo dvejomis televizinėmis kameromis bei fotoaparatu – technika, jau neatitinkančia kino studijų programų reikalavimų. 

„Dėkojame AVAKA bei kitiems rėmėjams ir tikimės, kad tai – tik pradžia tvarkant kino mokslų studijas Lietuvoje. 2018–2019 metais planuojama ieškoti papildomo finansavimo dar penkioms panašioms kino kameroms ir jų priedams. Būsimajame LMTA studijų miestelyje Olandų gatvėje suplanuoti du profesionalūs kino paviljonai ir kino gamybos mokslui pritaikytos auditorijos“, – komentavo LMTA Kino ir televizijos katedros vedėjas doc. Ramūnas Greičius.

2018 metais LMTA Kino ir televizijos katedroje studijuoja virš 100 kino meno studentų, per mokslo metus vidutiniškai atliekama daugiau nei 300 užduočių – praktinių kino pratimų, kuriami trumpametražiai filmai.

Sekant Europos tendencijomis, šiemet programos sujungtos taip, jog vaizdo režisieriai, vaizdo operatoriai, garso režisieriai, dramaturgai bei prodiuseriai turėtų daugiau bendrų užsiėmimų, geriau perprastų vieni kitų veiklos sritis ir vykdytų daugiau bendrų projektų.

Pasak Ramūno Greičiaus, ypatingas dėmesys nuo šių metų skiriamas ir meno vadybai, ugdant prodiuserių menines kompetencijas ir plečiant bendradarbiavimą su kitomis kino specializacijomis. Jie mokomi valdyti praktiniams studijų pratimams skirtas lėšas ir spręsti kūrybines kino gamybos užduotis. Pasak katedros vedėjo, profesionalios gamybos sąlygos ir technika suteiks galimybę vykdyti kokybiškas, žymiausioms Europos kino mokykloms konkurencingas studijas. Taip pat į studijų programas aktyviai įtraukiami užsienio profesionalai. Šiemet LMTA kino ir televizijos studentams meistriškumo kursus vedė žymus lenkų kino ir teatro režisierius Krzysztofas Zanussi, netrukus interjerinio apšvietimo meistriškumo kursus vaizdo operatoriams ves iš Čekijos atvyksiantis pripažintas operatorius Klausas Fuxjageris. 

LMTA Kino ir televizijos katedra vykdo vaizdo režisierių, vaizdo operatorių, garso režisierių, prodiuserių pirmos ir antros pakopos studijų programas bei kino dramaturgų pirmos pakopos studijų programą. Katedroje dėsto ilgamečiai kino profesionalai – profesoriai Janina Lapinskaitė, Algimantas Puipa, Audrius Stonys, Arūnas Matelis, docentai – Giedrė Beinoriūtė, Saulius Urbanavičius, lektorė Rasa Paukštytė, praktine patirtimi dalinasi įspūdingą patirtį kino aikštelėse sukaupę lektoriai Vytautas Dambrauskas, Mantas Šatkus, Vytis Puronas, Emilis Vėlyvis bei kiti lietuviško kino kūrėjai. Šį, jubiliejinį, sezoną dėstytojų gretas papildė ir jaunosios kartos režisierės Eglė Vertelytė, Marija Kavtaradzė bei dramaturgė Birutė Kapustinskaitė.

LMTA Kino ir televizijos katedros informacija
2018 09 18


Rėmėjas:

2018.09.18

Knygos „Dramatika“ pristatymas

Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleido naują knygą – Gabrielės Labanauskaitės „Dramatika“. Kviečiame į knygos pristatymą – rugsėjo 27 d., ketvirtadienį, Menų spaustuvės Infotekoje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius). Pristatyme dalyvaus: monografijos autorė Gabrielė Labanauskaitė, teatrologės prof. Jurgita Staniškytė ir prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė.

„Dramatika“ – pirmoji lietuvių kalba parašyta knyga, glaustai pristatanti dramos raidą ir tyrinėjanti šiuolaikinės dramaturgijos naratyvo konstravimo procesus.

Knygos autorė Gabrielė Labanauskaitė supynė teorinį ir praktinį tyrimo lygmenis, kai dramos teorijos įžvalgos čia pat „tikrinamos“ ar iliustruojamos konkrečiais dramaturginių sprendimų pavyzdžiais.

„Toks teksto konstravimo būdas leidžia priartinti prie skaitytojo konkrečias dramos teorijos sąvokas, aiškiau iliustruoti jų turinį, o kartu atlieka ir svarbią didaktinę funkciją – paaiškina šiuolaikinės dramos meninės raiškos priemones, skaidrina komplikuotas šiuolaikinės dramaturgijos pasakojimo formas, parodo istorinį jų tęstinumą. Antra, itin pagirtina tai, kad autorė ne tik aprėpia platų šiuolaikinės pasaulio dramaturgijos lauką, nagrinėdama gausius tarptautinius atvejus, bet ir šalia jų kaip vienalaikius to paties kalibro pavyzdžius tyrinėja Lietuvos dramaturgų kūrinius“ – apie naują knygą sako teatrologė prof. Jurgita Staniškytė

„Dramatikoje“ pristatoma dramos raida nuo Antikos iki šiuolaikinės dramaturgijos. Pagrindinis dėmesys skiriamas modernizmo ir postmodernizmo dramoms, jose kuriamoms naratyvo formoms.
Monografija bus naudinga studentams, studijuojantiems literatūrą ir teatrą, taip pat ir visiems, besidomintiems šiuolaikiniu menu“ – rašo prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė.

Knygos dizaineris – Tadas Karpavičius, redaktorė – Jurgita Radzevičiūtė, maketuotoja ir redaktorė – Rima Bukaveckienė.

2018 09 18

2018.09.17

Parengiamieji muzikologijos brandos egzamino kursai

Kviečiame visus, norinčius geriau pasiruošti Muzikologijos brandos egzaminui, į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos organizuojamus parengiamuosius kursus. Pirmasis susitikimas vyks 2018 m. rugsėjo 29 d., šeštadienį, 10 val., LMTA II (Kongresų) rūmų 303 auditorijoje (Vilniaus g. 6-2, Vilnius).

Kursų metu bus gilinamos muzikos teorijos, muzikos istorijos, harmonijos, muzikos kūrinių analizės ir solfedžio žinios. Kursai bus vykdomi mišriuoju būdu: vyks auditorinės paskaitos bei virtualios mokymosi aplinkos Moodle sistemoje – nuotolinis mokymas(is).

Paskaitos numatomos kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį 9.00–16.00 val. Pirma paskaita numatoma spalio 13 d. Visa mokymuisi reikalinga medžiaga bus patalpinta internete, kur kiekvienas kursų dalyvis galės ja naudotis, atlikti žinių pasitikrinimo užduotis, elektroniniu būdu susisiekti su dėstytoju. 

Kursai yra mokami.

REGISTRACIJA (iki rugsėjo 27 d.)

Išlaikytas Muzikologijos brandos egzaminas atveria platesnes galimybes stojant į Muzikos atlikimo, Muzikos teorijos ir kritikos, Kompozicijos, Muzikinio folkloro, Garso režisūros ir kt. programų studijas.

Prašome šia informacija pasidalinti su 11-12 klasių moksleiviais bei jų pedagogais.

LMTA Karjeros ir kompetencijų centro informacija
2018 09 17

2018.09.14

Dvi režisierės: Yana Ross kalbins Susanne Kennedy

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Balkono teatre rugsėjo 17 d. rengiamas susitikimas su režisiere, ryškia jaunosios kartos teatro eksperimentatore Susanne Kennedy. Ji atvyksta į LMTA režisierės Yanos Ross kvietimu dirbti su pastarosios vadovaujamu režisierių kursu. Susitikimo metu bus kalbama apie šiuolaikinio teatro iššūkius, parodyta keletas ištraukų iš S. Kennedy spektaklių.

Pokalbio pradžia 18 val. Viešnią anglų kalba kalbins Y. Ross. Įėjimas laisvas.

Nuo šio rugsėjo LMTA režisierių magistrantų kursui pradėjusi vadovauti Yanna Ross išsikėlė tikslą sudaryti galimybes studentams susipažinti su skirtingų estetikų kūrėjais, dirbti su tarptautinio masto šiuolaikinio teatro reformatoriais, studijų metu praktikuotis svetur (Miunchene, Bergene, Ciuriche). Pirmoji kviestinė lektorė yra šiuolaikinio Europos teatro jaunosios kartos eksperimentatorė Susanne Kennedy, atvykstanti į Akademiją surengti meistriškumo kursus jauniesiems režisieriams. Susanne Kennedy vizitą remia Goethe’s institutas.

Berlyne gyvenanti Susanne Kennedy (g. 1977 m. Frydrichshafene, Vokietijoje) studijavo režisūrą Amsterdamo aukštojoje menų mokykloje, kur kaip baigiamąjį darbą pateikė itin individualią „Marijos Stiuart“ versiją. Po studijų pradėjo kurti spektaklius Nacionaliniame teatre Hagoje daugiausia pagal postmodernių autorių Endos Walsho, Saros Kane ir Elfride’s Jelinek pjeses, vėliau čia inscenizavo ir Augusto Strindbergo „Pelikaną“.

Žymaus teatro režisieriaus Johano Simonso kvietimu „Kammerspiele“ teatre Miunchene Susanne Kennedy sukūrė keletą nemažo dėmesio sulaukusių spektaklių. Tai pagal to paties pavadinimo filmą pastatytas spektaklis „Nuvarytus arklius nušauna, tiesa?“, pagal Rainerio Wernerio Maria Fassbinderio ir Michaelo Fenglerio kino juostą sukurtas „Kodėl siautėja ponas R.“ bei Marieluise’s Fleisser „Skaistykla Ingolštate“, už kurią žurnalas „Theater heute“ Susanne Kennedy pavadino „Metų jaunąja režisiere“. Abu pastarieji spektakliai 2014 ir 2015 m. buvo įtraukti į Berlyno festivalio „Theatertreffen“ programą.  

Bendradarbiaudama su Rūro trienale Susanne Kennedy 2015 m. čia sukūrė muzikinio teatro pasirodymą „Orfeo“, 2016 m. su Markusu Selgu – multimedijos kūrinį „Medea.Matrix“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko vokiškojo teatro ir kino žvaigždė Birgit Minichmayr. Šiuo metu Berlyno „Volksbühne“ scenoje rodomas Susanne Kennedy spekatklis „The Virgin Suicides“ pagal Jeffrey‘o Eugenideso novelę bei „Women in Trouble“.

Susanne Kennedy savo spektakliuose nepasakoja istorijos tradicine prasme, čia neišvysime ir įprasto charakterio vystymo. Režisierė scenoje kuria teatrinį pasaulį, kuriame personažai dažniau yra tarsi lėlės nei realūs žmonės. Emocijos ir charakterio bruožai išdidinami, grimas ir kostiumai hipertrofuojami. Inscenizuodama pjeses Kennedy dažnai iš originalaus teksto išsirenka tik tam tikrą kiekį dialogų, kuriais tikisi išryškinti temos esmę. Jos tikslas – sukurti teatro stilių, kuriame muzika, garsas, grimas, kostiumai ir judesys apnuogintų pjesės esmę.

LMTA informacija
2018 09 14


Susanne Kennedy vizitą remia Goethe’s institutas

2018.09.12

Kviečia susitikimai „Lietuvos teatro amžius“

Scenos meno kritikų asociacija LMTA bendruomenę kviečia į susitikimų ciklą „Lietuvos teatro amžius“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Rugsėjo 20–lapkričio 15 d. rengiami susitikimai su Lietuvos teatro kūrėjais – režisieriais, aktoriais, dramaturgais, scenografais, kompozitoriais, kurių indėlis į teatro meną atspindi Lietuvos teatro tapatybės unikalumą. Šitaip bus išryškinti atskirų Lietuvos teatro istorijos dešimtmečių esminiai taškai. 

Dramos teatras visada ryškiai atspindėjo Lietuvos kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo aktualijas. Būdamas bene jauniausias visoje Europoje, pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos teatras pasiekė europinį lygį ir užima svarbią vietą pasaulio teatro kontekste.

Renginių programa

Rugsėjo 20 d. (ketv.) 18.30 val. „Valstybės teatras. Pirmasis dešimtmetis: konsolidacijos metas“. Pranešėjas – Gytis Padegimas. Moderuoja teatrologas dr. Martynas Petrikas. Vilniaus mažojo teatro salė.

Rugsėjo 27 d. (ketv.) 18.30 val. „Stasio Ušinsko fenomenas“. Pranešėjas – Rimas Driežis. Vilniaus mažojo teatro salė.

Spalio 2 d. (antr.) 18.30 val. Birutė Mar. „Lietuviškoji Nora“. Spektaklis Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais. Vilniaus mažojo teatro salė.

Spalio 4 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su dramaturgais. Dalyvauja: Saulius Šaltenis, Sigitas Parulskis, Gintaras Grajauskas, Herkus Kunčius, Mindaugas Nastaravičius. Moderuoja teatrologė dr. Nomeda Šatkauskienė. Vilniaus mažojo teatro salė.

Spalio 9 d. (antr.) 18.00 val. „Juozo Miltinio fenomenas“. Dalyvauja: režisierius Jonas Vaitkus, aktoriai Algirdas Paulavičius, Albinas Kėleris, Rimantas Teresas. Moderuoja teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė. Lietuvos teatro sąjunga.

Spalio 11 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su Justino Marcinkevičiaus amžininkais: režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriais Vytautu Paukšte, Regimantu Adomaičiu, dramaturgu ir rašytoju Pranu Treiniu. Moderuoja teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė. Vilniaus mažojo teatro fojė.

Spalio 23 d. (antr.) 18.30 val. Susitikimas su scenografais. Dalyvauja: Vitalijus Mazūras, Virginija Idzelytė, Jonas Arčikauskas, Gintaras Makarevičius, Renata Valčik. Moderuoja dailėtyrininkas dr. Helmutas Šabasevičius. Vilniaus mažojo teatro salė.

Spalio 25 d. (ketv.) 18.30 val. „Jaunimo teatras: iš praeities į dabartį“. Susitikimas su Jaunimo teatro kūrėjais. Moderuoja teatrologas Audronis Liuga. Jaunimo teatras.

Lapkričio 5 d. (pirm.) 18 val. Bernardinų bažnyčia. Br. kunigas Julius Sasnauskas OFM aukos Šv. Mišias už mirusius teatro kūrėjus. Po mišių toje pačioje erdvėje aktorius Valentinas Masalskis skaitys Atsiskyrėlio-Gustavo-Konrado monologą iš Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ (vertė Justinas Marcinkevičius). 

Lapkričio 6 d. (antr.) 18.30 val. „XX amžiaus devintojo dešimtmečio režisierių įtaka menininko gyvenime“. Aktoriaus Dariaus Meškausko performatyvi paskaita. „Meno fortas“.

Lapkričio 8 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su kompozitoriais. Dalyvauja: Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Giedrius Kuprevičius, Algirdas Martinaitis, Vidmantas Bartulis, Faustas Latėnas, Gintaras Sodeika, Antanas Kučinskas, Giedrius Puskunigis. Moderuoja muzikologė Rasa Murauskaitė. Vilniaus mažojo teatro salė.

Lapkričio 15 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su režisieriais. Dalyvauja: Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius, Gintaras Varnas, Oskaras Koršunovas. Moderuoja teatrologė dr. Rasa Vasinauskaitė. Vilniaus mažojo teatro salė.

Lapkričio 22 d. (ketv.) 10–17 val. Konferencija „Teatras – Lietuvos istorijos dokumentas“. Vilniaus mažojo teatro salė.

Konferencijos pranešėjai ir temos:

Dr. Daiva Šabasevičienė. „Lietuvos teatro amžius: tradicijos, konfliktai, iššūkiai” ● Dr. Asta Petrikienė, Dr. Martynas Petrikas. „Lietuvos teatro avangardai (tarpukario dvidešimtmetis)” ● Dr. Rūta Mažeikienė. „Iš teorijos į praktiką: Balio Sruogos seminaro įtaka Lietuvos teatro laukui” ● Dr. Ramunė Marcinkevičiūtė. „Shakespeare’o diskursas šimtmečio kelyje ● Dr. Paulius Subačius. „Perrinkus teatro žadintuvą: atlikę spyruoklės” ● Dr. Rasa Vasinauskaitė. „Kritika kaip teatro dokumentas” ● Dr. Helmutas Šabasevičius. „Lietuvos scenografijos kanonas” ● Dr. Lina Klusaitė. „Aktoriaus ir auditorijos santykio kaita: nuo objekto iki patyrimo” ● Kristina Steiblytė. „Tapatybės problema šiuolaikiniame Lietuvos teatre” ● Ingrida Ragelskienė. „Teatro šimtmečio moterys” ● Ieva Tumanovičiūtė. „8-ojo dešimtmečio Lietuvos moterų režisierių spektaklių veikėjos: tarp reprezentacijos ir nematomumo” ● Rasa Murauskaitė. „Muzika dramos teatro kritikos akiratyje. 2008–2018” ● Dr. Edgaras Klivis. „Lietuvos teatro probleminiai aspektai”.

Renginiai nemokami.

Projekto „Lietuvos teatro amžius“ globėja – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pagal organizatorių informaciją
2018 09 12

2018.09.12

JUBILIEJINĖJE „VASAROS MEDIA STUDIJOJE“ KURIAMI AŠTUONI FILMAI

Rugsėjo pradžioje prasidėjęs kasmetinis tarptautinis projektas „Vasaros MEDIA Studija“ (ang. „Summer Media Studio“) jau dvidešimtąjį kartą subūrė kino mokyklų studentus ir jaunuosius industrijos profesionalus į Neringą. Komandos, įvairias regiono vietas pavertusios kino aikštelėmis, čia kuria aštuonis filmus. Kūrėjų baigiamieji darbai bus pristatyti projekto uždarymo ceremonijoje.

Į dvi savaites trunkantį projektą atvykę dalyviai iš penkių Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų atsivežė apie 20 trumpametražių filmų idėjų, atliepiančių šių metų temą – „Scenarijaus įvaldymas“. Projekto lektoriai – Londono nacionalinės kino ir televizijos mokyklos (National Film and Television School) kino dramaturgijos katedros vadovas Jonathanas Houriganas, Amerikos nepriklausomas kino pordiuseris Paulas Nethercottas ir dramaturgė Birutė Kapustinskaitė – kartu su projekto organizatoriais atrinko septynių vaidybinių filmų idėjas. Tradiciškai, aštuntasis kuriamas filmas – dokumentika apie projektą ir jo dalyvius.

Projekto dalyviai, prieš pradėdami filmavimus klausė lektorių vedamų paskaitų apie scenarijaus rašymą, individualių konsultacijų metu tobulino scenarijus. Tris dienas trukę filmavimai vyko ne tik Neringoje, bet ir Klaipėdos mieste. Filmuose vaidino projekto dalyviai, aktoriai iš Klaipėdos dramos teatro, Klaipėdos jaunimo teatro, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto. Šiuo metu komandos jau atlieka montažo, postprodukcijos darbus.

Šį penktadienį, rugsėjo 14 d. 18 val. jaunieji kino kūrėjai kviečia visus į Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro salę (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė), kurioje nuo 18 val. bus demonstruojami šių metų kūrybinių dirbtuvių metu sukurti studentų darbai. 21 val. renginys persikels į amfiteatrą, kuriame įvyks geriausių darbų ir kūrėjų apdovanojimo ceremonija.

„Vasaros MEDIA sudijos“ organizatorius – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kino centras , LR Kultūros ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „Avaka“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Neringos savivaldybė, „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA paprogramė Lietuvos kino centre prie Kultūros ministerijos. Projekto partneriai – Liudviko Rėzos kultūros centras, „Nordplus“ Europos šalių mokyklų tinklas.

Organizatorių informacija
2018 09 12

 

2018.09.12

Užsienio ekspertai vertins Lietuvos mokslo veiklą

Startuoja tarptautinis ekspertinis Lietuvos mokslo vertinimas – visų šalies mokslo institucijų veiklą įvertins užsienio ekspertai. Per 60 užsienio ekspertų įvertins 30 šalies mokslo ir studijų institucijų (14 valstybinių universitetų, 3 nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų). Lietuvos mokslo veiklai siekiama taikyti tarptautinius kokybės standartus.

„Tarptautinis ekspertinis mokslo vertinimas sudarys sąlygas objektyviai pamatyti, kokią vietą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atliekami moksliniai tyrimai užima tarptautiniame ir nacionaliniame kontekste, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. – Tai leis daugiau lėšų skirti aukšto lygio mokslui ir skatins Lietuvos mokslininkus orientuotis į tarptautinio lygio rezultatus ir kokybę“.

Kaip pabrėžia viceministras, šiame vertinime bus akcentuojamas ne tiek mokslo darbų skaičius, kiek jų indėlis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, ekonominis ir socialinis poveikis, perspektyvumas. Šis vertinimas sudarys prielaidas kilti ne tik tarptautiniam Lietuvos mokslo konkurencingumui, bet ir studijų kokybei, kuri neatsiejama nuo mokslo. Remiantis jo rezultatais, bus skatinami efektyviau dirbantys aukštųjų mokyklų padaliniai, plėtojamos studijų kryptys, grįstos stipriu mokslo potencialu. Aukštesnė mokslinių tyrimų kokybė stiprins prielaidas Lietuvos universitetams kopti į aukštesnes tarptautinių reitingų vietas.

Mokslo ir studijų institucijos tarptautiniams ekspertams pateiks savo geriausius penkerių metų mokslo rezultatus. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pasiekimai konkrečioje mokslo srityje bus palyginti tarpusavyje ir sureitinguoti 5 balų skalėje. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje.

Atnaujinus mokslinių tyrimų finansavimo metodiką, 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius palyginamojo ekspertinio vertinimo parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius formaliojo vertinimo rodiklius.

Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
2018 09 12

2018.09.07

George’as Mikellis: „Tikiu likimu“

Portalas „Lrytas.lt“ publikavo straipsnį apie lietuvių kilmės britų teatro ir kino aktorių George’ą Mikellį, kuris rugsėjo 3 d. įteikė savo vardines stipendijas dviem LMTA studentams.


 
„Tikiu likimu“, – ne kartą pakartoja lietuvių kilmės britų teatro ir kino aktorius George’as Mikellis pokalbio metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Čia rugsėjo 3 d. mokslo metų pradžios iškilmėse 89-erių aktorius įteikė savo dvi vardines stipendijas Akademijos studentams – režisūrą studijuojančiai Gabrielei Uršulei Bartoševičiūtei ir būsimam aktoriui Matui Dirginčiui. Per ateinančius dvejus metus G.Mikellis stipendijas ketina įteikti dar keturiems studentams, laikantis lygių galimybių principo, dviem merginoms ir vaikinams: 2019 m. – studijuojantiems kino meną, 2020 m. – besimokantiems muzikos. Teatro ir kino aktoriaus dėmesys muzikai neturėtų stebinti: jos dėdė iš mamos pusės buvo dirigentas carinėje Rusijoje. 

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Renginiai

2018/09/21

Baltų vienybės diena

2018 m. rugsėjo 21 d., penktadienis, nuo 10.30 val.

LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

BALTŲ VIENYBĖS DIENA

PROGRAMA

Latvijos universiteto prof. dr. Valdžio Muktupāvelo paskaitos:
10:30–12:00 val. „Latvių koklės: pavadinimas, konstrukcija, muzika, semantika, istorija ir paplitimas“
13:00–14:30 val. „Pasaulio muzika ir postfolkloras“

18:00 val. Koncertas „Mano balti broleliai“ (latv. „Mani balti bāleliņi“)

Programa „Mano balti broleliai“ skirta senosioms bei šiuolaikinėms baltų tautoms – latgaliams, sėliams, žiemgaliams, lietuviams, jotvingiams, kuršiams ir prūsams. Jos pagrindą sudaro vokalinė ir instrumentinė baltų kraštų muzika – Latvijos, Lietuvos ir Rytų Prūsijos ritualinės, mitologinės bei papročių dainos, taip pat instrumentinės meditacijos ir sąskambiai. Valdis Muktupāvels groja įvairiais instrumentais – kanklėmis, dūdmaišiu ir kt. Rūtos ir Valdžio Muktupāvelų muzika jungia senas tradicijas ir šiuolaikines interpretacijas.


Valdis ir Rūta Muktupāvelai atlieka senąją ir šiuolaikinę baltų (latvių, lietuvių ir prūsų) muziką, kūrybiškai ją interpertuodami. Abu šeimos nariai yra gerai išstudijavę gyvąją vokalinę ir instrumentinę tradiciją, meistriškai ją įvaldę. Jie yra gerai žinomi folkloro atgimimo judėjimo dalyviai, Valdis – latvių tradicinių muzikos instrumentų (koklių, dūdmaišio, bandūrėlio ir kt.) atgaivinimo iniciatorius (1980–1990).

Profesionali Muktupāvelų veikla – akademinė pedagoginė: Rūta yra Latvijos kultūros akademijos rektorė, kultūros ir meno antropologijos profesorė, Valdis – Latvijos universiteto etnomuzikologijos profesorius, paskelbęs daug mokslinių straipsnių, monografijas „Kokles un koklēšana Latvijā“ = „The Baltic Psaltery and Playing Traditions in Latvia“ („Koklės ir kokliavimas Latvijoje“, 2009, 2013), „Folk Music Instruments in Latvia“ („Liaudies muzikos instrumentai Latvijoje“, 2018) ir kt. V. Muktupāvels yra ir kompozitorius, kuriantis kamerinę bei chorinę muziką, taip pat muziką filmams. Valdis ir Rūta – kiekvienas atskirai – dalyvauja įvairiuose tradicinės ir šiuolaikinės muzikos projektuose, kartu koncertuoja ir dalyvauja festivaliuose Latvijoje ir užsienyje.

2018/09/25

PAOLO SUSANNI PASKAITA

2018 m. rugsėjo 25 d., antradienį, 12.40 val.

LMTA II rūmų 2303 aud. (Vilniaus g. 6-2, Vilnius)

PAOLO SUSANNI PASKAITA „New Perspectives of Pitch Organization“ („Garso aukščio organizavimo perspektyvos šiuolaikinėje muzikoje“)

Paskaita vyks anglų k.


Italų kilmės muzikologas ir atlikėjas Paolo Susanni studijavo JAV. Bakalauro studijas baigė Naujosios Anglijos konservatorijoje, magistro studijas – Beiloro universitete, meno daktaro laipsnė apsigynė Teksaso universitete, kur ir pradėjo akademinę karjerą. Dabar Paolo Susanni yra Yaşaro universiteto (Izmiras, Turkija) docentas, dėsto gitaros ir fortepijono bei teorines disciplinas. Jis yra dviejų knygų bei įvairių mokslinių straipsnių autorius. Šiuo metu rengia savo trečiąją knygą. Paolo Sorrentino tyrimų laukas – XX a. muzika. Jis taip pat aktyviai koncertuoja kaip solistas ir kamerinių ansamblių dalyvis.

2018/09/26

KONCERTAS „LATE JUNCTIONS“

2018 m. rugsėjo 26 d., trečiadienį, 19:00 val.

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (Vasario 16-osios g. 11, Vilnius) 

KONCERTAS „LATE JUNCTIONS“

VIII TARPTAUTINIS ŠV. JOKŪBO SAKRALINĖS MUZIKOS FESTIVALIS

Atlikėjai: Ieva Skorubskaitė (sopranas), Viktorija Šedbaraitė (sopranas), Gintarė Kulikauskytė (sopranas), Kristina Jurevičiūtė (mecosopranas), Milda Zapolskaitė (mecosopranas), Ingrida Alonderė (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Daniel Monteagudo Garcia (baritonas), Martynas Kindurys (baritonas), Jevgenijus Kovalčukas (bosas), Lina Žilinskaitė (kanklės), Ramunė Balčiūnaitė (kanklės), Aušrinė Ūlinskaitė (kanklės).

Programoje: Henrikas VIII, H. Purcell, G. Caccini, F. Poulenc, P. Glass, J. Tamulionis, D. Lang, I. Stakvilė, Ē. Ešenvalds, J. Alarcón.

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame!

2018/10/24 - 2018/10/26

46-OJI TARPTAUTINĖ BALTIJOS MUZIKOLOGŲ KONFERENCIJA: KULTŪROS POKYČIAI IR MUZIKOS KRITIKOS DISKURSAS

2018 m. spalio 24–26 d.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

46-OJI TARPTAUTINĖ BALTIJOS MUZIKOLOGŲ KONFERENCIJA „KULTŪROS POKYČIAI IR MUZIKOS KRITIKOS DISKURSAS“

Modernaus valstybingumo šimtmetį švenčiančių trijų kaimyninių šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – muzikologai daugiau nei 50 metų puoselėja Baltijos muzikologų konferencijas kaip muzikinių mainų, profesinio solidarumo ir kultūrinio atvirumo erdvę. Jubiliejiniais metais 46-oji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija skiriama muzikos kritikos ir kultūrinių pokyčių sąveikai aptarti, siekiant paskatinti diskusijas apie kritinio muzikos diskurso dalyvavimą XX–XXI a. kultūriniuose ir visuomeniniuose procesuose.

XX–XXI a. muzikos kritikai teko svarbus vaidmuo apmąstant sparčius muzikos kultūrų pokyčius ir jų sąryšius su politine istorija, socialinėmis ir ekonominėmis transformacijomis, technologijų ir medijų plėtra. Tradicijų ir kanonų lūžiai, naujų muzikos reiškinių gausa, kultūrų maišymasis, muzikos vartojimo plėtra ir muzikos verslo globalizacija – kintantis muzikos pasaulis nenumaldomai paveikė modernios muzikos kritikos orientacijas ir jos funkcijos supratimą. Kaip muzikinės kultūros savivokos įrankis muzikos kritika ir pati prisideda prie kultūrinių, socialinių ir politinių pokyčių. Ne vien muzikos raiškai, bet ir kritinei jos refleksijai galima taikyti ekonomisto ir muzikos sociologo Jacques’o Attali teiginį, kad muzika „įgarsina naujus pasaulius, kurie pamažu išryškėja ir pradeda daryti poveikį daiktų tvarkai; tai ne vien tikrovės įvaizdis, bet kasdienybės peržengimas, ateities pranašavimas“ (Attali 1985). Todėl „kultūrinio visaėdiškumo“ (Peterson 1996) ir „visuotinio kultūrinio poliglotizmo“ (Eco 1990) laikais muzikos kritikai tampa ypač svarbu apmąstyti muzikos praktikai taikomų idėjų ir vertybių tipologijas ir jų aktualumą vietinėje ir globalioje kultūros erdvėje. 

46-ojoje tarptautinės Baltijos muzikologų konferencijoje muzikos kritikos ir kultūrinių pokyčių sąveikai ketinama aptarti:

  • XX–XXI a. muzikos kritikos teorija
  • Muzikos kritika ir politiniai pokyčiai
  • Kritika, muzikinis skonis ir visuomenė
  • Kultūrinis visaėdiškumas: muzikos kritikos perspektyva
  • Muzikos kritika ir vertybės
  • Muzikos institucijos ir kritikų tinklaveika
  • Muzikos kritika ir atlikimo menas
  • Muzikos kritika ir muzikos industrija
  • Muzikos kritika ir medijos
  • Muzikos kritika: globalizacija ar glokalizacija?

Kviestiniai lektoriai: Richard Taruskin (Kalifornijos universitetas, Berklis), Marina Frolova-Walker (Kembridžo universitetas), Andreas Engström (Kontraklang, Berlynas), Olga Manulkina (Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinė konservatorija).

Konferencija vyks anglų kalba.

Detalesnė informacija apie konferencijos programą ir registraciją bus paskelbta 2018 m. liepos mėnesį Lietuvos kompozitorių sąjungos (www.lks.lt) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (www.lmta.lt) tinklapiuose.

Programų komitetas:

Rūta Stanevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) – pirmininkė
Andreas Engström (Kontraklang, Berlynas)
Marina Frolova-Walker (Kembridžo universitetas)
Jūratė Katinaitė (LRT)
Jānis Kudiņš (Jāzepo Vītolo Latvijos muzikos akademija)
Olga Manulkina (Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinė konservatorija)
Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Richard Taruskin (Kalifornijos universitetas, Berklis)

Daugiau informacijos: Rasa Murauskaitė, mokslas@lmta.lt

Organizatoriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija