Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Stojantiesiems Studentams Darbuotojams Mokymasis visą gyvenimą

Naujienos

2024.05.28

Kai vandenį pakeičia muzika: netikėtas akordeonistų performansas

Vilniečių ir miesto svečių laukia įspūdingas muzikinis įvykis: po žeme pasislėpusi šimtametė Liepkalnio vandens saugykla atgis garsų performansui – ypatingoje akustikoje suskambės akordeonų muzika.

Performansas „Kai vandenį pakeičia muzika“ – išskirtinis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Raimondo Sviackevičiaus akordeonistų klasės pasirodymas  –  vyks gegužės 29 d. trečiadienį, 19 val.,  viename įdomiausių požeminių Vilniaus statinių – Liepkalnio vandens saugykloje.

„Gegužės 29 d. vakarą ši išskirtinė vieta ir vėl bus sklidinai pripildyta, tačiau ne vandens, o akordeono garsų, kuriuos palydės magiškas, net šešis ir daugiau kartų atsikartojantis aidas. Mistiniai sąskambiai, netikėti garsų sprendimai, išskirtinė atmosfera, vėsa ir daug kitų aspektų intriguoja! Išgyvename stiprių permainų laikotarpį, kai taiką keičia nesutarimai, šaltį – šiluma, tad mes, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos akordeonistai, kviečiame patirti naujus pojūčius – kas nutinka, kai vandenį pakeičia muzika“, – kviečia prof. Raimondas Sviackevičius. 

Pasirodyme išgirsime solistus, trio ir kvintetą. Performanse dalyvauja akordeonistai Marius Kukšta, Aistis Tamulevičius, Edvin Cilindz, Georgina Bognár, Ruslan Grimbovskij, Edgaras Dičpinigaitis, Orinta Lukauskaitė, Adrianas Pikis, Povilas Neliupšis, Matas Sabaliauskas, Edmundas Gylys, Povilas Senda, Jonguk Park, Žilvinas Šimkus, taip pat „UnSeen Trio“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Akordeonistų kvintetas.

Renginio partneriai: Energetikos ir technikos muziejus, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos akordeonistų asociacija.

Pasirūpinkite šiltesne apranga ir gera nuotaika!

2024.05.27

Pokalbis su LMTA pianiste magistrante Rugilė Melytė

,,Aš esu laiminga turėdama artimą santykį su muzika“, – kalba pianistė Rugilė Melytė. Rugilė Melytė – pianistė, šiuo metu studijuojanti fortepijono studijas (magistrantūroje) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pianistė pasakoja savo muzikinį kelią ir kokia muzika ją žavi.

Norėčiau pradėti mūsų pokalbį nuo tavo vaikystės. Kaip prasidėjo tavo muzikinis kelias? Kas paskatino groti fortepijonu?

Muzika mane lydėjo nuo pat mažumės, prisimenu kaip vaikystėje mama pasodindavo prie pianino ir leisdavo tyrinėti klaviatūrą. Dažnai tekdavo ir keturiomis rankomis pagroti su mama. Iš tiesų, tėvai pastebėjo mano talentą jau nuo mažų dienų. Taip aš, mano mamos (fortepijono mokytojos) paskatinimu, įstojau į M. K. Čiurlionio menų mokyklą į fortepijono klasę (mokiausi 1-10 klasėse). 11-12 klases baigiau Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje.

Ką tau reiškia muzika gyvenime?

Aš esu laiminga turėdama artimą santykį su muzika, nes ji yra ne tik jausmais suvokiama, ne tik protu išanalizuojama, bet ir tam reikia valios ją atlikti.

Kokių kompozitorių muziką dažniausiai atlieki? Koks tavo temperamentas atlikime?

Mane žavi romantizmo – vėlyvojo romantizmo kompozitoriai, tokie kaip Sergejus Rachmaninovas, Robertas Šumanas, Frederikas Šopenas, Žanas Sibelijus. Tačiau ne per seniausiai pradėjo traukti ir šiuolaikinė muzika, vienas iš kompozitorių, kuris mane žavi, tai Einojuhani Rautavaara, kurio muziką ir atlikau Costa Ricoje, dalyvaudama šiuolaikinės muzikos festivalyje – konkurse praeitą rudenį. Mano temperamentas atlikime labai priklauso nuo tam tikro atliekamo kūrinio.

Ar gali paminėti kelis Lietuvos pianistus, kurie tave žavi atlikimu?

Mane žavi tokie pianistai kaip Mūza Rubackytė, Andrius Žlabys bei Rokas Zubovas.

Ar šiais laikais sunkus pianisto kelias?

Iš tiesų, nėra lengva eiti pianisto keliu, reikia tam daug organizuotumo, kantrybės ir valios. Šiais laikais reikia labai kabintis į meninę veiklą, stengtis prasimušti, o juk ir konkurencija tarp kitų pianistų, muzikos atlikėjų yra didelė.

Ar planuoji koncertus? Ar galėsime artimuoju laiku išgirsti tavo atliekančią muziką?

Planuose yra nemažai koncertų. Koncertuoju ne tik kaip solistė, bet ir kaip koncertmeisterė, taip pat groju kartu su kameriniu ansambliu įvairiuose koncertuose ir renginiuose. Artimiausi koncertai laukia gegužės 22 dieną LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42), kur grosiu kartu su fleitininke, skambinsiu su kameriniu ansambliu (smuiku ir klarnetu). Sekantis koncertas laukia gegužės 30 dieną, grosiu su fleitininke koncertmeisterio programą (LMTA Karoso salėje; Gedimino pr. 42). Mano solinis koncertas įvyks birželio 8 dieną Organum salėje (Savanorių pr. 1).

2024 05 27
Parengė bakalauro IV kurso LMTA Muzikologijos katedros Muzikos tyrimų programos studentė Julija Andrejeva

2024.05.27

Besidomintiems scenos menu – nauja Teatro meno studijų specializacija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šįmet startuoja nauja Teatro meno studijų programos specializacija – Scenos meno studijos. Studijuodami pagal šią specializaciją būsimi scenos meno kritikai ir tyrėjai mokysis analizuoti ne tik teatro, bet ir šiuolaikinio šokio, Lietuvoje kelią vis sparčiau besiskinančio šiuolaikinio cirko procesus. Be to, būsimi scenos meno studentai įvaldys komunikacijos meną – nuo kūrybinio rašymo iki naujų garso ir vaizdo formatų.

Scenos meno studijos – tai vienintelė Lietuvoje specializacija, skirta visoms scenos meno formoms analizuoti. Studijos padės lavinti tiek analitinius, tiek praktinius gebėjimus, pritaikomus įvairiose šiuolaikinėse medijose. Tad Scenos meno studijos – puikus pasirinkimas tiems, kam   įdomu diskutuoti apie matytus spektaklius, patinka rašyti ar kurti turinį kitais šiuolaikiniais formatais, kas nori suprasti scenos meno praeitį, dabartį ir prisidėti formuojant ateitį.

„Tam, kad būsimieji scenos meno kritikai rastų kūrybiškų formatų savo mintims reikšti, į Scenos meno studijas įtraukėme tokius dalykus kaip kūrybinis rašymas ir rašymas teatrui – tai pjesių kūrimo pagrindas. Be istorijos žinių ir gebėjimo analizuoti teatro procesus, šios studijos suteiks galimybę rašyti kūrinius teatrui, bendradarbiauti su studijuojančiais būsimaisiais režisieriais ir šokio kūrėjais, prisidėti prie jų diplominių darbų“, – apie naują Lietuvos muzikos ir teatro akademijos specializaciją pasakoja teatrologė, scenos meno kritikė, humanitarinių mokslų daktarė Goda Dapšytė.

Kadangi Scenos meno studijos skirtos įvairiems scenos menams nagrinėti, suplanuota, kad studentai turėtų galimybę su jais susipažinti ir į juos pažvelgti iš skirtingų perspektyvų: dramos spektaklių analizę dėstys teatrologai, šokio – choreografai, taip pat pirmąkart Lietuvoje bus dėstoma šiuolaikinio cirko raida.

„Svarbu ir tai, kad studentus mokysime ne tik rašyti tekstus, bet ir garso, vaizdo montažo pagrindų ir technikų – visa tai suteiks galimybę scenos meno kritikams ir tyrėjams naudotis ne tik jau esamais formatais scenos menui reflektuoti, tai yra ne tik kurti tinklalaides ar vaizdo tinklaraščius, bet ir surasti naujų formų ir taip pasiekti daugiau skirtingų auditorijų“, – teigia G. Dapšytė. Teatrologė taip pat priduria, kad „tam tikra prasme scenos meno kritikai žinomumu gali konkuruoti net ir su scenos menininkais bei atlikėjais, nes kritiko scena – žiniasklaida ir medijos, pritraukiančios tūkstantines auditorijas“.

Naujos – Scenos meno studijų – specializacijos studentai mokysis vertinti scenos meno procesus istoriniame, kultūriniame ir socialiniame kontekstuose, taip pat suprasti teatro kūrybinius procesus, vesti renginius, kuruoti parodas šiuolaikinėse kultūros bei meno institucijose. Baigusiųjų Scenos meno studijas laukia karjera žiniasklaidos ir komunikacijos srityse, scenos meno organizacijose, festivaliuose ir scenos meno tyrimų projektuose.

2024.05.24

Tbilisyje – Lietuvos ir Sakartvelo kultūrų forumas

Šią savaitę Meno ir mokslo prorektorė Ramunė Balevičiūtė lankėsi Sakartvele, kur dalyvavo pirmą kartą surengtame Lietuvos ir Sakartvelo kultūrų forume. Sakartvelo technikos universiteto prof. Vido Kavaliausko lietuvių kalbos ir kultūros centre vykusiame renginyje, kurį globoja LR ambasada Sakartvele, ji skaitė pranešimą apie Lietuvos teatro istoriją ir dabartį.

Taip pat prorektorė lankėsi Šota Rostaveli teatro ir kino universitete ir aptarė bendradarbiavimo su Lietuvos muzikos ir teatro akademija stiprinimo galimybes.

„Lietuvą ir Sakartvelą sieja tamprūs kultūriniai ryšiai. Smagu jausti kartvelų žavėjimąsi mūsų kultūra ir menu – kinu, teatru, fotografija. Tačiau ir mūsų kūrėjams Sakartvelo menininkai darė ir tebedaro įtaką. Ne mažiau svarbus kažin koks giluminis emocinis ar dvasinis ryšys tarp mūsų ir kartvelų menininkų ir kultūros žmonių. Be abejo, tam reikšmės turi ir tai, kad ne vienas lietuvių kūrėjas mokėsi Tbilisyje ir praleido čia gražių jaunystės metų. Šiandien aukštojo mokslo trajektorijos Lietuvoje ir Sakartvele yra šiek tiek išsiskyrusios, tačiau tikrai galime ką vieni kitiems pasiūlyti ir vieni iš kitų pasimokyti“, – įspūdžiais dalinasi prorektorė.

 

2024.05.23

Atsiminimai apie pianistą ir pedagogą Julių Andrejevą 

Julius Andrejevas (1942-2016) – Lietuvos kompozitorius, pianistas ir pedagogas. Baigė fortepijono (1960-1965 m. Aldonos Dvarionienės klasę) ir kompozicijos (1966-1971 m. Eduardo Balsio klasę) studijas LSSR konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1965-1991 m. (su pertrauka 1979-1982 m.) dirbo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje. 1973-2016 m. (su pertrauka 1991-1998 m.) dirbo Lietuvos konservatorijoje (dabar LMTA). 1974-1982 m. buvo senosios muzikos ansamblio ,,Musica humana“  klavesinininkas ir pianistas.

Pokalbis su pianiste ir LMTA Kamerinio ansamblio katedros pedagoge Dalia Balsyte

Koks buvo Juliaus Andrejevo charakteris? Kaip jis su Jumis bendravo?

Mes su Juliumi Andrejevu buvome pažįstami nuo mano vaikystės laikų. Jis mokėsi kompozicijos pas mano tėvelį kompozitorių Eduardą Balsį. Jis – jaunas, gražus studentas – ateidavo į mūsų namus, o aš, paauglė, išplėstomis akimis į jį žiūrėdavau, kaip į vyriško grožio idealą ir jisai tą jausdavo. Mūsų bendravimas buvo ypatingai nuoširdus, tikrai labai šiltas ir labai ilgalaikis. Bendravimas buvo nutrūkęs, kai Julius išvažiavo į Ispaniją. Po to ryšys atsinaujino, kai jis sugrįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti LMTA Kamerinio ansamblio katedroje, kai mes tapome bendradarbiais. Tai buvo labai geranoriškas, kolegiškas bendravimas.

Kalbant apie jo asmenybę, kokią aš ją pažinojau, visų pirma, tai buvo nepaprastos charizmos žmogus. Jis bet kokiame susibūrime skleidė ypatingą šilumą aplink save, tai labai jautėsi, tai prie jo pritraukdavo žmones. Net nekalbėdamas jis staiga tapdavo draugijos ar katedros posėdžių centru, nes mes visi įsiklausydavome netgi jo tylėjimą. Įtaka aplinkai buvo toks jo asmenybės bruožas, kuris net nebūtinai susijęs su profesionalumu, tai buvo kažkokia įgimta duotybė. Dabar, kada mes su studentais ar kolegomis šnekame apie profesinius dalykus, aš mintyse visados savo įžvalgas pasitikrinu pagal Julių. Jis buvo absoliutus profesionalas. Pavyzdžiui, kada vykdavo aptarimai studentų egzaminų metu, aš labiausiai laukdavau dviejų žmonių nuomonių – prof. Vainiūnaitės ir prof. Andrejevo. Todėl, kad abudu šitie žmonės turėjo begalinę patirtį, nepaprastai išlavintą skonį ir profesionalumą kamerinės muzikos pedagogikos prasme. Jie sugebėdavo pažvelgti ne tiesmukai, kitu kampu, ir tas kitas kampas siedavosi tiek su aptariamo kūrinio interpretacija, tiek su studento asmenybe. To dalyko labai iš jo mokausi. Man labai buvo įdomūs visi Juliaus pastebėjimai… (susimąstė). Prie viso to, ką paminėjau pradžioje – apie labai gerus, šiltus santykius -, tai nereiškia, kad jisai užsiimdavo mano darbo panegirika ar mano studentus be priežasties girtų. Tai, ką sakydavo, buvo labai teisinga. Tiek pagyrimas, tiek kritinės pastabos – viskas būdavo pagrįsta ir visados būdavo įdomu. Julius man buvo ir liko šiltas, charizmatiškas žmogus, nepaprastas žmogiškos psichologijos ir muzikinių reikalų žinovas bei tikras profesionalas.

Julius Andrejevas dirbo Balio Dvariono muzikos mokykloje fortepijono mokytoju. Kaip jis bendraudavo su savo mokiniais?

Šito negaliu pasakyti, man nėra tekę matyti, kaip jis bendraudavo su mokiniais. Žinau tik, kaip jis bendravo su savo studentais. Jame buvo nemaža dozė išdykėliškumo, taigi aš įsivaizduoju, kad jisai galėjo labai šauniai dirbti ir su vaikais. Būdamas virš penkiasdešimties metų, jis ėjo groti Dvariono mokykloje savo Koncertą fortepijonui su orkestru užsidėjęs šortus, trumpas kelnytes. Manydamas, kad tas kūrinys yra labai vaikiškas, jis ir save pateikė kaip mokinuką. Tai gali būti labai gražus jo humoro jausmo pavyzdys.

Kadangi prilietėme Andrejevo humoro jausmą. Ar esate girdėję iš jo šmaikščių pajuokavimų?

Taip, dažnai. Galbūt, nepacituosiu dabar… Aš jau minėjau, kad aš mokiausi iš jo. Vienas dalykas ko, apart profesinių dalykų, iš jo išmokau, tai pasitelkti gebėjimą nuimti įtampą iš situacijos per humorą ir per juoką, per pašmaikštavimus, per anekdotą, per kažkokį juokingą atsitikimą iš savo gyvenimo – taip, kaip jisai darydavo. Aš kartais nueidavau pas jį į klasę pabūti paskaitoje, kai neateidavo mano studentai. Jis labai mielai priimdavo, paklausdavo ir mano nuomonės apie jo studentų grojimą. Tada ir pastebėjau tą svarbų dalyką –kai mes, dėstytojai, privalome, jaučiame savo pareigą studentus išmokyti, kai tas mokymas vyksta dešimt minučių, penkiolika, dvidešimt, o dar,jei neduok Dieve, kas nors neišeina, tada studentui sukyla didelė įtampa. Julius labai jausdavo tą įtampos momentą ir studento atpalaidavimui jisai mokėdavo pasijuokti kartu su studentais iš situacijos, pritaikydavo linksmas istorijas iš muzikos ar gyvenimo aplinkos, papasakodavo visiškai ne su pamoka susijusį dalyką. Tai galėjo būti anekdotas, kažkokia istorija, kas puikiai nuimdavo studentų įtampą. Kadangi jisai buvo tikras eruditas, galėjo papasakoti ir įdomių ar juokingų atsitikimų iš kompozitorių, atlikėjų gyvenimo. Linksmų dalykų arsenalas pas Julių visą laiką būdavo po ranka, ir jisai labai ,,skaniai” jį naudodavo. Nėra lengva padaryti organiškai, kai tu, kaip dėstytojas, nori pasiekti rezultatą ir tas nesigauna. Visų pirma, reikia susidoroti su savimi, kad nebespaustum studentų ilgiau, galėtum leisti jiems atsipalaiduoti, atsikvėpti, nusijuokti, pailsėti. Jisai labai mokėdavo laiku pasakyti tinkamą komplimentą ir darydavo tą nepaprastai galantiškai. Jo klasėje, beje, mokėsi dauguma merginų, ir jisai mėgo su jomis dirbti. Mes su Julium šnekėjome kažkada šia tema. Aš jam pasakiau: kaip tau gerai, tu gali pasakyti komplimentą studentei ir jinai iš karto nusišypso, atsipalaiduoja, o mano klasėje dauguma vaikinai, kaip atrodytų jeigu aš jiems sakyčiau komplimentus? Sulaukiau jo “užuojautos” kartu su šmaikščia replika.

Ar teko matyti jo akyse neigiamų emocijų, pavyzdžiui, pyktį ar liūdesį?

Pykčio niekada, tikrai. Galbūt yra pora kartų buvę nusivylimo momentų, kada jisai susidurdavo su akivaizdžia neteisybe. Kada jisai matydavo kitų žmonių nesąžiningumą arba kada jisai matydavo kitų žmonių savanaudiškumą. Tai būdavo nematerialūs reikalai, profesiniai reikalai. Jisai būdavo nepakantus neteisybei. Ir tada ištrūkdavo aštresnis žodis, bet aš iš tikrųjų neatsimenu jo pikto. Jisai atsiverdavo, bet tai labiau būdavo skriaudos, skausmo, pergyvenimo, su nusivylimu momentai. Liūdesys taip pat jam buvo nesvetimas dalykas. Liūdną aš jį matydavau, bet nedažnai. Ta būsena būdavo susijusi su jo paties gyvenimu, su jo ligomis… (atsiduso). Būdamas dar jaunas, jis buvo atėjęs pas mano tėvelį (Eduardą Balsį) tiesiog pasišnekėti, pasiguosti, galbūt sulaukti kažkokio palaikymo. Kad išgirstų, jog ,,viskas bus gerai“. Kaip žmogaus, sugebančio išjausti iki galo, Juliaus liūdesys buvo toks pat gilus, kaip ir džiaugsmas. Labai nuoširdžiai nuliūsdavo, jeigu jo studentams nepasisekdavo pagroti. Pažįstu dėstytojų, kuriems tik studento reikalas,- išmokai ar neišmokai, išėjo ar neišėjo, pasisekė ar nepasisekė, nuotaika ar ne nuotaika, iš lovos ta koja išlipai ar ne ta, bet Andrejevas tai priimdavo kaip savo pedagoginę nesėkmę, jis niekad neieškodavo studento kaltės, kad, pavyzdžiui, nesusikaupęs, nepakankamai dėmesingas ir t.t. Jisai iš karto probleminę situaciją prisiimdavo sau, nuspręsdavo, kad nesugebėjo tinkamai padėti jam (studentui).

Jūs pažinojote, koks buvo Andrejevas kaip pedagogas. Ar žinote, koks jis buvo kaip atlikėjas arba kompozitorius?

Atsimenu Juliaus grojimą iš laikų prieš jam išvykstant į Ispaniją, kada jisai grojo ansamblyje ,,Musica humana“. Deja, klavesino vaidmuo senovinės muzikos ansamblyje nėra pati dėkingiausia pozicija, kad atlikėjas pilnai galėtų atsiskleisti. Taip, jis buvo labai ansambliškas, jautė partnerius, dėl to ir dirbo su kameriniais ansambliais. Jam patiko šis žanras, ansamblinis grojimas jam buvo prie širdies. O kadangi buvo lengvai sugyvenantis žmogus, grojimas ansamblyje tiko ir kaip bendravimo būdas. Kiek žinau, jisai ir ,,Musica humana“ ansamblio siela buvo, šviesos įnešė. Jo solo grojant aš neprisimenu, gal man tiesiog nepasisekė išgirsti, bet aš jį prisimenu kaip puikų ,,Musica humana“ artistą ir kaip gerą, jautrų akomponiatorių. O kaip kompozitorių… (susimąstė). Jisai kaip ir kiekvienas kūrėjas buvo jautrus žmogus, nejautrių žmonių kūrėjų, gerų kūrėjų būti turbūt nelabai ir gali. Tai yra susiję ir savaime suprantama- ta charakterio savybė ir pasirinktas kelias. Julius buvo labai savikritiškas, abejodavo savo darbo rezultatais, jisai dažnai taisydavo, peržiūrėdavo. Aš atsimenu jo Sonatą fortepijonui,kamerinius kūrinius, pjesę ,,Lemtis“, kuri buvo parašyta užsakius Čiurlionio konkursui ir kuri dažnai yra grojama. Puikūs kūriniai. Bet jis visą laiką sakydavo, ,,čia reikia dar pataisyti, čia negerai skamba“. Aš nesu iš jo girdėjusi, kad ,,čia gerai, va čia yra gerai“, bet dabar, kai Jums pasakoju, pagalvojau, kad ir su daugiau puikių kompozitorių esu bendravusi ir turbūt ne vienas niekados nėra pasakęs, kad ,,čia aš padariau gerai“. Daugelis kompozitorių, E. Balsio mokinių – Kuprevičius, Bartulis, Martinaitis, Latėnas, Šenderovas – visi Nacionalinės premijos laureatai irsu jais visais yra tekę bendrauti, tačiau, kad pasakytų ‘jau čia yra labai gerai’.. (tyla). Neprisimenu, visi labai kritiškai žiūrėjo į savo darbą.

Esu girdėjusi, jog paskutinį dešimtį J. Andrejevui buvo sunku kurti muziką.

Aš nežinau, ar jam buvo sunku kurti. Kaip sakiau, kartais užeidavau pas jį į klasę, norėdama pasiklausyti, kaip Julius dirba su studentais. Kartais pas jį irgi nebūdavo studentų, kažkas neateidavo, ir, atsimenu, aš jį radau berašantį partitūrą. Jis pasakė, kad terminas spaudžia – jau turiu užbaigti, turiu rašyti -, pagrojo man gabaliuką, paklausė kaip skamba, ar man patinka. Tai buvo kokie penki ar šeši metai prieš mirtį, jis rašė su dideliu užsidegimu. Mačiau šį procesą, sakė ,,nespėju, tai atsinešiau gaidas net į Akademiją, kad galėčiau kiekvieną laisvą minutę išnaudoti, kad suspėčiau tą kūrinį priduoti”. Julius buvo atviras su manimi, bet jis niekada nesiskųsdavo, kad jam sunku užsiimti kūryba. Kai jį užklupo liga, tai jau buvo visai kitas dalykas…

Ką galėtumėte papasakoti, ko daugelis nežinojo (pavyzdžiui, pirmoji meilė, darbo sunkumai)?

Aš jau kiek paminėjau jo pergyvenimus dėl jo sveikatos. Apie pirmąją meilę tikrai nežinau, kadangi aš buvau jaunesnė, tarp mūsų yra dvylikos metų skirtumas. Tiesiog, man labai išliko tėvelio pasakojimas po to, kai Andrejevas apsilankė ir kai atsivėrė, išsipasakojo. Jis buvo išsigandęs, kalbėjo, kad gyvenimas tik prasidėjo ir atrodo, prieš akis tiek nepadarytų darbų, nesukurtų kūrinių ir staiga – viskas, staiga tokia rimta liga. Mano tėvelis gana mažakalbis, jis ne guodėjas, jis gal nemokėjo tinkamai paguosti, nes po to labai pergyveno, kad gal nepasakė visų tų žodžių, kuriuos reikėtų tokiu momentu pasakyti. Yra žmonių, kurie, kai yra kažkokia bėda, linkę užsidaryti savyje, niekam nesakyti, o Julius buvo atviras, jam reikėdavo su kažkuo pasidalinti, su tais, kuriais pasitikėjo. Nežinau kodėl, bet labai ilgai jam nesuteikė profesoriaus vardo, labai ilgai. Jam buvo jau virš šešiasdešimties metų, jau žmogus buvo tikrai nusipelnęs – ir stažas, ir praktika, ir autoritetas, ir t.t. Aš žinojau, kad karjeros kilimo dalykus paprastai sprendžia darbdavys – mūsų atveju tai 15 rektorius. Vis pagalvodavau, kodėl Andrejevas ne profesorius –vis neskelbia konkurso, matyt, nemato reikalo. Kai 2008 metais aš tapau Kamerinio ansamblio katedros vedėja, Julius kreipėsi į mane prašydamas pagalbos “gauti” profesūrą. Tada aš išgirdau ir supratau, kaip jam skauda, kaip jaučiasi neteisingai nuskriaustas,kai jaunesni ir mažiau nusipelnę, mažiau pasiekę žmonės jau yra profesoriai, o jam net nenusimato šitas dalykas. Taip pat jam buvo svarbu dėlto, kad beveik visi bendraamžiai, bendražygiai jau buvo profesoriai. Jautėsi neįvertintas ir tai jam buvo ne paviršutiniai dalykai. Nuėjau pas tuometinį prorektorių, buvusį rektorių profesorių Juozą Antanavičių, su kuriuo jie mokėsi kartu Kaune, vienoje mokykloje. Prorektorius manęs klausia, koks yra teikimo pagrindas, nes Andrejevas neturi išugdęs tarptautinių konkursų laureatų, o tuo metu pas mus beveik nebuvo tarptautinių kamerinių ansamblių konkursų. Argumentavau, jog profesorius yra pedagoginis vardas ir, jeigu studentai turi galimybę rinktis dėstytoją, jie renkasi būtent Andrejevo klasę. Greta pedagoginio darbo, aš prieš tapdama vedėja, dvyliką metų dirbau Kamerinio ansamblio katedros laborante, tai susidurdavau su tuo begaliniu studentų noru mokytis pas Andrejevą. Jei pas mane gulėdavo tokia didelė šusnis prašymų, tai pusėje iš jų būdavo išreikštas noras studijuoti pas Andrejevą. Aš tuos prašymus jam atiduodavau ir jisai atsirinkdavo, ką jis nori imti, ko ne. Tokia situacija akademijoje buvo labai reta, kada atsirasdavo daugiau norinčių, negu, kad gali dėstytojas priimti. Mano argumentas pokalbyje su prof. Antanavičiumi buvo tas, kad jau studentų akyse Andrejevas yra vertinamas kaip tikras profesorius, kaip į žinių garantą, net jeigu oficialiai jis to vardo neturi. Prof. Antanavičius labai nustebo – ,,Tikrai? Aš net nežinojau, kad jisai yra toks geras dėstytojas“. Vienu žodžiu, tada iškilo visų Juliaus nuopelnų pristatymo senate problema, kai jisai dirba Kamerinio ansamblio katedroje, yra kompozitorius, o paskutiniai jo koncertai yra kaip koncertmeisterio, bet jau nebe koncertuojančio. Senatui Julių pristačiau ne vien kaip Kamerinio ansamblio katedros pedagogą, bet kaip visapusišką muzikantą, kuris jau tikrai visose srityse yra pasiekęs profesorišką brandą. Labai džiaugiausi, kai profesoriaus pareigoms Julius buvo patvirtintas pirmame senato posėdyje. Man labai išliko atmintyje jo sakinys: ,,aš nebe jaunas, nežinia kiek man liko, norėčiau bent porą metų, pora savo gyvenimo metų pabūti profesoriumi“. Tada aš pagalvojau, kad turbūt šitos jo pusės aš nepažinojau, nes koks gi skirtumas iš esmės atrodo, profesorius ar ne profesorius, bet tai jam buvo tam tikras įvertinimas, pripažinimo įrodymas. Kiekvienas žmogus nori būti pripažintas, tai yra labai svarbu kiekvieno žmogaus gyvenime. Ir Juliui tas profesūros suteikimas, parodė, kad jį pastebi, mato ir vertina. Buvo gera pradžiuginti žmogų, kurį gyvenime labai vertinau.

Pokalbis su pianistu, M.K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogu Aleksandru Jurgelioniu

Koks buvo Juliaus Andrejevo charakteris? Kaip jis Jumis bendraudavo?

Kadangi mes buvome geri draugai, buvo labai draugiškas, paprastas, nuoširdus žmogus. Buvo labai išradingas, užsidegęs kaip spyruoklė, o kartais būdavo visiškai normalus. Nesu matęs jo melancholiško, tokio nepastebėdavau, visada buvo gyvybingas. Jis visą laiką buvo gyvybingas, tiek kompanijoje, tiek su studentais, esu matęs ir jo pamokas, kadangi kartu dirbome Ispanijoje. Studentai labai mėgo Julių. Draugiškumas buvo pats pagrindinis jo bruožas. Ir labai darbštus, pavyzdžiui, mes visą laiką sekmadienį ar šeštadienį nuvažiuodavome, kur nors į gamtą. Į mašiną susėsdavome kartu su jo žmona, mano žmona, kartais prie mūsų prisijungdavo ir Paulius Koncė ir važiuodavome. Jis visą laiką pasiimdavo staliuką ir instrumentuodavo gamtoje. Labai greitai pastebėjo jo sugebėjimus Ispanijoje, kad jis labai gerai moka instrumentuoti. Ten buvo vietinis orkestras – pusiau profesionalus, pusiau toks mėgėjiškas ir grojo įvairius kūrinius, bet reikėdavo su instrumentuoti partitūrą pačiam. Julius būdavo pasižymi iš karto ir jis būdavo orkestro repeticijose, matydavo silpnąsias ar stipriąsias atlikėjų savybes. Ir instrumentuodavo taip, kad, pavyzdžiui, silpnesniems atlikėjams ne būtų, kokios stipriosios partijos, kad būtų jiems lengvesnis atlikimas. Buvo toks sugebėjimas greitai prisitaikyti, pastebėti, kas gero, kas blogo ir iš to padaryti gerą daiktą. Visą laiką, kai mes laipiodavome po kalnus, jis sėdėdavo prie staliuko ir instrumentuodavo. Labai darbštus buvo, ypatingai darbštus.

Ar Julius Andrejevas turėjo gerą humoro jausmą? Ar esate girdėję jo šmaikščių pajuokavimų?

 Taip, be abejo. Tokių šmaikščių pajuokavimų dabar nepasakysiu, bet būdavo kokie judesiai replikoje ar smulkmenose. Būdavo pilną linksmų istorijų tarp studentų, kolegų ir panašiai. Tačiau negaliu prisiminti konkrečių jo pasakojimų. Tai buvo toks žmogus, kuris mokėjo tinkamai pajuokauti, pašmaikštauti, iš paprasto anekdoto, galėjo padaryti dar juokingesnį.

Kurią jo pusę Jus labiau pažinote – atlikėjo ar kompozitoriaus?

Buvo visiškai vienodos pusės, tiek atlikėjo, tiek kompozitoriaus. Aš jį artimiau pažinau, kai mes dirbome Ispanijoje keturis metus. Kiek atsimenu, aš būdavau Čiurlionio mokykloje, jisai Muzikos akademijoje, tai ne taip dažnai susitikdavome Lietuvoje; ir ne taip dažnai girdėdavome jo koncertuose. Ispanijoje jo veikla buvo ryški, visų mūsų ten dirbančių – Julius išsiskirdavo; jisai taip pat surado fleitistę su kurią jis grojo puikiai, taip pat sukūrė ansamblį, jo studentai būdavo net miesto muzikantai. Jis pasižymėjo tokiu sugebėjimu bendrauti, ir greitai susirasdavo pažįstamų, ypač bendravimas su orkestru, orkestre visi muzikantai apie jį žinodavo, su juo labai atlikėjai norėdavo pagroti. Įsijungdavo į įvykį, koncertų gyvenimą, o po to toks įgyvendinimas nebuvo jau taip organizuojamas kaip mūsų įstaigose ar koncertinėse salėse. Man jo atlikėjo bruožas buvo labai ryškus, bet lygiai toks pats ir kompozitoriaus. Aš net nežinojau, kad tuo laiku jis parašė šitiek daug gerų kūrinių. Pavyzdžiui, Rotušėje buvo po jo mirties koncertas, buvo atliekami jo kūriniai – dainininkui progresijos rodymui, buvo atliekami Juliaus dainos, fortepijonui, smuikui, violončelei ir t.t.

Ar teko matyti Julių be rašantį partitūrą?

Taip, teko. Būdavo labai susikaupęs ir labai preciziškas, man pasirodė jo metu toks rašymas… (susimąstė) tikslus. Žinote, kai yra didelis partitūros lapas, tai jis bandė smulkiai ir tiksliai parašyti natas, tai čia jis pasižymėdavo preciziškumu. Labai kultūringai rašė. Mėgdavo efektus, sugalvodavo ne tuščią efektą, o meniškai paremtą jo idėją, kokį likimo ryškų kūrinį, ir jis sugebėdavo surasti tokį efektą, kad jam ryškiai skambėtų. Aš taip pat stengdavausi, bet jis sugebėdavo labai pateikti savo kūrinį arba savo sugalvotą interpretaciją kitų autorių labai ryškiai, kartais man atrodė, kad per daug ryškiai, nes nukenčia, kai kurie pianistiniai dalykai…

Julius Andrejevas dirbo ,,Musica humana. Koks jis buvo ansamblistas kameriniame atlikime?

 Buvo puikus ansamblistas, kiek jau minėjau jis Ispanijoje gerai mokėjo groti. Jis labai techniškai mokėdavo atlikti muzikos kūrinius, būdavo ir virtuozinių dalykų. Jam viskas sekdavosi iš karto. Ansamblyje jis nepaprastai ryški asmenybė. Solo man neteko jo girdėti.

Ar Juliaus išvykimas į Ispaniją buvo spontaniškas dalykas ar suplanuotas?

Tai buvo ganėtinai įdomi istorija. Aš gavau pakvietimą vykti į Ispaniją, nes buvo atvažiavęs direktorius į Lietuvą, buvo susitikęs su prorektoriumi Juozu Antanavičiumi ir jis man pasiūlė važiuoti, nes ten jau kūrė privačią konservatoriją Vigo mieste, tai aš gavau pakvietimą. Tačiau aš atsisakiau važiuoti pirmus metus, todėl, kad aš tuo metu buvau mokyklos direktoriumi, kadangi buvo tokie laikai – perversmas, reikia daug dalykų išlaikyti ir, kad mokyklos statusas nepasikeistų. Ir tada pasiūlė šį kvietimą Juliui,- Juozas Antanavičius. Ispanija yra ganėtinai ryški šalis, temperamentinga ir panašiai, ir aišku atlyginimas du kartus didesnis negu Lietuvoje. Ir Julius išvyko į Ispaniją, suviliojo faktoriai. Tuo labiau jis išvyko su žmona, su sūnumi. Sūnus turėjo ryšį su Ispanija, po ar prieš, bet tiksliai nepasakysiu. Jam Ispanija ne buvo svetimas kraštas, kaip man. Julius išvyko į Ispaniją, po dviejų metų ir aš atvykau. Julius pareiškė direktoriui, kad reikia dar vieno pianisto. Kai aš atvykau į Ispaniją, Julius jau buvo tvirtai įsitvirtinęs, paskui jis buvo ir fortepijono skyriaus vedėjas. Ar tai buvo spontaniškas reikalas, ar tai buvo suplanuota, negaliu tiksliai pasakyti. Ispanijoje mes gerai bendravome, kartu ir vyną gerdavome, Ispanijoje nemažai raudono vyno išgėrėme (šyptelėjo).

Kokius pačius didžiausius ir šilčiausius prisiminimus Jums paliko Julius Andrejevas?

Patys šilčiausi prisiminimai – nuoširdumas ir noras visiems padėti. Jis buvo labai draugiškas, jis visą laiką jausdavo šilumą, jis turėjo labai daug draugų. Jo draugų ratas visada būdavo didelis. Pas mus buvo šilti draugiški santykiai, mes nebuvome itin artimi, bet visada būdavo malonu pabendrauti. „(Jurgis Dvarionas – žmona įterpia)“. Taip, su Jurgiu Dvarionu jie buvo dar artimesni (nusišypsojo). Prisimenu, kaip Julius parašė mini koncertą Dvariono konkursui ir jis pagrojo šį koncertuką šedevriuką (šypteli), aš manau, kad tai vaikų literatūros tikras šedevras. Man buvo įspūdis, kaip Julius greitai moka parašyti įdomų kūrinį mokiniui. Jis visada mokėdavo gražiai kalbėti, Dvariono konkursui gerai mokėdavo pateikti kalbą. Buvome su Juliumi Dvariono konkurse iki pat mirties. Po to, kai jau netekome, labai trūko jo konkursuose. Julius visada su entuziazmu, šiluma prisijungdavo prie konkurso. Jo įvertinimai visad būdavo ryškūs ir įdomūs.

Pokalbis su Pauliumi Koncė

Koks buvo Juliaus Andrejevo charakteris? Kaip jis su Jumis bendraudavo?

Mes pirmiausia, buvome kolegos. Ir po to tapome ne draugais, o bičiuliais, kolegiškais bičiuliais. Labai buvo tolerantiškas, labai subtilus sakyčiau, visada draugiškas, jis turėjo tokio aristokratiškumo. Ir buvo labai jau toks inteligentiškas. Pavyzdžiui, aš šiandien dirbu ir galvoju, kad ir kokį anekdotą pasakodavo nerimtą, tai vis tiek jam išeidavo grakščiai elegantiškai papasakoti anekdotą. Man gyvenime Julius labai daug padėjo, taip asmeniškai padėjo, ir ,,Musica humana“  pakvietė groti, vietoj profesoriaus, ir į Ispaniją kartu važiavome. Ir kūrinius rašė specialiai mano mokiniams. Teko ir gyventi kartu. Be galo subtilus, tolerantiškas, niekad jokios nuoskaudos neparodydavo, būdavo labai korektiškas.

Mes šiek tiek palietėme Juliaus Andrejevo humoro jausmą. Ar esate girdėję jo šmaikščių pajuokavimų?

Pavyzdžiui, anais laikais, Balio Dvariono muzikos mokykloje, buvo tie pilki laukai, kiemas ir buvo reiškiasi tokia vienijinė talka. Žinote, kaip seniau būdavo tas talkos. Ir mes visi sodinam medelius kieme, o Julius ateina ir buvo toks anekdotas gan prastas, ir šaukia ,,tegyvuoja darbo liaudis!“, o darbo liaudis turi atsakyti ,,eik tu po velnių!“ maždaug rusiškai. Tai tokių subtilių dalykų būdavo. Labai korektiškas buvo, viską pasakodavo su šypsena, visad delikačiai. Gyvenimas nužydėjo nuo 1971 m., kada mes pradėjome dirbti ir iki jo mirties, mes visad susirinkdavome ir pabendraudavome. Būdavo klausiu ,,kaip tavo sveikata?“, tai Julius atsakydavo ,,ai, žinai nieko, bet žmonai tai sunku, vat žmonai blogai su sveikata…“. Jis niekad apie save nešnekėdavo. Tai būdavo toks humoristas(susimąstė). Kada jisai darė savo kompoziciją, diplominį darbą, tiksliai nežinau, ką jis rašė Dvariono mokykloje, o gal ir mini koncertą, gal kiek ir vėliau. Tai pas Julių ateini į klasę, tai reikia dūmus traškyti, nes jis labai rūkė, tai tada abiem rankomis praskiri kaip debesį ar rūką ir pamatai Julių ,,o, sveikas Juliau, esi? Ką čia darai?“ ir panašiai. Be galo darbštus, be galo reiklus sau ir, pavyzdžiui, aš ten groju ką nors ir nesugroju – niekad nieko,  jokio pykčio, tiesiog malonumas mums jau grojant. Aš esu daug koncertavęs su juo ,,Musica humana‘oje“ ir Ispanijoje nepaprastą jo koncertą. Būdavo didelis malonumas su juo muzikuoti, kaip kameristas būdavo tikrai aukščiausios klasės.

Ar Juliaus Andrejevo išvykimas į Ispaniją buvo spontaniškas sprendimas ar suplanuotas?

 Įvyko kažkur Europoje muzikologų konferencija rektorių ir direktorių Muzikos akademijų, konservatorijų. Tai būdavo šių vadovų konferencija, kažkur apie 1990 metais. Ir toje konferencijoje dalyvavo rektorius, profesorius Juozas Antanavičius. Ir jie susėdo, šalia žmogus sėdėjo, jaunas ganėtinai žmogus, toks aukštokas ir jisai nekalbėjo jokia kita kalba, tik ispaniškai. O kadangi Juozas Antanavičius puikiai kalbėjo ispaniškai ir jie taip susipažino. Ir pasirodo, kad tai buvo privačios konservatorijos direktorius, įkūrėjas, ir jie taip įsišnekėjo… Ir ten vadovui po kurio laiko, reiškia kyla mintis sukurti gerą kamerinį ansamblį, fortepijoninį trio. Ir jis sako, klausyk Juozai, gal tu galėtum man pasiūlyti gerų muzikantų. Ir Juozas sako: draugai čia visi, jie kartu gyveno kompozitorių namuose ir Juozas pagalvojo, ko gero galiu pasiūlyti Julių kaip bičiulį, nes tuo metu laikas buvo sunkus, kompozitorių sąjungoje jau buvo persitvarkymas, buvo perėjusi į savarankišką kompozitorių sąjungą, pinigų nėra, neaišku buvo, kas vyks toliau. Ir Julius sako – gerai, pabandome važiuoti – ir pasiūlė jam violončelininką 20 docentą Igną Kučinską, o jis Ispanijoje tas direktorius (kuris pasiūlė sukurti kamerinį ansamblį) turėjo kubietį Armando Tolieti, kuris buvo baigęs konservatoriją Odesoje ir jie sugalvojo, kad bus geras fortepijoninis trio: smuikas, violončelė ir fortepijonas. Ir taip pakvietė 1991 metais, ir Julius išvyko į Ispaniją. Tai buvo ganėtina spontaniškas reikalas, niekas nebuvo planuota. Tai buvo kaip 10 minučių reikalas, dienos klausimas.

Julius Andrejevas dirbo Balio Dvariono muzikos mokykloje fortepijono mokytoju. Ar žinote, kaip Julius bendraudavo su mokiniais?

Dirbdamas B. Dvariono muzikos mokykloje, tuo metu jis dar buvo docentas Muzikos akademijoje, dėstė kamerinį, kadangi jis dirbo ansamblyje ,,Musica humana“. Šiaip, jis kameristas geras buvo, buvo tikras malonumas jam groti su instrumentiniais atlikėjais. Dvariono mokykloje, jis labai mylėjo savo mokinius ir buvo įdomu tai, kad visiems savo mokiniams jis rašė kūrinius, pavyzdžiui, net mini koncertą jisai parašė būtent savo mokiniui Galakauskui, berniukas buvo šviesaplaukis, mažiukas. Paskui organizavo Dvariono konkursą. Mini koncertas buvo chrestomatinis kūrinėlis vaikams, buvo labai populiarus tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje, Ispanijoje ir t.t. Jo mokiniai labai delikačiai ir subtiliai dirbo, jo labai būdavo įdomūs pastebėjimai mokinių dienoraščiuose. Labai taiklūs, labai originalūs. Netgi direktorius skaitydavo jo dienoraščius, kaip reiktų pildyti mokinių dienoraščius. Tokie meniški pastebėjimai.

Ar esate matę Julių be rašantį partitūrą?

Mačiau, ne vieną kartą. Kai jis rašydavo partitūrą, jis dirbdavo naktimis. Jis dirbo daug Ispanijoje, aranžavo ir šiaip daug rašė. Labai kruopščiai detaliai rašė partitūras. Ir aš net turėjau savo kūrinį, orkestrui man fleitą parašė ir mes ją atlikome Prahos konkurse. Labai gražus ir aiškus raštas, ir aš netikėdavau, kad jis galėjo dirbti naktimis, baigdavo tada, kai šeimyna eidavo gulti, pavyzdžiui, kai kartu gyvenome Ispanijoje aš einu miegoti, Julius pasiima partitūros popierių, susibraižo ir viską idealiai surašydavo. Kadangi nebuvo jokių kompiuterių ir panašiai, žmonės rašė viską ranka. Tai visada cigaretė, kava ir iki ryto, nusnūsta porą valandų kažkur penktą ar šeštą valandą ryte ir eidavo į darbą. Diena dirbdavo, repetuodavo, su mokiniais dirbdavo. Rašant partitūrą, jam buvo reikalinga vienatvė, susikaupimas, jam buvo reikalinga savizoliacija.

Ką galėtumėte papasakoti apie Julių Andrejevą, ko daugelis nežinojo (pavyzdžiui, pirma meilė, darbo sunkumai ir t.t.)?

Aš apie pirmąją meilę skaičiau tik knygą. Jo pirmoji žmona buvo poetė Violeta Palčinskaitė, kuri ir parašė šią knygą. Šioje knygoje ji apie Julių atsiliepia labai šiltai. Aš Julių Andrejevą prisimenu iš Muzikos akademijos. Jis visada eidavo greitai, jis niekad neidavo iš lėto, visada su šypsena, ir atrodė visą laiką jaunas. Ir netgi paskutiniais metais jis atrodydavo jaunas negu iš tikrųjų. Labai mėgo pasakoti, kaip mokėsi pas Dvarionienę, pas Rubackienę. Nebūdavo taip, kad pasakotų apie savo šeimą ir panašiai. Aišku, jam gyvenimas buvo sunkus, bet jis niekad nepasakodavo savo sunkumus. Daugelis net nežinojo, kad turi sūnų ar panašiai. Visada būdavo darbštus, turėjo savo sodybą, ten visad mėgdavo padirbėti ir panašiai. Buvo geras slidininkas, mėgo kalnus. Buvo sportiškas vyriškis.

Ar teko matyti ar klausytis Juliaus solo koncertus?

Neteko matyti jį solo grojant, bet jis visada būdavo geras kameristas. Visad būdavo šiltas su visais. Jam kameriniai ansambliai būdavo prie širdies, mėgo muzikuoti. Jeigu jam reikia groti kaip solistui, jis visada išmokdavo partiją idealiai kaip bebūtų, manė, jog improvizacija solo yra tarsi netinkama, neimprovizuodavo. Kaip jau minėjau, mes dirbome kartu ,,Musica humana‘oje“, kamerinis jam visad patikdavo.

Kokius didelius ir šiltus prisiminimus Jums paliko Julius Andrejevas?

Jis buvo tikras bičiulis. Kaip Vytautas Landsbergis buvo pasakęs – bičiulis, nuo žodžio „bitė“. Tai Julius buvo tikra bitė, daug dirbdavo, atiduodavo visą save tiek kūryboje, tiek pedagoginiame darbe. Prisimenu tuos laikus, kai Ispanijoje slidinėdavome kartu, Juliui tai labai patikdavo. Buvo inteligentiškas, šiltas, bendraujanti asmenybė. Julius paliko man tik gerus ir šiltus prisiminimus.

Pokalbis su Juliaus Andrejevo Balio Dvariono mokyklos kolege mokytoja (pokalbis anonimiškas)

Intarpas

Pirmiausia, jo išskirtinis bruožas iš daugelio jaunesnės kartos: iš muzikantų, kompozitorių ir t.t. Julius buvo nepaprastai išsilavinęs ir kultūringas žmogus. Jis praktiškai visą literatūrą žinojo, muzikinę literatūrą – naujas kryptis, ir grožinę literatūrą – klasiką. Vienu žodžiu, tai, ką viską galima sudėti, kas Jum tik ateis į galvą apie jo išsilavinimą, nes Julius iš tikrųjų buvo unikalus žmogus. Už tai studentai jį perpino, ir kaip aš vadinu, ,,tundais vaikščiojo iš paskos“ todėl, kad visa tai atsispindėdavo jo ir pedagoginiame darbe. Jis buvo vienas iš iniciatorių įkurti klubą ar panašiai (to tiksliai negaliu pasakyti) tam, kad propaguoti šiuolaikinę muziką ir sukelti į visuomenę intelektualias diskusijas apie šią muziką. Vadinosi „Nuo Schionbergo…“, tie vakarai būdavo Teatro Katedros aikštėje, Teatro sąjungoje. Ir ten visada vykdavo diskusijos. Julius su savo kolegomis kompozitoriais visuomet pristatydavo kažkokį šiuolaikinį kūrinį, pavyzdžiui, kompozitorių Liutoslawski, ir tada visa salė, visi dalyviai, kurie atėjo, turėjo teisę išsakyti savo nuomonę, diskutuoti, ginčytis ir tai privesdavo prie įdomių rezultatų, todėl, kad tai buvo ir tos muzikos populiarinimas, ir kartu pateikimas jos vertės apie kokius dodekofoninius sąskambius. Vienu žodžiu, tai buvo visuomenės švietimas, tais vadinamais komunistiniais laikais, ir tai buvo nepaprastai pažangu, nes Lietuvoje apskritai visas menas, nežiūrint tų visų komunistinių laikų, buvo labai progresyvus, teatro spektakliai visada būdavo su potekstais. Tas pats buvo ir dailėje – jeigu Rusijoje už tokias parodas tiesiog surinkdavo žmones stebėti abstraktaus ekspresionizmo, tai Lietuvoje tas irgi klestėjo, lygiai tas pats buvo ir su muzika. Jauni kompozitoriai, ir ta Andrejevo karta – davė tokį impulsą savo kolegoms ir jaunesniems kompozitoriams, kurie vieni iš kitų pradėjo imti ir semtis patirties. Tai buvo didelis indėlis.

Kurią Andrejevo pusę Jus labiau pažinote: atlikėjo, pedagogo ar kompozitoriaus?

Kaip atlikėją, aš jį girdėjau nuo vaikystės, nes jis yra baigęs tą pačią mokyklą kaip ir aš, tik buvo žymiai vyresnėje klasėje. Jisai visuomet buvo kaip žvaigždė, nes Julius tuo metu jau grojo kaip fortepijono solistas, visi žinojo jo koncertus, tai būdavo nepaprastai talentingas pianistas. Paskui jis buvo toks pats pianistas ir atlikėjas kameriniuose ansambliuose. Jisai ,,Musica humana“ grojo, aš visą laiką jį girdėdavau ir jau paskutiniais metais, kai jis buvo profesorius Muzikos akademijoje, tai jo paskutinis koncertas, kurį aš gyvai girdėjau – tai buvo su dainininke Aušra Stasiūnaite ir jie pristatė ispanišką programą, nes jie kartu ilgai dirbo ties šia programa. Pianistas jis buvo labai subtilus, labai talentingas ir jo atlikimo kultūra visad pasižymėdavo. Jis prie instrumento negalėjo daryti grubių, drastiškų dalykų. Kaip kompozitorių, aš jį mažiau pažinau. Kūrinius esu jo girdėjusi, ir Kompozitorių sąjungoje mačiusi pristatymus. Jo kūriniai, nežiūrint į tai, kad jie šiuolaikiniai, ir jie gali būti daugiau konstruktyvūs ir panašiai – jo kūriniai visada būdavo malonūs; jo muzika niekada nerėždavo ausies -tiek fortepijoninės pjesės, tiek miniatiūros ir t.t., buvo garsusis duo smuikui ir altui. Klausytojai priimdavo jo muziką kaip savo muziką. Šiuo atveju aš nekalbu kaip profesionalas, o kaip klausytojas, kuris ateina pasiklausyti Andrejevo kūrinių.

Kaip Julius Andrejevas bendraudavo su savo mokiniais ar studentais?

Su savo studentais jis elgdavosi draugiškai ir betarpiškai. Dvariono muzikos mokykloje vaikai būdavo apsiklijavę aplink jį, nes Julius mokėdavo paskatinti, niekad nežemindavo mokinių. Yra vadinami griežti pedagogai, kurie būna ne tik griežti savo mokiniams, bet ir sugeba pažeminti. Andrejevas gerbė visus savo mokinius, netgi ir patį kvailiausią studentą jisai gerbdavo, ir jis visad stengdavosi atskleisti, kas jame yra geriausia. Atsimenu, kai Julius dirbo Muzikos akademijoje Kamerinio ansamblio katedroje, pas jį buvo mokinys (draugų sūnus), kuris buvo visiškas tinginys ir buvo piktybiškai nusistatęs prieš studijas ir mažai, ką sugebantis. Ir Andrejevas buvo man pasakęs ,,čia yra man sunkiausias riešutėlis“. Ir jisai vis vien sugebėjo jį privesti prie padoraus lygio, įtikinti, ką daryti ir panašiai. Dėka savo subtilaus charakterio, jisai sugebėjo tai padaryti. Žinote, yra tokių dėstytojų, kurie norėtų padėti, bet jiems neišeina, o Juliui pavyko.

Julius Andrejevas turėjo gerą humoro jausmą. Ar esate girdėję jo šmaikščių pajuokavimų?

Taip, esu girdėjusi. Kiekvienoje situacijoje jis mokėdavo kažką įžvelgti kandaus ar juokingo , kartais net nesuprasdavai ar jis čia rimtai pasakė ar ne, nes tai būdavo protingai įvelkta į tam tikrus rūbus. Kiek pamenu, mes turėjome bendrą studentę, na ir jinai ateina pas jį į pamoką, buvo ankstyvas rytas, ateina studentė į Kongresų rūmus ir jisai sako ,,prisipažink, kiek savižudžių šiandien puolė po autobusais ir troleibusais“, studentė liko šoke nieko nesuprasdama, o Julius kalba toliau ,,tu taip šiandiena gražiai atrodai, turbūt visi vaikinai šoko po ratais, tik, kad su tavimi susipažinti“ (nusijuokėme kartu). Jis negailėdavo komplimentų savo mokiniams, jisai visuomet surasdavo gerą žodį.

Ką galėtumėte papasakoti apie Julių Andrejevą, ko daugelis nežinojo (pavyzdžiui, pirmoji meilė, darbo sunkumai)?

Daugelis žinojo, kad jo pirmoji meilė, didelė meilė, buvo Violeta Palčinskaitė. Kiek atsimenu, jie nuo mokyklos laikų bendravo. Daug, ko nepasakysiu, nes aš buvau jaunesnė už Andrejevą. Didžiausi darbo sunkumai buvo Operos ir baleto teatre, kai jis dirbo direktoriumi, nes jis bandė įvesti naujoves, tačiau viskas atsisuko prieš jį patį. Kai jis laimėjo konkursą Operos ir baleto teatro direktoriaus statusą, tai jam reikėjo atleisti žmones iš pareigų, tam, kad jam netrukdytų dirbti. Tačiau Julius buvo labai geras darbuotojas, ir tas labai pakenkė Juliui. Buvo spektaklių, kurių niekas netikėjo, kad jis gali pramušti, ir kad tie spektakliai būtų statomi, gastrolės ir visa kita, tačiau visą šį darbą Julius atliko. Julius buvo per daug minkštas šiam darbui, jis stengėsi su žmonėmis gražiai elgtis. Kiek vėliau, jis paliko šį darbą ir tęsė pedagogo darbą, nes jis visada mėgdavo dirbti su studentais ar mokiniais.

Pokalbis su Juliaus Andrejevo Balio Dvariono muzikos mokyklos kolege (pokalbis anonimiškas)

Kaip Jūs susipažinote su Juliumi?

Aš tada jauna mokytoja atėjau į Dvariono mokyklą, dar studentė būdama Akademijoje. Ir tada mes ten su Juliumi susipažinome. Mūsų ne tiek daug buvo, mūsų buvo tik 42 mokytojai. Dabar mūsų virš trijų šimtų (šyptelėjo). Tas bendravimas iš karto pasidarė, aš kadangi ten, kai prasidėjo Dvariono konkursai – tai man tekdavo vesti tuos konkursus. Kažkur penkiolika metų konkurse su dalyviais bendraudavau.

Koks buvo Juliaus Andrejevo charakteris?

Labai šiltas žmogus ir aukštos inteligencijos, dabar tokių žmonių Akademijoje nėra. Ir žinote, kas ten krito? Nebėra Akademijoje tokių dėstytojų, visi sveikinasi, visi mandagūs, bet eina ir nemato asmenybės. Suprantate, Julius buvo retas inteligencijos žmogus, prie jo kapo visi paminėjo, jog Julius buvo labai inteligentiškas. Jis buvo labai aukšta lyginė natūra. Mažos mokinukės, kurios mokėsi pas Julių, jos visos jausdavosi damos, nes Julius visad mokėdavo pateikti gražų komplimentą. Aš nežinau, ar Akademijoje turite tokį dėstytoją, mes dar turėjome. Aš 1982 metais baigiau Akademiją, mes dar turėjome dėstytojų, kur tu jausdavaisi, kad tu esi, ir nesvarbu, jog tu esi studentė, tu esi ir dama. Su Juliumi buvo ir šmaikštumas, humoro jausmą turėjo, labai jautė poeziją. Jo pirmoji žmona buvo Violeta Palčinskaitė, antroji žmona – žurnalistė, literatė Nijolė. Jis pats rašė eiles, jis turėjo gerą humanitarinę klausą. Jis niekada nekalbėdavo trafaretinėmis kalbomis, kai reikia ‚laba diena, draugai‘, kaip, pavyzdžiui, Giedrius Kuprevičius tapo kultūros viceministru, jis atsistojo ir pasakė, tada dar buvo tarybiniai metai, ,,laba diena ponios ir ponai“. Tai čia buvo šokas, nes mes visada turėjome sakyti tik ,,draugas ir draugai“. Šiuolaikiniam jaunimui tai yra sunku suvokti. Kiek atsimenu, mes Škėma naktį persirašinėdavome, Brazdžionio eilėraščius. Mokėjo dėvėti kostiumą. Dabar daug, kas nešioja kostiumus, bet nemoka laikyti kūno kostiume. Juliaus kalbos visada būdavo šiltos ir ne trafaretinės. Jis kalbėjo kaip žmogus, o ne taip kaip reikia. Julius Andrejevas turėdavo scenos baimę, nesakyčiau pačią baimę, bet būtent scenos baimę.

Kokia buvo Juliaus šeima? Ar buvote pažįstami su jo tėvais?

 Jis yra kaunietis. Jo senelis yra labai garsus Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, dėstė Lietuvos istoriją. Kaip Julius yra sakęs: aš užaugau po Lietuvos. Tos didžiuosius Lietuvos žemėlapius žinojo, žinojo kunigaikščius ir panašiai. Mama (senelio) buvo labai žinoma ir gerbiama Kaune anglų kalbos mokytoja. O tėtis buvo tenoras, ir Kauno muzikinio teatro direktorius. Šeima buvo labai inteligentiška. Mes pastoviai pajūryje bendraudavome su jo šeima.

Koks buvo Julius mokinių akyse? Kaip jam sekėsi darbas B. Dvariono muzikos mokykloje?

Buvo labai mylimas mokinių. Ypač merginoms jis patikdavo (nusišypsojo). Jis įsteigė pirmąją kompozicijos klasę pas mus. Suradome mes, tokia kompozitorę Sausanavičiūtę, kad būtų mokykloje daugiau kompozitorių. Rytis Mažulis pro jo rankas praėjo. Tarybiniais metais mes suorganizuodavome tarp kalėdų laikotarpių, senosios muzikos koncertą Viva la musica – tai dainuojama muzika. Tai salė visad lūždavo nuo žmonių, pas mus būdavo apie penki šimtai žmonių telpa. Tai suprantate, perpildyta salė būdavo (šypteli). Mes esame kartu vykę į konferenciją Gruzijoje. Ir jis visad surasdavo kalbą, atsistodavo ir pradėdavo kalbėti, rasdavo tokį raktą sakyčiau.

Ar atsimenate, kokių nors įdomių istorijų susijusių su Andrejevu?

Tais laikais, į mūsų Dvariono mokyklą buvo atvykęs Dmitrijus Kabalevskis. Mūsų mokykla visada būdavo tvarkinga, jokių šiukšlių ir panašiai. Julius turėjo tada mažų vaikų mokinukų klasę ir tada užsiėmė kūryba, tai natos būdavo ir ant fortepijono, ir ant kėdžių, ant palangių – žmogus dirbo. Ir netyčia į klasę įėjo Kabalevskis, aukšto ūgio žmogus ir prakalnus, ir išskėtęs rankas sako ,,o, čia žmogus dirba (rusiškai)“. Dar atsimenu, kaip vyko konkursas. Grojo pianistė Eglė Andrejevaitė, tai Julius po konkurso priėjęs prie merginos pasakė nemažai gerų patarimų, pastabų ir panašiai. Kadangi abu turėjo panašią pavardę, tai Julius yra pajuokavęs ,,galime skaityti, jog mes giminės“.

Koks buvo santykis tarp Andrejevo ir Jurgelionio?

Julius Andrejevas mokėsi pas Dvarionienę, o Aleksandras Jurgelionis pas Jurgį Dvarioną. Čia yra vienas ir tas pats. A. Jurgelionis buvo iki pat paskutinės minutės su juo. Ir aš atsimenu, kad Dvariono konkurse, kai jau Julius sėdėjo komisijoje ir jau matėsi, kad jam yra sunku – tai Aleksandras Jurgelionis jam labai padėjo rašyti ir panašiai. Julius su Jurgelioniu buvo labai geri draugai.

Pokalbis su violončelininku ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos pedagogu Valentinu Kaplūnu

Kaip susipažinote su Juliumi Andrejevu?

Su Juliumi Andrejevu mokinausi viename kurse ir grojau su juo kamerinį ansamblį. Aš grodavau violončele, jis fortepijonu. Nuo trečio kurso, tris metus su juo grojau ansamblį. Ir mes draugavom nuo pirmo kurso ir vėliau draugavom dažnai. Dažnai pasikalbėdavome.

Kokia buvo Juliaus Andrejevo šeima?

 Jisai iš labai įdomios šeimos, jo tėvas dirbo Kauno teatre, buvo solistas, labai toks aukštos klasės, aukštos kultūros, labai išsilavinęs. Kaip sakė viena mano šeimininkė, kuri iki karo gyveno Kaune – vienintelis, kuris mokėjo nešioti fraką. Vėliau, kada jis pasidarė vyresnis, jisai buvo to teatro vienas iš vadovų ir režisierius (kalba apie tėvą Rostislavą). Štai tokia šeima.

Koks buvo santykis tarp Andrejevo ir Dvariono šeimos?

Mokėsi jisai kartu su būsima profesore Dvarioniene, vienoje klasėje. Ir kada kilo noras atiduoti sūnų mokytis, aišku iškilo tik tai šita kandidatūra. Dvariono šeima. Reiškia, jisai (Julius) atiduotas profesorei Dvarionienei,- jie ten labai turėjo šiltus santykius. Kartu su profesoriumi Dvarionu, visada jisai dalyvavo generalinėse repeticijose ir egzaminų klausydavo, taip sakant konsultuodavo šviežia ausim, ir patardavo. Šita pastovi draugystė su Dvariono šeima, vėliau peraugo į draugystę su Jurgiu Dvarionu smuikininku. Ir jie labai draugavo, visą laiką, ir toliau.

Koks jis buvo atlikėjas ir kompozitorius?

Šiaip nuostabus pianistas, labai muzikalus ir puikus ansamblistas. Labai plataus akiračio žmogus, jisai grojo ir ansamblyje ,,Musica humana“, toks labai įdomus ansamblis. Grojo ten ir klavesinu, ne tik tai fortepijonu. Ir ant tiek plataus akiračio, kad po baigimo Muzikos akademijos mes visi baigiame studijas, o jisai nutaria mokytis toliau, ir įstojo atseit antrą kartą į kompoziciją. Ir žiūrėjo į tai labai rimtai. Parašė daug nuostabių kūrinių, ir ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Dirbo Dvariono mokykloje, ir rašė mažas fortepijonines pjeses vaikams. Andrejevas Dvariono mokykloje, kartu su kitais žinomais žmonėmis, buvo vienas iš iniciatorių Dvariono konkursui. Čia buvo didžiulis nuopelnas ne tik Juliui, bet ir kitiems prisidėjusiems ir panašiai. Ten buvo keletą dar žmonių, reiškia – pianistas Jurgelionis, jie kartu ten dirbo su mokiniais. Ypač, Jurgis Dvarionas ir Justas Dvarionas,- Jurgio sūnus tada dar buvo jaunas, tai jisai dar ne dalyvavo iniciatoriumi konkurse, jisai vėliau perėmė aktyvų dalyvavimą. Labai rimtas dėmesys į kompozitoriaus profesiją privertė jį su laiku atsisakyti dalyvavimo ansamblyje ,,Musica humana“. Aš paklausiau kodėl? Jis sako, jeigu pradėjai kažką rašyti, o po to išvažiuoji savaitę gastrolėm, tai po to į tą kūrinį reikia vėl įeit, vėl į tą visą ilgą procesą sunku prisijungti, žodžiu, gaunasi, kad gastroliuojančiam kolektyvui – artistas ir kompozitorius jau sunkiai suderina, už tai pasitraukia iš to ansamblio. Kadangi, kompozitorius… Labai plataus akiračio, dirbo keletą metų ir Ispanijoje. Labai ten įdomiai… Ir grįžęs gavo pasiūlymą vadovauti Operos ir baleto teatre, pradžioje net atsisakė, bet po to jį prikalbino, dar truputėlį ten dirbo. Bandė ten kažką, kažką rimto padaryti. Ten buvo nemažai problemų, kažką truputėlį darė, bet po to su laiku, atsisakė vis dėlto reikalo. Ir susikoncentravo ties pedagoginio darbo Muzikos akademijoje, Kamerinio ansamblio katedroje. Kadangi, labai buvo geras pianistas, ir ansamblistas, ir savo laiku net kvietė mane ten kartu pagroti su jo studentais, bet tiesiog gavosi aš tuo metu buvau orkestre, aš ten su momentu buvau labai užimtas,- tai neišėjo. Bet žodžiu, labai daug dėmesio skyrė katedros darbui, kol sveikata jam leido. Labai rimtai ir aktyviai ten dirbo.

Koks buvo Julius pagal charakterį?

Jisai buvo visapusiškai išsilavinęs žmogus, labai aukštos kultūros. Visapusiškai, kadangi tėvas dirbo teatre režisieriumi, tai jisai žinojo ir šitą pusę gyvenimo. Žinojo, daug ir eilėraščių įvairiausių, poetų įvairiausių tautų. Ir žinojo labai daug muzikos, ir kaip kompozitorius labai daug žinojo. Turėjo labai tokį gerą humoro jausmą, mėgdavo pajuokauti ir nusišypsoti. Bet principe, buvo labai rimtas, labai kilnus žmogus, ir geras pianistas.

Kaip Julius bendraudavo su savo mokiniais ir studentais?

Man sunku pasakyti, ar jisai buvo labai geras pedagogas,- aš taip įsivaizduoju. Man pačiam, neteko būti jo pamokose, nes mes baigėme studijas. Aš buvau labai užimtas orkestre, tiesiog, kad taip pas jį pasižiūrėti kaip jis dirba, negalėjau. Girdėjau, įvairiausių ten jo, taip sakant šefuojamų ansamblių. Koncertuose mokiniai gerai grojo, bet pamokose man neteko būti. Už tai negaliu kalbėti. Bet įsivaizduoju, kad dirbo gerai, kadangi buvo mokinys pirmiausia dviejų profesorių ir Dvarionienės, ir faktiškai Dvariono. Dėl to, kad visos programos, kurias jisai ruošdavo – Dvarionas klausydavo, patardavo. Ir daug bendravo vėliau su Jurgiu Dvarionu. Žodžiu, buvo nepaprastai (susimąstė). Jeigu aš neklystu, jisai kada pradėjo dirbti ,,Musica humana“, tai jisai stažavosi Čekijoje klavesinu. Rimtai į viską tai žiūrėjo, bet jisai man aiškino, kad labai sunku kurti muziką, ir kartu dirbti gastroliuojančiame kolektyve.

2024 05 23
Parengė bakalauro IV kurso LMTA Muzikologijos katedros Muzikos tyrimų programos studentė Julija Andrejeva

2024.05.22

Sveikiname LMTA pianistų koncertmeisterių SKAITYMO IŠ LAPO KONKURSO laureatus ir  diplomantus!

2024 m. gegužės 22 d. Koncertmeisterio katedra surengė LMTA pianistų koncertmeisterių Skaitymo iš lapo konkursą. Konkursas sulaukė didelio studentų susidomėjimo. Dėl laureato vardo varžėsi 13 Fortepijono katedros bakalaurų, studijuojančių  Akompanimento ir Skaitymo iš lapo dalyką Koncertmeisterio katedroje ir 2 Koncertmeisterio katedros magistrantės.

Konkurso laureatais tapo:

Bakalaurų kategorijoje
I vieta
LIPNICKAITĖ ELZĖ
PAPAMANOLIS EVANGELOS
RADZEVIČIUS PATRIKAS
STRAUKA MINDAUGAS JONAS
ŠARINSKAS EMILIS

II vieta
KAZIUKONYTĖ ELZĖ
RUSYN  ANASTASIJA
SULŽICKYTĖ PATRICIJA
STONYTĖ KAROLINA
VOROBJOVAITĖ VIKTORIJA

III vieta
ABUKAUSKAS ARMINAS
IVANCHENKO OLEKSANDRA
VALACKAITĖ GUODA

Magistrantų kategorijoje
I vieta
HOPENAITĖ FAUSTA 

Diplomas
XIN YE

Sveikiname pedagogus, parengusius studentus konkursui:  doc. Ireną Markauskienę, prof. Ireną Uss-Armonienę, prof. Audronę Kisieliūtę, lekt. dr. Giedrę Muralytę-Eriksonę ir lekt. dr. Eglę Kižytę-Ramonienę.

2024 05 22

2024.05.20

ETNOMUZIKOLOGAI IR VĖL NORDTRAD‘E

NORDTRAD sujungia septynių šalių liaudies muzikos mokymo programas ir šie susitikimai vyksta nuo 1996 m,. kiekvienais metais vis kitoje šalyje. Šiai dienai NORDTRAD tinklą sudaro šešiolika aukštųjų mokyklų iš Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Tai savaitė kupina įvairiausių dirbtuvių, susitikimų, naujų pažinčių, bendradarbiavimo, galimybėmis gerinti savo muzikavimo sugebėjimus bei pažinti artimas kultūras. Projekto tikslas – skatinti Šiaurės ir Baltijos šalių aukštąjį muzikinį išsilavinimą liaudies muzikos srityje.

Baltijos šalys prie šio projekto prisijungė tik 2008 m., o 2013 m., NORDTRAD vyko Lietuvoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Svarbiausia NORDTRAD veikla yra savaitės trukmės susitikimas, kuriame dėstytojai ir studentai iš įvairių šalių kartu kuria įvairius muzikinius projektus ir dalyvauja seminaruose, koncertuose, pedagoginėse ir meninėse diskusijose ar dirbtuvėse, dalinasi savo šalių tradicijomis bei žiniomis.

Šiais metais LMTA Etnomuzikologijos katedra taip pat dalyvavo projekte, kuriame susipažino su kaimyninių tautų tradicijomis ir pasidalino savosiomis tradicinės muzikos patirtimis. Viso projekto metu buvo muzikuojama, o retkarčiais ir padainuojama. Iš esmės projekto repertuare vyrauja skandinaviška kultūra, nes Skandinavijos šalių jaunimas sudaro daugumą, tad skandinaviškas grojimo tradicijas norom nenorom vis tiek įsiminsi. Pirmąją projekto dieną, paprastai, vyksta šalių prisistatymo koncertas, kurio metu kiekviena šalis paruošia programa su šokiais, instrumentiniais kūriniais, ar ir rečiau pasitaikančiu dainavimu. Mums atrodo keista ir nesuprantama, kaip galima kokios  nors dainos nepadainuoti, kuri atspindėtų tavo šalies muzikinę kultūrą, bet dalyvaujant projekte, pamažu supranti, kad dauguma Šiaurės šalių daina laiko ir tam tikrą instrumentinio grojimo mėgdžiojimą skiemenimis pvz.: dai dali dai. Kol instrumentininkai groja, vokalistai šiais skiemenim imituoja tą pačią grojamą melodiją. Šiame projekte labiausiai „nuskyla“ žmonėms, kurie groja smuiku: jų labai daug ir jie turi galimybę burtis į įvairius ansamblius – tai yra vienas iš pagrindinių instrumentų, o žmonėms, kurių stiprioji pusė yra vokalas, kartais gali pritrūkti dainų, ar dainavimą praktikuojančių dirbtuvių, užsiėmimų.

Renginyje netrūksta ir kitų įdomių dalykų: galima pamatyti, ką turime mes ir ko neturi kitos šalys. Pastebėjome, kad didelė dalis šiaurės šalių jaunimo nesidomi, ką groja, kodėl ir kaip groja: kartais net atrodo, kad egzistuoja „iškalta“ tam tikra muzikavimo sistema ir taip darai, nes tiesiog taip reikia, kartais jautėsi paviršutiniškas požiūris į muzikavimo esmę lyginant su tradicinės muzikos studijomis Lietuvoje, kur mes galime ne tik dainuoti ar groti, bet ir gilintis į pačias šaknis, kodėl grojame būtent taip, kodėl būtent tam tikru metu, kur slypi viso to muzikavimo esmė, taip pat besigilindami sužinome ir apie tai ką savo tradicijose turi kiti, o mes neturime. Dauguma NORDTRAD projekte dalyvaujančių šalių mokyklų turi nuostatą, kad kiekvienas studentas privalo prisiliesti prie savo tradicinės muzikos ir tradicinių instrumentų – visai nesvarbu kokia studento specialybė, tam tikrą studijų laikotarpi turi skirti pažinčiai su savo šalies folkloru ir gauti pradmenis, kaip groti ir ką groti. Gaila, bet Lietuvoje, mūsų akademijoje, taip nėra, nebent yra galimybė pasirinkti laisvai pasirenkamą dalyką.

Viso projekto NORDTRAD metu užmezgėme daug pažinčių, susitikome su įvairiausiais žmonėmis, net apsikeitėme kontaktais, kurie, dažniausiai, atveda į gražius kvietimus bendradarbiauti, koncertuoti ar įgyvendinti kokią nors kitą muzikalią veiklą. Sukurta bendrystė, ryšiai – galimybė tęsti kūrybinę veiklą net ir baigus studijas Etnomuzikologijos katedroje. Kiekvienais metais tai yra pats laukiamiausias studentų projektas, tai nuostabi galimybė dalintis ir pažinti.

Rene Jakobson nuotraukos

Gabija Stralkutė, LMTA Etnomuzikologijos katedros trečio kurso studentė
2024 05 20

2024.05.17

Patarimai, kaip lengviau išgyventi sesiją?

Beveik kiekvieno studento gyvenime egzaminų sesija – tai sunkiausias periodas studijų metu. Juk per kelias savaites reikia parodyti savo žinias daugybėje skirtingų sričių. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos psichologė Gabija Sruogiūtė-Stašienė pateikė keletą patarimų, kaip lengviau ir su kuo mažiau streso įveikti egzaminų sesiją.

STRAIPSNIS VIDEO FORMATU (spauskite čia)

LMTA psichologė Gabija Sruogiūtė-Stašienė:

„Pasidalinsiu keliais patarimais, kaip sumažinti įtampą kylančią egzamino metu. 

Pirmiausia, reikėtų paminėti, jog jaudintis yra visiškai normalu. Visi žmonės prieš svarbius gyvenimo įvykius, ypač egzaminus, patiria nerimą ir jaudinasi. Nedidelis jaudulys, iš tiesų, net yra naudingas mums, nes jo metu išsiskiria adrenalinas, kuris mobilizuoja, suaktyvina mūsų organizmą ir tada paaštrėja mūsų pojūčiai, paaštrėja atmintis, padidėja koncentracija ir mes geriau galime pasinaudoti savo turimais resursais. Tačiau kartais nutinka taip, kad nerimas būna toks didelis, kad atvirkščiai ne mobilizuoja, o sustingdo mus ir tarsi paralyžiuoja. Tokio nerimo prieš egzaminus mes tikrai nenorime patirti. Todėl, ką reikėtų daryti, kad taip nenutiktų? Labai dažnai nerimas kyla iš nežinios, todėl kuo daugiau aiškumo pasidarysime sau šioje situacijoje, tuo mums bus ramiau. Ką turiu omenyje – labai svarbu susidaryti mokymosi planą. Kai mes turime pasiruošti egzaminui, tai dažniausiai yra didžiulė dalis informacijos (medžiagos), kurią mes turime apdoroti. Tą medžiagą pasidalinus į mažesnes dalis, mums pavyks ją kur kas lengviau įsisavinti ir jai pasiruošti, negu bandyti mokytis viską iš karto. Kai mes bandome mokytis viską iš karto, mums automatiškai kyla nerimas, kad visko daug ir mes nespėsime ir nesugebėsime. Tačiau, kai mes turime mokymosi planą, mes žinome, kad tam tikra tema yra numatyta tam tikrą dieną, mes jaučiamės kur kas ramiau atlikdami tą dieną numatytas užduotis.

Kitas svarbus dalykas – turėti savo rutiną, t. y. tam tikru metu eiti miegoti, tam tikru metu keltis, sveikai maitintis, gerti daug vandens, užsiimti fiziniu aktyvumu. Labai dažnai atrodo, kad sesijos metu reikėtų apmažinti socialinius ryšius ir su niekuo nesusitikti, užsidaryti namuose ir mokytis. Tačiau, mokslininkai teigia, kad buvimas tarp žmonių, turėjimas socialinių ryšių padeda sumažinti nerimą ir įtampą. Atlikdami tyrimą su šimpanzėmis, jie pastebėjo, kad, kai šimpanzė būna viena, jos kortizolio, tai yra streso hormono, lygis būna daug aukštesnis negu tuomet, kai ji būna tarp kitų šimpanzių. Tad turėti žmogų ar kelis žmones, su kuriais galite pabūti, atsipalaiduoti ar išsipasakoti apie savo patiriamus jausmus, yra labai sveika. Taip pat labai svarbu nepamiršti mokymosi metu daryti pertraukų. Įprastai pertraukas reikėtų daryti kas valandą, kas pusantros po 15–20 minučių. Taip pat, tyrimai įrodė, kad žmonės, kurie kas pusantros valandos, daro 15 minučių pertrauka, yra 20% produktyvesni negu tie, kurie jų nedaro. 

Dar vienas dalykas, kuris gali padėti mums susikoncentruoti mokymusi ir taip pat atsipalaiduoti bei sumažinti nerimą – fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas padeda jaustis žvaliai. Fizinės veiklos metu išsiskiria adrenalinas, kuris mums suteikia jėgų ir energijos. Taip pat fizinio aktyvumo metu išsiskiria endorfinai – tai malonumo, laimės hormonas, kuris mums padeda jaustis pasitikinčiais savimi ir nusiraminti. Reguliarus sportas yra puikus būdas produktyvumui palaikyti. Kitas dalykas, kuris gali padėti sumažinti įtampą – kvėpavimas. Kvėpavimo pratimams yra labai svarbi praktika tam, kad atėjus įtemptai situacijai, jūs jau turėtumėte suformuotą įgūdį ir galėtumėte nusiraminti. Labai daug kvėpavimo pratimų galima rasti internete, tačiau vienas paprasčiausių ir lengviausių kvėpavimo pratimų yra pagal principą 3-3-3. Tai reiškia, kad skaičiuojant iki trijų mes įkvepiame, tada skaičiuodami iki trijų užlaikome kvėpavimą ir per likusius tris mes iškvepiame. Tokį kvėpavimą turėtumėte kartoti 3–5 minutes. Kvėpavimas sulėtina mūsų širdies ritmą ir tai siunčia į mūsų smegenis signalus, kad mes esame ramūs ir atsipalaidavę. Taip pat galite pasinaudoti programėlių pagalba, kurias galite atsisiųsti į savo telefoną. Viena tokių programėlių vadinasi „Ramu“. Ten jūs galite pasirinkti, kokį kvėpavimo būdą norite atlikti ir kiek norite skirti tam laiko, tuomet susirasti sau saugią ramią vietą, kur atsisėdę ar prigulę galėtumėte klausyti instrukcijų ir jas vykdyti.

Svarbu paminėti, kad dažniausiai stresas kyla mūsų galvoje. Juk čia ir dabar, įprastai, joks pavojus mums negresia. Tačiau, kai mes pradedame mąstyti, mūsų smegenys siunčia signalus į mūsų kūną ir mūsų kūnas pradeda reaguoti taip, lyg iš tikrųjų, čia ir dabar būtų koks nors pavojus. Todėl labai svarbu išmokti atpažinti savo iracionalias mintis, kurios mums nepadeda nei mokytis, nei pasiruošti atsiskaitymui, nei atsiskaitymo metu parodyti savo geriausią pasiruošimą. Iracionalios mintys gali skambėti taip: „aš nieko nesugebu“, „aš nesugebėsiu“, „aš esu nevykėlis“, „man nepasiseks“, „aš turėjau per mažai laiko pasiruošti“, „aš suklysiu“ ir panašiai. Tokias mintis svarbiausia atpažinti ir tada jas stabdyti, keičiant į pozityvesnes, palaikančias mintis, kurios turėtų skambėti taip: „dabar aš ramiai pakvėpuoju ir nurimsiu“, „tai yra tik jaudulys ir jis nieko negali man sugadinti“, „aš ruošiausi ir aš atsiskaitysiu“, „man pavyks“ ir panašiai, taip, kad sugrįžtumėte į realybę ir priimtumėte tai, jog „aš stengiausi, dirbau ir viskas bus gerai“. Kūno kalbą tyrinėjantys mokslininkai atrado, kad mūsų kūno pozicija gali ne tik parodyti kaip mes jaučiamės, tačiau ji gali daryti įtaka mūsų savijautai. Jeigu jūs egzamino rytą pabudote embriono pozoje, kuri yra siejama su nesaugumu ir nepasitikėjimo savimi, mokslininkai siūlo bent kelias minutes dar pagulėti lovoje, pasirąžyti, atsigulti į jūros žvaigždės poza ir tokioje pozoje pabūti 2–3 minutes. Jūros žvaigždės poza yra siejama su pasitikėjimu savimi. Mokslininkai atrado, kad tam tikra mūsų kūno poza keičia mūsų organizme hormonų balansą, t. y., kad būnant tam tikroje pozoje mažėja kortizolio kiekis (streso hormonas) ir didėja testosterono (pasitikėjimo savimi) hormonas. Taip pat prieš egzaminą mokslininkai rekomenduoja pabūti iškėlus rankas nugalėtojo pozoje arba įremti rankas į sieną taip, lyg ją bandytumėte pastumti. Tai irgi mobilizuoja suaktyvina organizmą ir padeda labiau pasitikėti savimi.

Pabaigai, reikėtų atsiminti, kad bet kokiai situacijai visada yra sprendimas, ir paklausti savęs, o kas blogiausia gali nutikti? Labai dažnai mes kuriame blogus scenarijus, bet pamirštame rasti jiems atsvarą arba, kitaip tariant, atsakymus, ką aš daryčiau, jeigu iš tiesų taip nutiktų. Kai mes orientuojamės ne į galvojimą, kas bus blogo, o į tai, kaip mes spręstume tokias situacijas, nerimo ir streso lygis taip pat mažėja.

Linkiu visiems sėkmės. Būkite aktyvūs, kvėpuokite, galvokite pozityviai ir visi egzaminai bus išlaikyti!“

2024 05 17

2024.05.17

Kviečiame teikti pasiūlymus konferencijai „Muzikos komponavimo principai“

2024 m. lapkričio 13–15 d., Vilniuje įvyks 24-oji tarptautinė konferencija „Muzikos komponavimai principai: ethno- in contempo“.

24-oji tarptautinė konferencija Muzikos komponavimo principai kviečia nagrinėti etniškumo vaidmenį šiuolaikybėje. Konferencijos tikslas yra permąstyti etniškumo reikšmę XX–XXI a. muzikoje, išryškinti estetines ir technines jo raiškos galimybes. Žvelgdami į profesionaliõsios Vakarų muzikos istoriją galime pastebėti, jog etniniai aspektai neretai redukuojami iki atpažįstamumo funkcijos, kuriems realizuoti pasitelkiami bendrakultūriniai struktūriniai principai. Vis dėlto, besikeičiančios mąstymo paradigmos skatina pergalvoti šiuolaikinio žmogaus/kūrėjo santykį su etnosu ir ieškoti aktualių funkcinių ir struktūrinių sprendimų. Šiuolaikiniuose kontekstuose etniškumas gali skleistis netikėčiausiais asambliažais: nuo vienijančio ar segreguojančio tapatybės faktoriaus iki į masinį vartojimą orientuotų komercinių apropriacijų.

Konferencija įausta į renginių triptiką, skirtą globalumo ir lokalumo (nacionalumo, , etniškumo, mažumų, kultūrinių užribių) sąveikos problematikai. Šių metų renginys tarsi tiesia tiltą tarp praėjusiais metais nagrinėtos globalumo ir nacionalumo sąveikos ir kitąmet minėtino lietuvių genijaus M. K. Čiurlionio 150-tojo jubiliejaus.

Konferencijos aktualijas glaustai atspindi šios potemės:

  1. Ethno- ir contempo sąveikos ir sankirtos: etniškumo raiškõs šiuolaikiniuose kontekstuose teoriniai, istoriniai, filosofiniai diskursai.
  2. Ethno- vaidmuo sociopolitiniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose: kultūros politikos, tapatybės, protesto, mažumų problematika.
  3. Ethno– funkcijos šiuolaikinėje komponavimo praktikoje: atpažįstamumas, egzoticizmas, konformizmas, protestas,
  4. Techniniai ethno- funkcijų sprendimai šiuolaikinėje komponavimo praktikoje: tembro, ritmo, melodikos, modusų, formaliųjų struktūrų, estetikos ir kt. aspektai.
  5. Tradiciniai etniškumo raiškõs pavidalai (heterofonija, monodija, polifonija, kt.) šiuolaikinėje komponavimo praktikoje.
  6. Etniškumo raiškõs lygmenys komponavimo praktikoje: audijavimo, notacijos, atlikimo, komunikacijos aspektai.
  7. Užkoduotas ethno– tarpdiscipliniškumas: sinkretizmas, menų sintezė, multimedija ir kt. etniškumo raiškõs galimybės šiuolaikiniuose kontekstuose.

Paraiškas (pranešimo anotaciją ir trumpą biografiją) siųsti elektroniniu paštu: pmc.lmta@gmail.com. Anotacija turi būti ne ilgesnė nei 500 žodžių. Pranešimo trukmė apie 20–25 min.

Konferencija vyksta anglų kalba. Esant poreikiui, dalyviams suteikiama galimybė pranešimus pristatyti nuotoliniu būdu.

Paraiškas galima siųsti iki 2024 m. rugsėjo 8 d. imtinai. Visos paraiškos bus įvertintos konferencijos mokslinio komiteto, o apie rezultatus bus pranešta visiems pateikėjams iki rugsėjo 20 d.

Dalyvio mokestis* (tik atrinktiems dalyviams)
Pristatant gyvai – 30 €
Nuotoliniu būdu – 50 €

Kasmet konferencijos pagrindu yra sudaromas recenzuojamas (peer reviewed) leidinys „Muzikos komponavimo principai“, kuriame bus publikuojami atrinkti konferencijos dalyvių straipsniai.

 * jei negalite sumokėti dalyvio mokesčio, susisiekite su mumis elektroniniu paštu.

Organizatoriai:
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Konferencijos mokslinis komitetas:
Prof. dr. Rimantas Janeliauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Antanas Kučinskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Mārtiņš Viļums (Lietuvos muzikos ir teatro akademija )
Doc. dr. Marius Baranauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. Roger Redgate (Londono Goldsmiths universitetas, Jungtinė Karalystė)
Prof. Miloš Zatkalik (Belgrado menų universitetas, Serbija)
Prof. dr. Pavel Puşcaş (Cluj-Napoca Muzikos akademija, Rumunija)
Dr. Bert Van Herck (Naujosios Anglijos konservatorija, JAV)
Dr. Jānis Petraškevičs (Jāzepo Vītuolio Muzikos akademija, Latvija)
Dr. Martin Vishnick (Jungtinė Karalystė)

Konferencijos koordinatoriai:
Doc. Dr. Marius Baranauskas
Dr. Andrius Maslekovas

2024.05.16

Didžiosiose teatro scenose – naujų Lietuvos aktorių baigiamieji darbai

Naujieji teatro aktoriai pasirodys Lietuvos teatro scenose: Lietuvos muzikos ir teatro akademija kviečia iki gegužės galo apsilankyti Teatro meno vaidybos baigiamuosiuose darbuose. Juose išvysime net 8 akademijos studentų bei dėstytojų teatro darbus, kurie vyks visame Vilniuje: LMTA Teatro ceche, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, LMTA Balkono teatre, Vilniaus teatre „Lėlė“ ir Oskaro Koršunovo teatre.

„Diplominiai spektakliai visuomet kelia smalsumą teatro publikai, kadangi galima pamatyti, kokie nauji aktoriai ateina į sceną“, – teigia LMTA profesorius, režisierius Gintaras Varnas.

Šiais metais G. Varno kursą baigia nedidelis – 9 studentų kursas, kurio aktoriai atliks vaidmenis 8 baigiamuosiuose spektakliuose. Įdomu tai, kad daugumą šių metų Vaidybos baigiamųjų darbų režisuoja pernai akademiją baigę režisūros studentai – Justinas Vinciūnas, Karolis Zajauskas, Jonas Kuprevičius, Povilas Barzdžius, o vaidina šįmet absolventais tapsiantys aktoriai.

„Bus įdomu pamatyti jau statytus spektaklius, tačiau kitame laike, pavyzdžiui, „Shopping and f*cking“ pagal Mark Ravenhill pjesę, ar „Psichozę“ pagal Sarah Kane,“ –  sako G. Varnas. Profesorius priduria, kad baigiamųjų darbų repertuare išvysime ir anksčiau populiarumo sulaukusį, dabar naujai jaunimo interpretuojamą spektaklį pagal Roland Schimmelpfnnig pjesę „Arabiška naktis“. Žiūrovų taip pat laukia įdomus darbas apie merginų asmenybių paieškas ir meilės temą „Artimos“, pastatytas pagal dviejų autorių – Falk Richter ir William Shakespeare – kūrinius.

Taip pat baigiamųjų darbų repertuare – tokie spektakliai kaip „Lūšies valanda“ (aut. Per Olov Enuist), „Mizantropas“ (aut. Martin Crimp), „Roberto Zucco“ (aut. Bernard-Marie Koltes) bei „Viktoras arba vaikai valdžioje“ (aut. Roger Vitrac, rež. Gintaras Varnas).

Didžioji dalis renginių yra nemokami, likusių bilietus platina www.bilietai.lt.

PROGRAMA

2024.05.14

Į Kanų konkursinę programą patekusio filmo kūrėjos: „Jausmas nuostabus ir neįprastas“

Šiandien, gegužės 14 d., prasidedantis garsusis Kanų festivalis mums ypač įdomus: į konkursinę programą įtrauktas režisierės Eglės Razumaitės ir prodiuserės Linetos Lasiauskaitės, studijuojančių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, darbas „Ootidė“.

Tai yra antras kartas Lietuvos kino istorijoje, kai trumpametražis filmas varžysis dėl geriausio prizo Kanų kino festivalio trumpametražių filmų konkursinėje programoje.

Filmą „Ootidė“ sukūrė kino magistrantūros II kurso studentė, režisierė Eglė Razumaitė, jai talkino bakalauro IV kurso studentė, prodiuserė Lineta Lasiauskaitė, kino magistrantūros II kurso studentė, garso dizainerė Auksė Jurevičiūtė, bei neseniai kino operatoriaus bakalauro studijas baigęs Nojus Drąsutis. Pabrėžtina, kad filmą komanda kūrė savarankiškai, vasaros atostogų metu.

Kol dar šio filmo negalime išvysti Lietuvoje, žinome tai, kad jo siužetas nukelia žiūrovą į poilsiavietę, kurią dėl mįslingų priežasčių palieka Viltė. Stovykloje likusios merginos ima kelti skirtingas įvykių versijas, kas nutiko jų draugei. Filme paliečiamos moteriškumo, tapsmo, susvetimėjimo temos.

„Ootidės“ režisierę Eglę Razumaitę ir prodiuserę Linetą Lasiauskaitę kalbinome prieš pat joms išvykstant į Kanus. Džiaugiamės galėdami pasidalinti, kokiomis mintimis kūrėjos gyveno iki išvykimo į Kanus, ką planuoja ateičiai ir ko palinkėtų kino meną studijuojantiems studentams.  

Neįkainojama patirtis

„Šiuo metu tvyro dvejopas jausmas: tiek džiaugsmas dėl filmo laimėtos atrankos Court Metrage Competition programoje, tiek jaudulys dėl artėjančios premjeros. Nuo to momento, kai el. pašte įkrito laiškas, kad „Ootidė“ bus rodoma Kanų kino festivalyje, tiek dienos, tiek nakties ritmas pakito, nes dalyvavimas tokio aukšto lygio festivalyje toli gražu nėra vien filmo parodymas“, – dalinasi Lineta.

Pasak prodiuserės, teko spręsti ir kai kuriuos iššūkius: „Reikėjo skubiai paruošti filmo kopiją, atitinkančią festivalio reikalavimus garso dizainui, subtitravimui, vertimui, techniniams parametrams ir kita, taip pat reikėjo pateikti įvairios prašomos medžiagos, su Egle turime dalyvauti nuotoliniuose FOCUSCOPRO mokymuose, kas irgi didelis laimėjimas. Be to, skubiai teko spręsti nuvykimo ir gyvenimo klausimus bei filmo reprezentavimą“, – teigia Lineta, – „bet tikriausiai galima sakyti, kad jausmas nuostabus ir neįprastas. Iš festivalio tikiuosi neįkainojamos patirties profesinėje ir gyvenimiškoje srityse, užmegzti naujų įdomių kontaktų ir, be abejo, plačių vartų į tarptautinę rinką.“

 „Išvykstu pagaliau nusiraminusi, kad spėjome viską paruošti ir pasiruošti. Kadangi ant nosies ne tik reikšminga premjera, bet ir baigiamosios magistro peržiūros, gynimas, atrodo, kad vienu metu teko didelė dozė įtampos ir jausmo, kad tuoj imsiu ir suplyšiu bandydama aprėpti ir sukontroliuoti viską, kas šiuo metu vyksta mano gyvenime“, – atvirai apie pirmuosius įspūdžius ir reakcijas pasakoja ir Eglė.

„Vis dėlto šiuo metu esu nepaprastai laiminga mūsų kūrybinei komandai sulaukus tokio svarbaus įvertinimo, kuris visiems atveria dar vienas duris. Esu labai laiminga ir dėl neseniai Berlyne nufilmuoto baigiamojo darbo, dėl galimybės Kanuose pristatyti ne tik trumpąjį filmą, bet ir ilgametražio filmo traktuotę, kuri buvo atrinkta į Kanų rėmuose organizuojamų FOCUSCOPRO seminarų seriją Joje mokomės kaip dirbti pagal ko-produkcijos modelį, kaip pristatyti ilgametražio filmo sumanymą, kaip ieškoti filmo įgyvendinimui reikalingų partnerių. Nekantriai laukiu paties festivalio, nes žinau, kad jo metu atrasime neįkainojamų pažinčių, įkvepiančių pokalbių ir, tikiuosi, partnerius ilgametražio filmo projektui“, – pasakoja režisierė.

Palinkėjimai studentams: būti drąsiems ir dirbti, dirbti, dirbti

Eglės ir Linetos, bebaigiančių studijas akademijoje, paprašėme pasidalinti palinkėjimu studentams.

Studentams palinkėčiau kuo stipresnės motyvacijos ir užsispyrimo savo profesinėse srityse, begalinio atsidavimo atliekamam darbui, pagarbos komandai. Bet svarbiausia turėti tikslą bei jo nuosekliai ir kruopščiai siekti. Dar norėčiau palinkėti atsižvelgti į vyresnių kolegų patarimus, bet jų per daug nesureikšminti, ypač, kai sakoma, kad tik ilgai kino industrijoje esantys ir ne vieną pripažinimą pelnę kūrėjai gali laimėti „bilietą“ į Kanų kino festivalio konkursinę programą. Mūsų komanda sulaužė šiuos stereotipus ir įrodė, kad jauna, veržli, pasitikinti ir mylinti savo profesiją komanda gali nurungti 4,5 tūkst. Konkurentų“, – linki Lineta.

„Labai pritariu Linetos išsakytai minčiai, o šiaip palinkėčiau būti drąsiems, garsiai savo kūryboje kalbėti apie dalykus, kurie jiems atrodo svarbūs, vengti kompromisų renkantis temas ir dirbti, dirbti, dirbti. Manau, kad kinas yra išskirtinai ,,darymo“ sritis, filmas ,,Ootidė“ yra puikus pavyzdys, kuris gimė iš didelio noro daryti kiną net tada, kai atrodo tam visai nebuvo sąlygų“, – linkėjimą tęsia Eglė.   

Planuose – iššūkiai

Natūralu, kad po tokios sėkmės šalia kūrėjų komandos narių pavardžių bus minima „Ootidė“, tad klausėme Linetos ir Eglės, kaip tai vertina ir ką planuoja ateičiai?

„Galvoje sukasi ir šiek tiek tolimesnės ateities planai, kuriems su Egle jau mažais žingsneliais suteikėme startą. Kalbant apie artimesnio laikotarpio planus, ateinančiais metais planuojame A klasės festivaliams aplikuoti naują trumpametražį filmą, kurį kūrėme su ta pačia pagrindine komanda“, – pasakoja Lineta ir priduria besitikinti, kad šio filmo premjera bus tokia pat įspūdinga.

Lineta taip pat pamini, kad su Egle birželį baigia studijas akademijoje: Eglė – vaizdo režisūros magistro, Lineta – kino prodiusavimo bakalauro, taigi vienas artimesnių jų planų – sėkmingi baigiamieji egzaminai.

„Kalbant apie pavardes šalia filmo „Ootidė“, suprantame, kad tai ne tik momentinė garbė, bet ilgalaikis įsipareigojimas nenuleisti žemiau kūrybinės kartelės, o ją tik kelti. Nauji iššūkiai džiugina ir motyvuoja“, – papildo Lineta.

Planais dalinasi ir Eglė: „Šiuo metu norėčiau gerai pasiruošti ilgametražio filmo scenarijaus rašymui ir artimiausius metus po studijų baigimo užsiimti kaip tik tuo. Manau, kad ,,Ootidė“ ir ,,Signalo Kelias“ – filmas, kuris bus pristatytas studijų baigimo egzamine, gerai apibendrina ir nužymi tiek mano braižą, tiek kryptį, kuria norėčiau judėti toliau. Tai adaptuoti ilgo metro formate man yra jaudinantis iššūkis.“  

Dėkojame už pasidalinimą mintimis ir linkime didžiausios sėkmės!

2024.05.14

Būsimus studentus kviečiame į konsultacijas

Visą gegužės mėnesį tebevyksta konsultacijos būsimiesiems Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams, tad kviečiame aktyviai dalyvauti ir apie pasirinktas studijas, stojamuosius egzaminus sužinoti viską.

Gegužės mėnesį vyksta šios konsultacijos dėl pirmosios pakopos (bakalauro) studijų:

MUZIKA

Gegužės 18 d. – Muzikos žinių patikrinimas (Muzikos atlikimo ir Muzikos studijų programų stojamojo egzamino dalis).         
Gegužės 18 d. – Muzikos studijos, muzikinis folkloras.    
Gegužės 18 d. – Muzikos studijos, muzikos tyrimai.          

TEATRO MENAS

Gegužės 18 d. – Teatro menas, scenos meno studijos.    
Gegužės 31 d. –  Teatro menas, lėlių ir objektų teatras.    
Gegužės 25 d. –  Teatro menas, vaidyba.    
Gegužės 25 d. –  Teatro menas, režisūra.    

KINO MENAS

Gegužės 18 d.  – Kino menas, dramaturgija.     
Gegužės 11 d. –  Kino menas, garso dizainas.      
Gegužės 25 d. – Kino menas, montažas.    
Gegužės 25 d. – Kino menas, vaizdo operatorius.
Gegužės 18 d. – Kino menas, vaizdo režisūra.                    

Išsami informacija ir registracija į konsultacijas: čia.

Gegužės mėnesį taip pat vyksta konsultacijos dėl antrosios pakopos (magistro) studijų:

Gegužės 27 d.  – Teatro menas, vaidyba.     
Gegužės 11 d. – Kino menas (visos specializacijos) .                    

Išsami informacija apie ir registracija į konsultacijas: čia.

Svarstantiems apie magistro studijas taip pat primename, kad šį šeštadienį, gegužės 18 d., vyks virtuali atvirų durų diena

2024.05.10

Akordeonistų turas po Europą

Balandžio 13-23 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Akordeono katedros studentai su katedros vedėju priešaky apvažiavo nemažą Europos dalį (viso net 4000 km), sudalyvavo puikiuose koncertuose, o šį turą vainikavo puikūs laimėjimai, liaupsės ir sėkmė Tarptautiniame akordeono konkurse „Accordeon-Nous“ Mons mieste, Belgijoje.

Pirmas ir pagrindinis kelionės tikslas buvo Tarptautinis akordeono konkursas accordeons-nous.org, Mons mieste Belgijoje. Tačiau organizuojant išvyka Akordeono katedros vedėjui prof. Raimondui Sviackevičiui kilo idėja suorganizuoti jaunimui daugiau pasirodymų kitose šalyse.

Pirmasis bendradarbiavimas įvyko su Katovicų muzikos akademijos Akordeono katedra. Puikioje Karolo Szymanowskio Katovicų muzikos akademijoje buvo surengtas gražus bendras katedrų koncertas.

Po koncerto studentai aplankė Berlyną, Branderburgo vartus, įveikę visą Vokietiją aplankė nuostabaus grožio Antwerpeno miestą Belgijoje.

Smagus bendras LMTA ir Ghento Konservatorijos akordeono klasių koncertas įvyko Belgijos Karališkojoje Ghento konservatorijoje.

Iš Ghento LMTA akordeonistai keliavo į Monsą Belgijoje. Čia prof. R. Sviackevičius Karališkojoje Monso konservatorijoje vedė 2 dienų meistriškumo pamokas.

Šiais metais LMTA Akordeono katedrą Monso konkurse „Accordeon-Nous“ atstovavo prof. R. Sviackevičiaus klasės solistai Aistis Tamulevičius, Marius Kukšta, Žilvinas Šimkus, Georgina Bognár, Adrianas Pikis bei kamerinis ansamblis – Mariaus ir Žilvino duetas.

Stiprioje 3 turų kategorijoje ir šiemet LMTA akordeonistai prisistatė aukščiausiu lygiu.

Po sudėtingos atrankos ir komplikuotų J. Tiensuu, O. Kortekangas, T. Kaipainen, J. Feld, A. Ginastera, P. Makkonen ir kt. kūrinių, 1 ir 2 ture Marius Kukšta pateko tarp 3 finalistų ir atliko privalomą Georg Katzer kūrinį „Zungen und Saiten“ akordeonui, smuikui, altui ir violončelei. Sveikiname Marių laimėjus 3 vietą, džiaugiamės ir didžiuojamės!

Sveikiname Adrijaną Pikį, kuris buvo vos per plauką nuo finalo (4 vieta), gavo daugybę komplimentų iš komisijos narių. Sveikiname puikiai pasirodžiusį Žilviną Šimkų, kuris pirmame ture buvo antroje pozicijoje.

„Master“ kategorijoje (be amžiaus apribojimo), kurioje šiais metais buvo 18 dalyvių (2 neatvyko), pirmo kurso studentas (!) Aistis Tamulevičius, beje, konkurse atlikęs komplikuotą savo kūrybos kūrinį „Spektrinio proto medžioklė“, buvo įvertintas 4 vieta! Sveikiname!

Džiaugiamės, kad Georgina Bognár, kuri savo kūrybai skleistis atrado Lietuvą ir mūsų LMTA Akordeono katedrą, ir kuriai prieš metus šiame konkurse pavyko pakilti į 3 vietą, šiais metais pagerino rezultatą ir dėl savo išskirtinai jautraus muzikavimo laimėjo garbingą 2 vietą! Sveikiname!

Mariaus ir Žilvino duetas komisijos balais buvo įvertintas 2 vieta. Sveikiname!

Visi laimėjimai tokio lygio konkurse eilinį kartą patvirtina, kad Lietuvos Akordeono mokykla bei LMTA Akordeono katedra užima solidžią vietą profesionalaus, elitinio lygio renginiuose, žengia koja kojon su progresu, turi savo veidą ir kalba (groja) aiškiai ir užtikrintai!

Prof. R.Sviackevičiaus kolegų profesionalų žodžiai „geresnės interpretacijos nesu girdėjęs“ , „grojant jį kuria ypatingą atmosferą ir daro tikrą meną“, „kokia ypatinga garso kultūra ir technika“, „kaip tai įmanoma, kad visi groja taip gerai?“ reiškia žymiai daugiau nei konkurso balai, išreikšti skaičiais.

Prof. R. Sviackevičius buvo pakviestas dirbti konkurso vertinimo komisijoje, kuro šiais metais buvo ypatingai profesionali, joje dirbo aukšto lygio profesionalai iš pirmaujančių Europos aukštųjų mokyklų.

Linkime visiems sėkmės!

#LMTAakordeonistai #LMTA #LMTAakordeonokatedra

 

 
 
 

 

 

 

2024.05.09

Kviečiame susitikti besidominčius magistrantūros studijomis

Jeigu baigei ar šįmet baigi bakalaurą ir svarstai, ką veikti toliau, kviečiame jungtis prie LMTA magistro studentų gretų! 

Lietuvos muzikos ir teatro akademija kviečia rinktis šias magistrantūros programas:

Svarbu: Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kviečiame studijuoti ir kitų aukštųjų mokyklų absolventus.

Renginio metu Jūsų laukia ne tik studijų programų pristatymas, bet ir klausimų-atsakymų sesija, kurioje bus galima č i a   i r   d a b a r  gauti  atsakymus į Jums rūpimus klausimus. Susitikime gegužės 18 d. 13 val. platformoje „Zoom“!

Būtina išankstinė registracija: https://forms.office.com/e/bk5ua1ccCM

Kodėl verta rinktis mūsų magistro studijas?

  • siūlome platų studijų programų spektrą, leidžiantį plėtoti asmenines kūrybines galias ir profesionalius įgūdžius;
  • mokysitės pas geriausius savo srities ekspertus;
  • galimybė bendradarbiauti ir kurti su tarptautiniais menininkais bei mokslininkais;
  • valstybės finansuojamos studijų programos.

Daugiau apie magistro studijas LMTA galite rasti čia: https://lmta.lt/lt/stojantiesiems/ii-pakopa-magistranturos-studijos/

Laukiame Jūsų LMTA virtualioje atvirų durų dienoje – tai vieta, kur prasideda mokslas ir kūryba!

2024.05.08

Įvyko tarpkultūrinių mainų ir kūrybinės komunikacijos intensyvus Erasmus+ kursas

Intensyvi Erasmus+ savaitė, skirta tarpkultūriniams mainams ir kūrybinei komunikacijai „Intercultural relations and creative communication“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje praūžė balandžio 8-12 dienomis. 

BIP kursas prasidėjo kovo 6 d. nuotolinėmis paskaitomis ir pasibaigė balandžio 24 dieną. Iš viso dalyvavo 19 studentų iš Portugalijos Aveiro universiteto, Latvijos Liepojos universiteto, Suomijos Tamperės taikomųjų mokslų universiteto, Lenkijos Krokuvos muzikos akademijos ir Estijos bei 6 dėstytojai iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (lekt. Viltė Gridasova-Rusevičienė, doc. Mantautas Krukauskas, lekt. Vytis Puronas, lekt. Audrius Dabrovolskas), kino operatorius Herman Hoffman (Toby) Birney ir lekt. Yohanna Sirkesalo iš Tamperės taikomųjų mokslų universiteto Suomijoje.

Intensyvios programos metu muzikos, dizaino, komunikacijos, naujųjų medijų menų studentai rengė įvairiausias kūrybines idėjas – nuo Vilniaus miesto kaip jaunimo erdvės, kurioje atrandamas įkvėpimas kurti; parodos, kuri planuojama pristatyti vienoje iš Tamperės 

miesto galerijų; skaitmeninių Vilniaus miesto plakatų, vaizduojančių skirtingą menininko dieną mieste iki muzikinių kompozicijų, kurias įkvepia įvairūs vizualieji menai.

Planuojama, jog tokios Erasmus+ intensyvios savaitės kursas bus pratęstas vienoje iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos partnerinių institucijų 2025 metais.

 

Audriaus Dabrovolsko nuotr. 

 
 

 

 

 

 

 

2024.05.07

LMTA orkestras „Brass LT“ – Europos čempionai

Gegužės 1-5 d. Palangoje vyko vienas prestižiškiausių pasaulio pučiamųjų orkestrų renginių – 45-asis Europos varinių pučiamųjų instrumentų (Brass Band) čempionatas. Į renginį, primenantį olimpines žaidynes, suvažiuoja geriausi Europos šalių orkestrai. Šiemet čempionate dalyvavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros studentų ir alumnų vario dūdų orkestras „Brass LT“, diriguojamas Russello Gray iš Jungtinės Karalystės.

„Brass LT“ tapo Europos varinių pučiamųjų instrumentų „Challenge Section“ (iššūkio kategorijos) čempionais. Tai istorinis įvykis Lietuvos pūtikams ir visai bendruomenei. Tokio pasiekimo niekada nebuvome laimėję. Prieš 30 metų lekt. Remigijaus Vilio gražia iniciatyva pradėta varinių pučiamųjų orkestrų veikla „Brass band“ pasiekė kulminacinį tašką. Lietuvos orkestrai žengia naujos europietiškos kokybės ir plėtros keliu.

Gegužės 4 d. Palangos koncertų salėje už konkursinę programą „Brass LT“  žiuri vertinimo komisija paskyrė 93 balus iš šimto galimų. 

„Brass LT“  programoje skambėjo privalomas visiems „Challenge Section“ orkestrams specialiai  šiam konkursui sukurtas Vaidos Striaupaitės-Beinarienės kūrinys „Baltijos legendos“ (Baltic Legends) ir didelio meistriškumo reikalaujantis Philip Wilby kūrinys „Paganinio variacijos“.

Orkestro vadovai: prof. dr. Robertas Beinaris, prof. Kazys Daugėla, lekt. Remigijus Vilys.

Programos dirigentas Russell Gray (Jungtinė Karalystė).

 

LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra

Kazio Daugėlos nuotraukos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2024.05.03

Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionate Palangoje varžysis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos „Brass LT“

Palangoje vykstančiame 45-jame Europos varinių pučiamųjų orkestrų – brasbendų – čempionate šeštadienis (gegužės 4 d.) gali tapti lemtinga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kolektyvui „Brass LT“. Būtent šią dieną čempionate, iššūkio grupėje, varžysis Lietuvai atstovaujantis varinių pučiamųjų orkestras.

Per 45 metus trunkančią Europos brasbendų čempionato istoriją, šis konkursas tapo prestižiniu įvykiu, rengiamu gražiausiuose Europos miestuose ir kasmet sutraukiančiu geriausius Europos orkestrus bei jų gerbėjus.

„Kuriame naują Lietuvos muzikos istorijos puslapį. Taigi suprantama, kad dedame visas pastangas kuo sėkmingiau pasirodyti: orkestrui suradome daug patirties šiame žanre turintį dirigentą, į dalyvavimą čempionate įsitraukė ir mus palaiko visa akademija, visi 35 orkestro nariai investavo savo laiką ir energiją, kad kuo geriau pasiruoštume.  Todėl keliame sau aukščiausią tikslą ir manome, kad mūsų lūkesčiai pagrįsti – auksas“, – teigia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas prof. dr. Robertas Beinaris.

Pelnęs auksą iššūkio grupėje, „Brass LT“ patektų į aukštesnę – čempionų grupę, kurioje varžytųsi kitąmet.

Pasak LMTA varinių pučiamųjų orkestro sumanytojo prof. R. Beinario, Vakarų ir Šiaurės Europoje tokios pučiamųjų kolektyvų varžybos yra populiarios, o Lietuva, nors yra palyginti naujokė, jau vertinama kaip rimta žaidėja: prieš penkerius metus Šveicarijoje vykusiame Europos čempionate „Brass LT“ iškovojo sidabrą, o ir teisė organizuoti šį čempionatą Lietuvoje, Palangoje, taip pat suteikta ne veltui.

LMTA varinių pučiamųjų orkestrui čempionate diriguos akademijos lektorius Russel Gray (Jungtinė Karalystė). „Brass LT“ vadovauja  prof. R. Beinaris, lektorius Remigijus Vilys, prof. Kazys Daugėla.

Teisę atstovauti Lietuvai Europos čempionate „Brass LT“ iškovojo kovo pradžioje vykusiame XXIV  mūsų šalies varinių pučiamųjų orkestrų čempionate, kuriame iš viso varžėsi net 27 pučiamųjų kolektyvai.

2024-05-03

2024.04.25

KONKURSO LAIMĖTOJUI ĮTEIKTA „YAMAHA“ STIPENDIJA

Balandžio 25 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Fortepijono ir vargonų katedros studentui Simonui Mikniui (prof. Daumanto Kirilausko kl.)  įteikta „Yamaha“ stipendija.

Diplomą laureatui, antro kurso studentui S. Mikniui, dalyvaujant akademijos rektorė doc. dr. Juditai Žukienei ir Fortepijono ir vargonų katedros vedėjui doc. Aidui Puodžiukui,  įteikė „Yamaha“ atstovas Baltijos šalims Gints Dobbermann, specialiai šia proga atvykęs iš Latvijos.  

Nuoširdžiai sveikiname Simoną!

Konkursas pianistams „Yamaha“ stipendijoms laimėti  įvyko š. m. vasario 20 d. Organum koncertų salėje. Konkurso dalyvių programoje turėjo būti bent 2 skirtingi muzikiniai stiliai, buvo privaloma atlikti klasikinę sonatą arba jos dalį (iš šių autorių: J. Haydn, W.A. Mozart, L. van Beethoven, F. Schubert, M. Clementi).

Vertindama paraiškas komisija atsižvelgė į programos atlikimo meniškumą bei profesionalumą.

2023 04 28

2024.04.24

Sveikiname Vincės Jonuškaitės-Zaunienės vardo dainininkių konkurso laureates

Balandžio 23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko Vincės Jonuškaitės-Zaunienės vardo dainininkių konkursas, kuriame dalyvavo 12 dainavimo studenčių. Konkurso laureatėmis tapo:

I vieta

Katažina Dudareva (mag. 2), prof. Asta Krikščiūnaitė, pianistė koncertmeisterė Vaida Maulevičė

II vietos

Gabija Utaraitė (B4), prof. Asta Krikščiūnaitė, pianistė koncertmeisterė Svaja Skučienė.  Salomėja Petronytė (M2), prof. Algirdas Janutas, pianistė koncertmeisterė Gražina Zalatorienė.

III vietos

Lorijana Laurinskaitė (M2), doc. Aušra Stasiūnaitė Čepulkauskienė, pianistė koncertmeisterė Nijolė Baranauskaitė. Skirmantė Vaičiūtė (M1), prof. Irena Milkevičiūtė, pianistė koncertmeisterė Raminta Lampsatytė.

Diplomas už geriausiai atliktą lietuvių liaudies dainą įteiktas Elzei Liškauskaitei (B3), prof. Vladimiras Prudnikovas, pianistė koncertmeisterė Milda Umbrusevičiūtė

Sveikiname konkurso dalyves ir linkime visokeriopos sėkmės!

 

Daugiau konkurso akimirkų – fotogalerijoje.

Primename, kad vienos ryškiausių tarpukario Lietuvos operos solisčių Vincės Jonuškaitės-Zaunienės vardo dainininkių konkursas LMTA rengiamas nuo 2000 m. drauge su Vydūno jaunimo fondu, steigiančiu paskatas-stipendijas konkurso laureatėms.

Per du dešimtmečius laureatėmis tapo daugelis žinomų šių dienų Lietuvos dainininkių: Asmik Grigorian, Ieva Prudnikovaitė, Katerina Tretyakova, Viktorija Miškūnaitė, Raminta Vaicekauskaitė, Lina Dambrauskaitė, Aistė Pilibavičiūtė, Jurgita Adamonytė, Dovilė Kazonaitė, Ona Kolobovaitė ir solistės. 

Vincė Jonuškaitė-Zaunienė (1901–1997) Valstybės operos Kaune primadona, pagrindinė mecosoprano vaidmenų atlikėja. Ji dainavo Karmen (G. Bizet „Karmen“), Dalilą (C. Saint-Saënso „Samsonas ir Dalila“), Amneris, Ulriką, Azučeną (G. Verdi „Aida“, „Kaukių balius“, „Trubadūras“), Ortrūdą (R. Wagnerio „Lohengrinas“), Poliną, Grafienę (P. Čaikovskio „Pikų dama“), Šarlotę (J. Massenet „Verteris“). Gastroliavo Buenos Airių „Colon“ teatre, Paryžiaus komiškojoje operoje, Prahos nacionaliniame teatre, Rygos nacionalinėje operoje ir kitur. Greta operos daug dainavo kamerinės muzikos, mėgo liaudies dainas. 

 

2024-04-24

 

2024.04.24

Teorijos žingsniai praktikos link: įvyko studentų mokslinė konferencija

Balandžio 24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko Pedagogikos katedros, Klaipėdos fakulteto ir Karjeros ir kompetencijų centro organizuota II nuotolinė studentų mokslinė konferencija „Teorijos žingsniai praktikos link“.

Konferencijoje studentai pristatė 10 pranešimų aktualiais muzikos ir šokio dalykų mokymo klausimais, dalinosi atliktų edukacijos tyrimų rezultatais ir jų praktinio taikymo galimybėmis.

Išrinktas geriausias konferencijos pranešimas – „Skirtingų muzikinės klausos lavinimo metodų taikymas solfedžio dalyko mokymo praktikoje“, kurio autorė –  IV kurso studentė, būsimoji muzikologė Kotryna Račiūnaitė.

Komisijos sprendimu, Klaipėdos fakulteto šokio specializacijos studentui Evaldui Račkauskui skirtas specialusis prizas už pranešimo „Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių pradinių klasių mokinių įtrauktis šokio  pamokoje“ aktualumą dabarties ugdymo kontekste.

Sveikinimai kūrybingiems ir aktyviems LMTA studentams!

 

 

 

 

 

 

 

2024-04-24

2024.04.22

Sveikiname LMTA Teatro ir kino fakulteto dekanę Iloną Balsytę su 60-mečiu!

Sveikiname Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto dekanę, aktorę, pedagogę, vieną iš „Keistuolių teatro“ įkūrėjų Iloną Balsytę su 60 metų jubiliejumi!

1982–1986 m. mokėsi dramos teatro aktoriaus specialybės Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (kurso vadovė Irena Vaišytė).

Po studijų kelias teatro pasaulyje tęsėsi Dainos teatre Vilniuje, o 1989 m. ji kartu su aktoriais Aidu Giniočiu ir Sigučiu Jačėnu įkūrė „Keistuolių teatrą“, kuriame iki šiol įkvepia ir džiugina žiūrovus savo pasirodymais. 2010 m. įkūrė ikimokyklinio muzikinio ugdymo mokyklą „Kindermusik“, o 2013 m. – Keistuolių studiją. 2013 m. įgijo menų pedagogikos magistro laipsnį iš Šiaulių universiteto.

I. Balsyte savo karjeroje sukūrė daugiau nei 60 vaidmenų kine, televizijoje bei teatre, o tarp jų – Doroti iš „Smaragdo miesto burtininko“, Aldonsa iš „Liūdnojo vaizdo riterio“, Smeraldina iš „Karaliaus Elnio“ ir daugelis kitų.

Už savo indėlį į Lietuvos kultūrą jai 2015 m. buvo suteiktas Lietuvos valstybės apdovanojimas – Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius.

2024 m. vasario 5 d. I. Balsytė tapo LMTA Teatro ir kino fakulteto dekane. Šiuo metu dekanė dirba pokyčių ir kraustymosi kontekste – Fakulteto bendruomenės visai netrukus laukia naujo studijų miestelio atidarymas Olandų gatvėje.

Nuoširdžiai sveikiname ir linkime sklandžių darbų!

2024 04 22

2024.04.22

Vaidybos ir režisūros katedros vedėja Elzė Gudavičiūtė – École des Écoles valdyboje

Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje praėjusią savaitę susirinko Europos aukštųjų teatro mokyklų vadovai. Įvyko ne tik École des Écoles tinklo dėstytojų dirbtuvės, bet ir šios asociacijos narių neeilinis suvažiavimas. Šio suvažiavimo metu Vaidybos ir režisūros katedros vedėja doc. dr. Elzė Gudavičiūtė buvo išrinkta į šio tarptautinio aukštųjų meno mokyklų tinklo valdybą trejų metų kadencijai. 

„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad visą savaitę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykę École des Écoles tinklo renginiai praėjo sklandžiai, kad Vaidybos ir režisūros katedra sugebėjo užtikrinti dirbtuvių turinio kokybę ir kartu su kitais akademijos skyriais sklandžiai pasirengė ir organizavo tiek dirbtuves, tiek neeilinį asociacijos narių susirinkimą. Dirbtuvėse dalyvavusių užsienio dėstytojų refleksijos ir komentarai uždarymo vakarą džiugino savo pozityvumu ir pastebėtu mūsų Teatro mokyklos unikalumu bei savitumu. Reiškiu nuoširdžią padėką visiems scenos meno praktikams, vedusiems kūrybines dirbtuves,“ – po École des Écoles nariams skirtų dirbtuvių  kalbėjo doc. dr. Elzė Gudavičiūtė, LMTA Vaidybos ir režisūros katedros vedėja.

„Po kūrybinių dirbtuvių dvi dienas vykęs neeilinis asociacijai priklausančių aukštųjų meno mokyklų vadovų suvažiavimas buvo skirtas pasirengimui vykdyti naują strateginių partnerystės projektą. Šio suvažiavimo metu taip pat buvo išrinkta nauja École des Écoles tinklo valdyba. Ją ateinančius trejus  metus sudarys Hamburgo, Olandijos, Belgijos, Lietuvos ir Rumunijos mokyklų vadovai ir scenos menų profesionalai“, – papildė E. Gudavičiūtė, taip pat išrinkta į šios asociacijos valdybą.

École des Écoles tinklas vienija 16 Europos aukštųjų meno mokyklų, skatina scenos menų dėstytojų mainus, organizuoja kūrybines dirbtuves, skirtas kelti dėstytojų kompetencijoms, bei vykdo tarptautinius projektus, kuriuose dalyvauja dėstytojai ir studentai.

 

 

 

 

 

 

Gabijos Matkutės nuotraukos.

2024-04-22

 

 

 

Renginiai

2024/05/29

Performansas „Kai vandenį pakeičia muzika“

Liepkalnio vandens saugykla

Gegužės 29 d. 19 val.
 
 
AKORDEONAI.
Unikali vieta ir konstrukcija.
Išskirtinė AKUSTIKA.
Vėsa.
Netikėti GARSAI. 
Patirkite naujus pojūčius !
Išgyvename stiprių permainų laikotarpį. Taiką keičia nesutarimai, šaltį – šiluma, o mes, LMTA akordeonistai, kviečiame Jus patirti, kas būna, kai vandenį pakeičia muzika!

Gegužės 29 dieną, 19 valandą, po žeme pasislėpusi šimtametė Liepkalnio vandens saugykla atgis įspūdingam garsų performansui. Tą vakarą ši išskirtinė vieta ir vėl bus sklidinai pripildyta, tačiau ne vandens, o akordeono garsų, kuriuos palydės magiškas, net šešis ir daugiau kartų atsikartojantis aidas… Mistiniai sąskambiai, netikėti garsų sprendimai, išskirtinė atmosfera, vėsa ir daug kitų aspektų intriguoja! Patirkite naujus pojūčius.
Performansas „Kai vandenį pakeičia muzika“ – tai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Akordeono katedros Prof. Raimondo Sviackevičiaus klasės akordeonistų dovana Jums! Pasirūpinkite šiltesne apranga ir gera nuotaika!
 
Dalyvauja:

Solistai Marius Kukšta,
Aistis Tamulevičius,
Edvin Cilindz,
Georgina Bognár,
Ruslan Grimbovskij,
Edgaras Dičpinigaitis,
Orinta Lukauskaitė,
Adrianas Pikis,
Povilas Neliupšis,
Matas Sabaliauskas,
Edmundas Gylys,
Povilas Senda,
Jonguk Park,
Žilvinas Šimkus,
„UnSeen“ Trio,
LMTA Akordeonistų kvintetas.
 
Daugiau informacijos:
raimondas.sviackevicius@lmta.lt
www.facebook.com/LMTAakordeonistai

www.instagram.com/lmtaacco
 
Organizuoja: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Akordeono katedra
Partneriai: Energetikos ir technikos muziejus, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos akordeonistų asociacija
 
Renginys nemokamas!
2024/05/30

VOKALINĖS IR INSTRUMENTINĖS MUZIKOS VAKARAS

2024 m. gegužės 30 d., ketvirtadienį, 18 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
 
VOKALINĖS IR INSTRUMENTINĖS MUZIKOS VAKARAS
 
Dalyvauja LMTA lektorės dr. Eglės Kižytės-Ramonienės koncertmeisterio klasės studentai:
Rugilė Melytė
Viktorija Okulevičiūtė
Anastasia Rusyn
Mindaugas Jonas Strauka
 
Solistai:
Julija Karaliūnaitė (sopranas)
Saulė Šerytė (mecosopranas)
Arminas Skirvainis (baritonas)
Šarūnas Šapalas (baritonas)
Minadora Šernaitė (smuikas)
Meda Petkauskaitė (fleita)
 
Programoje: J. S. Bach, R. Schumann, G. Fauré, R. Quilter, F. Martin ir kt.
 
Koncertas nemokamas, maloniai kviečiame!
2024/05/30 - 2024/05/31

„STEBUKLINGA MUZIKOS POEZIJA“

2024 m. gegužės 30 d., ketvirtadienį, 14 val., Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4., Klaipėda)
2024 m. gegužės 31 d., penktadienį, 17 val., LMTA Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4, Klaipėda)

„STEBUKLINGA MUZIKOS POEZIJA“ 

Ugnė Batavičiūtė (fortepijonas, prof. Tatjana Romaškina)

Taip pat dalyvauja:
Gediminas Norvilas (tūba)
Arina Grigoryan (fortepijonas)

Koncertą veda
Jana Arutiunova-Aleknavičienė

Programoje: F. Schubert, R. Schumann, F. Liszt, A. Piazzolla, M. K. Čiurlionis

Koncertai nemokami, maloniai kviečiame!

2024/05/30 - 2024/05/31

LMTA DOKTORANTAI: MILDA AL-SLAMAH (REŽISŪRA)

2024 m. gegužės 30-31 d. 
 
LMTA DOKTORANTAI: MILDA AL-SLAMAH (REŽISŪRA)
 
DOKTORANTŪROS MENO PROJEKTO „SAVARANKIŠKOS TEATRO KŪRĖJOS SUVARŽYMŲ ĮVEIKA: SĄMONĖS TEATRO LINK“ GYNIMAS
 
Meno projekto kūrybinė dalis
2024 m. gegužės 30 d., ketvirtadienį, 15 val.
LMTA Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
 
Meno projekto teorinė dalis
2024 m. gegužės 31 d., penktadienį, 10 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
 
Vadovai
Kūrybinės dalies vadovai: prof. Christos Passalis, doc. dr. Olga Lapina.
Tiriamosios dalies vadovė doc. dr. Ramunė Balevičiūtė.
 
Gynimo taryba
Pirmininkas – prof. Darius Meškauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, scenos ir ekrano menai, teatras ir kinas C 002).
Nariai:
prof. Viktorija Kuodytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, scenos ir ekrano menai, teatras ir kinas C 002);
prof. dr. Paul Allain (Kento universitetas, Jungtinė Karalystė, scenos ir ekrano menai);
doc. dr. Agnė Jurgaitytė-Avižinienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, socialiniai mokslai, psichologija s 006);
prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, filologija H 004).
 
2024/05/30 - 2024/05/31

LMTA DOKTORANTAI: VESTA GRABŠTAITĖ (REŽISŪRA)

2024 m. gegužės 30-31 d.
 
LMTA DOKTORANTAI: VESTA GRABŠTAITĖ (REŽISŪRA)
 
DOKTORANTŪROS MENO PROJEKTO „PAGRINDINIAI VAIDYBOS FENOMENO DĖSNIAI: KITO TIKRUMO ĮTEIGIS“ GYNIMAS
 

Meno projekto kūrybinė dalis 
2024 m. gegužės 30 d., ketvirtadienį, 18 val.
LMTA Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

 
Meno projekto teorinė dalis 
2024 m. gegužės 31 d., penktadienį, 14 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
 
Vadovai
Kūrybinės dalies vadovas prof. Darius Meškauskas
Tiriamosios dalies vadovės: doc. dr. Ramunė Balevičiūtė, doc. dr. Agnė Jurgaitytė-Avižinienė, prof. habil. dr. Alfonsas Vainoras
 
Gynimo taryba
Pirmininkė – prof. Viktorija Kuodytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, scenos ir ekrano menai, teatras ir kinas C 002)
Nariai:
doc. Mantautas Krukauskas Lietuvos muzikos ir teatro akademija, scenos ir ekrano menai, muzika C 001)
prof. dr. Paul Allain (Kento universitetas, Jungtinė Karalystė, scenos ir ekrano menai)
prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, filologija H 004)
 
 
 
2024/06/01

LEIDINIO „DAINOS CHORUI“ PRISTATYMAS

2024 m. birželio 1 d., šeštadienį, 17:00 val.
LMTA J. Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)
 
LEIDINIO „DAINOS CHORUI“ PRISTATYMAS

Vytautas Laurušas (1930–2019) – žymus lietuvių operos, vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrėjas, taip pat kultūros ir meno veikėjas, pedagogas. 1963-1975 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius bei meno vadovas, 1971-1989 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos pirmininkas, 1983-1994 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektorius, 1996-2003 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fondo pirmininkas ir tarybos narys. Išugdęs būrį kompozitorių, sukūręs ne vienam puikiai žinomą kūrinį, paliko neišdildomą pėdsaką muzikos pasaulyje.

2020-ieji buvo paskelbti kompozitoriaus V. Laurušo metais, atkreiptas dėmesį į jo muziką chorams, muzikinę veiklą. Įprasminti kompozitoriaus kūrybą ėmėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, choro dirigentas bei pedagogas Rolandas Aidukas, bendradarbiaudamas kartu su kompozitoriaus šeima, inicijavo natų rinkinio „Dainos chorui“ sudarymą ir išleidimą. V. Laurušas muziką rašė įvairios sudėties chorams, pagal jų tipus sudarytas „Dainos chorui“ leidinys.

Kviečiame birželio 1 d. 17.00 val. atvykti į Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje J. Karoso salėje vyksiantį natų rinkinio „Dainos chorui“ pristatymą (sud. R. Aidukas). Renginio metu skambės žinomi kompozitoriaus kūriniai chorams, kuriuos atliks Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras (vadovė Judita Taučaitė, chormeisterė – koncertmeisterė Greta Balzaravičiūtė) bei Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ jaunių choras „Cantus gracilis“ (meno vadovas ir dirigentas Rolandas Aidukas, chormeisteris Evaldas Steponavičius, koncertmeisteris Patrikas Radzevičius). Taip pat renginyje dalyvauja Vinco Kudirkos premijos laureatė dr. prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, kompozitorius doc. Antanas Jasenka.

Renginį veda Dominykas Žvirblis.

Leidinio sudarytojas Rolandas Aidukas.

Knygos viršelio dailininkas Giedrius Laurušas.

Išleido Lietuvos muzikos ir teatro akademija, spausdino UAB „Ciklonas“.

Įėjimas laisvas! Maloniai kviečiame atvykti.

Organizatorius LMTA Karjeros ir kompetencijų centras

2024/06/03 - 2024/06/05

WOLFGANG AMADEUS MOZART O P E R A COSÌ FAN TUTTE („VISOS JOS TOKIOS“)

2024 m. birželio 3–5 dienomis, 18 val.
LMTA Balkono teatre (Gedimino pr. 42, Vilnius)
 
WOLFGANG AMADEUS MOZART O P E R A COSÌ FAN TUTTE („VISOS JOS TOKIOS“)
 
Dirigentas Martynas Staškus
Režisierė Jūratė Sodytė
Pianistė koncertmeisterė Kristina Siomka
Šviesų dailininkas Valdas Latonas
 
LMTA Dainavimo katedros magistrantai:
Fiordilidžė | Gabrielė Jevsejevaitė
Dorabela | Martyna Mokšeckaitė, Skirmantė Vaičiūtė
Gulielmas | Deividas Bartkus, Vaidotas Gudauskas
Ferandas | Giedrius Gečys, Liudvikas Suvorovas
Despina | Aija Jermoloviča, Gabija Žvinklytė,
Emilija Samusiovaitė, Vita Merkelytė, Sofia Plisko
Don Alfonsas | Mindaugas Tomas Miškinis
 
Šįkart su mūsų istorijos personažais susitiksime karo ligoninėje. Don Alfonsas – ligoninės vyr. gydytojas, intrigantas, esantis labai geros nuomonės apie save ir nevengiantis pasišaipyti iš savo pavaldinių. Po šiais Don Alfonso charakterio bruožais slepiasi asmeninias santykiais nusivylusio vyro nuoskaudos, todėl jo nuomonė apie tarpusavio santykių stabilumą ir ištikimybę yra kupina ironijos ir sarkazmo. Ryšium su tuo jis nesibodi esant progai išbandyti moterų „moralinių nuostatų“. Nežiūrint į tai, Don Alfonsas simpatizuoja ligoninės slaugei Despinai ir širdies gilumoje vis dar trokšta mylėti ir būti mylimas. Guglielmas ir Ferandas – karo ligoninės chirurgai, o Fiordilidžė ir Dorabela – šios ligoninės medicinos seselės. Tai dvi šaunios mylimųjų poros, kurių darnūs santykiai gerokai erzina Don Alfonsą, todėl jis bando vaikinams „atverti akis“, teigdamas, jog nėra idealių moterų ir jų (vaikinų) tikėjimas ištikimybe yra tiesiog „mielai naivus“. Fiordilidžė – kukli, nuoširdi, turinti tvirtas vertybines nuostatas, tačiau gana uždaro būdo mergina – gerokai nustebina Dorabelą, kai atvirai pasispasakoja apie savo jausmus Gulielmui. Dorabela – lengvabūdiška, bet pakankamai pragmatiška, egoistiška, žavinga koketė, įsimylėjusi Ferandą (tiesą sakant labiau įsimylėjusi savo meilę jam), labai vertinanti draugystę su Fiordilidže ir negalinti pakęsti ligoninės slaugės Despinos, kuri nieko „nevynioja į vatą“, visada rėžia tiesą į akis. Despina – mergina, patyrusi daug skaudžių išgyvenimų, niekina vyrus ir aiškiai išdėsto savo filosofiją jų atžvilgiu: -„vyrais negalima pasitikėti, nes jie mus myli tik iki tol, kol patenkina savo poreikius, o tada mum palieka. Tad reikia jais pasinaudoti taip, kaip jie pasinaudoja mumis!“. Despina „toleruoja“ Fiordilidžę, nes ši elgiasi su ja gana pagarbiai, bet nepakenčia Dorabelos, kuri jai užkrauna visokių tiesiogiai nepriklausančių papildomų darbų. Kadangi pinigai Despinai yra vienintelis jos dėmesio vertas dalykas, ji kantriai atlieka jai pavestas užduotis (tačiau iki tam tikros ribos…). Taigi, visa šios istorijos sumaištis prasideda kai, įsižeidę dėl Don Alfonso požiūrio į jų tobulas mylimąsias, jaunieji chirurgai sutinka lažintis iš gana didelės pinigų sumos bei priima iššūkį ,,išbandyti“ merginų ištikimybę. Don Alfonsas joms praneša, kad chirurgai privalo išvykti į karo zoną, o tuo tarpu Guglielmas su Ferandu apsimeta samdiniais iš Albanijos ir pradeda kovą dėl merginų palankumo… Na, o visa tai, kas nutiks vėliau, pamatysite 2024 m. birželio 3, 4, 5 dienomis nuo 18 valandos Balkono teatre.
 
Maloniai kviečiame, įėjimas nemokamas
2024/06/03 - 2024/06/05

LMTA DOKTORANTAI: JOANA DAUNYTĖ (ARFA)

2024 m. birželio 3-5 d. 
 
LMTA DOKTORANTAI: JOANA DAUNYTĖ (ARFA)
 
DOKTORANTŪROS MENO PROJEKTO „KOMPOZITORIAUS IR ATLIKĖJO BENDRADARBIAVIMAS: LIETUVIŠKOJO ARFOS REPERTUARO FORMAVIMAS XXI AMŽIUJE“ GYNIMAS
 
Meno projekto kūrybinė dalis
2024 m. birželio 3 d., pirmadienį, 19:30 val.
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
 
Meno projekto kūrybinė dalis
2024 m. birželio 5 d., trečiadienį, 9:30 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
 
Vadovai
Kūrybinės dalies vadovė prof. Isabelle Perrin
Tiriamosios dalies vadovė doc. dr. Audra Versekėnaitė-Efthymiou
 
Gynimo taryba
Pirmininkas – prof. Petras Radzevičius (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, scenos ir ekrano menai, muzika C 001)
Nariai:
prof. Jonas Tankevičius (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, scenos ir ekrano menai, muzika C 001)
prof. Florence Sitruk (tarptautiniu lygiu pripažinta menininkė, Vokietija)
doc. dr. Laima Budzinauskienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
2024/06/07

„KULTŪROS NAKTIS“ | FORTEPIJONINĖS MUZIKOS NAKTIS „JUODAIS BALTAIS“

2024 m. birželio 7 d., penktadienį, 21:00 ir 00:00 val.
Lukiškių aikštėje
 
„KULTŪROS NAKTIS“ | FORTEPIJONINĖS MUZIKOS NAKTIS „JUODAIS BALTAIS“
 
21:00-23:30 | Fortepijoninės muzikos koncertas „Juodais Baltais“
Koncertuoja LMTA jaunieji pianistai: Vladyslava Melnyk, Patricija Sulžickytė, Laura Opanaitė, Liwei Sun, Simonas Miknius, Oleksandra Ivanchenko, Viktorija Vorobjovaitė, Ugnė Čepkauskaitė, Elzė Lipnickaitė, Skaistė Sartanavičiūtė Guoda Valackaitė, Anastasija Šumskaitė, Ugnė Lamsaitytė, Julijan Germanovič.
 
00:00-01:00 | Pianisto Petro Geniušo koncertas „Ką norėčiau papasakoti M. K. Čiurlioniui“
 
„Juodais Baltais“ ištakos siekia 2009 metus, kai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorius Petras Geniušas Vilniaus Lukiškių aikštėje festivalio „Kultūros naktis“ metu surengė rečitalį ir atliko L. van Beethoveno muziką. 2011 m. į šį projektą įsitraukė ir jaunieji pianistai – talentingiausi LMTA studentai ir absolventai, kurių soliniai pasirodymai iki šiol sudaro fortepijoninės muzikos maratono programos pagrindą. Gilias fortepijono muzikos atlikimo tradicijas puoselėjanti aukštoji mokymo įstaiga „Kultūros nakties“ programoje 21 val. pristatys jaunuosius LMTA pianistus, kurie atliks romantizmo ir impresionizmo epochų fortepijoninę muziką, o vidurnaktį savo unikalią, improvizacijomis ir romantizmo epochos bei XX ir XXI amžiaus kompozicijomis persmelktą programą „Ką norėčiau papasakoti M. K. Čiurlioniui“ skambins pianistas Petras Geniušas.
 
Maloniai kviečiame!
 
©Martyno Aleksos nuotrauka
2024/06/07

„Kultūros naktis“ | Kartų pokalbių ciklas „Susikalbėjimai Didžiojoje“: Mokytojai ir mokiniai

2024 m. birželio 7 d., penktadienį, 19:00 ir 20:30 val.
Lukiškių aikštėje
 
„KULTŪROS NAKTIS“ | KARTŲ POKALBIŲ CIKLAS „SUSIKLABĖJIMAI DIDŽIOJOJE“: MOKYTOJAI IR MOKINIAI
 
19:00-20:30 val. Kartų pokalbių ciklas „Susikalbėjimai Didžiojoje“: Mokytojai ir mokiniai

Dalyvauja pianistai, LMTA profesoriai Aleksandra Žvirblytė ir Petras Geniušas, LMTA lektorė Sonata Alšauskaitė ir doktorantė Neringa Valuntonytė, pokalbį veda LMTA prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.
 
Visus 2023 m. vykusius jubiliejinius metus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko kartų pokalbių ciklas „Susikalbėjimai Didžiojoje“, kuriame susitiko pripažinti meno meistrai ir kylantys jaunieji menininkai. Ciklas „Susikalbėjimai Didžiojoje“ tęsėsi ir 2024 metais, tik kiek kitaip: scenoje matėme daugiau menininkų kartų, kalbėjosi, kartu grojo, diskutavo Mokytojas ir jo mokiniai.
 
Birželio 7 -osios vakarą Lukiškių aikštėje išgirsime ir pamatysime paskutinį šio jubiliejinio ir unikalaus ciklo vakarą. Jame susitiks dvi pianistų kartos, du mokytojai ir jų mokiniai. Išgirsite pokalbius apie fortepijono meną, mokyklas, sužinosite įdomių istorijų apie pasiruošimus koncertams, konkursams, taip pat klausytojai galės pabendrauti su vakaro herojais. O gal mokytojai pagros kartu su savo mokiniais?
 
„Gyvendami šiandiena ir ruošdamiesi rytdienai, negalime pamiršti praeities pamokų. Stabtelti, prisiminti kartu, svajoti, kalbėtis, diskutuoti – tai prielaidos įsivertinti, kur esame ir kurti ateities perspektyvą. Įkvėpimo ir stiprybės semiamės iš geriausiųjų, ryškiausiųjų, per 90 metų daugybę kartų varsčiusių Akademijos duris“, – sako LMTA rektorė J. Žukienė.
 
Maloniai kviečiame!
 
 
© „Paliesiaus dvaro“ ir Dmitrijaus Matvejevo archyvo nuotraukos
2024/06/11 - 2024/06/13

LMTA DOKTORANTAI: VILTĖ ŽAKEVIČIŪTĖ (KOMPOZICIJA)

2024 m. birželio 11-13 d. 
 
LMTA DOKTORANTAI: VILTĖ ŽAKEVIČIŪTĖ (KOMPOZICIJA)
 
DOKTORANTŪROS MENO PROJEKTO „MUZIKINĖS FAKTŪROS KONSTRUKTYVUMAS XXI AMŽIAUS LIETUVIŲ KOMPOZITORIŲ KŪRYBOJE“ GYNIMAS
 

Meno projekto kūrybinė dalis
2024 m. birželio 11 d., antradienį, 15 val.
LMTA Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje Gedimino pr. 42, Vilnius)

 
Meno projekto teorinė dalis
2024 m. birželio 13 d., ketvirtadienį, 9 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
 
Vadovai
Kūrybinės dalies vadovas prof. dr. Ričardas Kabelis
Tiriamosios dalies vadovė prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė
 
Gynimo taryba
Pirmininkas: prof. Vykintas Bieliauskas-Baltakas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, scenos ir ekrano menai, muzika C 001)
Nariai:
prof. dr. Mārtiņš Viļums (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, scenos ir ekrano menai, muzika C 001)
doc. dr. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas Mūzikas akadēmija, Latvija, muzika, kompozicija)
prof. dr. Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)