Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Stojantiesiems Studentams Darbuotojams Covid-19, ekstremalios padėtys

Naujienos

2022.07.28

Sveikiname ilgametę LMTA profesorę Audronę Vainiūnaitę 80-mečio proga!

Sveikiname smuikininkę, ilgametę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorę, vieną kertinių Lietuvos kamerinės muzikos asmenybių Audronę Vainiūnaitę jubiliejaus proga! Liepos 17 d. žinoma Lietuvos muzikė, ilgametė Valstybinio Vilniaus kvarteto primarijė šventė 80-metį. Ilgiausių metų!

Audronė Vainiūnaitė gimė 1942 m. liepos 17 d. Šiauliuose, žymaus lietuvių kompozitoriaus ir pianisto Stasio Vainiūno šeimoje. Jaunesnioji Audronės Vainiūnaitės sesuo yra Birutė Vainiūnaitė – žinoma Lietuvos pianistė ir LMTA profesorė.

1960 m. Audronė Vainiūnaitė baigė Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), prof. Viktoro Radovičiaus klasę. Mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1965 m. baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, 1969 m. – jos aspirantūrą Davido Oistracho klasėje, 1970 m. stažavo kvarteto klasėje.

Nuo 1965 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1994–2012 m. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų monykloje. 1989 m. Audronei Vainiūnaitei suteiktas LMTA profesoriaus vardas.

1965–2015 m. ji griežė I smuiku Valstybiniame Vilniaus kvartete. 1972 m. Vilniaus kvartetas (Audronė Vainiūnaitė, Petras Kunca, Donatas Katkus, Augustinas Vasiliauskas) laimėjo I premiją Lježo styginių kvartetų konkurse. 1979 m. kolektyvui paskirta valstybinė premija, 2002 m. – Lietuvių fondo (JAV) kultūrinė muzikinė dr. Antano Razmos premija. 2004 m. drauge su kitais Vilniaus kvarteto nariais (Artūru Šilale, Girdučiu Jakaičiu, Augustinu Vasiliausku) Audronė Vainiūnaitė pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2005 m. – Baltijos Asamblėjos premiją, 2012 m. už nuopelnus kultūrai kvartetas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. 1999 m. Audronė Vainiūnaitė apdovanota Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Su Vilniaus kvartetu Audronė Vainiūnaitė koncertavo daugiau kaip 30 valstybių, dalyvavo tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose. Koncertavo kaip solistė, surengė meistriškumo kursų Europos valstybėse.

Audronės Vainiūnaitės vedamas Vilniaus kvartetas grojo itin daug lietuvių muzikos, Lietuvoje ir užsienyje atliko daugybę premjerinių lietuvių autorių kūrinių, pavyzdžiui, garsųjį Broniaus Kutavičiaus styginių kvartetą „Anno cum tettigonia“ pirmą kartą griežė Elżbietos ir Krzysztofo Pendereckių festivalyje Luslavicuose 1980 m.

Audronės Vainiūnaitės smuiko ir kamerinės muzikos klasių absolventai aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime kaip solistai, kamerinių ansamblių, orkestrų nariai, pedagogai: Angelė Litvaitytė, Almina Murinaitė-Statkuvienė, Rūta Lipinaitytė, Indrė Baikštytė, Ieva Pranskutė, Elena Daunytė, Augusta Jusionytė, Gabrielė Žarėnaitė, Jurgis Juozapaitis ir daugelis kitų Lietuvos atlikėjų. Savo buvusiai mokinei Daliai Kuznecovaitei 2015 m. Audronė Vainiūnaitė perdavė Vilniaus kvarteto pirmojo smuiko pareigas.

Ilgiausių metų, gerbiama profesore!

LMTA informacija
2022 07 28

LMTA archyvo nuotraukos:

2022.07.27

In memoriam Vytautui Paukštei, Vytautui Tomkui ir Agnei Gregorauskaitei

Pastarąją savaitę Lietuvos teatro benduomenė neteko trijų iškilių aktorių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (anuometinės Valstybinės konservatorijos) alumnų – Vytauto Paukštės (1932–2022), Vytauto Tomkaus (1940–2022) ir Agnės Gregorauskaitės (1938–2022). Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.

Teatro ir kino aktorius Vytautas Paukštė gimė 1932 m. liepos 2 d. Kaune. 1953–1957 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1957–1962 m. vaidino Marijampolės (tuometinio Kapsuko) dramos teatre, nuo 1963 m. – Klaipėdos dramos teatre. 1971–1986 m. dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultete. Sukūrė daugybę įsimintinų teatro ir kino vaidmenų. 

Vytautas Paukštė mirė 2022 m. liepos 21 d. Klaipėdoje eidamas 91-us metus.

Teatro ir kino aktorius Vytautas Tomkus gimė 1940 m. liepos 29 d. Radviliškyje. 1961 m. baigė tuometinę Lietuvos konservatoriją, dirbo Šiaulių, Kauno dramos teatruose, tačiau daugiausia savo kūrybinės energijos atidavė Lietuvos valstybinio akademinio (dabar – nacionalinio) dramos teatro scenai, kur paskutinį kartą vaidino 2014-aisiais. Nuo 1962 m. vaidino kine, bene įsimintiniausias vaidmuo – Tadas Blinda to paties pavadinimo televizijos filme „Tadas Blinda“ (1972, režisierius B. Bratkauskas). 

Vytautas Tomkus mirė 2022 m. liepos 24 d. Vilniuje eidamas 82-us metus.

Aktorė Agnė Gregorauskaitė gimė 1938 m. gegužės 20 d. Kaune, režisierės Kazimieros Kymantaitės ir ekonomisto Marijono Gregorausko šeimoje. Mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, 1954–1959 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1959–2005 m. buvo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro aktorė. Sukūrė per 100 vaidmenų teatre, vaidino kino ir televizijos filmuose, radijo pjesėse. Buvo kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo žmona. Agnė Gregorauskaitė mirė 2022 m. liepos 26 d. eidama 85-us metus. 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomenė nuoširdžiai užjaučia artimuosius. 

2022 07 27

2022.07.25

Sveikiname prof. dr. Ramunę Marcinkevičiūtę jubiliejaus proga!

Sveikiname Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorę, humanitarinių mokslų daktarę Ramunę Marcinkevičiūtę jubiliejaus proga! Liepos 24 d. jai sukako 65 metai.

Ramunė Marcinkevičiūtė dėsto LMTA nuo 1990 m. 2000 m. jai buvo suteiktas Humanitarinių mokslų menotyros krypties (teatrologija) daktarės laipsnis, nuo 2010 m. R. Marcinkevičiūtė yra LMTA profesorė. 2002–2011 m. ji buvo Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja, 2011–2021 m. LMTA meno prorektorė.

Ramunė Marcinkevičiūtė gimė 1957 m. liepos 24 d. Vilniuje, poeto Justino Marcinkevičiaus šeimoje. 1980 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1980–1983 m. dirbo Teatro draugijoje Vilniuje, 1983–1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriuje, 1990–1994 m. – Kultūros ir meno institute, nuo 1997 m. – žurnalo „Kultūros barai“ redakcijoje.

Svarbiausios R. Marcinkevičiūtės mokslinių interesų kryptys – šiuolaikiniai scenos menai ir XX–XXI a. Europos bei Lietuvos teatras. Tarp gausybės profesorės straipsnių ir publikacijų išsiskiria monografijos „Eimuntas Nekrošius: erdvė už žodžių“ (2002), „Patirčių realizmas. Dalios Tamulevičiūtės kūrybinės biografijos studija“ (2011), straipsnių rinkinys „Vsevolod Mejerhold. Apie teatrą“ (2008) ir su Ramune Balevičiūte sudaryta knyga „Contemporary Lithuanian Theatre. Names and Performances“ (2019).

Nuoširdžiai sveikiname mielą profesorę!

2022 07 25

2022.07.08

Prof. G. Daunoravičienės monografijose – lietuvių naujosios muzikos tyrimai

Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleido net dvi profesorės habil. dr. Gražinos Daunoravičienės monografijas, kurios suformuoja nedalomą dvitomį: „Muzikos genotipo teorinis modelis“ (I knyga) ir „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ (II knyga). Tai trejus metus rengtas mokslininkės tyrimas, kuriame pristatoma autorinė muzikos genotipo teorija ir ja grįsta pastarųjų penkių dešimtmečių lietuvių muzikos plėtotė. Mokslo tyrimą ir monografijų leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Kaip pirmosios monografijos „Muzikos genotipo teorinis modelis“ (I knyga, 221 p.) įvade rašo autorė, paskatą tirti muzikos žanro reiškinius tapo „šiuolaikybės garsų meno būklė, kuriai atspindėti neužtenka kalbėti apie atskirus fragmentuotus jos parametrus. Jaučiamus „seisminius smūgius“ į patį muzikos meno fundamentą sugeria ir universalūs, ilgametės tradicijos patikrinti menotyros fenomenai.“ Profesorės teigimu, žanro fenomenas šiandien gyvuoja dvejopu statusu – viena vertus, kaip istorijos atmintin pasitraukusi kategorija, kita vertus, naujai atgimstantis šiuolaikinės muzikos scenos procesams aktualizuoti. Atlikusi istorinių ir dabarties teorinių koncepcijų tyrimus ir kritinę peržvalgą, autorė užsibrėžė suformuoti muzikos genotipo teorinį modelį. Kaip tyrimų rezultatas monografijoje „Muzikos genotipo teorinis modelis“ išryškintos muzikos genotipo kaičių statusų sistemos (senosios tradicijos monožanras, poližanras, „laisvasis“ žanras ir naujosios tradicijos monožanras).

Antrojoje monografijojeLietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ (II knyga, 447 p.) siekta kompleksiškai ištirti XX a. 8 deš.–XXI a. pirmųjų dešimtmečių Lietuvos profesionaliosios muzikos raidą, siūlant naują teorinę prieigą, specifinį požiūrį ir kompleksinius tyrimo metodus. Autorė siekė į lietuvių kompozitorių kūrybą pažvelgti nekonvencionalios tipologijos požiūriu, atskleisti muzikos modernėjimo procesus ir tyrimo rezultatais paliudyti nacionalinės muzikos kultūros tapatybę. Pasirinktas analitinis diskursas leido Lietuvos muzikoje vykstančius procesus vertinti kaip sisteminę slinktį nuo tradicinių muzikos žanrų deformacijos ir jų sąveikų, per išplitusį „laisvųjų genotipų“ kūrybos lauką dėsningai artėjant prie naujosios makrosistemos genotipų (hepeningo, akcijos, instaliacijos, audiovizualinio meno, jų miksų ir pan.), ir tai nuo 9 deš. pabaigos įsigalėjo jaunosios kompozitorių kartos mene.

Monografijas recenzavo prof. dr. Rūta Gaidamavičiūtė, prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, doc. dr. Danutė Palionytė-Banevičienė; redaktorė Ilona Čiužauskaitė, dailininkas Rokas Gelažius.

Gražina Daunoravičienė (g. 1955) – humanitarinių mokslų daktarė (1990), nuo 2008 m. habilituota, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos mokslo tarybos narė, Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narė (2008–2013). Nuo 1979 m. dėsto LMTA, 1998–2003 m. – Muzikos teorijos katedros vedėja. Stažavosi Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje (Rusija), Zalcburgo Mozarteume (Austrija). Apdovanota Saksonijos žemių kultūros ir mokslo ministerijos stipendija moksliniam darbui Vokietijoje, gavo DAAD stipendiją, buvo pakviesta į Oksfordo universitetą pagal programą „Oxford Colleges Hospitality“. Skaitė pranešimų ir publikavo darbų Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Serbijoje, Suomijoje, JAV, Kinijoje, Austrijoje, Italijoje ir kt. Iki šiol buvo išleidusi keturias sudarytas monografijas (2002, 2007, 2013, 2019) ir mokslo monografiją „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“ (2016), už šią jai paskirta prof. V. Landsbergio fondo premija. Muzikologė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. Įsteigė ir 20 metų rengė tęstinį mokslo žurnalą „Lietuvos muzikologija“, rengia ir leidžia 5 tomų studijų vadovą „Muzikos kalba“ (1–2 tomai išleisti 2003 ir 2006). Moksliniai interesai: muzikos žanro ir muzikos formos problematika, istoriniai kompozicinių technikų modeliai, XX  a. lietuvių muzikos kompozicinės tendencijos.

Knygas galima įsigyti LMTA Centrinių rūmų bibliotekoje (III aukštas, Gedimino pr. 42), internetiniuose knygynuose. Dvitomio kaina LMTA – 30 Eur.

LMTA Leidybos centro informacija 
2022 07 08

2022.07.07

Steigiama Lietuvos specializuoto muzikinio ugdymo asociacija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos iniciatyva specializuoto muzikinio ugdymo programas vykdančios mokyklos – muzikos, meno gimnazijos ir mokyklos, konservatorijos – ir pati akademija vienija pajėgas ir steigia asociaciją. Birželio 29 d. LMTA įvyko steigiamasis Lietuvos specializuoto muzikinio ugdymo asociacijos (LSMUA) susirinkimas. Jo metu pasirašyta steigimo sutartis, patvirtinti įstatai ir išrinkti valdymo organai. Asociacijos prezidente dviejų metų kadencijai išrinkta LMTA rektorė dr. Judita Žukienė, viceprezidentu vienerių metų kadencijai – Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus.

Lietuvos specializuoto muzikinio ugdymo asociacijos steigimo sutartį pasirašė devynių mokyklų vadovai: Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktorius Raimundas Simanavičius, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos direktorius Gintautas Misiukevičius, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė dr. Judita Žukienė, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos direktorė Emilija Kriščiūnaitė, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos direktorė dr. Regina Marozienė ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos direktorė Vita Sasnauskienė.

Naujai steigiamos Lietuvos specializuoto muzikinio ugdymo asociacijos tikslai – plėtoti profesionalių muzikų rengimą Lietuvoje, užtikrinti aukštą specializuoto muzikinio (meninio) ugdymo kokybę, teikti metodinę pagalbą ir skleisti muzikinio ugdymo inovacijas.

Svarbus aspektas – stiprinti mokyklų bendradarbiavimą ir dalinimąsi gerąja patirtimi, palaikyti ryšį su valdžios institucijomis.

Pasak išrinktosios LSMUA prezidentės Juditos Žukienės: „Muzikos profesionalus rengiančių institucijų bendradarbiavimas yra senas tradicijas turintis procesas, kurį nutarta dar labiau sustiprinti ir įgalinti. Asociacijos įsteigimas ženklina bendrą norą kryptingai rūpintis specializuoto muzikinio (meninio) ugdymo problemomis, dalintis patirtimi,  rengti bendrus projektus ir teikti siūlymus ugdymo kokybei gerinti.“  

LMTA informacija
2022 07 07

   

2022.07.07

Teatro studentai pelnė pirmąją vietą Spoleto festivalyje

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros B3 ir B4 kursų studentai grįžo iš Italijos Spoleto miesto festivalio Festival dei Due Mondi ir parsivežė ne tik neišdildomus įspūdžius, bet ir pirmąją vietą, kurią laimėjo dalyvaudami konkursinėje programoje su spektakliu Širdis išdavikė pagal Edgaro Alano Po novelę. Režisierius Karolis Zajauskas, vaidino Matas Sigliukas, Povilas Barzdžius, Rokas Pijus Misiūnas, Martynas Berulis, Robertas Petraitis. Didžiausi sveikinimai studentams!

Jau 65-ąjį kartą vykstantis festivalis garsėja savo ilgametėmis tradicijomis – jis vyksta jau nuo 1958 metų. Šiais metais festivalis rengiamas birželio 24–liepos 10 d. Spoleto festivalis pasižymi muzikos, teatro ir šokio pasirodymų gausa bei naujų, netradicinių vietų ir jaunųjų kūrėjų programa. Per daugelį metų jis išaugo į vieną svarbiausių kultūros fenomenų Italijoje, o daugybė jaunųjų kūrėjų ir atlikėjų, kurie čia pradėjo savo meninę kelionę, bėgant metams tapo žinomi visame pasaulyje.

Įspūdžiais tik grįžęs dalinosi trečiakursis režisūros studentas Karolis Zajauskas:

„Grįžome vakar naktį. Šiandien kėliausi, ausyse vis dar girdėdamas kolegų balsus, o galvoje matydamas itališkus vaizdus. Spoleto miestelis, kaip ir visa Italija, buvo nuostabus. Dalyvavome viename seniausių Italijos Spoleto Festival dei Due Mondi festivalio European Young Theatre 2022 programoje. Labai džiaugiuosi, jog prisitaikėme prie iššūkių ir spektaklis, kuris buvo sukurtas dar antrame kurse, vėl tapo naujas ir gyvas. Labiausiai pasisekė, jog turėjome progą pajusti, ką reiškia tarptautiniai vandenys, pamatėme scenos „grandų“ darbus. Manau, kad tai yra labai svarbu jauniems kūrėjams, nes tai turtina ir įkvepia. O jei dar pavyksta laimėti, tai jau išvis… Pasaka. Jaučiamės dėkingi ir įkvėpti.“

LMTA Vaidybos ir režisūros katedros dėstytoja Virginija Kuklytė–Gedvilienė:

„Buvo didelis džiaugsmas matyti laimingus studentų veidus, kai jie laimėjo pirmąją vietą. Po apdovanojimų ceremonijos dėstytojai iš Nacionalinės Silvio d`Amico akademijos dalinosi įspūdžiais, kad lietuvių aktorių vaidyba išsiskyrė profesionalumu ir gilumu. Taip pat buvo malonu stebėti, kaip profesionaliai aktoriai ir režisierius repetavo scenoje ir atsakingai ruošėsi pasirodymui.“

Vaidybos ir režisūros katedra nuoširdžiai dėkoja Vilniaus miesto savivaldybei už skirtą dalinę paramą, Danguolei ir Viktorui Butkams bei UAB „Cosmica“ servisui, kurių dėka įvyko ši studentų kūrybinė kelionė.

LMTA Vaidybos ir režisūros katedros informacija 
2022 07 07

2022.06.27

Meno akademijų parodoje – skirtingos judančių vaizdų perspektyvos

Liepos 1-ąją netradicinėje parodų erdvėje bus atidaryta dviejų Lietuvos aukštųjų meno mokyklų studenčių(-tų) judančių vaizdų paroda „Ne tik akys: geismas“. Tai – ne tik paroda, bet ir skirtingų aukštųjų meno mokyklų susitikimo vieta, kurioje sąveikauja įvairūs šiuolaikinių medijų ir kino mokymo(si) bei vartojimo būdai. 

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kino ir televizijos katedros studentų(-čių) įvairių formų ir sričių kūrinius (videomeną, skulptūras, instaliacijas, tekstus, tyrimus, filmus ir kt.) vienija geismas pažinti ir suprasti daugiasluoksnę, kompleksinę realybę, noras reaguoti į intensyvų išorinio pasaulio ritmą.

Kūrinių ekspozicija bus įrengta negyvenamuose apartamentuose, įsikūrusiuose tame pačiame pastate (A. Goštauto g. 2), kaip ir parodą organizuojantis medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“, jo vystoma Sinemateka ir „Skalvijos“ kino centras.

„Netipinė, lengvai pamišusi patalpų architektūra ir šioje erdvėję išlikę buvusių savininkų vaizduotės elementai, atveriantys netikėtas ekspozicines galimybes, paskatino šias patalpas paversti parodine erdve, taip ne tik suteikiant joms naują funkciją, bet ir toliau plečiant šiame komplekse įsikūrusių kultūros organizacijų veiklos spektrą“, – pasakoja parodos kuratorė, menininkė Gerda Paliušytė.

Šios netradicinės namų erdvės ir parodai atrinktų kūrinių tarpusavio ryšius kuratorė tyrinėjo drauge su parodos architektais – menininkais Gediminu G. Akstinu ir Antanu Gerliku.

Kinematografinių tradicijų sąsajos ir skirtys

Pasak G. Paliušytės, pirminis ir pagrindinis parodos sumanymas buvo inicijuoti dviejų Lietuvos meno mokyklų tarpusavio mainus, kurių metu atsiskleistų skirtingos judančių vaizdų formos ir jų nagrinėjimo kryptys.

„Ne tik akys: geismas“ – tai įtraukianti kinematografinė patirtis, kurioje skleidžiasi dviejų akademijų kinematografinių tradicijų, išryškinamų šiuolaikinėmis priemonėmis, sąsajos ir skirtys. Parodoje keliami klausimai: Kas ir kaip šiandien formuoja kino kanoną? Kaip šiame procese dalyvauja šiuolaikinės medijos? Kaip technologiniai ir vertybiniai pokyčiai bei šiuolaikinio meno tendencijos veikia linijinio pasakojimo tradiciją ir būsimų vaidybinio bei dokumentinio kino režisierių kūrybą? Ir atvirkščiai – kaip šiuolaikinių menininkų kūryboje pasitelkiami judantys vaizdai ir kino kalbos elementai?

Paroda „Ne tik akys: geismas“ buvo kuriama kaip kolektyvinis procesas, kurio tikslas – ne tik nagrinėti judančio vaizdo suvokimo ir patyrimo ribas, bet ir pristatyti naują požiūrį į vietos medijų ir kino kalbos raidą. Parodą įkvėpė „Meno avilio“ sinematekos – visuomenei atviros, vienintelės kinui ir medijoms skirtos specializuotos vietos Lietuvoje – veikla.

Svarbiausi Sinematekos tikslai: lankytojų, kurie domisi judančių vaizdų praktikomis, ugdymas ir pažindinimas su įvairiomis kino formomis ir kontekstu, kuriame buvo kuriami filmai; suskaitmenintų lietuviškų dokumentinių filmų, videomeno ir nekonvencinio kino archyvo kūrimas; kritinio požiūrio puoselėjimas tyrinėjant vietos kino kanoną ir jo sąsajas su šiuolaikinio meno procesais ir kultūriniais bei socialiniais pokyčiais; prisidėjimas prie bendros kultūrinės savasties formavimosi.

Organizatorius – „Meno avilys“ 
Kuratorė – Gerda Paliušytė 
Architektai: Gediminas G. Akstinas ir Antanas Gerlikas

Dalyvės/-iai: VDA studentai Viktorija Balkutė, Violeta Tvorogal, Salvijus Misevičius, Pijus Chraptavičius, Natalija Lokcikaitė, Matas Petkūnas, Margarita Valionytė, Kotryna Mauragytė, Julija Kuprijaškinaitė, Jokūbas Vaicekauskas, Ieva Akelaitytė, Greta Galiauskaitė, Evelina Bernatonytė, Eva Rodz, Diana Nakrevič, Dagnė Petkevičiūtė, Ainė Petkūnaitė, Adas Burkšaitis, Antanas Skridaila; LMTA studentai Arnas Balčiūnas, Augustė Gerikaitė, Eglė Poškevičiūtė, Gantas Bendikas, Jokūbas Lapinskas, Jorūnė Greičiūtė, Laura Aliukonytė, Lina Margaitytė, Lukas Kacinauskas, Marius Krivičius, Matas Galdikas, Miglė Kriaučiūnaitė, Miglė Križinauskaitė-Bernotienė, Paulius Stankevičius, Rinaldas Tamoševičius, Rokas Šydeikis, Saulė Bliuvaitė, Silvestras Polinauskas, Urtė Sabutytė, Vytautas Plukas, Domas Petronis.

Partneriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija.

Parodos lankymo valandos: pirmadieniais–trečiadieniais 10.00–16.00 val. Prieš ateinant skambinti tel.: +37060476298 arba rašyti el. paštu: gerda.paliusyte@menoavilys.lt

Paroda veiks iki liepos 30 d.

„Meno avilio“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Organizatorių informacija 
2022 06 27

2022.06.27

Valdovų rūmuose – Europos kamerinės muzikos perlai

Birželio 27 d. LDK Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje skambės Europos kamerinės muzikos šedevrai. Į nemokamą koncertą kviečia Lietuvos muzikos ir teatro akademija, siūlydama pasiklausyti jaunų, tačiau europinį pripažinimą jau pelniusių kamerinių ansamblių iš Austrijos, Šveicarijos, Čekijos ir Lietuvos, kurie praeitą savaitę tobulinosi LMTA surengtoje Europos kamerinės muzikos akademijoje. Skambės gražiausi J. Brahmso, R. Schumanno, J. Haydno, F. Liszto ir kt. autorių kameriniai opusai.

Visą praeitą savaitę LMTA vykusioje Europos kamerinės muzikos akademijoje (ECMA) su jaunaisiais ansambliais dirbo žinomi menininkai ir dėstytojai iš geriausių Europos aukštųjų muzikos mokyklų (Vienos muzikos ir atlikėjiškųjų menų universiteto ir kt.): smuikininkas, žymaus „Artis–Quartet Vienna“ narys prof. Johannes Meissl (Austrija), plačiai pasaulyje koncertuojantys pianistas prof. Avedis Kouyoumdjian (Austrija), altininkas prof. Avri Levitan (Izraelis, Vokietija), LMTA docentas violončelininkas Povilas Jacunskas ir kiti žinomi muzikai.

Keturi iš aštuonių ansamblių birželio 25 d. surengė pasirodymą LMTA Didžiojoje salėje. Lygiagrečiai vykdant tarptautinį projektą „Musethica“, kurio tikslas – priartinti klasiką socialinę atskirtį patiriančioms bendruomenėms, projekto dalyviai koncertavo pal. kun. Mykolo Sopočkos hospise ir kitose bendruomenėse.

Šį vakarą Valdovų rūmuose pasirodysiantys keturi ECMA ir „Musethica“ ansambliai atstovaus Lietuvai, Čekijai, Austrijai ir Šveicarijai. Vienas geriausiai žinomų ansamblių – „Trio Bohémo“ iš Čekijos: visai neseniai šis ansamblis tapo IX tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso nugalėtoju. „Trio Bohémo“ gali pasigirti ir kitų konkursų laurais ir svarbiais apdovanojimais. Be kitų prizų pelnė antrąją vietą prestižiniame Gianni Bergamo konkurse Lugane (Šveicarija), už geriausią Vienos klasicizmo kūrinio interpretaciją 2021 m. pelnė prizą ISA festivalyje Austrijoje, tais pat metais laimėjo pirmąją vietą ir publikos prizą Tarptautiniame Johanneso Brahmso konkurse Austrijoje.

Šį sezoną „Trio Bohémo“ debiutavo garsiojoje Vienos „Musikverein“ salėje, surengė rečitalius „Lago Maggiore Musica“ festivalyje (Italija), „Gent Festival van Vlaanderen“ Belgijoje, Prahos pavasario festivalyje Čekijoje ir kitur. Valdovų rūmuose „Trio Bohémo“ – Jan Vojtek (fortepijonas), Matouš Pěruška (smuikas), Kristina Vocetková (violončelė) – atliks Josepho Haydno Fortepijoninį trio Nr. 43 C-dur bei Ferenzo Liszto Vengriškąją rapsodiją Nr. 9 „Pesto karnavalas“ (originali kompozitoriaus versija).

Taip pat koncerte pasirodys „Trio Chimera“ iš Šveicarijos (Berno aukštoji menų mokykla): Marta Ceretta (fortepijonas), Stefano Raccagni (smuikas) ir Giorgio Lucchini (violončelė). Jie atliks Roberto Schumanno Fortepijoninį trio Nr. 3 g-moll. O du „Musethica“ programos ansambliai iš Austrijos ir Lietuvos muzikuos su savo mentoriais – žinomais kamerinės muzikos atlikėjais altininku prof. Avri Levitanu ir violončelininku doc. Povilu Jacunsku.

Nuostabųjį Johanneso Brahmso Styginių kvintetą Nr. 1 F-dur su Avri Levitanu (altas, Izraelis, Vokietija) parengė „Rubik Quartet“ iš Vienos muzikos ir atlikėjiškųjų menų universiteto: Djanay Tulenova (smuikas), Zarina Imayakova (smuikas), Nic Elias Hughes (altas), Uhr Mrak (violončelė). O Lietuvai atstovaujantis „Duo Cinqordes“ (LMTA) – Erika Ieva Eriksonaitė (smuikas) ir Simonas Laučka (altas) – drauge su savo dėstytoju, violončelininku Povilu Jacunsku atliks Zoltáno Kodály „Intermezzo“ ir George‘o Gershwino Tris preliudus (M. Stegnerio aranžuotė).

Koncertas nemokamas, tačiau būtina registracija. Pradžia – 18 val.

LMTA informacija
2022 06 27

Renginiai

2022/10/08

PARENGIAMIEJI MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO KURSAI

2022 m. spalio 8 d., šeštadienį

Nuotolinio mokymo „Microsoft Teams“ platformoje

PARENGIAMIEJI MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO KURSAI

Registracija (iki spalio 3 d.)

Kursų trukmė – nuo 2022 m. spalio 8 d. iki 2023 m. gegužės 6 d.

Paskaitos vyks nuotolinio darbo platformoje „Microsoft Teams“.

Kursų metu bus gilinamos muzikos teorijos, harmonijos, solfedžio, muzikos istorijos ir muzikos kūrinių analizės žinios. 

Paskaitos numatomos kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį, jų trukmė – 9 akademinės valandos. Pirmas susitikimas planuojamas spalio 8 d. Visa mokymuisi reikalinga medžiaga bus siunčiama dalyvio nurodytu elektroninio pašto adresu. Kiekvienas kursų dalyvis galės atlikti žinių pasitikrinimo užduotis, naudotis mokymo(si) medžiaga, elektroniniu būdu susisiekti su dėstytoju. Kursai yra mokami. 

Išlaikytas Muzikologijos brandos egzaminas atveria platesnes galimybes stojant į Muzikos atlikimo, Muzikos teorijos ir kritikos, Kompozicijos, Muzikinio folkloro, Garso režisūros ir kitas specializacijas.

Kursų koordinatorė – LMTA Karjeros ir kompetencijų centro vedėja Rita Tydė. Tel. +370 614 95 428, el. paštas: rita.tyde@lmta.lt

LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
Daugiau informacijos: 8 (5) 261 1142, www.kkc.lmta.lt 

2022/11/16 - 2022/11/18

22-oji tarptautinė muzikos teorijos konferencija

2022 m. lapkričio 16–18 d.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

22-oji tarptautinė muzikos teorijos konferencija MUZIKOS KOMPONAVIMO PRINCIPAI: KOMUNIKACIJOS ASPEKTAI

Konferenciją organizuoja LMTA ir Lietuvos kompozitorių sąjunga

Paraiškų laukiama iki rugsėjo 9 d.  

Plačiau