Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

„Erasmus+“ studentai dalinasi savo patirtimi

Erasmus+ programos tikslas – remti studentų ir absolventų edukacinį, profesinį ir asmeninį tobulėjimą. Vienas iš programos šūkių, kuris įrašytas ir Erasmus studento chartijoje, yra „praturtinti gyvenimus, išlaisvinti mintis“. Todėl įpusėjus pavasario semestrui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kalbamės su trimis Erasmus+ studentais iš Serbijos, Ukrainos ir Suomijos.

Tai – Igoris Sarajličius, Belgrado menų universiteto dirigavimo doktorantas, Marija Berezovets, Kijevo nacionaliniame I. K. Karpenko-Kary teatro, kino ir televizijos universitete studijuojanti dokumentinio kino režisūrą, ir Lotta Aakko – Oulu taikomųjų mokslų universiteto muzikos pedagogikos (klasikinis dainavimas) studentė.

Kodėl Erasmus+ studijoms pasirinkote Lietuvos muzikos ir teatro akademiją?

Igoris: Tarp universitetų, kurie man buvo pasiūlyti, Lietuvos muzikos ir teatro akademija turėjo panašią studijų programą į tą, kurią aš studijuoju Belgrado menų universitete. Aplikavimo procesą gerokai palengvino Erasmus+ koordinatoriai tiek mano universitete, tiek ir čia. Mano motyvaciją studijuoti Vilniuje taip pat veikė folkloro ir klasikinių kompozicijų aktualumas mano disertacijai, o jos atsiskleidžia analizuojant Antikos ir pagoniškos tradicijos kontekstą.

Lotta: Norėjau susipažinti su nauju miestu. Lietuvos muzikos ir teatro akademiją rekomendavo mano institucija ir dėstytojai, kurie akcentavo atlikimo paskaitų svarbą.

Marija: Jau buvo ryšių tarp abiejų institucijų. Kita vertus, visada galvojau apie kitas kultūras, kitas dėstymo metodikas, kurių metų įgytas žinias galėčiau pritaikyti grįžusi į savo šalį.

Kokius puoselėjote lūkesčius prieš atvykdami studijuoti į Vilnių ir kaip jie pasikeitė?

Igoris: Mano lūkesčiai buvo susiję su praktika – darbu su klasikiniais orkestrais. Man buvo suteikta galimybė būti docento Dainiaus Pavilionio studentu ir asistuoti lektoriui Modestui Barkauskui. Ši produktyvi patirtis jau keičia mano muzikos suvokimą ir prisideda prie profesinio tobulėjimo.

Lotta: Norėjau daugiau dainavimo užsiėmimų, nes mano universitete jau beveik pabaigiau savo pedagoginę studijų programą. Tikrai buvau nustebusi dėl išteklių, kurie suteikiami čia: turiu 3 dainavimo užsiėmimus per savaitę, papildomai – fortepijono pamokas. Oulu taikomųjų mokslų universitete, jei dainavimo studentai nori studijuoti fortepijoną kaip papildomą instrumentą, fortepijono pamokų laikas yra atimamas iš dainavimo pamokų. Taip pat čia galėjau pasirinkti ir šokį, girdėjau gerų atsiliepimų apie vaidybos užsiėmimus bei operos studiją. Taigi tikėjausi daug, bet mano lūkesčiai buvo netgi viršyti.

Marija: Kino mokyklos ir ypatingai dokumentikos labai priklauso nuo šalies, nes kiekviena šalis turi savo problemas, kurias atskleidžia. Šiuo metu dokumentikos režisūrą matau ne tik iš savo šalies perspektyvos, nes užsiėmimų metu daug kalbame ne tik apie Ukrainą, bet ir aptariame teatro pasirodymus.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte Erasmus+ studijų metu?

Igoris: Didžiausiu iššūkiu tapo pirmoji pažintis su dabartiniais Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitoriais, repetuojant jų kūrinius su profesionaliais ir studentų orkestrais. 

Lotta: Didžiausias mano iššūkis buvo prisitaikyti prie visiškai kitokios pedagoginės kultūros, tai man labai įdomu. Ši patirtis man naudinga kaip būsimai dainavimo mokytojai. Kitas iššūkis buvo susijęs su kalba: atvykus kai kurie studijų dalykai vyko lietuviškai. Galiausiai klasikinio dainavimo studentams reikia įsisavinti daug medžiagos ir tai yra labai gerai, bet diskutuojant su kitais studentais – lieka mažiau energijos norint daugiau prisitaikyti prie vietinės kultūros.

Mariia: Didžiausias mano iššūkis tapo mano didžiausiu privalumu. Didžioji dalis paskaitų vyko lietuviškai ir dabar tai matau kaip privalumą, nes galiu prisitaikyti prie Lietuvos visuomenės ir užmegzti ryšius. Jeigu būčiau apsupta tik tarptautinių studentų, to nebūtų įmanoma pasiekti. Dėstytojai yra labai geri, nes jie gali dėstyti tiek lietuvių, tiek anglų, rusų kalbomis, o vietiniai studentai puikiai moka anglų kalbą.

Kaip skiriasi mokymo metodika Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir jūsų institucijose?

Lotta: Čia aš daugiau studijuoju atlikimo meną, gauname užduočių gerokai daugiau nei mano universitete. Kita vertus, lieka mažiau laiko savo kūrybiniams sumanymams ir tam tikriems pasirinkimams. Pavyzdžiui, egzaminams reikia parengti daugiau skirtingų istorinių laikotarpių kūrinių ir žanrų, tai yra didelis skirtumas. Mano universiteto studijų programos yra lankstesnės ir mums nereikia studijuoti tiek daug medžiagos, be to, egzaminai vyksta kas antrus metus. Taip pat neturime ir filosofijos ar muzikos estetikos dalykų, o jie tikrai įdomūs ir padeda suprasti vietinę kultūrą. Mano studijų programoje mes daugiau orientuojamės į skirtingas amžiaus grupes ir į tai, su kokiais psichologiniais iššūkiais susidūria mokiniai, kaip juos mokyti ir panašiai.

Mariia: Nepasakyčiau, kad mokymo metodikos labai skirtųsi. Vienintelis skirtumas yra tas, jog Ukrainoje mes daugiau dirbame ties vienu projektu – susitinkame kiekvieną savaitę ir diskutuojame apie jo eigą. Čia mes darome daugiau projektų ir tai padeda būti kūrybiškesne.

Igoris: Dėstymo metodika yra panaši. Vienintelis skirtumas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje man buvo suteiktos galimybės repetuoti su dirigentais, o mano universitete tokių galimybių nebuvo.

Kokių turėtumėte patarimų studentams, kurie galvoja apie Erasmus+ studijas?

Igoris: Visų pirma, būkite atviri, neturėkite išankstinių nuostatų, permąstykite, kaip turėtų vykti studijos, kokius studijų dalykus pasirinkti. Taip pat būkite psichologiškai pasiruošę pildyti dokumentus ir  formas.

Lotta: Būkite pasirengę pildyti dokumentus ir formas, nes tai tikrai užima laiko. Taip pat gali būti tokių situacijų, kai susidursite su žmonėmis, kurie nekalba jūsų kalba, tad jums reikia surasti žmonių, kurie kalba angliškai ir yra pažįstami su jūsų dėstytoju. Rekomenduoju rinktis bendrabutį, nes gyvenant vienai Airbnb bute yra sunkiau. Visada viskas vyksta greičiau, kai pažįsti žmones, kolegas ir kartu galite eiti į paskaitas.

Mariia: Visų pirma, jei kyla problemų – nebijokite kreiptis pagalbos. Visada bus žmonių, kurie padės. Erasmus studijos yra laikas, kai galite išeiti iš savo komforto zonos. Nors esu introvertiška ir drovi asmenybė, ši studijų patirtis tikrai man padeda, nes nesutikčiau naujų žmonių savo įprastoje aplinkoje. Tikrai vykite, kai esate jauni, nes prisiminsite šią patirtį.

Lotta: Galite vykti ir kai esate vyresni.

Kaip manote, kokios įtakos turės Erasmus+ studijų patirtis jūsų karjerai?

Lotta: Labai gerai, kai išeini iš savo komforto zonos, nes tada turi elgtis kitaip, pamatyti kitas perspektyvas. Man naudinga susipažinti su naujomis mokymo metodikomis ir požiūriais, galėsiu šią patirtį pritaikyti savo mokymo praktikoje ir pasirodymuose. Ateityje galvoju apie darbą su aktoriais, įtraukti vaidybos elementų, nes Suomijoje yra tik viena akademija, kurioje vaidyba dėstoma operos atlikėjams.

Mariia: Mano nuomone, kino pasaulis yra nedidelis ir mainų studijos pasitarnauja ryšių užmezgimui. Studijuojant dokumentinį kiną, visada gerai yra vykti į kitą šalį filmuoti savo projektus. Erasmus studijų metu augi dvigubai greičiau, nes susidūri su dalykais, kurie nevyksta kiekvieną dieną tavo namuose.

Ačiū jums už pokalbį.

Tekstas ir nuotraukos – Tarptautinių ryšių skyriaus vyresniojo specialisto Audriaus Dabrovolsko 
2022 03 30