– Natos

Giedrius Kuprevičius. Goetheliederbuch. Dainų ciklas aukštam balsui ir fortepijonui / Cycle of songs for high voice and piano. Redaktorė Audronė Kisieliūtė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2023. 40 p. ISMN 979-0-806003-26-8

Goetheliederbuch – tai pagarbos dovana Gustavui Mahleriui ir Richardui Straussui, žavintiems mane nepasiekiama meistryste ir kažkokia gailiai skaidria jų muzikos gaida. Visose aštuoniose J. W. von Goethe’s eilėraščiams sukurtose ciklo dainose manęs labai mažai, nes manoji muzikos kalba visiškai netinka poeto vokiečio eilėms, jų kalbos skambėjimui ir ritmikai. Tuomet pagalbon pasitelkiau Mahlerį ir Straussą, kurių muzikos kalba pasirodė tinkamesnė, nors pirmąjį Goethe tik įkvėpė, o antrojo kūrinių sąraše tėra kelios dainos pagal poeto tekstus.

Goetheliederbuch yra bandymas žvelgti į kitokią kultūrą jos nepažeidžiant, todėl šiose dainose nėra sutartinių ar raudų intonacijų, kurių geistų koks nors itin patrio­tiškai nusiteikęs lietuviškos muzikos globėjas. Tačiau jautresnę klausą turįs klausytojas šiose dainose išgirs ir jų autoriaus stilių, nuo kurio pabėgti jam neduota.

Keturios Mignon dainos, įsiterpusios į ciklą, gimė lengvai ir greitai. Visa vokalinės partijos muzika sukurta neprisilietus prie instrumento – tik vėliau melodija, suvienyta su harmonija, buvo patikslinta ir patobulinta. Tiesa, puiki poezija nuostabi ir be muzikos, tačiau gal Poetas nepyks, kad praėjus daugybei metų joje girdime vis kitokią muziką. Jei visi mirusieji žinotų, kas ir ką darys su jų palikimu, ar pajudėtume į priekį? (Giedrius Kuprevičius)

Goetheliederbuch is a gift in honour of Gustav Mahler and Richard Strauss, who have always astounded me for their superior mastery and their somehow plaintively pristine music. There is actually very little of me in all eight songs of the cycle written based on J. W. von Goethe’s poems, as my musical language does not at all suit the German poet’s verses, the sound of their language or its rhythm. Thus, I called on Mahler and Strauss for assistance, whose musical language seemed to be more apt, even though Mahler was merely inspired by Goethe, while Strauss’ list of works only has a few songs based on the poet’s texts.

Goetheliederbuch is an attempt to look at a different culture without mistreating it, so these songs have no polyphony or lament-like intonations, which might be desired by some ultra-patriotically-inclined patron of Lithuanian music. However, the more sensitive listener will also be able to discern the author’s style in these songs, which is something he cannot evade.

The four Mignon-Lieder that are part of this cycle came to me easily and quickly. All the music for the vocal part was created without touching a single instrument – only later was the melody corrected or improved by combining it with the harmony. Incidentally, the excellent poetry is splendid even without music, but perhaps the Poet will not be angered that even after so many years, the music we hear in it is always different. If all the deceased were to know what would be done to their legacies and by whom, would progress be at all possible? (Giedrius Kuprevičius)

Vytautas Laurušas. Dainos chorams / Songs for choir. Sudarytojas ir redaktorius Rolandas Aidukas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2023. 52 p. ISMN 979-0-806003-27-5

Vytautas Laurušas (1930–2019) muziką rašė įvairios sudėties chorams: vaikų, moterų, vyrų, mišriems. Pagal chorų tipus sudarytas ir šis leidinys: jo pradžioje spausdinamos dainos lygių balsų vaikų arba moterų chorui, toliau – lygių balsų vyrų chorui, pabaigoje – mišriam chorui. Leidinį pradeda dvi harmonizuotos liaudies dainos, visos kitos dainos – originalios. Paskutinis leidinio kūrinys – diptikas „Liaupsės saulei“ – yra originalus, sukurtas pagal lietuvių liaudies dainų tekstus; jis intonacijomis, ritmu ir harmonija yra artimas liaudies kūrybai.

Šiuo metu žinoma trisdešimt V. Laurušo chorinių dainų, bet neatmestina galimybė, kad jų yra daugiau (pats kompozitorius savo natų archyvo nekaupė). Dauguma šio rinkinio kompozicijų jau publikuotos anksčiau, o dvi iš jų – „Nei gegutė nekukau“ ir „Bitė itė“ – pateikiamos iš rankraščių ir skelbiamos pirmą kartą.

Vytautas Laurušas (1930–2019) wrote music for various types of choirs: children’s, female, male and mixed. This publication is compiled according to choir types: it begins with songs for children’s or female choirs, then – for male choirs, and ends with songs for mixed choirs. The publication starts out with two harmonised folk songs, all the others are original works. The last work in the publication – the diptych Liaupsės saulei (Praise for the sun) – is an original work based on Lithuanian folk song texts; its intonations, rhythm and harmony brings to mind folk music pieces.

At present, we know of thirty songs for choir written by Laurušas, though it could be that there are more (the composer did not keep an archive of his sheet music). Most of the compositions in this collection have been published before, while two – Nei gegutė nekukau and Bitė itė – are sourced from manuscripts and are being published for the first time.

Turinys

Julius Andrejevas. Koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui „Sakmė“. Klavyras / Concerto for piano and string orchestra Saga. Piano reduction. Redaktorius Daumantas Kirilauskas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2023. 24 p. ISMN 979-0-806003-21-3 Kaina 12 Eur

Natūralu, kad pianisto, kompozitoriaus ir pedagogo Juliaus Andrejevo kūryboje fortepijonas užima vieną svarbiausių vietų. Jis parašė 21 kompoziciją solo fortepijonui, taip pat dvi dešimtis kamerinės muzikos kūrinių, kuriuose vienas iš instrumentų – fortepijonas, šešis kūrinius solo instrumentams ir orkestrui, kuriuose fortepijonas yra vienas iš solo instrumentų.

Visą gyvenimą dirbdamas pedagoginį darbą, Julius Andrejevas nemažai dėmesio skyrė pedagoginiam repertuarui. „Sakmė“ fortepijonui ir styginių orkestrui (2014) – vienas tokių pavyzdžių. Kūrinys nėra techniškai sudėtingas, todėl tinka atlikti mokiniams ar studentams, norintiems įgyti pirmąją patirtį skambinant fortepijonu su orkestru. Kaip fortepijono koncerto žanro pavyzdys, šis koncertas gali būti tinkamas ir pirmųjų kursų aukštosios mokyklos studentams.

2018 m. Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras išleido originalią šio kūrinio partitūrą (fortepijonui ir styginių orkestrui), o šiuo leidiniu pateikiamas koncerto klavyras, skirtas skambinti dviem fortepijonais. Redakcijoje daugiau dėmesio skirta praktinėms pianistų užduotims – pirštuotei ir pedalizacijai, taip pat pasiūlyta naujų štrichų (pvz., legato) ir patogesnių skambinimo būdų.

Naturally, the piano holds a very important place in the work of pianist, composer and teacher Julius Andrejevas. He wrote 21 compositions for solo piano, as well as two dozen chamber music works in which the piano is one of the instruments, and six works for solo instruments with orchestra in which the piano is one of the solo instruments.

Throughout his life, Andrejevas devoted considerable attention to the pedagogical repertoire. Sakmė (Saga) for piano and orchestra (2014) is one of them. The work is not very technically demanding, and is therefore suitable for those pupils or students who wish to gain their first experience of playing the piano with an orchestra. As an example of the piano concerto genre, this concerto may also be suitable for first-year conservatory or music academy students.

In 2018, the Lithuanian Music Information and Publishing Centre published the original score of this work (for piano with string orchestra). This publication presents the piano reduction of the concerto for performance on two pianos. The edition focuses more on practical piano tasks such as fingering and pedalling, and suggests some more articulation options (e.g. legato) and more comfortable ways of playing.

Jonas Jurkūnas. Sentimentalūs ir monotoniški etiudai smuikui solo / Sentimental and monotonous études for solo violin. [Lietuvių muzika styginiams / Lithuanian music for strings]. Redaktorė prof. Rūta Lipinaitytė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2023. 12 p. ISMN 979-0-806003-22-0 Kauna 5 Eur

„Muzikoje mane visuomet žavi reikšmių ir prasmių atsira­dimo žaismė. Galbūt įkvėptas J. L. Borgeso, dažnai rašau savotiškas pseudosonatas – muzikos kūrinius, kuriuose skamba tik temų plėtotė, tik temų fragmentai, be ekspo­zicijos ir reprizos. Šių etiudų pagrindas – neegzistuojanti muzikinė tema. Tema, kurios skirtingus atspindžius pa­stebime kiekviename etiude, bet visą temos pavidalą gali­me tik įsivaizduoti“, – pažymi Jonas Jurkūnas.

„Sentimentalūs ir monotoniški etiudai“ sukurti 2015 metais. Nors tai įvairiomis smuiko technikomis pa­grįstas kūrinys, tačiau apibūdinimas „etiudai“ neturėtų būti tiesmukai traktuojamas tik kaip muzikinė pjesė tech­nikai lavinti. Tai tarsi nedidelė aktoriaus improvizacija, skirta meistriškumui ugdyti. Nors sentimentalumo ir mo­notoniškumo atspalvis juntamas kiekvienoje miniatiūroje, toks kūrinio pavadinimas labiau atspindi kompozitoriaus mėgstamą reikšmių žaismę. Griežiant šias miniatiūras yra svarbu ne tik įveikti kiekvienam etiudui skirtas technines užduotis, bet ir rasti kiekvienos dalies unikalų, kontras­tuojantį su kitomis dalimis pobūdį, stengtis jį įprasminti nekeliant tikslo sujungti ciklą vientisa muzikine linija.

“In music, I am always awestruck by the emergent interplay of significances and meanings. Perhaps under the inspira­tion of Jorge Luis Borges I often write unique pseudo-sonatas – works of music that feature only a development of themes, only fragments of themes, without any exposi­tion or reprise. The basis of these études is a non-existent musical theme. Atheme whose different reflections we grasp in each étude, yet the theme in its entirety is left to the imagination”, says Jonas Jurkūnas.

The music for Sentimental and monotonous études was written in 2015. Even though this is music based on vari­ous violin techniques, the description of études should not be taken literally as just a musical piece for training one’s technique. Even though tones of sentimentalism and monotony can be felt in each miniature, this particu­lar title for the work is more of a reflection of the com­poser’s admiration for plays on meaning. They are akin to a small improvisation by actors so as to hone their skills. While playing these miniatures, it is important not only to accomplish the technical task underlying each étude, but to also discover each part’s unique element that stands in contrast to the others, to try to impart it with meaning without seeking to unify the cycle into a uniform musical line.

Žibuoklė Martinaitytė. Ties riba / On the threshold smuikui solo / for solo violin. [Lietuvių muzika styginiams / Lithuanian music for strings]. Redaktorė prof. Rūta Lipinaitytė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2023. 8 p. ISMN 979-0-806003-20-6 Kaina 4 Eur

Pjesė smuikui solo „Ties riba“ sukurta 2020 metais. Autorė teigia, kad kompozicija atsirado įkvėpta pandeminio Modern Art Orchestra projekto Art of Virus. Projektas subū­rė kompozitorius su užduotimi sukurti neilgą pjesę, pagrįs­tą devyniais duotais garsais, kuriuos reikėjo pakeisti. Sukū­rus pjesę, reikėjo nusiųsti jau pakeistus devynis garsus ki­tam kompozitoriui, tarsi paskleidžiant „muzikinio viruso“ idėją su įvairiomis mutacijomis. Atsižvelgiant į pandemijos ribojimus, kūriniai buvo rašomi soliniams instrumentams. Pjesės pavadinimas „Ties riba“ gimė kaip anuomet patirtų emocinių būsenų kvintesencijos rezultatas.

„Ties riba“ – tai miniatiūra smuikui su skordatūra (sol styga turi būti perderinta į fa natą). Pjesę grieždamas at­likėjas tarsi pats balansuoja ties dviejų būsenų riba: tarp „prieš“ ir „po“, „iki“ ir „už“. Šias dvi nuotaikas būtina pabrėž­ti. Akcentuotos aštuntinės turėtų būti atliekamos griežtai ritmiškai, aiškiai ir aštriai artikuliuojant. O ilgomis nato­mis su triliais, tremolo, sul ponticelo ir flažoletais.

The piece for solo violin On the Threshold was written in 2020. It was composed as a part of the pandemic initia­tive Art of Virus by the Modern Art Orchestra. The project brought together composers to create short pieces based on nine pitches in a very brief timeframe. After compos­ing the piece, nine mutated pitches had to be sent to the next composer, thus perpetuating the concept of a “musi­cal virus”. The pieces had to be written for solo instruments considering the pandemic conditions we all lived in. The title of this short piece came as a quintessence of the inner emotional state experienced through that time.

On the Threshold is a miniature for violin using the scor­datura tuning technique (the G string should be tuned to F). While playing the piece, the performer should feel as if balancing along the boundary of two states: between “before” and “after”, “pre-” and “post-”. These two moods must definitely be accentuated. The accented eighths in the work should be performed strictly in rhythm, articu­lating clearly and sharply. The long notes with trill effects, tremolo, sul ponticello and harmonics seek to create a com­pletely different, contrasting atmosphere.

Dominykas Digimas. In sense smuikui solo / for solo violin. [Lietuvių muzika styginiams / Lithuanian music for strings]. Redaktorė prof. Rūta Lipinaitytė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2023. 7 p. ISMN 979-0-806003-23-7 Kaina 4 Eur

Kūrinys „in sense“ violončelei solo parašytas 2014 m., o 2015 m. buvo sukurta versija smuikui. Kūrinys techniškai nesudėtingas, jame nėra virtuozinių pasažų, meistriškumo reikalaujančių nepatogių dvigubų natų ar aukštų pozicijų. Tačiau kūrinį atlikti nėra paprasta, reikalinga ypatinga koncentracija, tikslingi, atmosferą kuriantys judesiai. Ypač svarbu pajusti tylą, pauzes, parodyti dėmesį kiekvienai detalei, išlaikyti neskubrų, autoriaus nurodytą tempą, gebėti panirti į kompozitoriaus sukurtą atmosferą. Kaip teigia pats D. Digimas, „šis kūrinys – tai muzikinis atspindys būsenos, kuri aplanko žmogų vos pabudus. Kai susilieja sapnas ir realybė, kai tam tikri veiksmai, objektai sapne tampa neatskiriami nuo realybės. Ties sapno ir tikrovės suvokimo riba apmąstomi paskutiniai pasąmonės generuoti vaizdiniai. Galiausiai visiškai pabudus, iš visko, kas ką tik buvo regėta, jie ir telieka.“

 in sense for solo cello was written in 2014 and a version for violin was created in 2015. The work is not technically demanding, with no virtuosic passages, awkward double notes or high positions that require mastery. However, it is not an easy piece to perform, requiring special concentration and purposeful, adventurous movements. Particularly important are the sense of silence, the pauses, the attention to every detail, the maintenance of the composer’s prescribed restrained tempo and the ability to immerse oneself in the atmosphere described by the composer. As the author says: “This work is a musical reflection of the state that comes over a person as soon as they wake up. When dream and reality merge, when certain actions, objects in the dream become indistinguishable from reality. At the threshold of the perception of dream and reality, the last images generated by the subconscious are reflected upon. Finally, when one is fully awakened from all that has just been seen, these are all that remain.”

Naujalis, Juozas. Motetta. Sudarytoja ir redaktorė Živilė Tamaševičienė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2020. 155 p.
ISMN 979-0-706210-98-8
Kaina 12 Eur

Rinkinyje chorui pateikiami lietuvių muzikos patriarcho Juozo Naujalio lotyniški motetai. Nors atrodė, kad mūsų klasiko kūryba jau yra gerai žinoma ir ištyrinėta, archyvų lobiai atvertė naują puslapį lietuvių muzikos istorijoje – atrastos iki šiol niekam nežinomos 29 J. Naujalio bažnytinės kompozicijos. Čia pirmą kartą publikuojama ir nemažai daugiabalsių kompozicijų mišriam chorui, atliekamų pakaitomis su grigališkojo choralo intarpais. Tai – senuoju falsobordone stiliumi sukurtos psalmės „Miserere“, Velykų sekmadienio psalmės, giesmė „Benedictus“ ir kitos. Naujalis ir čia atsiskleidžia kaip patyręs ir talentingas bažnytinės muzikos kūrėjas, puikiai išmanęs liturgijos poreikius ir taip praturtinęs jos muzikinį repertuarą.
Leidinyje spausdinamos 57 Juozo Naujalio lotyniškos giesmės mišriam ir vyrų (3 ar 4 balsų) chorui. Tai solidus leidinys, kuriame greta natų pateikiami ir motetų faksimilių pavyzdžiai, ir išsamūs giesmių komentarai, kuriuose aptariama jų vieta liturgijoje, žinomi rankraščiai, giesmių vertimai. Visa leidinio informacija pateikta lietuvių ir anglų kalbomis, taigi gali būti aktuali ir užsienio tyrėjams ir atlikėjams.

Įžanga
Foreword
Turinys

Balsys, Eduardas. Habanera. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019.
Versijos:
Violončelei ir fortepijonui / for cello and piano
Kaina 3 €
Smuikui, violončelei ir fortepijonui / for violin, cello and piano
Kaina 3 €
Styginių kvartetui / for string quartet
Kaina 5 €
Violončelei ir styginių kvartetui / for cello and string quartet
Kaina 5 €

Eduardo Balsio (1919–1984), tituluojamo XX a. lietuvių muzikos klasiku, kūryba darė įtaką muzikos atsinaujinimo procesui Lietuvoje ir žymi jos 7-ojo dešimtmečio stilistinį lūžį. E. Balsys buvo vienas geriausių orkestruotės meistrų Lietuvoje ir kompozicijos pedagogas, išugdęs būrį puikių kompozitorių, tarp kurių – penki Lietuvos Nacionalinės premijos laureatai. Greta stambios formos kūrinių (baletas, opera, oratorijos, koncertai, simfonija), chorinių ir solinių vokalinių kūrinių bei muzikos teatro spektakliams E. Balsys sukūrė muziką 15-ai kino filmų (1950–1971 m.). Kai kuriuose iš jų kartu su užbaigtais muzikiniais epizodais ar fonine muzika kompozitorius naudoja leitmotyvus.

„Balsys pirmą kartą ryškiai leitmotyvą panaudojo muzikoje filmui „Adomas nori būti žmogumi“. Čia juo tampa populiarioji habaneros tema, lydinti jau pirmuosius filmo titrus. Ji išradingai varijuojama viso filmo eigoje: modifikuojama ritmiškai, plėtojama polifoniškai, nuolat keičiamos spalvos. Šiuose habaneros plėtojimo variantuose randame taip būdingą Balsio muzikinės dramaturgijos bruožą – transformuoti šokio motyvus, suteikti jiems dramatišką ar net tragišką pobūdį“ (O. Narbutienė. Eduardas Balsys. Vilnius, 1999, p. 180–181).

The work of Eduardas Balsys (1919–1984), who has been titled a classic in 20th-century Lithuanian music, had an influence on the renewal of music in Lithuania and marks the stylistic breakthrough that occured in the 1960s. Balsys was one of the finest orchestration masters in Lithuania and a composition teacher who educated a number of excellent composers, among them – five Lithuanian National Prize winners. Besides major works (a ballet, opera, oratorio, concertos and a symphony), choral and solo vocal works and music for theatrical performances, Balsys also wrote music for fifteen films (1950–1971). The composer used leitmotifs in some of these works, along with completed music episodes or background music.

“The first time Balsys clearly used a leitmotif was in the music for the film “Adam wants to be a person”. In this case, it was the popular habanera theme played whilst the first film titles were screening. It varies in interesting ways throughout the whole course of the film: there is rhythmic modification, polyphonic development and constant colour change. In these variants of development of the habanera theme, we find a characteristic feature of Balsys’ musical dramaturgy – to transform the dance motifs, giving them a dramatic or even a tragic character” (O. Narbutienė. Eduardas Balsys. Vilnius, 1999, p. 180–181).

Germanavičius, Vytautas. Haiku. Sala balsui ir fortepijonui / Haiku. Island for voice and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2020.
ISMN 979-0-806003-04-6
Kaina 5,50 €

Vytautas Germanavičius (g. 1969) „Haiku“ balsui ir fortepijonui sukūrė 2002 metais (verta paminėti, kad 2010 m. parašė kompoziciją „25 haiku“ violončelei ir fortepijonui, kurią dedikavo ansambliui Armonas–Uss Duo). Haiku – tai tradicinis japonų poezijos žanras, turintis unikalią 5, 7 ir 5 skiemenų trieilio formą. Šioms poetinėms miniatiūroms būdinga paprasta kalba, peržengianti įprastas reikšmes. Estetinės haiku vertybės – amžinoji kosminė vienatvė, pagarbus žvilgsnis į nenusakomą daiktų esmę, grožio paprastumo pajauta. V. Germanavičiaus kūrinys sukurtas pagal XV–XVIII a. japonų poetų Ōshima Ryōta, Macuo Bashō, Yosa Buson, Macuo Shigeyori, Bishop Shinkei, Tsuboi Tokoku ir Okada Yasui poetinius tekstus.

Poetinis „Salos“ įvaizdis nuo pirmos kūrinio natos perkelia klausytoją iš realaus pasaulio į vaizduotės, svajonių, jaunystės vizijų sferą. Juliaus Kelero eilėraštyje sala – tai alegorija, simboliškai išreiškianti jauno žmogaus vidinį pasaulį, laisvės pojūtį, prabėgančios akimirkos spindesį. Sukurti dainą autorių įkvėpė „poetinio teksto, minčių srauto, vaizduotės kaita, tarytum besitęsiančiame prabudimo sapne, tolimų kraštų, skambančių žodžių, nepatirtų kvapų, satyros trupinių ilgesy…“ Netikėtas minties vingis žadina fantaziją, sukelia vaizdinių asociacijas, inspiruoja emocijų kaitą, kurią kompozitorius perteikia spalvų bei tembrų žaismu, neįprastu obertonų akustinių efektų panaudojimu, dažna tempo, muzikos charakterių kaita (con fuoco, presto), kontrastinga dinamika (sub. f, sub. p), faktūros įvairove.

Vytautas Germanavičius’ (b. 1969) Haiku for voice and piano was created in 2002 (a composition called 25 haiku for cello and piano was written in 2010, which the author dedicated to the Armonas–Uss Duo). Haiku is a traditional Japanese poetry genre that has a unique 5, 7 and 5 syllable three-line verse form. Simple language that goes beyond ordinary meaning is characteristic of these poetic miniatures. The aesthetic values of haiku are eternal cosmic loneliness, a respectful look at the intangible essence of objects, and a sense for the simpleness of beauty. Germanavičius’ work was based on the poetic texts of 15th–18th-century Japanese poets Ōshima Ryōta, Macuo Bashō, Yosa Buson, Macuo Shigeyori, Bishop Shinkei, Tsuboi Tokoku and Okada Yasui.

From the very first note, the poetic image of an “Island” transports the listener from the real world to the sphere of the imagination, dreams and visions of youth. In Julius Keleras’ poem, the island is an allegory symbolically expressing the inner world of a young person, their sense of freedom and the glimmer of the passing moment. The author was inspired to create the song by the “poetic text, the stream of ideas, the dynamism of imagination, as if being in a woken state yet in a continuous dream, distant lands, resounding words, unfamiliar smells, longing for moments of satire…” An unexpected twist in a dream awakens one’s imagination, creating various visual associations and inspiring a flux in emotions, which the composer conveys through the interplay of colour and tembre, the use of unexpected overtone acoustic effects, the frequent change in tempo and musical character (con fuoco, presto) and variety of contrasting dynamic texture (sub. f, sub. p).

Šenderovas, Anatolijus. Giesmė ir šokis fortepijoniniam trio / Song and Dance for piano trio. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019. 
ISMN 979-0-706210-97-1
Kaina 6 €

Anatolijaus Šenderovo (1945–2019) „Giesmė ir šokis“ – tai David Geringui dedikuoto kūrinio „Dovydo giesmė“ violončelei ir styginių kvartetui (2006) versija fortepijoniniam trio, paties autoriaus parengta 2008 metais. Tai yra vienas iš aktyviausią koncertinį gyvenimą tęsiančių kompozitoriaus kamerinių kūrinių. Kaip būdinga A. Šenderovo muzikai, šiame kūrinyje derinami kontrastai, pasitelkiami teatriškumo elementai. Žanrų, o kartu ir nuotaikų kontrastai užkoduoti kūrinio pavadinime: Giesmė asocijuojasi su sakralumu, meditatyvumu, o Šokis – su gaivališkumu, ritmingumu. Po meditatyvios, rytietiškomis intonacijomis alsuojančios giesmės gaivališka energija prabylantis Šokis išauga į nesuvaldomai ekstravertišką kulminaciją, tačiau pabaigoje vėl sugrįžtama į Giesmės ramybę ir susikaupimą.

Šenderovas atlikėjui duodavo daug laisvės, laukdavo jo kūrybinio indėlio ir bendradarbiavimo, būdavo atviras gyvai emocijai, tačiau tuo pat metu reikalaudavo ir tikslumo bei pagarbos tekstui. Kompozitoriaus rankraščiuose užrašyta tiksli dinamika bei garso išraiškos būdai; šiame leidinyje redaktoriai papildomai siūlo štrichus ir pedalo naudojimą.

 Song and Dance by Anatolijus Šenderovas (1945–2019) is a piano trio version of the work David’s Song for cello and string quartet (dedicated to David Geringas, 2006), which was arranged by the author himself in 2008. This chamber work has continued to enjoy a very active existence in concert performance. As is characteristic of Šenderovas’ music, this work combines contrasts and harnesses elements of theatre. The contrasts between genres and also moods are encoded in the title of the work: Song is associated with sacredness, a meditative state, while Dance is associated with vitality and rhythm. After the meditative Song, emanating Oriental intonations, the vibrant energy of the Dance grows into an uncontrollable, extroverted culmination, yet at the end there is a return to the solemnity and concentration of the Song.

Šenderovas gave performers a great deal of freedom, waiting for their creative input and cooperation, and was open to live emotions, but at the same time he demanded precision and respect for the text. The composer’s manuscripts contain notes for the exact dynamics and means of sound expression; in this publication, the editors have added comments on articulation and pedal use.

Juozapaitis, Jurgis. Trys nuotaikos fortepijoniniam trio / Three moods for piano trio. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019.
ISMN 979-0-706210-96-4
Kaina 6 €

Kompoziciją smuikui, violončelei ir fortepijonui „Trys nuotaikos“ Jurgis Juozapaitis (g. 1942) sukūrė 2011 m. ir dedikavo fortepijoniniam trio „FortVio“. Parašyti trijų pjesių ciklą autorių įkvėpė išeivijos poeto Henriko Radausko (1910–1970) eilės. Tikslus skirtingų nuotaikų ir būsenų įkūnijimas ir yra pagrindinis uždavinys kūrinio atlikėjams. Pirmojoje pjesėje turėtų derėti iškilminga, didinga, lyg kolonomis kylanti pradžia, džiazo ritmais pagrįstas vystymas ir elegantiškais lašiukais išbyranti pabaiga. Antroji pjesė panardina į ramią bei nostalgišką būseną. Atlikėjai turėtų koncentruotis į garso formavimą ir itin tikslų frazavimą, kad išvengtų pavojaus prarasti natūralų vystymą. Trečioji pjesė – išdaiga, pilna nuotykių, humoro ir atviro virtuoziškumo.

Jurgis Juozapaitis (g. 1942) created Three Moods, a composition for violin, cello and piano, in 2011 and dedicated it to the FortVio piano trio. The verses of the emigre poet Henrikas Radauskas (1910–1970) inspired the author to write the three-piece cycle. The precise embodiment of different moods and states is the main objective for the work’s performers. A grand beginning, rising as if on columns, should suit the beginning of the first piece, developing into jazz rhythms and elegantly falling drops rounding out the conclusion. The second piece dives into a calm and nostalgic state. Performers should concentrate on sound formation and very precise phrasing so as to avoid losing the natural development. The third piece is fun, full of adventure, humour and open, virtuosi playing.

Barkauskas, Vytautas. Suite de concert op. 98 violončelei ir fortepijonui / for cello and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019.
ISMN 979-0-706210-95-7
Kaina 8 €

Vieno žymiausių lietuvių kompozitorių Vytauto Barkausko (1931–2020) Suite de concert op. 98 violončelei ir fortepijonui (1993) užsakė violončelininkas David Geringas. Kūrinio premjera įvyko 1995 m. kovo 9 d. Kylyje (Vokietija). Ją atliko David Geringas (violončelė) ir Tatjana Schatz (fortepijonas). V. Barkauskas, dalyvavęs premjeroje, pateikė tokią kūrinio anotaciją: „Siuita penkių dalių. Pirmoji (Impetuoso) ir Penktoji (Affetuoso) yra panašios savo ekspresija ir aktyvios įtampos dramatiškumu. Trys vidurinės dalys ramesne nuotaika sudaro kontrastą kraštinėms, bet ir jose yra užslėptos emocinės įtampos. Siuitos pabaigoje savotiškas rezignacinio atspalvio prašviesėjimas nuskamba kaip pozityvi nugalėto tragizmo iliuzija. Koncertiškumas čia perteikiamas ne tik per virtuoziškumą, bet ir per vidinės įtampos dialogą tarp lygiaverčių partnerių – violončelės ir fortepijono.“

1996 m. kompozitorius išplėtė paskutinę kūrinio dalį, po 22 takto įterpdamas naują 23 taktų apimties epizodą (23–45 t.), kuris padėjo organiškai suformuoti galingą V dalies, kartu ir viso ciklo, kulminaciją. Šiame leidinyje siuita pateikiama su naująja paskutinės dalies versija.

Suite de concert (Concert suite) op. 98 for cello and piano (1993) was created by Vytautas Barkauskas (1931–2020), one of the most prolific Lithuanian composers. It was commissioned by the cellist David Geringas. The work premiered on March 9, 1995 in Kiel (Germany). It was performed by David Geringas (cello) and Tatjana Schatz (piano). Barkauskas, who attended the premiere, provided these notes to accompany the work: “The suite is in five parts. Parts I (Impetuoso) and V (Affetuoso) are similar in their expression and active, dramatic tension. The three middle parts with their calmer mood create a contrast to the others, but emotional tension is hidden in them as well. At the end of the suite there is a kind of resignation, a moment of enlightenment is heard as a positive illusion of the tragicism of defeat. The effectiveness of the piece is conveyed not just through its masterful execution, but also through the dialogue of inner tension between equal partners – the cello and the piano”.

In 1996, the composer expanded the last part of the work, inserting a 23-beat episode after the 22nd bar (bars 23–45), which helped to organically form a powerful culmination to Part V, and the whole cycle. In this publication, the suite is presented with a new version for the last part.

Šenderovas, Anatolijus. Styginių kvartetas Nr. 3 / String Quartet No. 3. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 40 p., partijos. 
ISMN 979-0-706210-71-1
Kaina 14 €

Styginių kvartetas Nr. 3 (2015), dedikuotas styginių kvartetui „Art Vio“, yra vienas subtiliausių pastarųjų metų A. Šenderovo kūrinių. Tai – tradicinio kvarteto žanro savotiška penkių dalių simfonija keturiems. Po ilgos pertraukos (pirmieji du styginių kvartetai sukurti 1976 ir 1986 m.) savo kūrybinės brandos kulminaciniu laikotarpiu A. Šenderovas sugrįžta prie šiuolaikinių kompozitorių primiršto elitinio muzikos žanro. Kvartete Nr. 3 daugiausia dėmesio autorius skiria giliam išsisakymui, atsivėrimui. Finale pasigirsta fonograma su naujagimio verksmu – pirmieji autentiški pasaulį ką tik išvydusio žmogaus garsai suskamba kaip būties perpetuum mobile…

String Quartet No. 3 (2015), dedicated to the String quartet Art Vio, is one of the most subtle recent opuses by Anatolijus Šenderovas. It is an extraordinary five-part symphony for four, written in a traditional quartet genre. After a long break (the first two string quartets were written in 1976 and 1986), at the peak of his creative maturity Šenderovas has returned to this elite genre practically forgotten by contemporary composers. In his String Quartet No. 3, the composer pays great attention to deep revelation, divulgence. In the finale, the authentic first cries of a newborn baby are heard, sounding like the unusual perpetuum mobile of being…

Juozapaitis, Jurgis. Nostalgija violončelei ir fortepijonui / Nostalgia for cello and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 12 p., partija.
ISMN 979-0-706210-72-8
Kaina 4 €

„Nostalgija“ violončelei ir fortepijonui (2008) – tai išsiilgtas draugiškas kompozitoriaus, atlikėjų ir publikos pokalbis. Čia nerasite klausytoją šokiruojančių, „pritrenkiančių“ ar stebinančių garsų. Tai lyg alternatyva XX amžiaus muzikos racionalumui ir matematinei garsų dėlionei. Kompozicija dedikuota pirmiesiems jos atlikėjams – violončelininkui Rimantui Armonui ir pianistei Irenai Uss-Armonienei.

Nostalgia for cello and piano (2008) is a long yearned after friendly conversation between the composer, the performers and the public. There are no sounds here to shock, “electrify” or astound. It is like an alternative to the rationalism and mathematical sound puzzle that 20th-century music has become. The composition is dedicated to its first performers – cellist Rimantas Armonas and pianist Irena Uss-Armonienė.

Germanavičius, Vytautas. 13 haiku. 12 haiku violončelei ir fortepijonui / For cello and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 26 p., partija.
ISMN 979-0-706210-73-5
Kaina 6 €

Haiku – tai tradicinės japonų poezijos žanras, turintis unikalią 5, 7 ir 5 skiemenų trieilio formą. Šioms poetinėms miniatiūroms būdinga paprasta kalba, kuri peržengia įprastas reikšmes. Estetinės haiku vertybės – amžinoji kosminė vienatvė, pagarbus žvilgsnis į neišsakomą daiktų esmę, grožio paprastumo pajauta. Šiame leidinyje pirmą kartą publikuojami V. Germanavičiaus „13 haiku“ ir „12 haiku“ violončelei ir fortepijonui, sukurti pagal XV–XVIII a. japonų poetų Matsuo Bashō, Ōshima Ryōta, Matsue Shigeyori, Yosa Buson, Bishop Shinkei, Okada Yasui ir Tsuboi Tokoku poetinius tekstus. Jie dedikuoti pirmiesiems kūrinio atlikėjams violončelininkui Rimantui Armonui ir pianistei Irenai Uss – Armonas– Uss Duo. Stilistiškai gana skirtingus ciklus duetas koncertuose dažnai atlieka kaip vientisą kūrinį – 25 haiku.

Haiku is a traditional Japanese poetry genre that has a unique 5, 7 and 5 syllable three-line verse form. Simple language that goes beyond ordinary meanings is characteristic of these poetic miniatures. The aesthetic values of haiku are eternal cosmic loneliness, a respectful look at the intangible essence of objects, and a sense for the simpleness of beauty. This publication is the first release of 13 haiku and 12 haiku for cello and piano, written by V. Germanavičius, that were created based on the poetic texts of 15th–18thcentury Japanese poets Matsuo Bashō, Ōshima Ryōta, Matsue Shigeyori, Yosa Buson, Bishop Shinkei, Okada Yasui and Tsuboi Tokoku. They are dedicated to the first performers of the work, cellist Rimantas Armonas and pianist Irena Uss – the Armonas–Uss Duo. The duet often performs the stylistically rather different cycles as one uniform piece in concerts, presenting it as 25 haiku.

Zita Bružaitė. Kūriniai balsui ir fortepijonui. Compositions for voice and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 26 p.
ISMN 979-0-706210-68-1
Kaina 5 €

„Kas dažniausiai mane „įstumia“ į vokalinių kamerinių kūrinių žanrą? Ne kompozicinis metodas ar išskirtinai moderni sistema, o visų laikų kūrėjams tos pačios amžinos temos apie meilę, mirtį, gyvenimą bei balso ir fortepijono ansamblinė vienovė, gebanti perteikti teksto prasmę ir užkoduotas nebylias prasmes, kurias atskleisti pavyks tik prisijaukinus mano kūrinius, patyrus išgyvenimų bangavimus“, – teigia kompozitorė Zita Bružaitė. Šiame rinkinyje pirmą kartą spausdinamas pluoštelis jos dainų („Du bist mein“, „Ich sag, der Sommer…“, „Sidabra“) ir mini ciklas „Trioletai“. 

“What is it that usually “pushes” me towards the vocal chamber works genre? It is not the compositional method or an exclusively modern system, but those same eternal themes common to creators from all times – love, death, life – and the unity of voice and piano, capable of conveying the meaning of a text (vocals) and the encrypted, silent meanings (the accompaniment), which can only be revealed once the performer gets used to my works, after undergoing the myriad of waves life experience brings”, says composer Zita Bružaitė. Presented here for the first time is a collection of her songs (Du bist mein, Ich sag, der Sommer…, Sidabra) and the mini-cycle Trioletai.

Jurgis Juozapaitis. Ašaros skonis. Ciklas balsui ir fortepijonui. The taste of a tear. Cycle for voice and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 19 p.
ISMN 979-0-706210-69-8
Kaina 4,40 €

Kamerinį vokalinį ciklą „Ašaros skonis“ J. Juozapaitis sukūrė 2003 m., paveiktas J. Marcinkevičiaus „Dienoraščio be datų“. Kompozitorių įkvėpė impresija, jausmas, tarsi atviras nervas, jautriai reaguojantis į supantį pasaulį, emocijos – šviesus liūdesys, melancholija, kartais perauganti į nostalgiją, – dažnai persmelkiančios poeto kūrybą ir artimos J. Juozapaičio pasaulėjautai.  „Ašaros skonis“ – tai keturių dainų ciklas. Jame nėra nuosekliai plėtojamos siužetinės linijos, tačiau ciklą jungia leitmotyvas – žmogaus ir jį sukūrusios gamtos vienovė, gėrio ir grožio teigimas.

Juozapaitis created the chamber vocal cycle The taste of a tear for voice and piano in 2003, inspired by the work Dienoraštis be datų (Journal without dates) by poet Justinas Marcinkevičius. The composer was inspired by the emotions – bright sorrow, melancholy, sometimes growing into nostalgia – elements that often transpire Marcinkevičius’ work and are close to Juozapaitis’ world view. The taste of a tear is a cycle consisting of four parts. It is not based on a consecutively developed plot line, yet the cycle is united by one leitmotif – the unity of man and nature which sreated him, the acclamation of goodness and beauty. 

Vytautas Barkauskas. Tamsoje prasiskleidė gėlė. Poema sopranui ir fortepijonui. A flower bloomed in the dark. Poem for soprano and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 31 p.
ISMN 979-0-706210-70-4
Kaina 5 €

Poemą sopranui ir fortepijonui „Tamsoje prasiskleidė gėlė“ V. Barkauskas kūrė 1987–1989 m. pagal poetės Stasės Lygutaitės-Bucevičienės žodžius. Kūrinį sudaro septynios dainos, kiekviena jų gali skambėti ir atskirai, tačiau prioritetą kompozitorius teikia ištisiniam ciklo atlikimui. Turtingu garso išgavimu, įvairiomis tembrų spalvomis atlikėjai turi siekti atskleisti skirtingą dainų charakterį, atkreipti dėmesį į dinaminius niuansus, rubato, štrichus ir artikuliaciją. Ciklo muzika alsuoja gėriu, grožiu, dvasingumu ir romantiškumu. Koncertinė praktika rodo, kad šį ciklą pamėgo daugelis skirtingų kartį atlikėjų ir klausytojų.

Barkauskas created the poem for soprano and piano A flower bloomed in the dark  in 1987–1989 based on the words of poet Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. The work consists of seven songs, each one can be sung separately as well, though the composer prioritises performance of the cycle in its entirety. Performers must aim to reveal the different characters of the songs, paying attention to dynamic nuances, rubato, and articulation marks. The cycle’s music breathes goodness, beauty, spirituality and romance. Concert performance experience shows that the cycle has become a favourite among performers and audiences of many different generations. 

Valentinas Bagdonas. Kūriniai kanklėms. Sudarytoja ir redaktorė Jolanta Babaliauskienė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 60 p. + partijos.
ISMN 979-0-706210-66-7
Kaina 5,20 €

Kompozitoriaus Valentino Bagdono (1929–2009) kūriniai liaudies instrumentams sudaro nemažą jo kūrybos dalį. Tarp jų – reikšmingos kompozicijos koncertinėms kanklėms, kurios pagrįstos modernia komponavimo technika, juose gausu įvairių naujų išraiškos priemonių. Šiame leidinyje spausdinami trys V. Bagdono kūriniai – Koncertas kanklėms ir fortepijonui ir du kanklių trio – „Marga juosta“ ir „Vaivorykštė“. Jie kanklininkui suteiks galimybę parodyti savo meistriškumą, o dėl atlikimo būdų įvairovės bus ypač naudingi studijuojantiems šį muzikos instrumentą. 

Arvydas Malcys. Paukščių takas. Fortepijoninis kvartetas [natos]. Milky way. Piano quartet. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 27 p. + 27 p. partijos.
ISMN 979-0-706210-67-4
Kaina 5,20 €

„Tai muzikinis nuotykis, muzikinė pramoga. Norėjau parašyti taip lengvai ir bravūriškai, kaip tai darydavo W. A. Mozartas. Tai grįžimas į tonalią muziką su daugybe moduliacijų ir sekvencijų. Prisimindamas Mozartą, kaskart sugrįžtu į jaunystę, į tada mano aplinkoje skambėjusią muziką…“, – sako kompozitorius.

“This is a musical adventure – a kind of entertainment. My intention was to write as lightly and showing as much bravura as did Wolfgang Amadeus Mozart in his music. This resulted in a return to the tonal music with numerous modulations and sequences. Through recollections of Mozart each time I look back at my young days and hear the music play from that time…” – says the composer. 

Sakralinė muzika. Duetai [natos]. Sud. Aušra Motuzienė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 78 p.
ISMN 979-0-706210-56-8
Kaina 5,20 € 

Šiame natų leidinyje spausdinamos XVII–XX amžiaus Vakarų Europos ir Amerikos kompozitorių giesmės, skirtos koncertiniam vokalistų repertuarui ir taip pat pritaikytos giedoti liturgijoje ar bažnyčioje rengiamuose koncertuose. Čia rasime ir puikiai žinomų religinės muzikos opusų, kaip W. A. Mozarto „Ave verum Corpus“ ar C. Francko „Panis angelicus“, ir V. Bellini ar G. Bizet operų arijų, pritaikytų lietuviškiems religiniams tekstams ir jau įsitvirtinusiems kaip religinės muzikos pavyzdžiai. Leidinys padės dainininkams, renkantis repertuarą bažnyčiose vykstantiems koncertams ir profesionaliais kūriniais praplės bažnyčios vargonininkų repertuarą. Natų leidinyje pateikiami ir jo sudarytojos pianistės Aušros Motuzienės parašyti komentarai apie autorius ir kūrinius, rekomendacijos, kaip ir kur juos atlikti.