KONFERENCIJA Z. KELMICKAITEI ATMINTI „KAS SUNEŠĖ MEDŲ Į LMTA FOLKLORO AVILIUS“
2023 m. gruodžio 15 d., penktadienį, 9:00
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
KONFERENCIJA Z. KELMICKAITEI ATMINTI „KAS SUNEŠĖ MEDŲ Į LMTA FOLKLORO AVILIUS“
Švęsdami LMTA 90-ies metų sukaktį, etnomuzikologai rengia konferenciją „Kas sunešė medų į LMTA folkloro avilius“. Ji skirta etnomuzikologei Zitai Kelmickaitei atminti. Kaip ir pati Zita, sugalvojusi šį pavadinimą, taip ir ši konferencija yra nestandartinė, neįsitenkanti į mums įprasto mokslinio renginio rėmus. Tai savotiškos „bičių dūzgės“, kuriose bus ir pranešimų, ir pokalbių, ir šiltų prisiminimų.
Kas gi tie „folkloro aviliai“ Lietuvos meno šventovėje – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje? Tai Muzikinio folkloro archyvas – nedidelis Akademijos padalinys, kurio kukliose patalpose jau daugiau kaip septynetą dešimtmečių siuvami medaus koriai. Etnomuzikologijos pramotė profesorė Jadvyga Čiurlionytė, per visą gyvenimą užrašiusi apie keturis tūkstančius lietuvių liaudies dainų, dar 1948 metais tuometinėje Konservatorijoje įkūrė Liaudies muzikos kabinetą. „Tai mano pasididžiavimas, – teigė ji. – Šio kabineto darbuotojai – mano mokiniai…“.
Nuo J. Čiurlionytės prasideda muzikinio folkloro medunešis į LMTA avilius. O kas gi tie nešėjai? Folklorinėse ekspedicijose, kurios pradėtos rengti 1950 m., daugiausiai dalyvaudavo vadinamieji TIK studentai – muzikos teoretikai, istorikai ir kompozitoriai. Tad nenuostabu, kad pirmaisiais folkloro rinkėjais tapo šiandien žymūs muzikologai (etnomuzikologai) ir kompozitoriai. Pirmiausia tai J. Čiurlionytės studentai: Laima Burkšaitienė, Genovaitė Četkauskaitė, Rimantas Gučas, Adeodatas Tauragis, Rima Mikėnaitė, Audronė Žiūraitytė, Rimantas Sliužinskas, Rimantas Astrauskas. Ekspedicijoms visada talkininkaudavo ir daliai jų vadovaudavo Kabineto bendradarbiai: filologės Danutė Krištopaitė, Vida Daniliauskienė, Birutė Radzevičienė ir kt.
Šiandieninė archyvo duomenų bazė rodo, kad nemažai dainų ir instrumentinės muzikos užrašė visa muzikų plejada: muzikologai Juozas Antanavičius, Gražina Daunoravičienė, Rūta Vildžiūnienė, Rūta Gaidamavičiūtė, Violeta Tumasonienė, Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, Vida Šatkauskienė, Jolanta Vaišvilienė, Eglė Ulienė, Jūratė Petrikaitė, Jūratė Gudaitė, Rimantas Abukevičius, Danguolė Vilidaitė, Rimantė Sodeikienė ir kt., etnomuzikologai Zita Kelmickaitė, Daiva ir Evaldas Vyčinai, Giedrė Razmukaitė, Virginija Baranauskienė, Rūta Piekurienė, Dalia Urbanavičienė, Gintaras Aleksandravičius, Jūratė Šemetaitė, Aušra Žičkienė, Austė Nakienė, Rūta Žarskienė, Dalia Vaicenavičienė, Gaila ir Arvydas Kirdos, Rytis Ambrazevičius, Gustaw Juzala, Varsa Liutkutė-Zakarienė, Žaneta Svobonaitė, Lina ir Gvidas Viliai, Skirmantė Valiulytė, Loreta Sungailienė, Aušra Butkauskienė, Rasa Zakarė, Loreta Juciutė, Lijana Šarkaitė-Viluma, Rima ir Raimondas Garsonai, Danutė ir Mindaugas Karčemarskai ir daugelis kitų. Ne vienerius metus su etnomuzikologais į folkloro ekspedicijas važiavo ir fotografas Gediminas Žilinskas, istorikas, operatorius Vytautas Musteikis, dainininkė Sigutė Trimakaitė, etnologė Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė ir kt.
Nektarą rinko ir šiuolaikinės muzikos kūrėjai: Feliksas Bajoras, Anatolijus Lapinskas, Giedrius Kuprevičius, Anatolijus Šenderovas, Bronius Kutavičius, Vidmantas Bartulis, Mindaugas Urbaitis, Algimantas Antanas Kubiliūnas, Jūratė Baltramiejūnaitė ir kt. Daugelyje folkloro ekspedicijų dalyvavę jaunesnės kartos kompozitoriai Algirdas Klova, Rytis Mažulis, Šarūnas Nakas, Arūnas Dikčius, Gintaras Sodeika, Tomas Juzeliūnas ir kt. prinešė ypač daug medaus.
Į medunešį Z. Kelmickaitės dėka praėjusio amžiaus IX-me dešimtmetyje įsitraukė ir gausus būsimų aktorių, režisierių būrys: Saulius Bagaliūnas, Rasa Jakučionytė, Laimutis Sėdžius, Sakalas Uždavinys, Arvydas Lebeliūnas, Rimantas Jovas, Vytautas Balsys, Stasys Baltakis, Rimantas Driežis ir kt.
Net sunku patikėti, kokie šiandien žinomi meno ir kultūros žmonės yra dalyvavę tuo pačiu metu rengtose „čiurlioniukų“ (Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklos folkloro ansamblio, vadovauto Daivos Račiūnaitės) eskepedicijose! Tai ypač margas bitynas: ne tik muzikantai – Vykintas Baltakas, aktyvus šiuolaikinės muzikos Lietuvoje skleidėjas, Vilmantas Kaliūnas, žymus dirigentas ir obojininkas, jo sesuo altininkė Jonė Kaliūnaitė, gyvenanti ir dirbanti Vokietijoje, violončelininkė Jurga Miakonkich, dirbanti Teksase, Deer Park ISD dėstytoja, orkestro vadove, altininkas Mykolas Daugirdas, bet ir dailininkai – tapytojai Aidas Bareikis, Saulė Urbonavičiūtė, grafikai Kęstutis Verseckas, Rūta Vėliūtė, Aušrinė Bareikytė, skulptoriai Donatas Jankauskas, Saulius Tamulevičius, keramikai Julija Ikamaitė, Artūras Matonis, Rūta Indrašiūtė, menotyrininkės, kritikės Agnė Narušytė ir Skaidra Trilupaitytė, taip pat radijo ir TV „žvaigždės“ – žurnalistė, TV laidų vedėja ir kūrėja Edita Mildažytė, radijo laidų vedėja Gabija Narušytė, režisierius Oskaras Koršunovas ir kt.
O kur dar folkloro ansamblių „Ratilio“ „VISI“, „Poringė“ dalyviai – visų čia nesuminėsi…
Audiovizualinį LMTA Muzikinio folkloro archyvo avilį pastaruoju metu ženkliai papildė kino meno atstovų „sunkioji artilerija“: dokumentalistas Arvydas Tarvydas, režisierė Inesa Kurklietytė, vaizdo operatoriai Algimantas Mikutėnas, Adomas Jablonskis, garso režisierius Ramūnas Jasutis ir kt. Tai naujas žvilgsnis į folklorą, ypač kokybiškai ir profesionaliai įrašant dainas, šokius ir instrumentinę muziką. Rodos neįtikėtina, bet ir šiandien medumi vis tebepildomi senieji aviliai: kasmet etnomuzikologai rengia folkloro ekspedicijas, be to, studentai ir savo iniciatyva lanko kaimo žmones, užrašo jų patirtį, vis besikeičiančią dainavimo ir muzikavimo tradiciją.
Kadaise pažintis su kaimo žmonėmis, jų dainuojamos dainos labai paveikė J. Čiurlionytę. Po daugelio metų, prisimindama tuometinę savo būseną, ji kalbėjo: „Tas paprastumas, nuoširdumas taip įgėlė į širdį, kad pagalvojau sau: nieko aš nenoriu, noriu to paprastumo, tos gamtos, tų žmonių su auksine širdim“ (iš muzikologės Živilės Ramoškaitės pokalbio su J. Čiurlionyte 1984 m.). Etnomuzikologės mokinė G. Četkauskaitė prisiminė: „ją [J. Čiurlionytę – D. V.] tuomet tiesiog apstulbino nepaprasta liaudies talentų jėga ir tie milžiniški, šiaudinėse pastogėse slypintys lobiai: tai margaspalvių dermių tonais atausti, tai savitai iškeliantys kvintą, tai skaidrios mažorinių funkcijų harmonijos…“ (cit. iš: Ramoškaitė 2000: 145).
O kokį poveikį dalyvavimas folkloro ekspedicijose, galbūt pirmą kartą išgirsta autentiška muzika ir sutikti žmonės – be galo nuoširdūs, natūralūs – padarė patiems nektaro ieškotojams, medaus rinkėjams?
Apie tai ir sužinosime konferencijoje, kurioje bus ne tik pranešimų, atsiminimų, įdomių pokalbių, bet ir nematytų nuotraukų bei filmų.
Dalyviams išduodami LMTA KKC kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.
Maloniai kveičiame, įėjimas laisvas!