Stojantiesiems Studijuojantiesiems Darbuotojams Psichologinė pagalba

naujienos

2018.07.19

Ateities teatro kūrėjų forumas – apie ekologiją ir tvarumą

Atkurtos Lietuvos 100-mečio proga 100 jaunųjų kūrėjų iš Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų teatro mokyklų susiburs Vilniuje. Atvykę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kvietimu, būsimieji scenos profesionalai rugpjūčio 26–rugsėjo 2 d. tarptautiniame forume mėgins brėžti naujas teatro meno gaires.

Lietuvos, Danijos, Estijos, Grenlandijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos aukštųjų teatro mokyklų studentai, globojami scenos meistrų ir žinovų, meninėmis priemonėmis svarstys socialines ir politines aktualijas. Kels teatro menininko atsakomybės žmogui ir visuomenei klausimus, analizuos teatro ir ekologijos santykį, kuris tampa ypač aktualus ne tik dėl augančio ekologiškos scenografijos, bet ypač – dėl minčių ekologijos poreikio. Projekto metu taip pat bus siūloma naudoti bendruomenės įtraukties veiklas, ketinama aptarti #metoo bangas bei kitas visuomenines aktualijas.

„Teatro menininko tvarumas“ („Theatre Artist Sustainability“) – tai 2017-2018 m. vykdomas Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų teatro mokyklų tinklo „Nordplus + Norteas“ projektas, kuriuo siekiama sustiprinti meninį, profesinį ir socialinį būsimų scenos menų atlikėjų tvarumą. Projektą įkvėpė klausimai, su kuriais susiduria šiuolaikinis menininkas: kaip kurti prasmingą meną, atliepiantį aplinkos ir planetos situacijai; kaip skirtingų kultūrų aplinkose išmintingai, išradingai ir atsakingai bendrauti su visuomene. 

Forumo dalyviai – tarptautinėse kūrybinėse komandose nusiteikę dirbti jaunuoliai, kuriems rūpi menininko pašaukimo, atsakomybės – žmogui, visuomenei, planetai – klausimai. 100 forumo dalyvių bus suskirstyti į 10 grupių, kasdien dirbsiančių intensyvių kūrybinių seminarų metu. Kiekviena grupė turės suformuluoti idėją bendram kūrybiniam projektui ir ją realizuoti. Rezultatai bus viešai pristatyti visuomenei baigiamajame renginyje rugsėjo 1 d. LMTA Teatro ir kino fakultete.

Forumo „Teatro menininko tvarumas“ metu taip pat vyks atviros paskaitos, kurių klausytis kviečiama ir teatru besidominti visuomenė. Pagrindinės lektorės – trys ryškios šiuolaikinio teatro kūrėjos ir žinovės: Niujorko universiteto profesorė, įtakingų knygų ir publikacijų apie šiuolaikinį teatrą autorė Una Chaudhuri, Melburne gyvenanti šokėja, pedagogė, choreografė ir bendruomenės menininkė Rebecca Hilton bei unikaliu balsu šiuolaikinio teatro kraštovaizdyje vadinama vengrų kilmės režisierė ir dramaturgė Edit Kaldor.

Daugiau nei prieš 40 metų iš Delio (Indija) į Niujorko Kolumbijos universitetą studijuoti atvykusi Una Chaudhuri šiandien yra daugelio garsių pasaulio aukštųjų mokyklų (Harvardo, Jeilio universitetų) lektorė, Niujorko universiteto profesorė. Unos Chaudhuri interesų laukas – nuo modernios dramos, teatro istorijos ir performanso teorijos iki ekologijos temų ir meno funkcijos apmąstymų antropoceno epochoje. U. Chaudhuri išleistų knygų sąraše – garsaus prancūzų dramaturgo Jeano Genet kūrybai skirta „No Man’s Stage: A Semiotic Study of Jean Genet’s Plays“, modernią dramą aptarianti „Staging Place: The Geography of Modern Drama“, žymiosios performansų menininkės Rachel Rosenthal tekstų rinktinė „Rachel’s Brain and Other Storms“, drauge su autoritetinga dramaturgijos tyrėja Elinor Fuchs parengta šiuolaikinio teatro tyrinėjimų antologija „Land/Scape/Theater“. U. Chaudhuri buvo specialaus Jeilio universiteto teatro žurnalo numerio „Teatras ir ekologija“ („Theater and Ecology“) kviestinė redaktorė, o 2014 m. kaip viena iš autorių išleido knygą „Ecocide: Research Theatre and Climate Change“ („Ekocidas: teatro ir klimato kaitos studijos“). U. Chaudhuri yra daugelio Amerikos teatro apdovanojimų žiuri narė, priklauso Brodvėjaus „Tony“ apdovanojimus teikiančiai organizacijai „American Theatre Wing“.

Kita kviestinė forumo „Teatro menininko tvarumas“ lektorė Rebecca Hilton yra Melburne gimusi šokėja, pedagogė, choreografė ir režisierė. Baigusi Australijoje Viktorijos menų koledžą šoko Sidnėjaus ir Melburno trupėse, o 1987 m. išvyko į Niujorką. Čia įsiliejo į Stepheno Petronio trupę kaip viena pagrindinių šokėjų, pedagogė ir choreografo asistentė trupės gastrolėse JAV, Europoje ir Pietų Amerikoje. Rebecca Hilton bendradarbiavo su daugeliu savo kartos menininkų – britų choreografu Michaelu Clarku ir vaizdo menininku Mathew Barney, amerikiečių choreografais Johnu Jasperse ir Tere O’Connoru, australų šokėja ir choreografe Lucy Guerin. Kurdama choreografiją R. Hilton lengvai prisitaiko prie įvairių trupių galimybių: ar tai būtų profesionali šiuolaikinio šokio trupė, ar mėgėjų bendruomenė. Antai būdama reziduojanti menininkė Melburno Footscray bendruomenės meno centre R. Hilton sukūrė pasirodymą, kuriame dalyvavo virš 150 Melburno priemiesčių gyventojų ir kuris 2008 m. buvo parodytas Tarptautiniame Melburno meno festivalyje. Nuo 2009 m. menininkė kuruoja tęstinį Tasmanijos jaunimo šokio teatro „Stompin“ programą.

Amsterdame gyvenanti vengrų kilmės režisierė ir dramaturgė Edit Kaldor vadinama unikaliu balsu šiuolaikinio teatro kraštovaizdyje. Ji dirba su neprofesionaliais atlikėjais, savo kūryboje plačiai naudoja skaitmenines technologijas. E. Kaldor gimė Budapešte, dar būdama vaikas emigravo į JAV, tačiau po 10 metų Amerikoje grįžo į Europą. Ji studijavo literatūrą ir teatrą Kolumbijos universitete Niujorke, Londono koledžo universitete ir Amsterdamo menų universitete. E. Kaldor kūrybai būdinga konceptualios teatrinės prieigos dermė su ryškia individualia spalva ir socialiniu jautrumu. Jos darbai rodomi teatruose, festivaliuose ir vizualiųjų menų renginiuose daugiau nei 30 šalių Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Edit Kaldor yra Amsterdamo menų universiteto teatro vadovė, ji kviečiama dėstyti ir vesti meistriškumo kursus Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos, Vokietijos ir Danijos aukštosiose menų mokyklose.

 

LMTA informacija
2018 07 19

2018.07.12

Skelbiamas priėmimas į mokamas magistro studijas

Skelbiamas priėmimas į Meno vadybos valstybės nefinansuojamas (mokamas) studijas II (magistrantūros) pakopoje.

Studijų trukmė – 1,5 metų, studijų kaina – 2295 eurai už vienerius studijų metus. Už studijas sumokėta suma pabaigus kiekvienus studijų metus gali būti kompensuojama Valstybinio studijų fondo nustatyta tvarka. Priėmime į antrosios pakopos Meno vadybos studijų programą gali dalyvauti asmenys, baigę meno studijų arba vadybos, arba verslo, arba verslo ir vadybos krypčių pirmosios pakopos studijas (įskaitant įgijusius profesinį bakalauro laipsnį). Programa bus vykdoma tuo atveju, jeigu susidarys ne mažesnė nei 10-ties studentų grupė.

Stojančiųjų prašymai priimami darbo dienomis nuo 10:00 iki 16:00 val. LMTA I rūmuose (Gedimino pr. 42, Vilnius), 101 kab. Prašymai priimami ne vėliau kaip likus 24 val. iki motyvacinio pokalbio pradžios, kuris vyks š. m. rugpjūčio 28 d.

Reikalingi dokumentai:

– Stojančiojo prašymas (pildomas Akademijoje);
– Pirmosios studijų pakopos diplomo ir diplomo priedėlio (priedo) originalai (parodyti);
– Stojamosios studijų įmokos kvitas;
– Asmens tapatybės kortelės arba paso originalas (parodyti);
– 1 (viena) asmens fotonuotrauka (3×4).

Konkursinį balą (maksimali galima jo reikšmė 10) sudaro:

  • meno studijų arba vadybos, arba verslo, arba verslo ir vadybos krypčių pirmosios pakopos studijų baigiamojo darbo pažymys arba baigiamojo/-ųjų egzamino/-ų pažymys (pažymių vidurkis) – svertinis koeficientas 0,3;
  • motyvacinio pokalbio pasirinktos studijų programos klausimais įvertinimas – svertinis koeficientas 0,5;
  • pirmosios studijų pakopos diplomo priedėlio (priedo) pažymių vidurkis (be baigiamojo/-ųjų darbo/-ų įvertinimo/-ų) – svertinis koeficientas 0,2.

Išsamesnės informacijos teirautis el. paštu vygintas.gasparavicius@lmta.lt arba telefonu 8 650 16161.

2018.07.10

„Jaunojo Europos teatro“ konkursą laimėjo LMTA bakalaurai

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bakalaurų komanda ką tik vykusiame Spoleto (Italija) festivalio konkurse „Young European Theatre“ laimėjo I vietą. 

Birželio 29–liepos 3 d. Spoleto mieste (Italija) vyko konkursas „Jaunas Europos teatras“ (Young European Theatre), kuriame ką tik bakalauro studijas baigusių LMTA studentų spektaklis „I dreamt that somebody called me darling“ pagal Haroldo Pinterio pjesę „Iš pelenų į pelenus“ pelnė I vietą.

Spektaklio režisierė Eglė Švedkauskaitė ir aktoriai Kamilė Galkutė bei Petras Šimonis buvo apdovanoti už „režisūros skaidrumą ir aktorinę meistrystę“, pasak konkurso komisijos pirmininkės Monicos Vanucchi.

Inspiruoti Haroldo Pinterio pjesės, lietuviai sukūrė sapniškoje atmosferoje panardintą spektaklį, tiriantį vyro ir žmonos santykius per eksperimentuojančio gydytojo ir pacientės paralelę.

Spolete jau 61-erius metus vykstantis festivalis „Festival dei Due Mondi“ sutraukia teatro mylėtojus iš visos Europos, o šeštą kartą jo metu organizuojamas konkursas „Jaunas Europos teatras“ kviečia atvykti studentus pristatyti savo darbus.

Konkursą organizuoja Nacionalinė Silvio d’Amico teatro akademija Romoje, kuri yra Europos teatro mokyklų ir akademijų sąjungos narė. Šiemet konkurse norintys dalyvauti studentai savo spektakliui privalėjo pasirinkti britų dramaturgo Haroldo Pinterio pjesę, taip pažymint dešimtmetį po garsaus menininko mirties.

Jaunųjų menininkų dalyvavimą festivalyje iš dalies finansavo Lietuvos kultūros institutas.

2018 07 10

2018.07.09

Jaunus kompozitorius ir improvizuotojus kviečia konkursas Lodzėje

Kaimyninės Lenkijos kino pramonės sostinėje – Lodzėje – vykstantis festivalis „Transatlantyk Festival 2018“ kviečia jaunus kompozitorius ir improvizuoti gebančius atlikėjus dalyvauti konkurse „Transatlantyk Instant Composition Contest“ (ICC). Pasak organizatorių, tai vienintelis pasaulyje simultatinės kompozicijos arba improvizacijos, sinchronizuojamos su vaizdu, konkursas.

Konkursą įsteigė festivalio „Transatlantyk Festival 2018“ įkūrėjas, kino muzikos kompozitorius, „Oskaro“ laureatas Janas A. P. Kaczmarekas.

Konkurse kviečiami dalyvauti jauni menininkai, gebantys improvizuoti ir perteikti emocijas muzikos priemonėmis. Konkurso dalyviai turės peržiūrėti trumpą kino medžiagą ir netrukus scenoje publikos akivaizdoje sukurti kompoziciją, akompanuojančią filmui. Pasak organizatorių, konkursantams reikalingas ypatingas muzikinis ir emocinis jautrumas bei geri techniniai įgūdžiai.

ICC konkurso terminai:
– iki 2018 m. liepos 13 d. laukiamos paraiškos,
– 2018 m. liepos 19 d. – atrankos ir finalas,
– 2018 m. liepos 20 d. – konkurso laimėtojų paskelbimas ir apdovanojimai šventinio uždarymo metu.

Pagrindiniai konkurso prizai
– „Transatlantyk Instant Composer Award“ pirmoji premija – 15 000 PLN (Lenkijos zlotų; tai maždaug 3 435 Eur, priklausomai nuo valiutų kurso),
– „Transatlantyk Instant Composer Award“ antroji premija – 7 500 PLN (maždaug 1 717 Eur),
– „Transatlantyk Instant Composer Award“ trečioji premija – 5 000 PLN (maždaug 1 145 Eur).

Konkurso taisykles ir paraiškos formą rasite čia: http://www.transatlantyk.org/en/muzyka/114,transatlantyk-instant-composition-contest-2.

El. paštas pasiteirauti: competition@transatlantyk.org. Daugiau informacijos: http://www.facebook.com/Transatlantyk, http://www.transatlantyk.org.

Pagal „Transatlantyk Festival 2018“ informaciją

2018.06.27

„Nebijoti rizikuoti“: pokalbis su jaunomis kompozitorėmis

Prieš savaitę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bakalauro diplomus atsiėmė keturios kompozitorės: Goda Marija Gužauskaitė, Viltė Žakevičiūtė, Jūra Elena Šedytė ir Monika Zenkevičiūtė (elektroninėje scenoje – Monika Ze) bei jų kurso draugas Aleksejus Kalininas. Pagal seną gerą tradiciją jų baigiamuosius darbus gegužę Tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Druskomanija“ atliko Donato Katkaus diriguojamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Festivalio koncertas paskatino atkreipti dėmesį ne tik į individualų kiekvienos jaunosios kūrėjos braižą, bet ir į tai, jog muziką kuriančių merginų daugėja: kompozitoriaus profesija sparčiai feminizuojasi. Siūlome pokalbį su kūrybinį kelią pradedančiomis menininkėmis apie tai, kodėl rinkosi kompozitorės profesiją, ką davė studijos ir, žinoma, apie pačią kūrybą.  

Beata Baublinskienė,
„Lietuvos muzikos antena“

Festivalio „Druskomanija“ scenoje išgirdusi visų jūsų kūrinius atkreipiau dėmesį, kad viename kurse mokėtės keturios merginos ir vienas vaikinas (Aleksejus Kalininas). Taigi akivaizdu, nors ir ne nauja, kad kompozitoriaus profesija jau nebėra tik vyrų teritorija. Kodėl susidomėjote kūryba, nutarėte studijuoti kompoziciją?

Viltė Žakevičiūtė: Mano istorija gana paprasta. Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje Kaune mokiausi smuiko specialybės, bet paskutiniais metais supratau, kad noriu būti arčiau muzikos, ją suprasti ir pažinti giliau, nei suteikia atlikėjo pozicija. Tai buvo postūmis nebijoti rizikuoti, nors stodama į kompoziciją jaučiausi esanti šiek tiek iš kito – atlikėjiško – pasaulio. Mano muzikos supratimas buvo labiau klasikinis ir romantinis, nes tokią muziką grojau. Iki šiuolaikinės kūrybos buvo tikrai didžiulis atotrūkis. Kolegų stojamieji kūriniai atrodė kaip aukštasis pilotažas, o aš pasirodžiau su kukliomis pjesytėmis, kurios, aišku, buvo nuoširdžios, bet naivios. Dabartinis supratimas apie muziką pasikeitęs 100 procentų: akademijoje mokomės ne tik kurti, bet ir vertinti, analizuoti įvairią muziką. Labai džiaugiuosi tais keturiais studijų metais, norėčiau ir toliau tęsti mokslus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Galbūt pasidairyti ir po užsienį, bet pirmiausia įstoti į magistrantūrą ir toliau gilinti kompozicijos žinias.

Goda Marija Gužauskaitė: Visada žinojau, kad mano gyvenimo kelias – muzika. Muzikos kūryba domėjausi nuo mažens. Mokindamasi smuiko specialybės Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje mėgdavau improvizuoti, o aštuntos klasės pabaigoje, kai turėjau pasirinkti kur toliau mokintis – bendrojo lavinimo gimnazijoje, ar menų mokykloje, apsisprendžiau gilintis į kompoziciją. Todėl stojau į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. Tad, sakyčiau, pasirinkimas tapti kompozitore buvo padarytas dar mokykloje – jau tada žinojau, kad toliau sieksiu studijuoti kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Monika Zenkevičiūtė: Kodėl pasirinkau kompoziciją? Turbūt norėjau: taip gavosi natūraliai, nuo mažens nuolat kūriau muziką. Mokiausi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, o paskui įstojau į akademiją.

Jūra Elena Šedytė: Su Goda buvome klasės drauges M. K. Čiurlionio menų mokykloje, link kompozicijos studijų akademijoje ėjau ganėtinai kryptingai. Aišku, būta visokiausių dvejonių, bet ilgainiui supratau, kad kūryba man yra geriausias būdas realizuoti save, perteikti savo mintis ir idėjas. Dėl to dabar ir esu čia.

Ar per tuos metus keitėsi jūsų požiūris į muziką, kūrybą? Kokia muzika patiko, kai stojote, ir kokią kuriate dabar?

Viltė Žakevičiūtė: Mano supratimas tikrai pasikeitė vien dėl to, kad, kol dar svajoji kurti, tavo matymas būna gana naivus. Atrodo, kad tam tikros muzikos niekada neklausysi, ką jau kalbėti, kad tokią galėtum pati rašyti. Dabar jau labai atsargiai sakau, ką mėgstu ir ko ne, bet savo požiūrį, prie ko labiau linkstu, turiu. Kūryboje dar ieškau, man įdomūs įvairūs dalykai – nuo paprastų iki sudėtingesnių, bet esu už tai, kad muzika yra klausymui ir kontaktui su klausytoju.

Goda Marija Gužauskaitė: Niekada nesistengiau kam nors įtikti. Muzikos kūryba man kaip kalba: aš kalbu taip, kaip aš kalbu. Jeigu pradėsiu stengti kalbėti kaip Jūra, Viltė ar Monika, stengsiuosi būti jomis, bet man tai niekuomet nepavyks, nes aš esu aš. Kūryba yra unikali tuo, kad negali stengtis būti į ką nors panašus. Gali klausytis įvairios muzikos, ją analizuoti, kažkas gali patikti ar nepatikti, bet tai nereiškia, kad kopijuosi ar bandysi parašyti taip, kaip skamba tavo mėgstama muzika.

Jūra Elena Šedytė: Papildydama Godą galiu pasakyti, kad aš irgi neturėjau išsikėlusi labai didelių uždavinių, kuo aš norėčiau tapti, ką kurti. Bet įsivaizdavau tam tikras garsines idėjas, kurių dar negebėjau išreikšti muzika. O dėl to, ko nesitikėjome: aš prieš kokius ketverius metus nebūčiau pagalvojusi (nors žvelgiant iš dabarties į praeitį, tai atrodo visai natūralu), jog kursiu elektroakustinę muziką ir domėsiuosi elektronine kūryba. Klausydavausi elektronikos, bet būdavo dėl to net šiek tiek nepatogu: atrodydavo, kad akademinė kūryba turėtų būti ta sritis, kurioje tu lavini savo įgūdžius. Vis dėlto slapčia, matyt, pasisėjo elektroninio garso poreikio grūdas ir šiuo metu mane labiausiai domina elektroakustinė kūryba.  

Monika Zenkevičiūtė: Nieko nesitikėjau, tiesiog kūriau. Visą laiką natūraliai dariau tai, ką noriu daryti, kas man patiko, nelabai susimąstydama, kodėl. Analizuoti pradėjau vėliau, galbūt tik prieš keletą metų, kai labai susidomėjau elektronine muzika: daug dirbau su programomis, grojau gyvai, šiuo metu nemažai koncertuoju. Labai dėl to džiaugiuosi, nes man smagu, ir jaučiuosi taip, lyg būčiau toje pačioje inercijoje, kokioje pradėjau. Nelabai kas ir pasikeitė: nors muzika dabar visai kitokia, bet viskas taip pat.

Jūra Elena Šedytė: Gal tai ir yra svarbiausia, kad būtų smagu.

Goda Marija Gužauskaitė: O visas tas muzikinis bagažas, kurį gauname besimokydamos, neišvengiamai keičia mūsų asmenybę ir muziką.

Pradedančiam kūrėjui labai svarbus yra specialybės dėstytojas, mokytojas. Stodamos jau žinojote, pas ką norite studijuoti?

Viltė Žakevičiūtė: Aš pabaigiau studijas pas doc. Mārtiņšą Viļumsą, bet kai stojau, žinojau tik Lietuvos kompozitorių pavardes, tokias kaip Mindaugo Urbaičio, Ryčio Mažulio, Ričardo Kabelio, ir truputėlį jų muzikos. Pasirinkti padėjo LMTA organizuojamos atvirų durų dienos: važiavau į jas keletą metų – klausinėjau, šiek tiek bendravau su dėstytojais. Studijas pradėjau pas prof. Ričardą Kabelį. Jis atrodė labai griežtas, bet man trūko kompozicijos pagrindų: žinojau, kad reikės įdėti daug darbo, norint susilyginti su tais, kurie jau turėjo tam tikrą bagažą. Save įmečiau į savotišką verdantį vandenį: pirmieji du metai buvo tikrai labai sunkūs, bet esu labai dėkinga profesoriui, kad buvo ir tam tikro muštro. Reikėjo perprasti įvairių komponavimo stilių pagrindus (dodekafonijos ir pan.), kurie man iš pradžių atrodė tarsi kosmosas. Po dvejų metų mes su dėstytoju pakalbėjome ir jis man pasiūlė: ar aš nenorėčiau praplėsti savo akiratį ir pasilavinti pas kitą dėstytoją. Jo rekomenduota pasiprašiau pas Mārtiņšą Viļumsą, jis geranoriškai mane priėmė ir jo klasėje baigiau bakalauro studijas. Labai džiaugiuosi, kad susidūriau su dviem skirtingais požiūriais: vienas labiau akcentuojantis struktūrą, griežtesnis, kitas – filosofinis, skatinantis traktuoti kūrybą įvairiai.

Goda Marija Gužauskaitė: Aš pradėjau studijuoti pas doc. Ramintą Šerkšnytę, o nuo antro kurso perėjau ir bakalaurą baigiau pas prof. Ričardą Kabelį. Pasirinkti dėstytoją nėra paprasta, nes sunku nuspėti, ar suderės tavo ir dėstytojo matymas, požiūris į kūrybą. Kompozicijos dėstymas apskritai yra sudėtingas dalykas. Man labai patiko Ramintos Šerkšnytės mintis, kurią ji pasakė per pirmąją specialybės paskaitą: „Žinok, aš tavęs kurti muzikos neišmokinsiu.“ Iš tiesų to išmokyti ir neįmanoma: žmogus arba kuria, arba ne, o dėstytojas gali tik supažindinti su papildoma medžiaga, užvesti ant kelio ar kaip tik kitą kartą netrukdyti.

Galbūt dėstytojas išmoko, kaip sako Monika, analizuoti, reflektuoti savo kūrybinį procesą?

 Monika Zenkevičiūtė: Net ne tiek dėstytojas. Man atrodo, kai atsiduri akademinėje terpėje, susipažįsti su daugeliu žmonių, kurie jau ilgą laiką tame maudosi. Atsiveria daug dalykų, pamatai, kaip viskas būna, savaime pradedi analizuoti. Tai nebūtinai dėstytojo įtaka, nors mano kompozicijos dėstytojas prof. Mindaugas Urbaitis labai daug įdomių dalykų atskleidė, tikrai nemažai pas jį išmokau. 

Jūra Elena Šedytė: Aš pradėjau studijuoti pas Ramintą Šerkšnytę, o vėliau perėjau pas Mārtiņšą Viļumsą. Manau, tai, kad neretas dėstytojas pasiūlo pasikonsultuoti pas kitą kolegą, yra labai sveikintinas mūsų katedros bruožas. Matydamas, kad muzika, kurią mes norime kurti, nėra jo katilas (stilius), dėstytojas studentą nukreipia pas tą žinovą, kuris galėtų daugiau patarti.

Goda Marija Gužauskaitė: Apskritai galima būtų pasakyti, kad mūsų katedra yra viena atviriausių ir moderniausių akademijoje: tiek požiūriu į dėstymą ir studentus, tiek ir techninių galimybių prasme – turime naujai įrengtą erdvinio garso studiją (LMTA Juliaus Juzeliūno garso sfera. – Red.). Dėstytojams rūpi ne tik paskaitos – kaip tu parašysi kūrinį, bet kitą kartą tiesiog pasiteirauja, kaip tu laikaisi, ar tau viskas gerai. Galima tiesiog pasikalbėti.

Jūsų kūriniai, kuriuos išgirdau „Druskomanijos“ festivalyje, nustebino tuo, jog yra visai kitokie, nei jūsų dėstytojų kūryba. Gana romantiški, net jausmingi – ypač Godos „Perseidų lietus“ ir Viltės „Magnolijos žiedo paslaptis“. Anot koncerto klausiusios kompozitorės Onutės Narbutaitės, jūsų muzika artima filmų garso takeliams, tokia a la garsiojo neoromantiko Peterio Vasko. Atrodo, jūsų kartos nežavi avangardas… Kita vertus, bakalauro studijas baigiantis kompozitorius tiesiog privalo kaip baigiamąjį darbą pateikti kūrinį kameriniam orkestrui. Papasakokite apie savo kūrinius, kaip jums sekėsi juos kurti.

Monika Zenkevičiūtė: Iš tiesų pastaruoju metu labai daug kūriau elektroninės muzikos, todėl savo baigiamajam orkestriniam kūriniui „Pocket“ neskyriau tiek dėmesio, kiek galbūt norėčiau. Buvo kitų darbų, kuriuos norėjosi nuveikti (pasirodymai festivaliuose „Jauna Muzika“, NOA, projekte „Nord+Mix“, muzika Nauberto Jasinsko spektakliui „Sadenas“: https://soundcloud.com/monika-ze. – Red.). Šiuo metu nelabai bekuriu muzikos instrumentams. Vis dėlto buvo visai smagu rašyti kameriniam orkestrui: negalėčiau pasakyti, kad turėjau labai persijungti, kad tai buvo kažkas skirtingo nei kūryba su elektronika. Tai ta pati muzika, tiesiog priemonės yra kitos. „Pocket“ galbūt nėra mano stilių apibendrinantis kūrinys, bet nepasakyčiau, kad ir labai svetimas mano stilistikai.  

Goda Marija Gužauskaitė: „Perseidų lietus“ (https://soundcloud.com/goda-marija-gu-auskait) gimė kaip viena iš didesnio ciklo „Metų laikai“ dalių, kuri atspindi vasaros kaitrą, žiogų čirškimą ir rugpjūčio meteoritų lietaus grožį. Galėčiau pasakyti, kad kurti baigiamąjį bakalauro kūrinį nėra lengva, nes iš jo a priori yra tikimasi, kad tai bus studijas apibendrinantis, geriausias tavo parašytas opusas. Tai labai slegia. Visą rugsėjį mąsčiau, koks baigiamasis kūrinys „turėtų“ būti, ko iš manęs yra tikimasi ir kas apskritai yra šiuolaikinė muzika. Galiausiai supratau, kad visi tie barbenimai ir barškenimai į instrumentų dekas, išplėstinės grojimo technikos buvo aktualūs prieš kokį 40 ar net 60 metų. Ar tai vis dar yra šiuolaikinė – dabarties – muzika? Sau atsakiau, kad ne, nebent to yra sąmoningai siekiama dėl numatomo muzikinio rezultato. Supratau, kad pati šiuolaikiškiausia muzika man yra ta, kuri yra sukurta jaučiant šio laikmečio dvasią – nesivaikant madų ar „veikiančių“ klišių, nebijant skambančios populiariosios ar kino muzikos įtakų. Dabartiniame kūrybos etape būtent tokia ir esu – su visomis man padarytomis įtakomis, ką pati grojau, dainavau ar dirigavau, ko klausiausi ir dabar tebesiklausau. Kuriant muziką man yra svarbiausia išlikti ištikimai savo vertybėms: sukurti gerą formos ir struktūros atžvilgiu kūrinį, kuris būtų išbaigtas bei patiktų tiek man, tiek atlikėjams, tiek ir klausytojams.

O jūs, Vilte? Jūsų kūrinys man pasirodė labai jausmingas, o juk jūsų specialybės dėstytojas Mārtiņšas Viļumsas kuria visai kitokią muziką.

Viltė Žakevičiūtė: Mano kūrinys „Magnolijos žiedo paslaptis“ – ilgu, gal per ilgu pavadinimu (https://soundcloud.com/user-398979738). Turėjau labai gražų laiką jį kurdama, bet jis buvo ir sudėtingas, nes kūrinys per metus labai keitėsi. Gal čia būdo savybės sužaidžia, bet pritariu Godai: aš irgi labai norėjau parašyti taip, kaip galiu geriausiai, būti ne tik atvira sau, bet ir pareikalauti iš savęs to, ko iki tol dar nebuvau pareikalavusi. Prieš rašydama kūrinį išsikėliau tam tikras užduotis, į ką turėčiau kreipti dėmesį: norėjau, kad tai būtų ne tik man gražu, bet būtų tai, ko aš dar nebuvau dariusi, apie ką aš net nebuvau pagalvojusi. Kūrinys gimė visiškai iš struktūros, negalvojant apie jokį romantizmą ar melodines linijas. Tai buvo plika struktūra, dėl ko gavau barti nuo savo dėstytojo, bet vis tiek laikiausi savo sumanymo ir siekiau sau įrodyti, kad galima tą struktūrą kiek įmanoma labiau pritraukti prie mano pajautos, kaip aš tą muziką suprantu. Rezultatu esu gana patenkinta, nors negaliu pasakyti, kad 100 procentų pavyko įgyvendinti savo įsivaizdavimą. Įtampos buvo, nes, kaip sakė Goda, norėjosi įprasminti visus tuos keturis metus, ko išmokau ir pan.  

Jūra Elena Šedytė: Parašyti baigiamąjį kūrinį buvo nelengva visų pirma dėl to, kad tai buvo uždavinys, susikurtas ne mano pačios, bet būtinybė, kurią turėjau atlikti, kad baigčiau akademiją.

Bet galbūt tokia patirtis naudinga, nes, pavyzdžiui, jeigu jūs kaip kompozitorė gausite užsakymą parašyti kūrinį, tai taip pat bus būtinybė, primesta iš šalies. Kaip jums atrodo?

Aišku, tai treniruoja ateičiai. Bet man nebuvo lengva prisitaikyti prie didelės instrumentų sudėties, juolab visų styginių, kai iki tol aš mėgau mišrias nedidelių ansamblių sudėtis (https://soundcloud.com/juragrupe). Slėgė ir mintis, kad tai – baigiamasis darbas, kuris turėtų apibendrinti ne tik studijų metus, bet ir tavo kūrybinį braižą, muzikinį mąstymą. Dar vasarą buvau sugalvojusi elektroakustinę idėją, kurią teko pritaikyti akustiniam atlikimui: „Deeper“ yra kūrinys, kuriame žaidžiu su klausytojo percepcija, dėmesio koncentracija ir manipuliacija ja: sutelktimi, nukreipimu, išblaškymu ir sugrąžinimu.

Jau esate diplomuotos kompozitorės, įgijote LMTA diplomą. O kas toliau? Kaip įsivaizduojate savo ateitį?

Viltė Žakevičiūtė: Labai toli neplanuoju, bet tikrai norėčiau toliau gilintis į muziką, kūrybą, galbūt ne tik kompozicijos, bet ir muzikologijos srityje: patyrinėti muziką iš įvairių pusių. Be to, mane žavi Suzuki metodas: nesu baigusi pedagogikos studijų, bet galbūt po kurio laiko pabandysiu pasigilinti, kaip jis veikia. O šiaip sau linkėčiau nepamesti ryšio su kompozicija ir siekti atsakyti į klausimus, į kuriuos dar neradau atsakymų. Bandysiu stoti į magistro studijas, o vėliau jau – kaip Dievas duos.

Goda Marija Gužauskaitė: Mano artimiausi planai yra važiuoti į Sibelijaus muzikos akademiją Helsinkyje per „Erasmus“ mainų programą. Jei pavyks, vieneriems metams. Gilinsiuosi į elektroninę muziką, kuri šiuo metu mane domina labiausiai. Aštuonerius metus, trečdalį savo gyvenimo, rašiau beveik vien akustinę muziką, nuo kurios kiek ir pavargau. Norisi praplėsti savo kūrybinį profilį ir išbandyti save kitose kūrybinėse plotmėse. 

Monika Zenkevičiūtė: Eisiu tuo pačiu keliu, į kurį viskas susivedė: toliau kursiu elektroninę muziką ir gal bus smagu.

Jūra Elena Šedytė: Aš manau, kad mano ateitis bus tampriai susijusi su muzikos kūryba. Tik dabar norėčiau truputėlį keisti savo kūrybinį profilį ir labiau koncentruotis į muzikos atlikimą – savo pačios kūrybos, galbūt ir kitų žmonių. Toliau tęsiu studijas, bet ne Lietuvoje.

Viltė Žakevičiūtė: Iš tikrųjų turbūt svarbiausia, kaip sako Monika, daryti tai, kas tau smagu, kas patinka, nes tada ir pats jausiesi gerai, ir kiti matys tave tokią. Mūsų sritis yra labai įdomi ir plati. Galima net sakyti, kad viskas yra muzika. Sau ir visom mums linkiu, kad mes turėtume artimą ryšį su muzika ir manau, kad taip ir bus, jeigu jau čia esame ir ligi šiol nepabėgome, nepabijojome iššūkių.  

 

Pokalbio su kompozitorėmis Vilte Žakevičiūte, Goda Marija Gužauskaite, Monika Zenkevičiūte ir Jūra Elena Šedyte radijo variantą laidoje „Avanscena“ galite išgirsti ČIA: https://bit.ly/2M2CNJR.

2018 06 27

2018.06.27

II tarptautinio Juozo Pakalnio atlikėjų konkurso rezultatai

Birželio 15–21 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko II tarptautinis Juozo Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkursas. Startavęs prieš dvejus metus tai pirmas ir vienintelis tokio masto pučiamųjų ir mušamųjų muzikos instrumentų atlikėjų tarptautinis konkursas Baltijos šalyse ir vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių Europoje.

Konkurse sulaukta per 50 muzikų iš 17 šalių, juos vertino kompetentinga tarptautinė vertinimo komisija. Pasak konkurso idėjos autoriaus ir sumanytojo LMTA profesoriaus dr. Roberto Beinario, Tarptautinis Juozo Pakalnio konkursas padeda išsaugoti tradicijas, o kartu yra jaunatviškas ir atviras visiems, siekiantiems tapti išskirtinėmis asmenybėmis. Dalyvavimas konkurse daugeliui atlikėjų tampa puikiu atspirties tašku tolesnei karjerai, o muzikos mylėtojams – galimybė pažinti ir patirti pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų skambesį.

II tarptautinio Juozo Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurso laureatai:

PERKUSINIAI INSTRUMENTAI

1 vieta – Sorie Bangura (Prancūzija)
https://www.youtube.com/watch?v=Evhput9vx6k
https://www.youtube.com/watch?v=IOHrwQ-tX2I&feature=youtu.be
nuo 02:10 min iki 25:00 min: https://www.youtube.com/watch?v=lCzyM41G848&feature=share

2 vieta – Louis Quiles (Prancūzija)
https://www.youtube.com/watch?v=znPGh3-Funw 
https://www.youtube.com/watch?v=1DSimpCD3fA 
https://www.youtube.com/watch?v=aMucHq1tnQs
nuo 01:04:22 min https://www.youtube.com/watch?v=lCzyM41G848&feature=share

3 vieta – Masayuki Niino (Japonija)
https://www.youtube.com/watch?v=HOQbX5D4FUg
https://www.youtube.com/watch?v=2kT0mw14OqI&feature=youtu.be
nuo 34:47 min iki 54:20 min https://www.youtube.com/watch?v=lCzyM41G848&feature=share

Vertinimo komisija: asist. Modestas Barkauskas (pirmininkas), prof. Linda Maxey (JAV), lekt. Tomas Kulikauskas, Pavelas Giunteris, komisijos sekretorius – lekt. Sigitas Gailius.

VALTORNA

3 vieta – Maris Evelons (Latvija)
nuo 41:30 min https://www.youtube.com/watch?v=gG17O8oi20k&feature=share

Pirmojo laipsnio diplomas – Artūrs Krūminš (Latvija)
nuo 04:32 min iki 22:17 min https://www.youtube.com/watch?v=gG17O8oi20k&feature=share

Pirmojo laipsnio diplomas – Dariusz Dinh Thieu Quang (Lenkija)
nuo 22:45 min iki 40:50 min https://www.youtube.com/watch?v=gG17O8oi20k&feature=share

Vertinimo komisija: doc. Egidijus Stanelis (pirmininkas), doc. Igor Szeligowski (Lenkija), doc. Gatis Evelons (Latvija), lekt. Paulius Lukauskis, komisijos sekretorė – asist. Indrė Kuleševičienė.

TENORINIS TROMBONAS

1 vieta – Kris Garfitt (Jungtinė Karalystė)
nuo 24:00 min iki 39:00 min https://www.youtube.com/watch?v=8Zc13eYj1uI&feature=share

2 vieta – Jaroslaw Meisner (Lenkija)
nuo 55:50 min https://www.youtube.com/watch?v=8Zc13eYj1uI&feature=share

3 vieta – Christoph Schnaithmann (Vokietija)
nuo 40:30 min iki 54:52 min https://www.youtube.com/watch?v=8Zc13eYj1uI&feature=share

Pirmojo laipsnio diplomas – Albina Gražulis (Lietuva)
nuo 07:40 min iki 22:51 min https://www.youtube.com/watch?v=8Zc13eYj1uI&feature=share

BOSINIS TROMBONAS

2 vieta – Kevin Roby (Prancūzija)
2 vieta – Thomas Bousquié (Prancūzija) 

Vertinimo komisija: doc. Rimantas Valančius, prof. Eirik A. Devold (Norvegija), prof. Niels-Ole Bo Johansen (Danija), lect. Marius Balčytis, komisijos sekretorius – Audrius Stasiulis.

2018.06.26

LMTA Studijų miestelio statyboms skirta ES struktūrinių fondų parama

Š. m. birželio 15 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl Struktūrinių fondų paramos naujo LMTA studijų miestelio Olandų g. statyboms. Šios sutarties pagrindu Akademijai skiriama 13 milijonų eurų projektui „LMTA studijų miestelio Olandų g., Vilniuje, sukūrimas (I etapas)“, kuris yra bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.   

Tai bene šešis metus trukusio LMTA, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Centrinės projektų valdymo agentūros ir kitų valdžios institucijų glaudaus bendradarbiavimo rezultatas. Projektu siekiama pagerinti muzikos, teatro, kino ir šokio menų studijų kokybę: modernizuoti studijų aplinką ir sutelkti šiuo metu skirtingose Vilniaus vietose išsklaidytą Akademijos infrastruktūrą viename studijų miestelyje.

Numatyti du investicijų projekto įgyvendinimo etapai. Pirmąjį etapą, kuriam pagal pasirašytą sutartį skiriama parama iš Struktūrinių fondų lėšų, ketinama baigti 2021 metais. Šio etapo metu Olandų g. turėtų iškilti Teatro ir kino fakulteto, Muzikos fakulteto pastatai ir Mažasis salių blokas. Juose pirmojo projekto etapo pabaigoje jau turėtų intensyviai vykti paskaitos. Ženkliai padaugės erdvių studentams savarankiškai ruoštis paskaitoms ir egzaminų sesijoms, atsivers naujos galimybės rengti muzikos, teatro ir šokio pasirodymus, kurti filmus bei rengti jų peržiūras. Planuojama, kad pirmuoju etapu sukurta infrastruktūra sudarys puikias studijų sąlygas meno studijų studentams. 

Per antrąjį LMTA studijų miestelio statybų etapą numatyta pastatyti Didįjį salių bloką, Teorinių paskaitų-administracinį bloką, Biblioteką ir Studentų bendrabutį, sklype esančioje koplytėlėje ketinama įrengti kamerinę salę.

Moderni, studijų miestelyje sutelkta akademijos infrastruktūra leis pagerinti LMTA vykdomų studijų programų kokybę, telkti intelektinę ir kūrybinę LMTA bendruomenės sinergiją bei efektyviau konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje meno studijų rinkoje. Tikimasi, kad naujos meno kūrybos ir sklaidos erdvės ženkliai pagerins studijų aplinką, taps atviros, patrauklios ir Vilniaus miesto gyventojams bei svečiams.

Projektas dalinai finansuojamas iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo lėšų, pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Investicijos į švietimą, profesinį mokymą, skirtos švietimo ir mokymo infrastruktūrai tobulinti, siekiant suteikti įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę“, 9.1.1. uždavinio „Tobulinti ir koncentruoti studijų infrastruktūrą, siekiant aukštesnės studijų kokybės“, 09.1.1-CPVA-V-720 priemonę „Studijų aplinkos ir infrastruktūros koncentravimas, tobulinimas ir informacinių sistemų plėtra“.

LMTA informacija

Renginiai

2018/08/26 - 2018/09/02

TARPTAUTINIS PROJEKTAS „TEATRO MENININKO TVARUMAS“

2018 m. rugpjūčio 26–rugsėjo 2 d.

LMTA Teatro ir kino fakultete, Sluškų rūmuose (Kosciuškos g. 10, Vilnius)

TARPTAUTINIS PROJEKTAS „TEATRO MENININKO TVARUMAS“

Šiaurės ir Baltijos šalių projektas – intensyvus kūrybinis forumas

Dalyvauja šimtas Lietuvos, Danijos, Estijos, Grenlandijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ateities scenos kūrėjų.

Forumo metu 100 įvairių sričių jaunųjų scenos ir performatyvių menų kūrėjų iš Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų mokyklų kartu generuos idėjas ir viešai jas pristatys visuomenei baigiamajame renginyje 2018 m. rugsėjo 1 d.

Projekto dalyviai, globojami patyrusių mentorių, bus skatinami meno priemonėmis kalbėti apie ekoscenografiją, hortikultūros ir bendruomenės įtraukties veiklas, apie minčių ekologiją, aptarti #metoo bangas, kitas socialines ir politines aktualijas.

DAUGIAU:
„Teatro menininko tvarumas“ – 2017-2018 m. vykstantis Šiaurės ir Baltijos šalių scenos menų mokyklų tinklo NORTEAS projektas, kuriuo siekiama sustiprinti meninį, profesinį ir socialinį būsimų scenos ir performatyvių menų atlikėjų tvarumą. Projektą įkvėpė klausimai, su kuriais susiduria kiekvienas menininkas: kaip kurti prasmingą meną, įsikomponuojantį į profesinį lauką, rezonuojantį su aplinkiniu pasauliu ir planetos situacija; kaip skirtinguose kultūriniuose kontekstuose išmintingai, išradingai ir atsakingai bendrauti su visuomene.
Projekto veiklas sudaro:
– virtualių paskaitų ciklas (online lecture series);
– praktinių seminarų ciklas tvarumo tema (express courses);
– projekto kulminacija – intensyvių kursų kūrybinė savaitė Vilniuje, kurioje grupėse po 10 žmonių dalyvaus 100 jaunųjų kūrėjų iš Danijos, Estijos, Grenlandijos, Islandijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Lietuvos aukštųjų nacionalinių teatro mokyklų, universitetų bei menų akademijų.

Išsami informacija apie projektą: http://www.norteas.org/about-the-project/.

 

2018/09/04 - 2018/09/06

MUZIKUOJANTYS DAKTARAI: MENINIŲ TYRIMŲ FESTIVALIS KONFERENCIJA

2018 m. rugsėjo 4–6 d.

LMTA Centriniuose rūmuose (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MUZIKUOJANTYS DAKTARAI / DOCTORS IN PERFORMANCE

III meninių tyrimų festivalis konferencija. Renginio kalba – anglų.

PROGRAMA

———————————————-

III muzikos atlikimo ir meninių tyrimų festivalis konferencija „Doctors in Performance“. Tai – akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimas ir su juo susiję meniniai tyrimai. Pirmasis „Muzikuojančių daktarų“ festivalis konferencija buvo surengtas Helsinkio menų universiteto Sibelijaus akademijoje 2014 m. rugsėjo 4–5 d. Antrasis įvyko 2016 m. rugsėjo 8–9 d. Karališkojoje Airijos muzikos akademijoje Dubline. 2018-ųjų festivalį konferenciją „Muzikuojantys daktarai“ organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meninių tyrimų ir atlikimo studijų platforma HARPS (harps.lmta.lt).

Kviestiniai renginio pranešėjai – viena ryškiausių muzikos atlikimo studijų figūrų, muzikologas ir pianistas prof. dr. JOHNAS RINKAS (Kembridžo universitetas) ir lietuvių kompozitorius, dirigentas, Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas doc. VYKINTAS BALTAKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mastrichto konservatorija). 

Meninius tyrimus doktorantūros ir podoktorantūros lygmenimis vykdantys muzikos atlikėjai šiame renginyje savo tyrimus pristatys rečitaliais, paskaitomis-koncertais ir skaitydami pranešimus. 

Visą informaciją rasite HARPS platformos interneto puslapyje anglų k.: http://harps.lmta.lt/en/events/doctors-in-performance/.

2018/10/24 - 2018/10/26

46-OJI TARPTAUTINĖ BALTIJOS MUZIKOLOGŲ KONFERENCIJA: KULTŪROS POKYČIAI IR MUZIKOS KRITIKOS DISKURSAS

2018 m. spalio 24–26 d.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

46-OJI TARPTAUTINĖ BALTIJOS MUZIKOLOGŲ KONFERENCIJA „KULTŪROS POKYČIAI IR MUZIKOS KRITIKOS DISKURSAS“

Modernaus valstybingumo šimtmetį švenčiančių trijų kaimyninių šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – muzikologai daugiau nei 50 metų puoselėja Baltijos muzikologų konferencijas kaip muzikinių mainų, profesinio solidarumo ir kultūrinio atvirumo erdvę. Jubiliejiniais metais 46-oji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija skiriama muzikos kritikos ir kultūrinių pokyčių sąveikai aptarti, siekiant paskatinti diskusijas apie kritinio muzikos diskurso dalyvavimą XX–XXI a. kultūriniuose ir visuomeniniuose procesuose.

XX–XXI a. muzikos kritikai teko svarbus vaidmuo apmąstant sparčius muzikos kultūrų pokyčius ir jų sąryšius su politine istorija, socialinėmis ir ekonominėmis transformacijomis, technologijų ir medijų plėtra. Tradicijų ir kanonų lūžiai, naujų muzikos reiškinių gausa, kultūrų maišymasis, muzikos vartojimo plėtra ir muzikos verslo globalizacija – kintantis muzikos pasaulis nenumaldomai paveikė modernios muzikos kritikos orientacijas ir jos funkcijos supratimą. Kaip muzikinės kultūros savivokos įrankis muzikos kritika ir pati prisideda prie kultūrinių, socialinių ir politinių pokyčių. Ne vien muzikos raiškai, bet ir kritinei jos refleksijai galima taikyti ekonomisto ir muzikos sociologo Jacques’o Attali teiginį, kad muzika „įgarsina naujus pasaulius, kurie pamažu išryškėja ir pradeda daryti poveikį daiktų tvarkai; tai ne vien tikrovės įvaizdis, bet kasdienybės peržengimas, ateities pranašavimas“ (Attali 1985). Todėl „kultūrinio visaėdiškumo“ (Peterson 1996) ir „visuotinio kultūrinio poliglotizmo“ (Eco 1990) laikais muzikos kritikai tampa ypač svarbu apmąstyti muzikos praktikai taikomų idėjų ir vertybių tipologijas ir jų aktualumą vietinėje ir globalioje kultūros erdvėje. 

46-ojoje tarptautinės Baltijos muzikologų konferencijoje muzikos kritikos ir kultūrinių pokyčių sąveikai ketinama aptarti:

  • XX–XXI a. muzikos kritikos teorija
  • Muzikos kritika ir politiniai pokyčiai
  • Kritika, muzikinis skonis ir visuomenė
  • Kultūrinis visaėdiškumas: muzikos kritikos perspektyva
  • Muzikos kritika ir vertybės
  • Muzikos institucijos ir kritikų tinklaveika
  • Muzikos kritika ir atlikimo menas
  • Muzikos kritika ir muzikos industrija
  • Muzikos kritika ir medijos
  • Muzikos kritika: globalizacija ar glokalizacija?

Kviestiniai lektoriai: Richard Taruskin (Kalifornijos universitetas, Berklis), Marina Frolova-Walker (Kembridžo universitetas), Andreas Engström (Kontraklang, Berlynas), Olga Manulkina (Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinė konservatorija).

Konferencija vyks anglų kalba.

Detalesnė informacija apie konferencijos programą ir registraciją bus paskelbta 2018 m. liepos mėnesį Lietuvos kompozitorių sąjungos (www.lks.lt) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (www.lmta.lt) tinklapiuose.

Programų komitetas:

Rūta Stanevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) – pirmininkė
Andreas Engström (Kontraklang, Berlynas)
Marina Frolova-Walker (Kembridžo universitetas)
Jūratė Katinaitė (LRT)
Jānis Kudiņš (Jāzepo Vītolo Latvijos muzikos akademija)
Olga Manulkina (Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinė konservatorija)
Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Richard Taruskin (Kalifornijos universitetas, Berklis)

Daugiau informacijos: Rasa Murauskaitė, mokslas@lmta.lt

Organizatoriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija