Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Nacionaliniai projektai

← Įgyvendinti projektai

Garsinės utopijos: lietuvių muzikos (trans)avangardo kultūriniai impulsai ir instituciniai kontekstai
Projekto trukmė
: 2018 07 01–2021 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. dr. Rima Povilionienė.
Šiame projekte telkiamasi į fragmentiškai nagrinėtas ar visai neanalizuotas (trans)avangardinės lietuvių muzikos srovės sritis, išskiriant kelias konceptualias potemes. Pirmajai davė postūmį J. Kačinsko ankstyvoji mikrotoninė kūryba, inspiruota jo studijų Prahos konservatorijoje pas vieną šios krypties pradininkų Aloisą Hábą. J. Kačinsko kūrybos įkontekstinimas suponuoja ir mikrotonalumo kaip vienos įtakingiausių naujos garsinio pasaulio utopijų sklaidos aptarimą vėlesnių dešimtmečių Lietuvos kompozitorių kūryboje (R. Mažulis, M. Vilums, J. Repečkaitė ir kt.).
J. Kačinsko pradėtos modernios lietuvių muzikos institucionalizavimo pastangos nubrėžė antrąją tyrimui svarbią potemę – nacionalinės šiuolaikinės muzikos scenos ryšiai su tarptautinėmis institucijomis (Čekijos šiuolaikinės muzikos draugijos, Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija, Darmštato vasaros kursų aplinka, IRCAM ir kt.) ir jų paskatinta šiuolaikinės muzikos interpretavimo kultūra. Lygiai taip pat dauguma tyrimui pasirinktų figūrų – aktyvūs kritinio diskurso kūrėjai ir dalyviai, paskatinę fundamentalius lietuvių muzikinės kultūros savivokos poslinkius. Bendradarbiaujant su įtakingomis muzikos atminties ir modernių tyrimų institucijomis (Čekijos muzikos muziejus, Prahos konservatorijos archyvas, Paulio Sacherio fondas, Darmštato naujosios muzikos institutas, IRCAM) ir remiantis privačiais archyvais ir kolekcijomis tyrime bus išnagrinėta ir aktualizuota lietuvių muzikos (trans)avangardinė praktika. Tyrimo naujumas ir originalumas papildomai sietinas su siekiu atskleisti marginalizuotą srovę kaip platesnės istorinės aprėpties tendenciją ir įkontekstinti lietuvių muzikos reiškinius tarptautinėje mokslo tyrimų erdvėje.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba. 


Vilniaus baroko vargondirbystės mokyklos registrų Vox humana ir Unda maris genezė ir lyginamoji studija: Caspari(ni) ir italų tradicijos adaptacijos
Projekto trukmė
: 2018 07 01–2021 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: lekt. dr. Girėnas Povilionis.
Projektu siekiama ištirti barokinių vargonų unikalių registrų Vox humana ir Unda maris genezę ir adaptaciją Lietuvos nekilnojamame kultūros pavelde – Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai (VVBVM) priskiriamuose barokiniuose vargonuose (XVIII a.II p.–XIX a. I p.). Ypatingas dėmesys telkiamas į registrų palyginamąją studiją – Lietuvos vargonų registrų techniniai duomenys bus tiriami pagrečiui su vienalaikiais meistrų Caspari(ni) šeimos ir jos aplinkos meistrų registrų modeliais, įgyvendintais Italijos, Vokietijos vargonuose, bei tipologiškai susijusiais Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Švedijos barokinių vargonų registrais. Projekto tikslas – nustatyti ir apibrėžti VVBVM vargonų registrų Vox humana ir Unda maris autentiškumo ir unikalumo lygmenį. Tikslo įgyvendinimui bus pasitelkiamos skirtingos menotyros šakos, istorijos tyrimai, komparatyvinė analizė (Lietuvos ir kitų Europos šalių vargonų paveldo problematikos palyginimas) bei technologinė prieiga (t.y. bus integruotas praktinis tyrimo pobūdis – registrų vamzdžių medžiagotyra, matavimai, vamzdžių kopijų pagal autentiškus matmenis gamyba ir analizė). Projektu siekiama pateikti išsamų istorinį ir teorinį pagrindimą ir metodologinius įrankius kompleksiniam barokinių vargonų registrų Vox humana ir Unda maris tyrimui.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba. 


Vasaros mokykla meno ir menotyros krypčių doktorantams 
Projekto trukmė: 2021 04 01–2021 09 30.  
LMTA statusas: vykdytoja. 
Projekto vykdytojai: dr. Ramunė Balevičiūtė (vadovė), dr. Lina Navickaitė-Martinelli, Daiva Buivydienė.
Vasaros mokykla meno ir menotyros krypčių doktorantams yra meninių tyrimų sklaidos renginys, visų pirma skirtas gilintis į meninių tyrimų specifiką, plėsti jų sampratą, stiprinti doktorantų gebėjimus rengti aukštesnės kokybės meno ir mokslo projektus bei juos pristatyti. Renginio metu suplanuoti seminarai, pranešimai, diskusijos, dalinimasis patirtimi ir kitos veiklos leis doktorantams pagilinti žinias meninių tyrimų srityje, įgyvendinti savo vykdomų tyrimų sklaidą tiek juos pristatanti Vasaros stovykloje, tiek patalpinant pranešimus renginiui skirtose interneto svetainėse. Be kita ko, renginio veiklos prisidės gerinant jaunųjų tyrėjų kompetencijas, mokantis, bendraujant ir dalinantis patirtimi ne akademinėje aplinkoje. 
Keturių dienų Klaipėdoje vyksiančioje Vasaros mokykloje doktorantai vieni kitiems pristatys savo vykdomus tyrimus, turės galimybę individualiai pasikonsultuoti su patyrusiais mokslininkais, susipažinti su meno doktorantūros absolventų patirtimi bei su kviestinių užsienio pranešėjų vykdomais meniniais tyrimais bei įžvalgomis šių tyrimų problematikoje. Taip pat pranešimus skaitys aktyviai meniniuose tyrimuose dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai, o siekiant gerinti tiriamųjų darbų kokybę, renginyje bus nagrinėjami kūrybinio rašymo ir akademinės etikos aspektai. 
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba. 


Meninės praktikos ir edukacija šokyje: kryptys, požiūriai ir ateities perspektyvos 
Projekto trukmė: 2020 06 01–2021 09 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovas: Andrius Katinas.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Šokio ir judesio katedros inicijuojamas simpoziumas „Meninės praktikos ir edukacija šokyje: kryptys, požiūriai ir ateities perspektyvos“ yra pirmasis siekis Lietuvoje organizuoti diskusiją apie reiškinius šiuolaikinio šokio lauke ir šokio edukacijoje. Klausimai apie egzistuojančias jungtis ir takoskyras tarp naujųjų paradigmų meninėje praktikoje bei meno edukacijoje sudaro šio organizuojamo simpoziumo ašį. Šokio edukacija, visomis galimomis savo formomis, yra tampriai susisiejusi su šokio meno lauko padėtimi. 
Projekto metu planuojamas dviejų dienų simpoziumas „Meninės praktikos ir edukacija šokyje: kryptys, požiūriai ir ateities perspektyvos“, apimantis viešus pranešimus, diskusijas – paneles ir individualius menininkų veiklos pristatymus. Renginyje bus orientuojamasi į Baltijos šalių, Šiaurės ir Vakarų Europos šiuolaikinio šokio atstovus. Simpoziumo temų laukas remiasi klausimais „Kaip radikalios meninės praktikos atsispindi šokio edukacijos procesuose“ ir „Kaip egzistuojančios šokio edukacijos programos skatina naujų meninių praktikų atsiradimą“. Šiais atraminiais simpoziumo klausimais norime aiškiau įvardinti simbiotinio ryšio svarbą tarp šokio edukacijos ir šokio lauko.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


Lietuvių kompozitorių muzikos natų leidyba 
Projekto trukmė
: 2020 02 04–2021 12 21. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Projektas aprėpia pagrindinius lietuvių šiuolaikinės muzikos sklaidos dėmenis – atlikėjams, grojantiems iš spausdintų natų, palengvinamas teksto įskaitymas ir kūrinio rengimo darbas (dauguma šių kūrinių egzistuoja kompozitorių rankraščių pavidalu), tokiu būdu jie tokius kūrinius mieliau renkasi savo koncertiniam repertuarui. 
Projekto įgyvendinimo metu vykdomos šios veiklos: 
• Sudaromos su šiuolaikinių kūrinių autoriais licencinės sutartys dėl autorių teisių; 
• Profesionalia natų rinkimo programa „Sibelius“ surenkami kūrinių rankraščiai; 
• Sukuriami originalūs tekstai leidinių įžangoms ir anotacijoms. 
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba. 


Baltijos muzikologų konferencija „Permainų muzika / Music and Change“ 
Projekto trukmė: 2020 01 01–2021 12 21.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė. 
Projektu siekiama paskatinti gilesnį muzikos vaidmens bei sąveikos su visuomene ir kultūros pokyčiais supratimą, sudarant sąlygas tarptautiniam muzikologų ir kitų sričių tyrėjų bei meno praktikų bendradarbiavimui ir aktyviai diskusijai aktualiais muzikos kultūros klausimais. 
Projekto įgyvendinimo metu numatoma: 
1) nuosekliai plėtoti ir atnaujinti Baltijos muzikologų bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų tradiciją, įtvirtinant ją tarptautinėje mokslo ir kultūros erdvėje; 
2) įtraukti Lietuvos muziką į tarptautinį kontekstą, analizuojant muzikos kultūros teoriją, istoriją, aktualią praktiką ir apmąstant jos funkcijas globaliame kontekste; 
3) bendradarbiauti su svarbiausiomis tarptautinėmis muzikologų organizacijomis, Baltijos šalių muzikologų bendruomenėmis, Lietuvos ir užsienio specializuotos muzikos žiniasklaidos priemonėmis surengiant 47 Baltijos muzikologų konferenciją; 
4) sudaryti galimybes jaunųjų muzikologų kūrybinei raiškai ir profesinių kompetencijų stiprinimui; 
5) didinti muzikos tyrimų ir kultūrinės refleksijos prestižą ir prieinamumą, pasitelkiant naująsias medijas projekto rezultatų sklaidai. 
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


31-ASIS ICTM Etnochoreologijos studijų grupės simpoziumas 
Projekto trukmė: 2020 06 01–2021 10 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: Dalia Urbanavičienė. 
Projektu siekiama plėtoti tradicinių šokių tyrimus bei jų sklaidą skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir dalinimąsi gerąja patirtimi. 
Projekto įgyvendinimo metu numatoma: 
1) atlikti pateiktų paraiškų atranką užtikrinant aukštą simpoziumo mokslinį lygmenį bei atitiktį pasirinktoms temoms; 
2) sudaryti simpoziumo programą ir pranešimų tezių bukletą; 
3) užtikrinti tinkamas sąlygas simpoziumo mokslinei veiklai Klaipėdos universitete; 
4) parengti kultūrinę programą simpoziumo dalyviams supažindinant su Lietuvos etnine kultūra; 
5) užtikrinti informacijos apie simpoziumą sklaidą; 
6) profesionaliai užfiksuoti simpoziumo prezentacijas ir kitas veiklas parengiant jas archyviniam saugojimui LMTA Etnomuzikologijos katedros Muzikinio folkloro archyve. 
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


Kitapus interpretacijos: virtuali meninių tyrimų rinktinė ir rečitalių platforma 
Projekto trukmė
: 2019 03 01–2021 06 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.
2018 m. rugsėjo 4-6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko III tarptautinis muzikos atlikimo meninių tyrimų festivalis konferencija „Doctors in Performance“ (DIP). Šis unikalus akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimo praktika grįsti mokslo ir meno tyrimai, sutraukė dalyvius iš 22 pasaulio šalių. Renginio sėkmė skatina siekti tolesnių tikslų ir jo prezentacijų pagrindu publikuoti elektroninę meninių tyrimų straipsnių rinktinę, menininkų tyrėjų tekstus virtualioje erdvėje susiejant su filmuotais jų rečitaliais ir paskaitomis-koncertais.
Projekto vykdymo metu bus sukurta ir plačiai meno kūrėjų ir vartotojų auditorijai pristatyta inovatyvi lietuvių bei užsienio autorių muzikos srities meninių tyrimų straipsnių ir rečitalių platforma. Projektu siekiama plėtoti tarptautinį muzikų bendradarbiavimą, skatinti naujas meninės raiškos ir jos reflektavimo galimybes bei įvairiapusišką jų sklaidą, įtvirtinti Lietuvoje vykdomus meninius tyrimus ir jų plėtrą tarp lyderiaujančių šios srities veikėjų.
Projektas reikšmingas ir išskirtinis tuo, kad šalia tiriamojo konteksto ir pagrindinių tyrimo postulatų išdėstymo bus išsyk galima išklausyti ir peržiūrėti gyvą atlikimą, pranešėjui muzikos garsais iliustruojant ir argumentuojant savo įžvalgas. Svarbu tai, jog LMTA meno doktorantų ir menininkų tyrėjų straipsniai čia bus integraliai siejami su užsienio kūrėjų prezentacijomis, o ryškiausi tarptautiniai pavyzdžiai neabejotinai suteiks naujų stimulų ir įžvalgų Lietuvos mokslo ir meno tyrimų plėtrai ateityje.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


J. Gruodis, K. V. Banaitis, S. Vainiūnas, P. Dikčius, J. Juzeliūnas, J. Bašinskas: svarbiausios XX amžiaus lietuvių kompozitorių sonatos smuikui ir fortepijonui 
Projekto trukmė: 2020 01 06–2021 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: Beatričė Blotnytė. 
Projekto tikslas – stiprinant tyrimais paremto atlikimo tradiciją skatinti reikšmingiausio XX amžiaus lietuvių kamerinės muzikos repertuaro studijas, atlikimą ir sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje. 
Vykdant projektą po daugiau nei 30 metų pertraukos buvo įrašyti šeši svarbiausi XX amžiaus lietuvių kompozitorių kūriniai smuikui ir fortepijonui. Ruošdamiesi įrašams projekto dalyviai tyrinėjo išlikusius kūrinių rankraščius, įvairias jų redakcijas, muzikologų įžvalgas, dalijosi pastebėjimais su garsiausiais lietuvių kamerinės muzikos atlikėjais, rėmėsi dar neišdilusiais šių kūrinių kompozitorių draugų, kolegų, artimųjų, tuo metu muzikos pasaulyje besisukusių, to meto visuomenę pažinojusių ir laiko dvasią jautusių prisiminimais, taip ne tik siekdami kiek įmanoma tiksliau išpildyti kompozitorių valią jų kūrinius atliekant, bet ir skatindami intensyvesnes diskusijas apie XX amžiaus lietuvių kamerinę muziką, muzikologų ir atlikėjų bendradarbiavimą, muzikos atlikimo meno ir meninių bei mokslinių tyrimų integraciją. 
Viešai prieinamas pokalbio apie lietuvių kamerinę muziką vaizdo įrašas ir šešių XX amžiaus lietuvių kompozitorių sonatų smuikui ir fortepijonui pristatymai koncerto-pasakojimo forma Ignalinos rajone, Paliesiaus dvare ir Vilniuje, LMTA Didžiojoje salėje, pritraukę ne tik sostinės, bet ir atokesnių Lietuvos vietovių klausytojus, sudarė puikias sąlygas XX amžiaus lietuvių kamerinės muzikos repertuaro žinomumui augti; kūrinių garso įrašų paruošimas leidybai užtikrino projekto tęstinumą, daugiau ir lengviau prieinamų aukštos meninės ir garso kokybės XX amžiaus lietuvių kamerinės muzikos įrašų radimąsi, padėjo tvirtus pamatus efektyviai lietuvių kamerinės muzikos sklaidai Lietuvoje ir pasaulyje. 
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


L. Budzinauskienės monografijos „XIX a. Vilniaus katedros kapela“ leidyba 
Projekto trukmė: 2021 05 03–2021 12 22.  
LMTA statusas: vykdytoja. 
Projekto vadovė: Živilė Tamaševičienė. 
Monografijoje autorė L. Budzinauskienė į visumą sutelkė ir apibendrino faktus apie XIX a. Vilniaus ir jo apylinkių bažnytinę muziką, išanalizavo pirminius muzikos šaltinius. Kaip ir buvo numatyta, monografiją papildo XIX a. Vilniaus katedros kapelos muzikinių rankraščių teminis katalogas, kuriame pirmą kartą pateikiami Vilniaus katedros kapitulai (ir jai buvusiai pavaldžiai kapelai) priklausę muzikos rankraščiai. Šis katalogas sudarytas remiantis RISM muzikinių rakraščių aprašymo metodu, pritaikytu Lietuvos rankraščių specifikai. Monografiją taip pat papildo išsami bibliografija, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, santrauka anglų k. 
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba. 


M. K. Čiurlionio muzikinės kūrybos kritinis leidimas. Istorinio šaltinio leidybos parengiamasis etapas
Projekto trukmė: 2021 08 01–2021 12 20. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Projekto vykdytojai: prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, prof. dr. Darius Kučinskas, doc. dr. Audra Versekėnaitė, dr. mag. art. Charris Efthimiou, Živilė Tamaševičienė. 
Akademinis M. K. Čiurlionio muzikinės kūrybos leidimas – tai moksliniais tyrimais pagrįstas, autentišką M. K. Čiurlionio muzikinį tekstą plačiam muzikų ir tyrėjų ratui atveriantis projektas, kurio tikslas – daugiatomis, visą kompozitoriaus muzikinę kūrybą eksponuojantis natų leidinys, įtvirtinantis visų kūrinių teksto kanoną. Akademinis M. K. Čiurlionio kūrinių leidimas yra sudėtingas ir ilgalaikis projektas, reikalaujantis tarptautiniu mastu aukščiausio lygio muzikinės-mokslinės kompetencijos muzikos leidybos srityje. Prižiūrint žymiausiems Čiurlionio muzikos ekspertams, tarptautinė muzikologų komanda pirmą kartą parengs ir suredaguos nacionalinį Lietuvos kultūros identitetą reprezentuojančio kompozitoriaus kūrybą. Leidinys bus pristatytas ir tarptautinei mokslo bendruomenei dviem skirtingais formatais: elektronine ir spausdinta versija. 
Pilnos apimties projektą numatoma įgyvendinti iki 2025 metų. 2021 metais vykdomas pirmasis projekto etapas. Šiame etape peržiūrima visa M. K. Čiurlionio muzikinė kūryba, sudaromas bei mokslininkų aprobuojamas būsimo 15 tomų apimties leidinio turinys, rengiamos metodologinės rinkinio nuostatos. Jomis remiantis leidybai bus parengtas pirmasis rinkinio tomas „M. K. Čiurlionis“. Simfoninė poema „Miške“ ir pristatytas akademinei bendruomenei. Pažymėtina, kad iki šių metų galo numatoma parengti leidinį, tačiau patys leidybos darbai (korektūrų skaitymas, maketavimas, dizainas, spauda ir kt.) bus vykdomi jau 2022 metais. 
Pirmojo etapo numatomi rezultatai: sudarytas, mokslo bendruomenės aprobuotas daugiatomio leidinio turinys, parengtas pirmasis rinkinio tomas. 
Finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 


Lietuviško fakyro žydinti nostalgija. Vytautas Landsbergis apie Bronių Kutavičių 
Projekto trukmė: 2021 02 01–2021 12 31. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Projekto vadovė: Dr. Zita Abramavičiūtė-Mučinienė. 
Broniaus Kutavičiaus muzikinė kūryba užima išskirtinę vietą Lietuvos kultūroje – ji formavo kelių kartų meninę pasaulėvoką, inspiravo lietuvių muzikos modernėjimo ir visuomenės laisvėjimo procesus. Reflektuojant Broniaus Kutavičiaus muzikinio pasaulio idėjas, prasmes ir vertybes reikšmingai prisidėjo muzikologas Vytautas Landsbergis, suformavęs kertinius nacionalinio ir tarptautinio diskurso apie šio kompozitoriaus kūrybą teiginius. Šio projekto tikslas – parengti ir išleisti Vytauto Landsbergio rinktinių tekstų apie Broniaus Kutavičiaus kūrybą rinktinę, kartu pažymint kompozitoriaus 90-metį. Numatoma įtraukti tokius etapinius tekstus kaip „Skambesio grožis“ (1976), „Variacijos lietuviškos ir dzūkiškos“ (1977), „Žiogas ir ąžuolas saulės rate“ (1978), „Lietuviško fakyro žydinti nostalgija“ (1979), „Apie lietuvių muziką ir Dzūkiškas variacijas“ (1980), „Muzika paprasta ir stipri“ (1982), „Opera per dramma?” (1985), „Kutavičiaus muzikos podirvis“ (1988) ir kt. 
Savo pobūdžiu leidinys skirtas plačiai Lietuvos kultūra besidominčiai auditorijai, kartu naudingas ir kultūros tyrimams bei aktualizavimui. Rašytinio muzikinio paveldo gaivinimas ir sugrąžinimas į kultūrinę apyvartą prisideda prie nacionalinių tradicijų puoselėjimo, ypač atsižvelgiant į unikalų Broniaus Kutavičiaus indėlį ir poveikį paskutiniųjų 50 metų nacionalinei savimonei. 
Finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 


Tarptautinė muzikologų konferencija „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“ 
Projekto trukmė: 2021 02 01–2021 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė. 
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Lietuvos kompozitorių sąjunga (LKS), 2021 m. spalio 21–23 d. Vilniuje organizavo tarptautinę muzikologų konferenciją „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“. Tarptautinės konferencijos tematika skirta muzikos signifikacijų ir tipologijų sąveikos praktinio bei teorinio diskurso svarstymui. Dalyviai (kūrėjai, tyrėjai, kritikai, atlikėjai ir kt.) kviesti diskutuoti kaip suderinti meno fenomenų tipologizacijos praktiką, kuri remiasi „stabilių“ fenomenų samprata, su šių objektų arba reiškinių procesualumu. 
Projektu siekiama paskatinti gilesnę muzikos kūrybos proceso ir jo sąveikos su visuomene, kultūros raida sampratą; suburti platų socialinių mokslų bei humanitarinių mokslų (muzikologų, filosofų) ir kitų sričių tyrėjų ratą, kuris svarstys kūrėjams aktualią kultūros ir meno produktų tipologizavimo problemą; skatinti tarptautinį kūrėjų, kritikų bei tyrėjų bendradarbiavimą bei jų diskusiją aktualiais muzikos kultūros klausimais; atnaujinti požiūrį į muzikos signifikacijos tipologizavimo procese taikomas sąvokas, terminus ar kategorijas, taip pat permąstyti XXI a. garsų meno fenomenų sisteminimo, klasifikavimo praktikas. 
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 
Partneris: Lietuvos kompozitorių sąjunga.


Lietuvių kompozitorių muzikos natų leidyba 
Projekto trukmė
: 2019 01 10–2020 12 21. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Projektas skirtas pirmą kartą Lietuvoje išleisti ryškius lietuvių kompozitorių klasikų ir šiuolaikinių kūrėjų muzikos kūrinius; skleisti lietuvių muziką natų pavidalu Lietuvoje ir svetur. Projekto metu išleisti šie leidiniai: 
1. Vytautas GermanavičiusHaiku. Sala balsui ir fortepijonui. 
2. Juozas Pakalnis. Rudens daina. Imago mortis balsui ir fortepijonui. 
3. Vytautas Barkauskas. Koncertinė siuita violončelei ir fortepijonui, Op. 98. 
4. Eduardas Balsys. Koncertinė siuita Eglė violončelei ir fortepijonui. 
5. Eduardas Balsys. Habanera. Transkripcijų rinkinys violončelei ir fortepijonui, fortepijoniniam trio, styginių kvartetui ir violončelei su styginių kvartetu. 
6. Anatolijus Šenderovas. Giesmė ir šokis fortepijoniniam trio. 
7. Jurgis Juozapaitis. Trys nuotaikos fortepijoniniam trio. 
8. Stasys Vainiūnas. Kūriniai fortepijonui. I. Ankstyvoji kūryba. 
9. Lietuvių kompozitorių kūriniai dviem smuikams. 
10. Juozas Naujalis. Motetai chorui. 
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


E. Šeduikytės-Korienės knygos „Jonas Žukas-prancūziškosios vargonų mokyklos ambasadorius Lietuvoje“ leidyba 
Projekto trukmė: 2020 01 13–2020 12 16. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Projekto vadovė: Živilė Tamaševičienė. 
Projekto įgyvendinimo metu buvo išleista dr. Eglės Šeduikytės-Korienės mokslo monografija apie vieną ryškiausių XX a. koncertuojančių lietuvių vargonininkų, po karo gyvenusio JAV, – Joną Žuką (1907–2004). Į istoriją jis įėjo kaip vienas žymiausių tarpukaryje veiklą pradėjusių Lietuvos vargonininkų, pedagogas, atlikėjas, pasižymėjęs ypatinga profesine kompetencija ir dvasine inteligencija. Knygoje apžvelgiama Jono Žuko asmenybė, gyvenimas ir veikla, pateikiama iki šiol Lietuvos muzikos istorijoje neskelbta korespondencija. Ši monografija reikšmingai praplečia žinias apie Lietuvos tarpukario muzikinę kultūrą, vargonų mokymą Lietuvoje, Lietuvos aukštosios muzikos mokyklos formavimąsi, atskleidžia sudėtingą tarpukario menininko kelią karo metais, emigruojant per DP stovyklas į JAV. 
Knygos pavadinimas: Eglė Šeduikytė-Korienė „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“. 
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


Algirdo Jono Ambrazo „De Musica“ leidyba
Projekto trukmė
: 2019 06 01–2019 12 31. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė.
Projektas skiriamas išleisti prof. habil. dr. A. J. Ambrazo (1934-2016) užsienyje skaitytų pranešimų, vestų viešų paskaitų, pasisakymų ir publikuotų darbų (tekstai lietuvių, vokiečių, prancūzų, rusų, anglų, lenkų kalbomis) rinktinę „Algirdas Jonas Ambrazas. De Musica“. Knyga turi didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę ir reprezentacinę vertę. Rinkinio sudarytoja – prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė, recenzentai – doc. dr. Jūratė Gustaitė ir doc. dr. Rūta Gaidamavičiūtė.
Prof. A. J. Ambrazo mokslinės veikos dokumentai gerai pristato, kaip daugiau nei per 50 metų kito lietuvių muzikologijos tematikos, kaip plėtėsi akiratis, augo pačių muzikologų profesionalumas ir kito teorinis diskursas. Leidybos ciklo metu bus papildyta galimai pilniausia susijusi informacija, parengti nauji komentarai ir bibliografinės nuorodos, papildytas įvadinis analitinis tekstas, asmenvardžių rodyklė. Knyga bus papildyta nuotraukomis bei susijusiomis iliustracijomis. Publikuojami prof. A. J. Ambrazo tekstai 5 kalbomis turės plačią skaitytojų auditoriją ir pasitarnaus lietuvių teorinės muzikologijos diskursui bei Lietuvos kultūros sklaidai.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


Vasaros Media Studija 2019 
Projekto trukmė
: 2019 01 10–2019 12 20. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: doc. Inesa Kurklietytė.
Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams ir kino mokyklų studentams, prasidės birželio 23 d. ir truks iki liepos 5 d. Preiloje. Į „Vasaros Media Studiją“ bus pakviesta per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas, su dėstytojų profesionalų pagalba dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandas sudarys režisieriai, scenaristai, operatoriai, garso režisieriai, kompozitoriai, montažo režisieriai, prodiuseriai ir, žinoma, aktoriai.
Šių metų tema – „Aktorius kine“. Gilindamiesi į aktoriaus darbo kino aikštelėje aspektus, dalyviai teoriškai ir praktiškai nagrinės jų pritaikomumą įvairių žanrų kine, dalyvaus grupiniuose užsiėmimuose, paskaitose, individualiose konsultacijose. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis aktorius Zachary Spiceris, režisierius, scenaristas Jonathanas Tammuzas ir režisierė Marija Kavtaradzė.
Finansavo: LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės.


7-asis Juozo Naujalio vargonininkų konkursas, meistriškumo kursai, seminarai ir konkurso laureatų koncertų turas
Projekto trukmė
: 2018 10 01–2019 12 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: doc. Renata Marcinkutė-Lesieur.
Juozo Naujalio vargonininkų konkursas – tradicinis, kas 3-4 metus organizuojamas renginys, skiriamas akademiniam jaunimui – visiems vargonuoti besimokantiems Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, konservatorijų, muzikos ir meno mokyklų moksleiviams. 2019 m. balandžio 3–7 dienomis konkursas organizuojamas 7-ąjį kartą.
Projektu siekiama puoselėti Lietuvoje vargonų meno kultūrą ir tradicijas, atrasti naujus vargonų muzikos atlikėjų ir kūrėjų vardus, skatinti skirtingų šalies regionų įvairių kartų vargonininkų komunikaciją, lavinti vargonų muzikos atlikėjų interpretacijos įgūdžius, kurti vargonų kaip atraktyvaus muzikinio instrumento įvaizdį visuomenėje.
7-asis Juozo Naujalio vargonininkų konkursas, nepaisant to, kad periodiškai buvo organizuojamas tarptautiniu mastu, 2019 m. orientuotas pirmiausiai į Lietuvos regionus. Projektu siekiama sutelkti šalies vargonininkų bendruomenę, rūpintis skirtingų kartų vargonininkų edukacija ir komunikacija. Ši „regioninės“ sklaidos strategija yra ypač prasminga įžanga prieš 2019 m. rudenį įvyksiantį tarptautinį M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkursą.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


3-ioji tarptautinė konferencija ir kūrybinės dirbtuvės „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose“
Projekto trukmė
: 2019 03 01–2019 12 13. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovas: prof. dr. Antanas Kučinskas.
LMTA inicijuoja 3-iąją, jau tradicine tampančią, konferenciją skirtą muzikos ir medijų sąveikai ir pritaikomumui praktikoje. Ši aktyviai auganti, perspektyvi, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo potencialą turini sritis šių konferencijų dėka įgauna pagreitį ir Lietuvoje bei reikalauja tolesnių teorinių refleksijų, partnerystės tinklo plėtros, kvalifikacijos kėlimo darbų.
3-iosios konferencijos tema – garsovaizdžiai ir imersinis garsas (3D sound). Tai mažai tyrinėta, bet naujosiose medijose ir kine sparčiai besiplėtojanti sritis. Projekto tikslas – įvertinti medijų, industrijų sandarą bei numatyti galimybes plėtoti sektoriaus veiklą tinkamai parenkant taktiką ir strategiją Europos ir Lietuvos kontekste; plėtoti kūrybinio verslo bendradarbiavimo galimybes su Aukštojo mokslo institucijomis medijų-muzikos srityje.
Svarbiausi uždaviniai – surengti muzikai naujosiose medijose (internetas, skaitmeninės technologijos) ir kine skirtą konferenciją bei dalyvauti tarptautinėje tinklaveikoje pristatant savo pasiekimus, sutelkti diskusijai pasauliniame kontekste ryškiausias kino ir medijų garso/muzikos asmenybes, kurių bendradarbiavimas sukurs postūmį garsovaizdžio ir imersinio garso sričių vystymui ir sinergijai.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba. 


Algirdo Vyžinto knygos „Povilas Samuitis“ leidyba 
Projekto trukmė
: 2019 02 15–2019 12 20. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Projekto metu numatoma išleisti prof. dr. Algirdo Vyžinto parengtą knygą apie vieną XX a. Lietuvos instrumentinės muzikos puoselėtojų, kultūros veikėją, pedagogą doc. Povilą Samuitį (1896–1989). Į lietuvių muzikos istoriją jis įėjo kaip aukštosios chromatinės birbynės išradėjas – liaudiškas instrumentas tapo lanksčios muzikavimo technikos instrumentu. Knygoje apžvelgiamas P. Samuičio gyvenimas ir veikla, pateikiami amžininkų ir mokinių atsiminimai, įvairių autorių straipsniai, atspindintys P. Samuičio indėlį į Lietuvos instrumentų istoriją, spausdinama birbynės išradimo ir patentavimo dokumentika.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


Faksimilinio leidinio „Liber continens“ leidyba 
Projekto trukmė: 2018 01 08–2019 02 28. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: Živilė Tamaševičienė. 
Vykdant projektą, parengtas ir išleistas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bibliotekoje saugomas unikalus XVII a. grigališkojo choralo rankraštis „Liber continens…“. Faksimilinį giesmyno leidimą sudaro dvi dalys – tekstinė ir faksimilinė. Tekstinėje dalyje dviem kalbomis (lietuvių ir anglų) pateikiama doc. dr. Jono Vilimo parengta mokslo studija „Liber continens – LDK benediktiniško palikimo paminklas“ bei profesionaliai parengtas kritinis mokslinis aparatas (rodyklės, giesmių sąrašai, šifruoti tekstai). Antroje dalyje spausdinama paties rankraščio spalvota faksimilė. 
Profesionaliai ir kokybiškai parengtas faksimilinis giesmyno leidimas su išsamiu giesmyną pristatančiu įžangos straipsniu bei kritiniu moksliniu aparatu (rodyklėmis, giesmių sąrašais, šifruotais tekstais) yra labai svarbus pirmasis žingsnis aktualizuojant tokio pobūdžio Lietuvos muzikinį paveldą, padarant jį labiau prieinamą ir kultūros visuomenei, ir mokslininkams, tyrinėjantiems senąją Lietuvos kultūrą. 
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


Šokis – 20-ies metų retro(per)spektyva 
Projekto trukmė
: 2018 07 01–2019 07 31. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovas: lekt. Andrius Katinas. 
Įgyvendintomis projektinėmis veiklomis aktyviai reflektuotas LMTA Šokio ir judesio katedros ryšys su profesionaliu Lietuvos scenos menų lauku, suteikiant dėmesio buvusiems bei esamiems pedagogams, studentams ir absolventams, jų darbams, šokio edukacijos aspektams bei problematikai. Projektu atkreiptas dėmesys į persipynusius bei daugiabriaunius akademinės bendruomenės ryšius su profesionaliu scenos menų lauku Lietuvoje ir už jos ribų, jo istorija, vystymųsi bei ateities perspektyvomis. Pasitelkiant ciklinę meninę veiklą, artikuliuota šio ryšio svarba ir indėlis į meninės ir kultūrinės įvairovės skatinimą, vystymąsi Lietuvoje. 
Vykdant šį projektą buvo siekiama konstruoti kuo platesnį šokio meno reprezentacijos spektrą: nuo archyvinės medžiagos ar informacijos pristatymo ir sklaidos iki LMTA Šokio ir judesio katedros absolventų „flash mob“ pasirodymų, įtraukiant skirtingas visuomenės grupes. Buvo publikuojami kritiniai/analitiniai straipsniai ir pokalbiai su buvusiais ir esamais LMTA Šokio ir judesio katedros pedagogais, absolventais: šiais straipsniais atkreiptas dėmesys į skirtingus šokio meno estetikos, jos raiškos ir edukacijos aspektus. 
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


6-asis tarptautinis studentų šiuolaikinio šokio festivalis „Shock Academia“ 
Projekto trukmė: 2018 10 01–2019 06 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovas: lekt. Andrius Katinas. 
„Shock Academia“ – tai bendras LMTA Šokio ir judesio katedros bei Meno vadybos skyriaus studentų projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su įvairiais Lietuvos scenos menų lauko partneriais ir užsienio aukštosiomis menų mokyklomis. Festivalis startavo 2009 m. ir buvo inicijuotas LMTA meno vadybos magistrantų. Pagrindinis projekto tikslas – aktualizuoti ir viešinti jaunos kartos šokio profesionalų darbus ir šiuolaikinio šokio kūrybinių procesų įvairovę. Festivalis tradiciškai vyksta kas dvejus metus. Per penkias festivalio laidas jame buvo pristatyta daugybė LMTA šokėjų baigiamųjų darbų ir Lietuvos bei užsienio šalių kviestinių svečių pasirodymų. 
„Shock Academia“ tapo šiuolaikinio šokio startuolių prisistatymo ir tarptautinio bendradarbiavimo platforma, festivalyje debiutavo ne vienas vėliau didelio publikos susidomėjimo sulaukęs šokio spektaklis. 
6-ojo festivalio„Shock Academia“ dėmesio centre – jaunieji lietuvių šokio kūrėjai, studijuojantys ar ką tik baigę užsienio šokio mokyklas; taip pat festivalio programoje susitelkta į eksperimento svarbą meno edukacijos procesuose. Kartu 6-oji „Shock Academia“ dedikuojama LMTA Šokio ir judesio katedros 20-mečiui, tad festivalio programa papildyta įvairiais renginiais – diskusijomis, susitikimais, bendra visų LMTA absolventų – aktyvių Lietuvos šiuolaikinio šokio sektoriaus dalyvių – bendruomenės diskusija. 
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikos kolektyvų ir koncertinių programų sklaida Lietuvos regionuose
Projekto trukmė
: 2017 09 01–2018 12 18.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Ingrida Alonderė.
LMTA ansamblių sklaida ir programų pristatymas – tai tęstinė veikla, kurios poreikis jaučiamas kiekvienais akademiniais metais. Pristatomos tiek mažų, tiek didelių instrumentinių ir vokalinių sudėčių reikalaujančios programos. Projektu siekiama patenkinti profesionaliojo meno sklaidos ir žanrinės įvairovės regionuose trūkumą; pristatyti aušto lygio muzikos kolektyvus ir koncertines programas, sulaukiančias didelio susidomėjimo sostinės kultūros lauke; pristatyti aktualius, naujausias meno pasaulio tendencijas atliepiančius projektus.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


E-paslauga: skaitmeninio turinio naudojimo teisių ženklinimo žinynas ir įrankiai
Projekto trukmė
: 2018 02 23–2018 08 08.
Vykdančioji institucija: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
LMTA statusas: partnerė. Vykdoma kartu su Baltijos audiovizualinio archyvo taryba (angl. Baltic Audiovisual Archival Council) (Estija, Lietuva), Vilniaus dizaino kolegija.
Vadovė – projekto partnerio dalies vadovė: Gintarė Palkevičienė.
Šiuo projektu tęsiami vykdant Nacionalinės bibliotekos projektą „Kūrybinių bendrijų licencijų taikymas kultūros paveldo objektams“ pradėti darbai. Jo tikslas – skatinti skaitmeninėje erdvėje skelbiamų kūrinių ir objektų ženklinimą, teisėtą pakartotinį naudojimą ir sklaidą, užtikrinant visuomenės ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojų interesų pusiausvyrą. Daugiau informacijos rasite ČIA.
Finansavo: Kultūros ministerija. 


Arūno Šlausto autorinio muzikos CD „Nepažeidžiamas lengvumas“ leidyba. Džiazo ir šiuolaikinės muzikos albumas
Projekto trukmė
: 2018 02 21–2018 07 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Projekto tikslas: praturtinti Lietuvos džiazo muziką naujais sąskambiais, naujais kompoziciniais atradimais, taip pat skleisti žinią apie Lietuvos džiazo mokyklą ir užsienyje, išleidžiant kompozitoriaus Arūno Šlausto kūrinių kompaktinę plokštelę. Numatoma leisti kompaktinė plokštelė – jau antrasis Arūno Šlausto autorinis albumas (pirmasis, „Contra jazz – The other territory“, buvo išleistas 2005 m.). Kaip pianistas ir kompozitorius Arūnas Šlaustas gerai žinomas ne tik džiazo (grojo su beveik visais ryškiausiais Lietuvos džiazo muzikantais), bet ir akademinės muzikos sluoksniuose (įkūrė šiuolaikinės muzikos ansamblį „Ex tempore“, jam vadovavo). Šia kompaktinės plokštelės muzika klausytojai galės susipažinti su savito muziko, nuolat derinančio akademinę muziką su džiazu, kūryba.
Finansavo: Asociacija LATGA. 


Virtuali platforma „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“
Projekto trukmė
: 2018 01 02–2018 12 21.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Ana Ablamonova.
Projekto tikslas – sukurti virtualią platformą (virtualų audiovizualinį viešai prieinamą archyvą) „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“ (www.etnomusic.lt), nacionaliniu ir tarptautiniu mastu reprezentuojančią šalies etnografinių regionų muzikinį paveldą (audiovizualinių ekspedicijų metu profesionalios etnomuzikologų ir kino kūrėjų komandos užfiksuotą medžiagą, profesionaliai ir patraukliai pateiktą bei katalogizuotą platformoje pagal penkis Lietuvos etnografinius regionus). Projektas ne tik prisideda prie itin kokybiško etnografinių regionų istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo, bet ir vykdo svarbią edukacinę misiją, padeda formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų tradicijų išsaugojimui. Be to, virtualios platformos pavidalu, su aprašymais lietuvių ir anglų kalba, pateikiama sukaupta medžiaga taps puikia Lietuvos autentiškos muzikinės kultūros reprezentacine priemone tarptautiniu mastu.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


Lietuvos kultūros politikos modelio sukūrimas. Lietuvos kultūros politikos formavimo perspektyvų analizė
Projekto trukmė
: 2016 01 01–2018 02 28.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: dr. Rasius Makselis.
Kultūros politikos modelio refleksijos nebuvimas iš dalies sąlygoja kultūros politikos fragmentiškumą, apsunkina institucijų galimybes užtikrinti valstybės įsipareigojimų ginti Lietuvos piliečių konstitucines teises į kultūrą vykdymą. Kultūros politikos modeliavimo stoka ypač apsunkina valstybės galimybes adekvačiai reaguoti į iššūkius, susijusius su sparčiai kintančia geopolitine Lietuvos situacija ir demografines tendencijas. Atsižvelgiant į minėtas galimybes, siekiant kokybiškai išplėsti Lietuvos kultūros politikos formavimo galimybes, inicijuojamas tyrimas  „Lietuvos kultūros politikos modelio sukūrimas. Lietuvos kultūros politikos formavimo perspektyvų analizė“. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti atkurtos nepriklausomybės laikotarpio ir šiandieninės Lietuvos kultūros politikos situaciją, apibrėžti kultūros kaitos tendencijas ir galimas kultūros politikos formavimo perspektyvas. Daugiau informacijos rasite ČIA.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


Virtualus choras: Lietuva
Projekto trukmė
: 2018 01 02–2018 10 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Ingrida Alonderė.
2018 metai – šimtosios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės, bei puiki galimybė suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusią tautą, kūrybišką ir dainingą kraštą, bendram tikslui. Šiai progai dedikuotas projektas „Virtualus choras: Lietuva “ kviečia visus šalies piliečius bei išeivius sudainuoti du kūrinius – „Tautišką giesmę“ ir Vaclovo Augustino naują opusą „Sanctus“, specialiai sukurtą šiai medijai. Projekto internetinis puslapis.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba. 


Parama užsienio dėstytojams, atvykstantiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose
Projekto trukmė
: 2017 09 01–2018 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto koordinatorė: Valerija Urbanovič.
Parama skiriama Lietuvos aukštosioms mokykloms, į kurias atvyksta kviestiniai dėstytojai iš užsienio šalių pagal aukštosios mokyklos vykdomas studijų programas, dalykus ar modulius, kurie yra sudėtinė vykdomos studijų programos dalis.
Finansavo: Švietimo mainų paramos fondas. 


Parama užsienio dėstytojams, atvykstantiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose
Projekto trukmė
: 2018 08 31–2018 12 05.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto koordinatorė: Rūta Strumskienė.
Parama skiriama Lietuvos aukštosioms mokykloms, į kurias atvyksta kviestiniai dėstytojai iš užsienio šalių pagal aukštosios mokyklos vykdomas studijų programas, dalykus ar modulius, kurie yra sudėtinė vykdomos studijų programos dalis.
Finansavo: Švietimo mainų paramos fondas.