Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Nacionaliniai projektai

← Vykdomi projektai

Valstybės muzikos mokykla (1920-1933): Lietuvos konservatorija „de facto“ 
Projekto trukmė: 2021 04 01–2023 12 31.  
LMTA statusas: vykdytoja. 
Projekto vykdytojai: dr. Eglė Šeduikytė-Korienė (vadovė), dr. Judita Žukienė, dokt. Gabrielius Simas Sapiega
Valstybės muzikos mokykla, veikusi 1920–1933 m. Kaune, buvo pirmoji valstybinė tokio tipo institucija, kurioje pradėtos formuoti Lietuvos muzikinio ugdymo strateginės kryptys ir profesionalių muzikų rengimo gairės. Minint mokyklos įkūrimo šimtmetį inicijuojamas projektas – tai siekis fundamentaliai ištirti šios institucijos atsiradimo prielaidas, išryškinant atkurtos Lietuvos valstybės dėmesį kultūrai ir švietimui, nustatyti ugdymo programos formavimo principus, identifikuoti sąsajas su Europos muzikinio ugdymo tradicijomis, išanalizuoti veiklos apimtis ir raidą, nagrinėjant platesniame Lietuvos sociokultūriniame kontekste. 
Lietuvos archyvų, muziejų, bibliotekų fonduose saugoma gausi dokumentinė medžiaga sudaro prielaidas vykdyti tyrimą keliomis kryptimis: 1) mokyklos susikūrimo sąlygos ir istorinis kontekstas; 2) veiklos vertinimas (mokymo programos, mokytojai, moksleiviai) Lietuvos ir tarptautiniame kontekste; 3) įtaka Lietuvos kultūros ir muzikinio ugdymo raidai. Įvairiuose mokyklos dokumentuose tarsi raktažodis figūruojantis žodis „konservatorija“ sudaro prielaidą mokyklą vertinti kaip to meto Europoje paplitusio aukštosios mokyklos modelio provaizdį, kurio įtvirtinimo ir įteisinimo pasiekta tik po 13 kryptingo darbo metų. Projekto tyrėjų tikslas – parengti išsamią kolektyvinę monografiją, pristatančią Valstybės muzikos mokyklos veiklos faktus ir kritinį vertinimą, istorinį ir kultūrinį kontekstą, gausiai iliustruojant vaizdine medžiaga bei tyrimą papildančiais priedais (mokinių sąrašo rekonstrukcija, mokymo programos ir pan.). 
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje 
LMTA statusas
: vykdytoja.Projekto trukmė: 2021 04 01–2024 03 31. 
Projekto vykdytojai: dr. Helmutas Šabasevičius (vadovas), dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, dokt. Jūratė Katinaitė.
Lituanistiniame pavelde unikalią vietą užima opera: ne vien lietuvių kompozitoriai, bet ir užsienio operos kūrėjai nuolat įgarsindavo Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetus, įtraukdami juos į universalios (Barokas), nacionalinės (romantizmas) ir globalios ((post)(meta)modernizmas) istorijos kontekstus. Lituanistiniai siužetai vyrauja nacionalinėje tradicijoje, o Lietuvos istorija ir mitologija yra sudominusi nemaža iškilių užsienio kompozitorių (nuo A. Scarlatti ir A. Ponchielli iki A. Skriabino, N. Rimskio-Korsakovo, K.Pendereckio ir kt.). Inicijuojamas tyrimas grindžiamas nuostata, kad ir Lietuvoje ar lietuvių autorių sukurtos istorinės ir mitologinės temakos operos, ir užsienio kompozitorių operinė kūryba Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetais yra integrali visuma, savitu būdu atskleidžianti lietuvių kultūrinės tapatybės raišką ir refleksiją pasaulyje. Remiantis netyrinėtais šaltiniais ir plėtojant originalias tarpdalykines prieigas, siekiama pagilinti lituanistinės operos supratimą ir įtraukti nacionalinėje mokslo erdvėje nepakankamai išnagrinėtus reiškinius į tarptautinę meno tyrimų aplinką. Pasirinktos tyrimo plėtotės kryptys ir tarpdalykinis analizės modelis, jungiantis meno filosofiją, muzikologiją, dailėtyrą, semiotiką, atlikimo studijas ir kt., leidžia kompleksiškai išnagrinėti lituanistinio operų korpuso formavimąsi, šių operų sklaidos (sceninės realizacijos, atlikimo tradicijos) ir recepcijos (kanonai, komercinė sėkmė, populiarumas ir kt.) istorinę ir kultūrinę dinamiką. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti kolektyvinėje monografijoje (aut. H. Šabasevičius, R. Stanevičiūtė-Kelmickienė, J. Katinaitė), moksliškai aprobuoti tarptautinėse publikacijose ir konferencijų pranešimuose, pristatyti kultūrinės sklaidos programose. Tyrimas aktualus kaip pirmas iš probleminės perspektyvos Lietuvos istorijos ir mitologijos reprezentaciją operos mene žvalgantis darbas, rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingomis tarptautinėmis operos ir/ar muzikos dokumentacijos bei tyrimų institucijomis ir įtraukiantis lituanistinės operos kritinę peržvalgą į Europos kultūros istoriją ir mokslinę, edukacinę, kultūrinę vartoseną. 
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Vasaros mokykla meno ir menotyros krypčių doktorantams 
Projekto trukmė: 2021 04 01–2021 09 30.  
LMTA statusas: vykdytoja. 
Projekto vykdytojai: dr. Ramunė Balevičiūtė (vadovė), dr. Lina Navickaitė-Martinelli, Daiva Buivydienė.
Vasaros mokykla meno ir menotyros krypčių doktorantams yra meninių tyrimų sklaidos renginys, visų pirma skirtas gilintis į meninių tyrimų specifiką, plėsti jų sampratą, stiprinti doktorantų gebėjimus rengti aukštesnės kokybės meno ir mokslo projektus bei juos pristatyti. Renginio metu suplanuoti seminarai, pranešimai, diskusijos, dalinimasis patirtimi ir kitos veiklos leis doktorantams pagilinti žinias meninių tyrimų srityje, įgyvendinti savo vykdomų tyrimų sklaidą tiek juos pristatanti Vasaros stovykloje, tiek patalpinant pranešimus renginiui skirtose interneto svetainėse. Be kita ko, renginio veiklos prisidės gerinant jaunųjų tyrėjų kompetencijas, mokantis, bendraujant ir dalinantis patirtimi ne akademinėje aplinkoje. 
Keturių dienų Klaipėdoje vyksiančioje Vasaros mokykloje doktorantai vieni kitiems pristatys savo vykdomus tyrimus, turės galimybę individualiai pasikonsultuoti su patyrusiais mokslininkais, susipažinti su meno doktorantūros absolventų patirtimi bei su kviestinių užsienio pranešėjų vykdomais meniniais tyrimais bei įžvalgomis šių tyrimų problematikoje. Taip pat pranešimus skaitys aktyviai meniniuose tyrimuose dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai, o siekiant gerinti tiriamųjų darbų kokybę, renginyje bus nagrinėjami kūrybinio rašymo ir akademinės etikos aspektai. 
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Modernumo lygtys 
Projekto trukmė: 2021 04 01–2023 03 31. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.  
Aktualios mokslinės diskusijos apie globalią muzikos istoriografiją skatina peržiūrėti nacionalinės muzikos istorijos rašymo prieitis ir metodologijas kintančiuose politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Tuo pat metu šiuolaikinė kultūrinė muzikologijos paradigma inspiruoja tarpkultūrinių ir transnacionalinių objektų aktyvesnes studijas. Tokiai tematinei grupei, kuri pastaruoju metu dėl įvairių priežasčių (konceptualūs lūžiai, archyvų revoliucija etc.) kelia skirtingų kraštų muzikologų susidomėjimą, priskirtina Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (International Society for Contemporary Music/ISCM) istorija. 1922 m. Zalcburge įkurta pirmoji tarptautinė šiuolaikinės muzikos organizacija dar iki Antrojo pasaulinio karo peraugo į globalų kultūrinių mainų forumą. Inicijuojamas projektas susitelkia į ISCM Lietuvos sekcijos veiklas, priešistorę ir recepciją, nagrinėjamas kaip Lietuvos ir tarptautinės muzikinės kultūros modernėjimo integrali dalis. 
Siekiant įtraukti Lietuvos muzikos modernėjimo sąjūdį į tarptautinį kontekstą, šis projektas kritiškai analizuoja ISCM ideologiją, veiklos strategijas ir festivalių istoriją tarpukariu ir ankstyvaisiais Šaltojo karo metais. Rūtos Stanevičiūtės-Kelmickienės monografija Modernumo lygtys. Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje (lietuvių kalba, 2015) apibendrina marginalizuotų ISCM istorijos epizodų rekonstrukcijos patirtis, atlikus archyvinės medžiagos tyrimus 8 Europos valstybių bibliotekose, muzikos muziejuose, medijų archyvuose. Šio projekto tikslas – parengti atnaujintos ir papildytos monografijos vertimą anglų kalba, įkontekstinantį naujus šaltinius ir įtraukiantį Lietuvos muzikos procesų kritinę peržvalgą į bendresnę kultūros istoriją bei mokslo erdvę. 
Projektas rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingais tarptautiniais partneriais – leidykla Hollitzer Verlag (Austrija). 
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Juozas Žilevičius ir jo epocha. Tyrimas ir leidyba 
Projekto trukmė: 2020 06 01–2023 05 31. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: dr. Danutė Petrauskaitė. 
Projekto idėja – išryškinti J. Žilevičiaus atliktų darbų vertę ir įrašyti jo vardą greta J. Naujalio, Č. Sasnausko, S. Šimkaus, M. Petrausko vardų. Tai galima atlikti nuodugniai išanalizavus šio muziko kūrybinį palikimą laikmečio sociokultūrinių bei geopolitinių procesų fone. Taigi, šio projekto tikslas – parengti ir išleisti monografiją apie J. Žilevičių bei jo amžininkus, kuri pakoreguotų įsigalėjusius stereotipus, praturtintų lietuvių muzikos ir pedagogikos istoriją, praplėstų jos dėstymo programas, suteiktų daugiau žinių apie tuo metu gyvenusius muzikus, pasiūlytų galimybę atlikėjams atnaujinti repertuarą. 
Projekto uždaviniai: 
a) išanalizuoti archyvinius šaltinius ir publikuotą medžiagą, susijusią su J. Žilevičiaus kaip atlikėjo, kūrėjo, muzikologo, pedagogo ir visuomenininko veikla; 
b) per J. Žilevičiaus santykius su amžininkais atskleisti lietuviškos savimonės raidą – nuo etniškos savivokos iki valstybinio pilietiškumo; 
c) atlikti mokslinės veiklos rezultatų sklaidą mokslo bei mokslo populiarinimo leidiniuose, tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijoje, kituose renginiuose. 
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Meninės praktikos ir edukacija šokyje: kryptys, požiūriai ir ateities perspektyvos 
Projekto trukmė: 2020 06 01–2021 09 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovas: Andrius Katinas.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Šokio ir judesio katedros inicijuojamas simpoziumas „Meninės praktikos ir edukacija šokyje: kryptys, požiūriai ir ateities perspektyvos“ yra pirmasis siekis Lietuvoje organizuoti diskusiją apie reiškinius šiuolaikinio šokio lauke ir šokio edukacijoje. Klausimai apie egzistuojančias jungtis ir takoskyras tarp naujųjų paradigmų meninėje praktikoje bei meno edukacijoje sudaro šio organizuojamo simpoziumo ašį. Šokio edukacija, visomis galimomis savo formomis, yra tampriai susisiejusi su šokio meno lauko padėtimi. 
Projekto metu planuojamas dviejų dienų simpoziumas „Meninės praktikos ir edukacija šokyje: kryptys, požiūriai ir ateities perspektyvos“, apimantis viešus pranešimus, diskusijas – paneles ir individualius menininkų veiklos pristatymus. Renginyje bus orientuojamasi į Baltijos šalių, Šiaurės ir Vakarų Europos šiuolaikinio šokio atstovus. Simpoziumo temų laukas remiasi klausimais „Kaip radikalios meninės praktikos atsispindi šokio edukacijos procesuose“ ir „Kaip egzistuojančios šokio edukacijos programos skatina naujų meninių praktikų atsiradimą“. Šiais atraminiais simpoziumo klausimais norime aiškiau įvardinti simbiotinio ryšio svarbą tarp šokio edukacijos ir šokio lauko.
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba. 


Lietuvių kompozitorių muzikos natų leidyba 
Projekto trukmė
: 2020 02 04–2021 12 21. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Projektas aprėpia pagrindinius lietuvių šiuolaikinės muzikos sklaidos dėmenis – atlikėjams, grojantiems iš spausdintų natų, palengvinamas teksto įskaitymas ir kūrinio rengimo darbas (dauguma šių kūrinių egzistuoja kompozitorių rankraščių pavidalu), tokiu būdu jie tokius kūrinius mieliau renkasi savo koncertiniam repertuarui. 
Projekto įgyvendinimo metu vykdomos šios veiklos: 
• Sudaromos su šiuolaikinių kūrinių autoriais licencinės sutartys dėl autorių teisių; 
• Profesionalia natų rinkimo programa „Sibelius“ surenkami kūrinių rankraščiai; 
• Sukuriami originalūs tekstai leidinių įžangoms ir anotacijoms. 
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba. 


J. Gruodis, K. V. Banaitis, S. Vainiūnas, P. Dikčius, J. Juzeliūnas, J. Bašinskas: svarbiausios XX amžiaus lietuvių kompozitorių sonatos smuikui ir fortepijonui 
Projekto trukmė: 2020 01 06–2021 07 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: Beatričė Blotnytė. 
Projektu siekiama stiprinant tyrimais paremto atlikimo tradiciją skatinti reikšmingiausio XX amžiaus lietuvių kamerinės muzikos repertuaro studijas, atlikimą ir sklaidą Lietuvoje bei pasaulyje. 
Projekto vykdymo metu numatoma: 
1) atgaivinti diskusijas apie XX a. lietuvių kamerinę muziką (LKM), surengiant konferenciją ir seminarą šia tema; 
2) padidinti su XX a. LKM susijusių tyrimų skaičių ir prieinamumą, skatinant atlikti tyrimus ir paruošti pranešimus konferencijai bei pasiruošti seminarui; 
3) paskelbti tyrimus platformoje HARPS ir žurnale Ars et praxis
4) praturtinti XX a. lietuvių kompozitorių kūrinių kameriniam ansambliui įrašų kolekciją, įrašant 6 sonatas smuikui ir fortepijonui; 
5) didinti reikšmingiausių XX a. LKSSF žinomumą ir patrauklumą, surengiant koncertus-pasakojimus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje; 
6) skatinti muzikos atlikimo meno ir meninių bei mokslinių tyrimų integraciją, renginių metu sukuriant sąlygas glaudžiam muzikologų ir atlikėjų bendradarbiavimui. Sonatos įrašomos atsižvelgiant į konferencijos ir seminaro metu pristatytų tyrimų ir studijų rezultatus; 
7) paskatinti dalijimąsi patirtimi mokslinių bei meninių tyrimų ir muzikos atlikimo meno srityse, sudarant galimybę nemokamai lankytis visuose projekto renginiuose studijų bendruomenei ir kitoms visuomenės grupėms; 
8) pritraukti talentus grįžti ir dalintis žiniomis bei patirtimi, pakviečiant užsienyje gyvenančias pripažintas menininkes, LMTA alumnes, grįžti į Lietuvą ir įrašyti 6 LKSSF bei pasidalyti įgytomis žiniomis ir patirtimi; 
9) sukurti palankias sąlygas LKM populiarinimui užsienyje ir užtikrinti projekto tęstinumą: sukurtas įrašas, parašyti straipsniai sudarys puikias sąlygas pristatyti XX a. LKM pasauliui. 
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba. 


Baltijos muzikologų konferencija „Permainų muzika / Music and Change“ 
Projekto trukmė: 2020 01 01–2021 12 21.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė. 
Projektu siekiama paskatinti gilesnį muzikos vaidmens bei sąveikos su visuomene ir kultūros pokyčiais supratimą, sudarant sąlygas tarptautiniam muzikologų ir kitų sričių tyrėjų bei meno praktikų bendradarbiavimui ir aktyviai diskusijai aktualiais muzikos kultūros klausimais. 
Projekto įgyvendinimo metu numatoma: 
1) nuosekliai plėtoti ir atnaujinti Baltijos muzikologų bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų tradiciją, įtvirtinant ją tarptautinėje mokslo ir kultūros erdvėje; 
2) įtraukti Lietuvos muziką į tarptautinį kontekstą, analizuojant muzikos kultūros teoriją, istoriją, aktualią praktiką ir apmąstant jos funkcijas globaliame kontekste; 
3) bendradarbiauti su svarbiausiomis tarptautinėmis muzikologų organizacijomis, Baltijos šalių muzikologų bendruomenėmis, Lietuvos ir užsienio specializuotos muzikos žiniasklaidos priemonėmis surengiant 47 Baltijos muzikologų konferenciją; 
4) sudaryti galimybes jaunųjų muzikologų kūrybinei raiškai ir profesinių kompetencijų stiprinimui; 
5) didinti muzikos tyrimų ir kultūrinės refleksijos prestižą ir prieinamumą, pasitelkiant naująsias medijas projekto rezultatų sklaidai. 
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba. 


31-ASIS ICTM Etnochoreologijos studijų grupės simpoziumas 
Projekto trukmė: 2020 06 01–2021 10 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: Dalia Urbanavičienė. 
Projektu siekiama plėtoti tradicinių šokių tyrimus bei jų sklaidą skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir dalinimąsi gerąja patirtimi. 
Projekto įgyvendinimo metu numatoma: 
1) atlikti pateiktų paraiškų atranką užtikrinant aukštą simpoziumo mokslinį lygmenį bei atitiktį pasirinktoms temoms; 
2) sudaryti simpoziumo programą ir pranešimų tezių bukletą; 
3) užtikrinti tinkamas sąlygas simpoziumo mokslinei veiklai Klaipėdos universitete; 
4) parengti kultūrinę programą simpoziumo dalyviams supažindinant su Lietuvos etnine kultūra; 
5) užtikrinti informacijos apie simpoziumą sklaidą; 
6) profesionaliai užfiksuoti simpoziumo prezentacijas ir kitas veiklas parengiant jas archyviniam saugojimui LMTA Etnomuzikologijos katedros Muzikinio folkloro archyve. 
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba. 


Kitapus interpretacijos: virtuali meninių tyrimų rinktinė ir rečitalių platforma 
Projekto trukmė
: 2019 03 01–2021 06 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.
2018 m. rugsėjo 4-6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko III tarptautinis muzikos atlikimo meninių tyrimų festivalis konferencija „Doctors in Performance“ (DIP). Šis unikalus akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimo praktika grįsti mokslo ir meno tyrimai, sutraukė dalyvius iš 22 pasaulio šalių. Renginio sėkmė skatina siekti tolesnių tikslų ir jo prezentacijų pagrindu publikuoti elektroninę meninių tyrimų straipsnių rinktinę, menininkų tyrėjų tekstus virtualioje erdvėje susiejant su filmuotais jų rečitaliais ir paskaitomis-koncertais.
Projekto vykdymo metu bus sukurta ir plačiai meno kūrėjų ir vartotojų auditorijai pristatyta inovatyvi lietuvių bei užsienio autorių muzikos srities meninių tyrimų straipsnių ir rečitalių platforma. Projektu siekiama plėtoti tarptautinį muzikų bendradarbiavimą, skatinti naujas meninės raiškos ir jos reflektavimo galimybes bei įvairiapusišką jų sklaidą, įtvirtinti Lietuvoje vykdomus meninius tyrimus ir jų plėtrą tarp lyderiaujančių šios srities veikėjų.
Projektas reikšmingas ir išskirtinis tuo, kad šalia tiriamojo konteksto ir pagrindinių tyrimo postulatų išdėstymo bus išsyk galima išklausyti ir peržiūrėti gyvą atlikimą, pranešėjui muzikos garsais iliustruojant ir argumentuojant savo įžvalgas. Svarbu tai, jog LMTA meno doktorantų ir menininkų tyrėjų straipsniai čia bus integraliai siejami su užsienio kūrėjų prezentacijomis, o ryškiausi tarptautiniai pavyzdžiai neabejotinai suteiks naujų stimulų ir įžvalgų Lietuvos mokslo ir meno tyrimų plėtrai ateityje.
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba. 


Kino ištakos Lietuvoje: tautiniai, imperiniai ir globalūs ryšiai
Projekto trukmė
: 2019 07 01–2022 04 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: doc. dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė.
Projekte „Kino ištakos Lietuvoje: tautiniai, imperiniai ir globalūs ryšiai“ bus tiriama ankstyvojo kino ar nebylaus kino (1896–1922) pradžia, raida ir kaita Lietuvoje. Tyrime bus taikomas tarpdalykinis, šiuolaikinei kinotyrai būdingas žvilgsnis, atstovaujantis kino kaip sociokultūrinio reiškinio sampratą.
Tyrime bus identifikuojami pirmieji kino rodymai, pirmieji kino filmai ir kino teatrai, kino eksperimentai, kino kaip meninės raiškos formavimasis, vaidybinio, garsinio kino atsiradimas ir t. t. Šie aspektai bus nagrinėjami atsižvelgiant į tautinius, imperinius ir globalius aspektus: lietuvių nacijos gimimą, Lietuvos valstybės sukūrimą, Rusijos imperijos valdymą ir pabaigą, kaizerinės Vokietijos valdymą, I pasaulinis karą, socialinių grupių formavimąsi, sociokultūrinių praktikų kaitą. Tokio pobūdžio mokslinis tyrimas bus atliekamas pirmą kartą, todėl į tyrimo akiratį patenka iki šiol išsamiai Lietuvos mokslininkų nenagrinėti šaltiniai, archyvai, bibliotekos ir duomenų bazės, esančios užsienio šalyse. Siekiant mokslo populiarinimo ir gautų tyrimo rezultatų atvirumo, patraukliomis priemonėmis bus pristatomi unikalūs atradimai, kurie bus viešinami specialiai projektui sukurtoje duomenų bazėje.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) tipologijos požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų
Projekto trukmė
: 2019 05 01–2022 04 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė.
Projekto idėją suponavo sisteminė skirtis tarp XX a. pradžios ir XXI a. pradžios Lietuvos muzikinės kultūros būklės. XX a. pirmieji dešimtmečiai lietuvių muzikoje buvo akademinių muzikos žanrų debiutų metas, XXI a. pradžioje Lietuvos muzikos scenas užvaldė profesionaliosios bei eksperimentinės elektroninės muzikos, skaitmeninio garso ir vaizdo meno integrali raiška.
Tyrime siekiama atskleisti unikalią nacionalinės muzikos kultūros patirtį ir modernizavimo mechanizmus, juos iškelti į teorinio diskurso aplinką ir viešinti tarptautiniu mastu. Optimalaus teorinės interpretacijos įrankio teisės šiame projekte priskiriamos tipologinio pobūdžio fenomenams.
Moderniai suvokiamų muzikos tipologijos standartų raiškos tyrimas leis reflektuoti kompleksinių 1970-2020 m. pokyčių visumą skirtingose Lietuvos muzikos meno ir sociokultūrinės komunikacijos dimensijose. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti mokslinėje monografijoje, moksliniuose straipsniuose, paskelbti pranešimuose tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose.
Projektas aktualus kaip pirmas Lietuvos muzikos kultūros reikšmingą pokyčių etapą apibendrinantis darbas, paremtas tarpdalykiniu analizės modeliu ir projekte aktualizuojama nauja tipologizuojančių fenomenų samprata.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis
Projekto trukmė
: 2019 07 01–2022 06 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, Lietuvoje šios srities tyrinėjimų dar nėra gausu. Projektu siekiama užpildyti egzistuojančią muzikos atlikimo raiškos tyrimų spragą ir išanalizuoti pagrindinius muzikos atlikimo ir jo suvokimo reiškinius šiuolaikinės lietuvių muzikinės kultūros atveju. Projektas originalus ir aktualus tuo, jog ligi šiol neatlikta beveik jokių siūlomam darbui aktualių tyrimų įtraukiant lietuvių respondentus; juntamas tokių tyrimų stygius Rytų Europos kultūrose apskritai.
Projekto eigoje bus tiriami įvairūs muzikos atlikimo suvokimo aspektai, tokie kaip muzikos atlikimo emocijų, atliekamos muzikos sudėtingumo, atlikėjo virtuoziškumo, gestinės raiškos percepcijos niuansai. Ypatingai vertingi tyrimai įtraukiant su tradicine muzika susijusius respondentus ir atliekant palyginamąjį, tarpkultūrinį muzikos atlikimo ir suvokimo tyrimą. Tikimasi, kad šis projektas skatins muzikos atlikimo tyrimus ir šiuolaikinės pasaulinės muzikos atlikimo žinijos sklaidą Lietuvoje.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.