Nacionaliniai projektai
Tyrimo ir leidybos projektas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Visi kūriniai“: V tomo kritinė redakcija ir II tomo leidyba“
Projekto trukmė: 2025 05 – 2025 12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: dr. Audra Versekėnaitė-Efthymiou
Šis projektas – tai M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo (2025 m.) dalis, įtrauktas į LR Vyriausybės patvirtintą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais veiklos planą.
Šiuo projektu kryptingai siekiama parengti itin aukštos kokybės visą kompozitoriaus muzikos kūrinių leidimą (14 tomų seriją) ir atverti jį tarptautinei tyrėjų ir atlikėjų auditorijai. Akademinis M. K. Čiurlionio muzikos kūrybos leidimas – tai moksliniais tyrimais pagrįstas, autentišką̨ Čiurlionio muzikinį tekstą plačiam muzikų ir tyrėjų ratui atveriantis projektas, kurio tikslas – daugiatomis, visą kompozitoriaus muzikinę kūrybą̨ eksponuojantis natų leidinys. Visų kūrinių teksto kanoną įtvirtinantis akademinis M. K. Čiurlionio kūrinių leidimas yra sudėtingas ir ilgalaikis projektas, reikalaujantis tarptautiniu mastu aukščiausio lygio muzikinės mokslinės kompetencijos muzikos leidybos srityje. Projektą inicijavo ir vykdo LMTA, bendradarbiaudama su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi ir kitomis kultūros institucijomis. Šiuo metu yra atlikta:
- 2021 m. įgyvendintas pirmasis projekto etapas. Mokslininkų grupė peržiūrėjo visą Čiurlionio muzikinę kūrybą ir sudarė būsimo 14 tomų leidinio turinį, parengė metodologines rinkinio nuostatas. Pagal sukurtą metodologiją parengtas pirmasis rinkinio tomas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Visi kūriniai. Simfoninė poema „Miške“.
- Autentiškas Čiurlionio „Miške“ atlikimas pagal šią redakciją pirmą kartą įvyko 2022 m. balandžio 30 d. Antverpene (Belgija), atliekant simfoniniam orkestrui d’Academie Sint-Niklaas (dirigentas – Pieteris Matthynssens), vėliau „Miške“ atliko Mirga Gražinytė-Tyla:
- 2023 m. rugsėjo 21 d. Bazelyje (Šveicarija) su Sinfonie Orchester Basel,
- 2023 m. gruodžio 6 d. – Birmingeme (JK) su City of Birmingham Symphony Orchestra;
- 2024 m. balandžio 30 d. Paryžiuje (Prancūzija) ir gegužės 2 d. Vienoje (Austrija) su Orchestre Philharmonique de Radio France. Repeticijose dalyvauja ir simfoninės poemos „Miške“ redaktorius Charalampos Efthymiou, kuris stebi atlikimus ir kartu su orkestrų vadovais fiksuoja partitūroje padarytas technines klaidas, jas taiso.
- 2022 m., įgyvendinant antrąjį projekto etapą, buvo tiriama Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ autentiškumo problematika, siekta rekonstruoti originalų Čiurlionio simfoninės poemos muzikos tekstą. Antrojo etapo metu parengta šios kompozicijos kritinė redakcija, parašytas įvadinis straipsnis visai Čiurlionio rinktinei, atlikta „Jūros“ notografija, sukurta visos rinktinės vizualinio apipavidalinimo koncepcija.
- 2024 m. įvykdytas trečiasis ir ketvirtasis projekto etapai:
- publikuotas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Visi kūriniai“ I tomas – simfoninė poema „Miške“ (ISBN 978-609-8071-83-2, ISMN 979-0-806003-41-1, ISMN 979-0-806003-42-8);
- III tomo „Muzika pučiamųjų orkestrui („Polonezas“) ir kamerinė muzika“ kūrinių kritinę redakciją atliko kritinio redagavimo srityje daug patirties turintis muzikologas, dirigentas, violončelininkas, Huddersfieldo ir Leedso universitetų mokslo darbuotojas George‘as Kennaway‘us. Kritiniai komentarai, parašyti anglų kalba, yra išversti į vokiečių ir lietuvių kalbas, atlikti kūrinių notografijos darbai.
- IV tomo „Kūriniai fortepijonui (1894–1899 m.)“ kūrinių kritinę redakciją atliko pianistas, Čiurlionio fortepijoninės muzikos žinovas, tyrėjas ir atlikėjas Rokas Zubovas ir graikų kilmės muzikologas ir kompozitorius dr. Charalampos Efthymiou. Kritiniai komentarai, parašyti anglų kalba, yra išversti į vokiečių ir lietuvių kalbas, atlikti kūrinių notografijos darbai.
Projektą finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių transkripcijų leidinio publikavimas
Projekto trukmė: 2025 05 – 2025 12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovas: Mantautas Krukauskas
Šio projekto tikslas – M. K. Čiurlionio kūrinių transkripcijų leidyba, siekiant prisidėti prie jo kūrybos išsaugojimo ir sklaidos. Šiame galutiniame projekto etape bus publikuojami kamerinėms sudėtims transkribuoti kompozitoriaus fortepijoniniai kūriniai.
Pirmame projekto etape (2024 m.) buvo:
– atrinkti kompozitoriaus fortepijoniniai kūriniai, tinkami transkripcijoms;
– atliktos transkripcijos kamerinėms ansamblių sudėtims, apimančios duetų, trio bei medinių ir varinių pučiamųjų ansamblių formatus;
– parengta 15 M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių transkripcijos, dalyvaujant 4 profesionaliems kompozitoriams/aranžuotojams.
– transkripcijas atliko LMTA dėstytojai kompozitoriai Jonas Jurkūnas, Mykolas Natalevičius, Raminta Šerkšnytė, Mantautas Krukauskas.
Šiame projekto etape pagrindinis dėmesys bus skiriamas transkribuotų kūrinių redagavimui ir parengimui leidybai. Numatyta kruopščiai peržiūrėti visas parengtus partitūrų rankraščius, atsižvelgiant į atlikėjų pastabas, natų notacijos aiškumą. Redagavimo darbus atliks profesionalus muzikos redaktorius, glaudžiai bendradarbiaudami su kūrinių transkripcijų autoriais bei atlikėjais, kurie išbandė kūrinius repeticijose ar koncertuose.
Galutinė redaguota transkripcijų versija bus parengta spaudai. Leidinys bus maketuojamas laikantis profesionalios natų leidybos standartų, užtikrinant aiškų puslapių išdėstymą, patogų partitūrų skaitymą ir nuoseklią vidinę struktūrą. Natų šrifto dizainas ir elementų proporcijos bus derinamos prie akademinės ir koncertinės praktikos poreikių. Kartu bus sukurtas ir vizualiai patrauklus leidinio viršelio dizainas, atspindintis projekto meninę koncepciją ir Čiurlionio kūrybos stilistiką.
Parengus maketą, leidinys bus išleistas dviem formatais: elektroniniu (PDF formatu, skirtu platinimui per LMTA bei partnerių informacinius kanalus) ir fiziniu – spaustuvėje bus išspausdinti 300 egzempliorių. Spausdintas leidinys, kurio apimtis sieks ne mažiau kaip 70 puslapių, bus skirtas platinti tarp muzikos ir meno mokyklų, konservatorijų, aukštųjų muzikos mokyklų bei profesionalių atlikėjų ir pedagogų Lietuvoje ir užsienyje.
Ši leidyba ne tik padidins M. K. Čiurlionio kūrybos prieinamumą naujoms atlikėjų grupėms, bet ir įtvirtins naują, akademiškai ir praktiškai pagrįstą transkripcijų versiją, kuri taps svarbiu šaltiniu tolimesnei atlikimo ir pedagoginei praktikai.
Projektą finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvių fortepijoninio kanono interpretacijos
Projekto trukmė: 2024 09 – 2027 08
Projekto vadovė: prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, Lietuvoje šios srities tyrinėjimų dar nėra gausu. Juolab juntama lietuvių muzikos interpretavimo tyrimų spraga – nesant susiklosčiusios įrašų ir gyvų atlikimų tyrimų tradicijos, praktiškai neegzistuoja mokslinis diskursas apie tai, kaip lietuvių kompozitorių kūrinius interpretuoja lietuvių ir užsienio atlikėjai. Šią spragą projektu siekiama užpildyti išanalizuojant lietuviškojo fortepijoninio kanono egzistavimo prielaidas, kontekstus ir interpretacijas Lietuvoje bei svetur. Projekto tyrėjai – lietuvių ir užsienio mokslininkai ir pianistai – iš tarpdisciplininės perspektyvos ir multikultūrinio žiūros taško nagrinės egzistuojančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vytauto Bacevičiaus, Stasio Vainiūno ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinių fortepijonui įrašus bei istoriškai ir sociokultūriškai susiklosčiusius jų kūrybos interpretacijos dėsningumus. Tikimasi, kad šis projektas skatins muzikos atlikimo tyrimus ir šiuolaikinės pasaulinės muzikos atlikimo žinijos sklaidą Lietuvoje bei įkontekstins fortepijoninę lietuvių kompozitorių kūrybą ir jos interpretacijas pasauliniame fortepijono muzikos atlikimo kanone.
Projektą finansuoja: Lietuvos mokslo taryba
Podoktorantūros stažuotės projektas „Ant žemės, kuri šoka“
Projekto trukmė: 2024 02 – 2026 01
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai : tyrėja Simona Žemaitytė, stažuotės vadovas Agnija Šeiko
Projekto idėja – atlikti meninį tyrimą, kuriuo siekiama geriau suprasti ir paaiškinti, ką reiškia gyventi artumoje su mirtinu geologiniu pavojumi. Šio projekto rezultatas bus naujas meninis dokumentinis filmas ir (arba) instaliacija. Įkvėptas asmeninės netekties, šis projektas tyrinėja kraštovaizdį kaip kūną ir kūną kaip kraštovaizdį. Pasitelkiant žmogaus kūno judesį geologiniams judesiams ir nestabilumui permąstyti, projektu siekiama iš naujo įvertinti prielaidas apie tai, ką reiškia gyventi viename iš Žemės supervulkanų galimo išsiveržimo kontekste. Glaudžiai bendradarbiaujant su Vezuviana vulkaninės veiklos observatorija Neapolyje ir Flegrėjaus laukų parku, tyrimu siekiama įtraukti bendruomenes, gyvenančias raudonojoje supervulkano zonoje. Tokio pobūdžio meninis tyrimas apie gyvenimą artume su geologiniu pavojumi dar nebuvo atliktas nei Lietuvoje, nei Europoje. Tyrimo metu meninės priemonės bus pasitelkiamos dirbant su seisminių tyrimų duomenimis, siekiant naujų įžvalgų apie iškeltą klausimą.
Tyrimas prisidės prie žinių, kurios tarpininkauja tarp mokslinio pažinimo, politinių sprendimų ir bendruomenės nuomonės, kūrimo. Jos leis gimti naujoms įžvalgoms apie tai, ką reiškia gyventi arti geologinio pavojaus. Tokios žinios gali būti panaudotos siekiant geriau suprasti bendruomenes, gyvenančias raudonosiose vulkanų ir žemės drebėjimų zonose ir galbūt įkvėpti veiksmingesnes priemones, padedančias įtraukti žmones ir įvairias suinteresuotąsias šalis į atitinkamas socialines, politines ir mokslines diskusijas.
Projektą finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.