Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Nacionaliniai projektai

← Vykdomi projektai

Lietuvių polifoninės sutartinės: praeitis ir dabartis
Projekto trukmė: 2022 02–2023 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: habil. dr. Daiva Vyčinienė.
Projekto tikslas – publikuoti anglų kalba mokslinę monografiją, skirtą nuosekliai, giluminei pažinčiai su išskirtiniu lietuvių paveldo ir šiandieninės kultūros reiškiniu – sutartinėmis. Knygoje „Lietuvių polifoninės dainos sutartinės: praeitis ir dabartis“ pateikiamas holistinis požiūris į archajišką lietuvių polifoninę muziką (sutartines), šiandien tapusią vienu iš reikšmingų lietuviškos kultūrinės tapatybės simbolių. Todėl labai svarbu su sutartinėmis – savitu lietuvių kultūros fenomenu – supažindinti mokslo pasaulį. Monografijoje detaliai pristatomi skirtingi atlikimo būdai (38) ir sinkretinė raiška, atspindintys sutartinių tradicijos turtingumą ir gyvybingumą nuo senovės iki šių laikų. Atkreipiamas dėmesys į semiotinius lyčių vaidmenų sutartinių atlikimo tradicijoje skirtumus. Sutartinės analizuojamos kaip lokalus ir universalus reiškinys, atskleidžiantis plačias lyginamųjų tyrimų galimybes tarptautiniu mastu. 
Sutartines 2010 m. įtraukus į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, Lietuvos miestuose prasidėjo naujas jų atgimimo etapas. Tai skatina naujus išsamius sutartinių tyrimus, aprėpiant ne tik vis dar aktualius jų genezės, paplitimo ir analogijų pasaulyje klausimus, bet ir atspindint sutartinių ryšį su šiandieninių sociokultūrinių bendruomenių gyvenimu, aptariant alternatyvias jų raiškos formas tarpdisciplininiuose ir tarpkultūriniuose projektuose. Taigi sutartinės knygoje pristatomos ne kaip reliktas ar net ne kaip unikalus paveldas, bet kaip spiritus movens, veikiantis labai skirtingus kultūrinius procesus. 
Autorė imasi visuminės sutartinių rekonstrukcijos, iš dalies, taikydama semiotiko A. J. Greimo struktūrinės semantikos tyrinėjimo būdus. Siekiant išryškinti visuminį sutartinių vaizdą, bandoma sudaryti semantinį lauką, atkurti tam tikrą kultūrinę aplinką, o ne atstatyti konkretų istorijos laikotarpį. Kompleksinis sutartinių tyrimo būdas – praktinės patirties ir teorijos derinimas – nulėmė naują prieigą sutartinių tyrimo istorijoje, leido „iš vidaus“ pažvelgti į gyvosios sutartinių tradicijos plėtojimąsi. Sprendžiant „amžinuosius“ sutartinių klausimus, pasitelkiama hermeneutinė žiūra. 
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija „Muzika ir vizualinė kultūra: nuo notacijos ligi scenos“
Projekto trukmė
: 2022 02–2022 11. 
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: dr. Rima Povilionienė. 
Baltijos muzikologų konferencija – svarbiausias muzikologijos forumas Lietuvoje, skatinantis mokslines diskusijas aktualiais klausimais ir įtraukiantis Lietuvos muzikologų tyrimus į tarptautinius mokslo tinklus. 2022 m. rengiamoje konferencijoje siekiama kritiškai pažvelgti į muzikos ir vizualinės kultūros ryšiuose kintančių menų sąveikos ir intermedialumo paradigmų aplinkoje. Į diskusijas įtraukdami platų Baltijos regiono ir kitų šalių dalyvių ratą, konferencijos organizatoriai siekia atnaujinti lietuvių muzikologijos diskursą įsisavinant šiuolaikines tarpdalykinių tyrimų prieigas bei instrumentus. 
Renginio tikslas – paskatinti gilesnį muzikos ir vizualinės kultūros ryšių supratimą, sudarant sąlygas tarptautiniam muzikologų ir kitų sričių tyrėjų bendradarbiavimui ir aktyviai diskusijai aktualiais muzikos kultūros tyrimų klausimais. 
Konferencijoje, kuri vyks keturias dienas, numatoma viso apie 50 pranešimų – kviestinės paskaitos, žodiniai pranešimai, diskusijos. Konferencijos tematiką ir tikslą paskatino tiek mokslinės, tiek ir kultūrinės intencijos. Pasirinktos tematikos nagrinėjimo atsinaujinimo poreikį išryškina dviejų žymiausių lietuvių kompozitorių jubiliejai ir sukaktys – M. K. Čiurlionio gimimo 150-metis (bus pažymimas 2025 m.) ir Broniaus Kutavičiaus gimimo 90-etis (bus minimas 2022 m.). 
Konferencijoje kaip kviestiniai lektoriai ir specialiųjų sesijų moderatoriai dalyvaus žymūs muzikologai: Dinko Fabris (Basilicata universitetas, Teatro di San Carlo tyrimų centras), Tatjana Markovic (Austrijos mokslų akademija, Antonio Baldassarre (Liucernos universitetas, RIDIM), Zdravko Blažekovic (CUNY universitetas, RILM). 
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Valstybės muzikos mokykla (1920-1933): Lietuvos konservatorija „de facto“ 
Projekto trukmė: 2021 04 01–2023 12 31.  
LMTA statusas: vykdytoja. 
Projekto vykdytojai: dr. Eglė Šeduikytė-Korienė (vadovė), dr. Judita Žukienė, dokt. Gabrielius Simas Sapiega
Valstybės muzikos mokykla, veikusi 1920–1933 m. Kaune, buvo pirmoji valstybinė tokio tipo institucija, kurioje pradėtos formuoti Lietuvos muzikinio ugdymo strateginės kryptys ir profesionalių muzikų rengimo gairės. Minint mokyklos įkūrimo šimtmetį inicijuojamas projektas – tai siekis fundamentaliai ištirti šios institucijos atsiradimo prielaidas, išryškinant atkurtos Lietuvos valstybės dėmesį kultūrai ir švietimui, nustatyti ugdymo programos formavimo principus, identifikuoti sąsajas su Europos muzikinio ugdymo tradicijomis, išanalizuoti veiklos apimtis ir raidą, nagrinėjant platesniame Lietuvos sociokultūriniame kontekste. 
Lietuvos archyvų, muziejų, bibliotekų fonduose saugoma gausi dokumentinė medžiaga sudaro prielaidas vykdyti tyrimą keliomis kryptimis: 1) mokyklos susikūrimo sąlygos ir istorinis kontekstas; 2) veiklos vertinimas (mokymo programos, mokytojai, moksleiviai) Lietuvos ir tarptautiniame kontekste; 3) įtaka Lietuvos kultūros ir muzikinio ugdymo raidai. Įvairiuose mokyklos dokumentuose tarsi raktažodis figūruojantis žodis „konservatorija“ sudaro prielaidą mokyklą vertinti kaip to meto Europoje paplitusio aukštosios mokyklos modelio provaizdį, kurio įtvirtinimo ir įteisinimo pasiekta tik po 13 kryptingo darbo metų. Projekto tyrėjų tikslas – parengti išsamią kolektyvinę monografiją, pristatančią Valstybės muzikos mokyklos veiklos faktus ir kritinį vertinimą, istorinį ir kultūrinį kontekstą, gausiai iliustruojant vaizdine medžiaga bei tyrimą papildančiais priedais (mokinių sąrašo rekonstrukcija, mokymo programos ir pan.). 
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje 
LMTA statusas
: vykdytoja.Projekto trukmė: 2021 04 01–2024 03 31. 
Projekto vykdytojai: dr. Helmutas Šabasevičius (vadovas), dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, dokt. Jūratė Katinaitė.
Lituanistiniame pavelde unikalią vietą užima opera: ne vien lietuvių kompozitoriai, bet ir užsienio operos kūrėjai nuolat įgarsindavo Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetus, įtraukdami juos į universalios (Barokas), nacionalinės (romantizmas) ir globalios ((post)(meta)modernizmas) istorijos kontekstus. Lituanistiniai siužetai vyrauja nacionalinėje tradicijoje, o Lietuvos istorija ir mitologija yra sudominusi nemaža iškilių užsienio kompozitorių (nuo A. Scarlatti ir A. Ponchielli iki A. Skriabino, N. Rimskio-Korsakovo, K.Pendereckio ir kt.). Inicijuojamas tyrimas grindžiamas nuostata, kad ir Lietuvoje ar lietuvių autorių sukurtos istorinės ir mitologinės temakos operos, ir užsienio kompozitorių operinė kūryba Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetais yra integrali visuma, savitu būdu atskleidžianti lietuvių kultūrinės tapatybės raišką ir refleksiją pasaulyje. Remiantis netyrinėtais šaltiniais ir plėtojant originalias tarpdalykines prieigas, siekiama pagilinti lituanistinės operos supratimą ir įtraukti nacionalinėje mokslo erdvėje nepakankamai išnagrinėtus reiškinius į tarptautinę meno tyrimų aplinką. Pasirinktos tyrimo plėtotės kryptys ir tarpdalykinis analizės modelis, jungiantis meno filosofiją, muzikologiją, dailėtyrą, semiotiką, atlikimo studijas ir kt., leidžia kompleksiškai išnagrinėti lituanistinio operų korpuso formavimąsi, šių operų sklaidos (sceninės realizacijos, atlikimo tradicijos) ir recepcijos (kanonai, komercinė sėkmė, populiarumas ir kt.) istorinę ir kultūrinę dinamiką. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti kolektyvinėje monografijoje (aut. H. Šabasevičius, R. Stanevičiūtė-Kelmickienė, J. Katinaitė), moksliškai aprobuoti tarptautinėse publikacijose ir konferencijų pranešimuose, pristatyti kultūrinės sklaidos programose. Tyrimas aktualus kaip pirmas iš probleminės perspektyvos Lietuvos istorijos ir mitologijos reprezentaciją operos mene žvalgantis darbas, rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingomis tarptautinėmis operos ir/ar muzikos dokumentacijos bei tyrimų institucijomis ir įtraukiantis lituanistinės operos kritinę peržvalgą į Europos kultūros istoriją ir mokslinę, edukacinę, kultūrinę vartoseną. 
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Modernumo lygtys 
Projekto trukmė: 2021 04 01–2023 03 31. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.  
Aktualios mokslinės diskusijos apie globalią muzikos istoriografiją skatina peržiūrėti nacionalinės muzikos istorijos rašymo prieitis ir metodologijas kintančiuose politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Tuo pat metu šiuolaikinė kultūrinė muzikologijos paradigma inspiruoja tarpkultūrinių ir transnacionalinių objektų aktyvesnes studijas. Tokiai tematinei grupei, kuri pastaruoju metu dėl įvairių priežasčių (konceptualūs lūžiai, archyvų revoliucija etc.) kelia skirtingų kraštų muzikologų susidomėjimą, priskirtina Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (International Society for Contemporary Music/ISCM) istorija. 1922 m. Zalcburge įkurta pirmoji tarptautinė šiuolaikinės muzikos organizacija dar iki Antrojo pasaulinio karo peraugo į globalų kultūrinių mainų forumą. Inicijuojamas projektas susitelkia į ISCM Lietuvos sekcijos veiklas, priešistorę ir recepciją, nagrinėjamas kaip Lietuvos ir tarptautinės muzikinės kultūros modernėjimo integrali dalis. 
Siekiant įtraukti Lietuvos muzikos modernėjimo sąjūdį į tarptautinį kontekstą, šis projektas kritiškai analizuoja ISCM ideologiją, veiklos strategijas ir festivalių istoriją tarpukariu ir ankstyvaisiais Šaltojo karo metais. Rūtos Stanevičiūtės-Kelmickienės monografija Modernumo lygtys. Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje (lietuvių kalba, 2015) apibendrina marginalizuotų ISCM istorijos epizodų rekonstrukcijos patirtis, atlikus archyvinės medžiagos tyrimus 8 Europos valstybių bibliotekose, muzikos muziejuose, medijų archyvuose. Šio projekto tikslas – parengti atnaujintos ir papildytos monografijos vertimą anglų kalba, įkontekstinantį naujus šaltinius ir įtraukiantį Lietuvos muzikos procesų kritinę peržvalgą į bendresnę kultūros istoriją bei mokslo erdvę. 
Projektas rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingais tarptautiniais partneriais – leidykla Hollitzer Verlag (Austrija). 
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Juozas Žilevičius ir jo epocha. Tyrimas ir leidyba 
Projekto trukmė: 2020 06 01–2023 05 31. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: dr. Danutė Petrauskaitė. 
Projekto idėja – išryškinti J. Žilevičiaus atliktų darbų vertę ir įrašyti jo vardą greta J. Naujalio, Č. Sasnausko, S. Šimkaus, M. Petrausko vardų. Tai galima atlikti nuodugniai išanalizavus šio muziko kūrybinį palikimą laikmečio sociokultūrinių bei geopolitinių procesų fone. Taigi, šio projekto tikslas – parengti ir išleisti monografiją apie J. Žilevičių bei jo amžininkus, kuri pakoreguotų įsigalėjusius stereotipus, praturtintų lietuvių muzikos ir pedagogikos istoriją, praplėstų jos dėstymo programas, suteiktų daugiau žinių apie tuo metu gyvenusius muzikus, pasiūlytų galimybę atlikėjams atnaujinti repertuarą. 
Projekto uždaviniai: 
a) išanalizuoti archyvinius šaltinius ir publikuotą medžiagą, susijusią su J. Žilevičiaus kaip atlikėjo, kūrėjo, muzikologo, pedagogo ir visuomenininko veikla; 
b) per J. Žilevičiaus santykius su amžininkais atskleisti lietuviškos savimonės raidą – nuo etniškos savivokos iki valstybinio pilietiškumo; 
c) atlikti mokslinės veiklos rezultatų sklaidą mokslo bei mokslo populiarinimo leidiniuose, tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijoje, kituose renginiuose. 
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Kino ištakos Lietuvoje: tautiniai, imperiniai ir globalūs ryšiai
Projekto trukmė
: 2019 07 01–2022 04 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: doc. dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė.
Projekte „Kino ištakos Lietuvoje: tautiniai, imperiniai ir globalūs ryšiai“ bus tiriama ankstyvojo kino ar nebylaus kino (1896–1922) pradžia, raida ir kaita Lietuvoje. Tyrime bus taikomas tarpdalykinis, šiuolaikinei kinotyrai būdingas žvilgsnis, atstovaujantis kino kaip sociokultūrinio reiškinio sampratą.
Tyrime bus identifikuojami pirmieji kino rodymai, pirmieji kino filmai ir kino teatrai, kino eksperimentai, kino kaip meninės raiškos formavimasis, vaidybinio, garsinio kino atsiradimas ir t. t. Šie aspektai bus nagrinėjami atsižvelgiant į tautinius, imperinius ir globalius aspektus: lietuvių nacijos gimimą, Lietuvos valstybės sukūrimą, Rusijos imperijos valdymą ir pabaigą, kaizerinės Vokietijos valdymą, I pasaulinis karą, socialinių grupių formavimąsi, sociokultūrinių praktikų kaitą. Tokio pobūdžio mokslinis tyrimas bus atliekamas pirmą kartą, todėl į tyrimo akiratį patenka iki šiol išsamiai Lietuvos mokslininkų nenagrinėti šaltiniai, archyvai, bibliotekos ir duomenų bazės, esančios užsienio šalyse. Siekiant mokslo populiarinimo ir gautų tyrimo rezultatų atvirumo, patraukliomis priemonėmis bus pristatomi unikalūs atradimai, kurie bus viešinami specialiai projektui sukurtoje duomenų bazėje.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) tipologijos požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų
Projekto trukmė
: 2019 05 01–2022 04 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė.
Projekto idėją suponavo sisteminė skirtis tarp XX a. pradžios ir XXI a. pradžios Lietuvos muzikinės kultūros būklės. XX a. pirmieji dešimtmečiai lietuvių muzikoje buvo akademinių muzikos žanrų debiutų metas, XXI a. pradžioje Lietuvos muzikos scenas užvaldė profesionaliosios bei eksperimentinės elektroninės muzikos, skaitmeninio garso ir vaizdo meno integrali raiška.
Tyrime siekiama atskleisti unikalią nacionalinės muzikos kultūros patirtį ir modernizavimo mechanizmus, juos iškelti į teorinio diskurso aplinką ir viešinti tarptautiniu mastu. Optimalaus teorinės interpretacijos įrankio teisės šiame projekte priskiriamos tipologinio pobūdžio fenomenams.
Moderniai suvokiamų muzikos tipologijos standartų raiškos tyrimas leis reflektuoti kompleksinių 1970-2020 m. pokyčių visumą skirtingose Lietuvos muzikos meno ir sociokultūrinės komunikacijos dimensijose. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti mokslinėje monografijoje, moksliniuose straipsniuose, paskelbti pranešimuose tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose.
Projektas aktualus kaip pirmas Lietuvos muzikos kultūros reikšmingą pokyčių etapą apibendrinantis darbas, paremtas tarpdalykiniu analizės modeliu ir projekte aktualizuojama nauja tipologizuojančių fenomenų samprata.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis
Projekto trukmė
: 2019 07 01–2022 06 30. 
LMTA statusas: vykdytoja. 
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, Lietuvoje šios srities tyrinėjimų dar nėra gausu. Projektu siekiama užpildyti egzistuojančią muzikos atlikimo raiškos tyrimų spragą ir išanalizuoti pagrindinius muzikos atlikimo ir jo suvokimo reiškinius šiuolaikinės lietuvių muzikinės kultūros atveju. Projektas originalus ir aktualus tuo, jog ligi šiol neatlikta beveik jokių siūlomam darbui aktualių tyrimų įtraukiant lietuvių respondentus; juntamas tokių tyrimų stygius Rytų Europos kultūrose apskritai.
Projekto eigoje bus tiriami įvairūs muzikos atlikimo suvokimo aspektai, tokie kaip muzikos atlikimo emocijų, atliekamos muzikos sudėtingumo, atlikėjo virtuoziškumo, gestinės raiškos percepcijos niuansai. Ypatingai vertingi tyrimai įtraukiant su tradicine muzika susijusius respondentus ir atliekant palyginamąjį, tarpkultūrinį muzikos atlikimo ir suvokimo tyrimą. Tikimasi, kad šis projektas skatins muzikos atlikimo tyrimus ir šiuolaikinės pasaulinės muzikos atlikimo žinijos sklaidą Lietuvoje.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.