Nacionaliniai projektai
Podoktorantūros stažuotė „Etnografiniai Manto Kvedaravičiaus filmai: nuo dokumentikos iki sensorinės etnografijos“
Projekto trukmė: 2022 11 – 2024 11
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovas: Narius Kairys
Etnografiniai filmai buvo statomi nuo tada, kai XIX a. technologiniai išradimai vakariečiams leido užfiksuoti susidūrimus – ir kartais susitikimus – su kitomis kultūromis. Vis dėlto dauguma etnografinių filmų ilgą laiką tebuvo tyrinėjamų kultūrų iliustracijos arba didaktinę funkciją atliekanti filmuota medžiaga. Ši tendencija ėmė keistis XX a. antroje pusėje tarp antropolog(i)ų įsitvirtinus stebėjimo kinui kaip vienam iš pagrindinių etnografinio kino gamybos būdui. Nors dalis antropolog(i)ų tebesipriešina etnografinio kino, kuris yra pirmiausia asocijuojamas su dokumentiniu kinu, fikcionalizacijai ir estetizacijai, paskutinius kelis dešimtmečius daugėja antropologių ir antropologų, kurie, siekdami plėsti žmogaus žinojimo, matymo ir suvokimo būdus, bando reformuoti etnografinį kiną pasitelkdami fikciją ir sensorinę etnografiją savo kuriamuose filmuose. Vienas iš ryškiausių antropologų-tapusių-režisieriumi, kuris naudoja tiek dokumentinio, tiek ir vaidybinio kino strategijas savo etnografiškumo režimu pasižyminčiuose filmuose, yra Mantas Kvedaravičius. Išryškindami tarpdisciplininių mainų tarp antropologijos kaip mokslo ir kino kaip meno svarbą, Kvedaravičiaus filmai – nuo pirmojo „Barzakh“ (2011) iki paskutiniojo „Prologos“ (2022) bei nebaigtų tragiškai žuvus Mariupolyje kinematografinių projektų – skatina permąstyti etnografinio kino apibrėžtį bei pagrindines tokio kino kūrimo prielaidas. Be kita ko, galima teigti, kad Kvedaravičius yra vienas iš kino kūrėjų, lėmusių Lietuvos kino lauke etnografinį posūkį – procesą, apie kurį liudija vis daugiau šiuo metu sukuriamų filmų, – nuo vaidybinių iki video meno, – kuriuose etnografiškumas ir jo skirtingos apraiškos tampa svarbiu dėmeniu. Taigi, podoktorantūros stažuotės metu atliekamas tyrimas sieks ne tik deramai išanalizuoti Kvedaravičiaus filmus kinotyriniu pagrindu, lokalizuoti juos globaliame bei lietuviškame etnografinio kino lauke, kas anksčiau nebuvo Lietuvoje atlikta, bet ir leis aktyviai įsilieti į tebevykstančią diskusiją tarp antropologų-kino kūrėjų, kas yra etnografinis kinas ir kaip jis turėtų būti kuriamas.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.
Brigitos Bublytės knygos „Balso kaukės“ leidyba
Projekto trukmė: 2024 01 – 2024 12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovas: Ramunė Balevičiūtė
Projekto tikslas – parengti ir išleisti plataus kultūrinio konteksto tarpdisciplininę Brigitos Bublytės monografiją apie balso fenomeną ir pateikti ją patraukliai parengtą muzikos, teatro specialistams ir plačiajai kultūrinei visuomenei. Išleista knyga papildys ir Lietuvos bibliotekas, ir muzikos bei teatro srities mėgėjų asmenines kolekcijas, skirtas šiuolaikiniams meno reiškiniams pažinti. Svarbu tai, kad lietuviškasis kontekstas monografijoje ir autorės veikloje derinamas su skirtingų pasaulio kultūrų vokaline patirtimi.
Šios knygos leidimu siekiama supažindinti visuomenę su naujausiais balso fenomeno tyrinėjimais, suaktualinti tarpdalykinį menotyrinių tyrimų lauką bei pristatyti knygą meno ir plačiajai visuomenei.
Brigitos Bublytės monografija „Balso kaukės“ yra šiuolaikiškai pateiktas balso fenomeno – balsinės raiškos ir balso suvokimo – tyrimas. Jis kilo iš ilgametės autorės, kaip aktorės ir muzikės, patirties interpretuojant lietuvių etninę kultūrą pasaulinių kultūrų kontekste, jungiant sutartinių, flamenko, indų, persų vokalinės muzikos tradicijas. Monografija, papildyta autorės ir kitų dailininkų šiuolaikiškomis iliustracijomis, praplės tarpdisciplininių menotyrinių knygų, skirtų šiuolaikiniams meno reiškiniams pažinti ir interpretuoti, sąrašą.
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Podoktorantūros stažuotės projektas „Ant žemės, kuri šoka“
Projekto trukmė: 2024 02 – 2026 01
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai : tyrėja Simona Žemaitytė, stažuotės vadovas Agnija Šeiko
Projekto idėja – atlikti meninį tyrimą, kuriuo siekiama geriau suprasti ir paaiškinti, ką reiškia gyventi artumoje su mirtinu geologiniu pavojumi. Šio projekto rezultatas bus naujas meninis dokumentinis filmas ir (arba) instaliacija. Įkvėptas asmeninės netekties, šis projektas tyrinėja kraštovaizdį kaip kūną ir kūną kaip kraštovaizdį. Pasitelkiant žmogaus kūno judesį geologiniams judesiams ir nestabilumui permąstyti, projektu siekiama iš naujo įvertinti prielaidas apie tai, ką reiškia gyventi viename iš Žemės supervulkanų galimo išsiveržimo kontekste. Glaudžiai bendradarbiaujant su Vezuviana vulkaninės veiklos observatorija Neapolyje ir Flegrėjaus laukų parku, tyrimu siekiama įtraukti bendruomenes, gyvenančias raudonojoje supervulkano zonoje. Tokio pobūdžio meninis tyrimas apie gyvenimą artume su geologiniu pavojumi dar nebuvo atliktas nei Lietuvoje, nei Europoje. Tyrimo metu meninės priemonės bus pasitelkiamos dirbant su seisminių tyrimų duomenimis, siekiant naujų įžvalgų apie iškeltą klausimą.
Tyrimas prisidės prie žinių, kurios tarpininkauja tarp mokslinio pažinimo, politinių sprendimų ir bendruomenės nuomonės, kūrimo. Jos leis gimti naujoms įžvalgoms apie tai, ką reiškia gyventi arti geologinio pavojaus. Tokios žinios gali būti panaudotos siekiant geriau suprasti bendruomenes, gyvenančias raudonosiose vulkanų ir žemės drebėjimų zonose ir galbūt įkvėpti veiksmingesnes priemones, padedančias įtraukti žmones ir įvairias suinteresuotąsias šalis į atitinkamas socialines, politines ir mokslines diskusijas.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.
Tęsiant M.K. Čiurlionį: muzikos stiliaus komponavimo teorinė-praktinė studija ir meninė sklaida
Projekto trukmė: 2024 01 – 2025 12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovai: Eglė Kasteckaitė, Ričardas Kabelis
2025 metais Lietuvoje minėsime XX a. žymiausio lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Pagerbiant šį iškilų menininką, LMTA iniciatyva, pirmą kartą šalyje įgyvendinamas autorinės muzikos kūrybos projektas. Pakviesime visų kartų šalies ir užsienio kūrėjus, kompozicijos besimokančius moksleivius, studentus ir profesionalius autorius geriau pažinti M.K. Čiurlionio (toliau – MKČ) kūrinius ir meniškai išbaigti jo nebaigtais likusius opusus. Papildomas projekto traukos aspektas – kvietimas kurti MKČ kūrinių stilizacijas, pasitelkiant šiuolaikiškus komponavimo įrankius. Projekto metu sukurtos kompozicijos bus vertinamos, premijuotos konkurse ir atliktos šalies miestų ir muzikos institucijų koncertų salėse, o vaizdo įrašai patalpinti internete ir pasiekiami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio klausytojams.
Projektas apima net penkis kūrybinius etapus: kompozitoriaus rankraščių sisteminimą, nebaigtų kūrinių kūrybos konkursą, kompozitoriaus kūrybos tyrinėjimų renginius, koncertinius atlikimus bei natų elektroninę leidybą.
Kompozitoriaus 150-ojo jubiliejaus renginių matomumą padidins MKČ kūrinių katalogo sudarymas, autorinis MKČ stiliaus interpretavimas, sukurtų-rekomponuotų kūrinių partitūrų išleidimas ir sklaida. Šis projekto rezultatas – tai koncertiniam gyvenimui „prikelti“ M.K Čiurlionio neatliekami ar retai atliekami muzikos kūriniai, paskatintas domėjimasis muzikos rankraščių studijomis. Tai ne tik MKČ kūrybinio palikimo puoselėjimas, bet ir MKČ muzikos stiliaus teorinė ir praktinė refleksija, kuri bus įgyvendinta pasitelkiant modernius komponavimo įrankius. Projektas aktualizuos kompozitoriaus kūrybos paveldą, o parengtos ir išleistos skaitmeninės partitūros papildys šalies ir užsienio atlikėjų – pianistų, vargonininkų, kamerinių ansamblių repertuarą.
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Muzikos filosofijos etiudai
Projekto trukmė: 2024 02 – 2024 12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: dr. Jūratė Marija Trilupaitienė
„Nedažnas muzikas kartu yra ir filosofas, o nedažnas filosofas – kartu ir muzikas. Juozas Rimas yra filosofuojantis muzikas arba muzikuojantis filosofas. Tai apskritai retenybė,“ – pažymi prozininkas ir poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys dr. Augustinas Dainys Juozo Rimo monografijos „Muzikos filosofijos etiudai“, 2020 m. išleistos leidykloje „Margi raštai“, pratarmėje.
Juozo Rimo, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus, žinomo Lietuvos kultūros veikėjo monografija – unikalus tarpdisciplininės literatūros pavyzdys. Vienas žymiausių lietuvių obojaus atlikėjų savo ilgametę muziko-praktiko patirtį sujungė su detalia ir atsakinga filosofijos klausimų analize, greta pasauliniu mastu žinomų autorių remdamasis daugelio lietuvių filosofų, rašytojų ir muzikologų kūryba. Jau atlikto monografijos vertimo į anglų kalbą leidyba tarptautinėje leidykloje „Springer“ (su leidybos logotipu „Palgrave Macmillan“) atviros prieigos formatu leis pasiekti pagrindinį autoriaus ir vertėjo tikslą – lituanistinio paveldo sklaidą ir saugojimą specifinėje – muzikos filosofijos – srityje, tuo pat metu vykdant muzikos teoretikų ir praktikų edukaciją įvairiose pasaulio šalyse.
Projekto idėja – atviros prieigos formatu pasauliniu mastu padaryti prieinamą Juozo Rimo monografijos „Muzikos filosofijos etiudai“ vertimą į anglų kalbą. Esminis projekto tikslas – suteikti mokslinį pagrindą Lietuvos pilietinės ir kultūrinės savimonės ugdymui bei lituanistinio paveldo saugojimui specifinėje – muzikos filosofijos – srityje. Monografijoje reikšmingą vietą užima daugelio lietuvių filosofų, rašytojų ir muzikologų kūrybos analizė ir plačios apimties citatų vertimai, taip pat priedas – šešių lietuvių liaudies dainų tekstų, kurie lydi autoriaus įdainuotus įrašus, inkorporuotus atitinkamuose knygos skyriuose, vertimai. Monografija pasižymi lakonišku, itin koncentruotu pagrindinių muzikos filosofijos koncepcijų dėstymu greta įvairių temų, susijusių su muzikos atlikimu – nuo baroko estetikos iki A. Webern‘o ir A. Schoenbergo minčių apibendrinimų, nuo specifinių muzikinių temų (tokių kaip artikuliacija ir ritmas) iki semiotikos ir fenomenologijos muzikoje analizės.
Monografijos vertimas yra puikus atspirties taškas tyrinėtojui ir skaitytojui, kuris gali iš autoriaus kruopščiai atrinktų ir apibendrintų citatų pereiti prie pradinių šaltinių daugeliu muzikos ir filosofijos temų. Išleistas knygos vertimas į anglų kalbą leis padaryti šią vertingą ir unikalią analizę prieinamą platesnei auditorijai: tiek tarp muzikos teoretikų ir praktikų, tiek tarp filosofijos mėgėjų įvairiose pasaulio šalyse.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.
M. K. Čiurlionis. Visi kūriniai. Simfoninė poema „Miške“
Projekto trukmė: 2024 02 – 2024-12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai: dr. Charalampos Efthymiou, Živilė Tamaševičienė.
Dar XX a. viduryje autentiškų kompozitoriaus visų kūrinių publikavimo tradicijoje susiformavo nauja redagavimo praktika – akademinis kritinis leidimas (angl. scholarly / critical editions; vok. Gesamtausgabe). Šios redakcijos tikslas buvo nuodugniai išanalizavus visus kūrinio šaltinių duomenis, pateikti geriausią, autentiškiausią kūrinio teksto variantą. J. S. Bacho, W. A. Mozarto, F. Chopino, J. Sibeliaus ir daugelio kitų kompozitorių kūryba buvo publikuota kaip visuma, su kritiniais komentarais. Lietuvos muzikologijos tradicijoje nėra nei vieno kompozitoriaus, kurio visi kūriniai būtų publikuoti natų rinktinėje. Akademinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos kūrybos leidimas – tai moksliniais tyrimais pagrįstas, autentišką Čiurlionio muzikinį tekstą plačiam muzikų ir tyrėjų ratui atveriantis projektas, kurio tikslas – daugiatomis, visą kompozitoriaus muzikinę kūrybą eksponuojantis natų leidinys. 2021 m. įgyvendintas pirmasis projekto etapas. Mokslininkų grupei revizavus visą Čiurlionio muzikinę kūrybą, buvo sudarytas būsimo 14 tomų apimties leidinio turinys, parengtos metodologinės rinkinio nuostatos ir parengtas pirmasis rinkinio tomas „Visa Čiurlionio muzika. Simfoninė poema „Miške“.
Šis projekto etapas skirtas publikuoti pirmąjį̨ rinkinio „Visa Čiurlionio muzika“ tomą – simfoninę poemą „Miške“. Simfoninės poemos „Miške“ rankraštyje gausu neautorinių įrašų – redaktorių, dirigentų nuorodų, kurios įsitvirtino „Miške“ atlikimo tradicijoje ir iki šiol publikuotose „Miške“ versijose. Šiame Čiurlionio „Miške“ kritiniame leidime buvo atliekamas tyrimas, kuriuo siekta rekonstruoti originalų Čiurlionio simfoninės poemos muzikos tekstą. Ši muzikos teksto rekonstrukcija atvers naują simfoninės poemos „Miške“ atlikimo istorijos puslapį.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.
Senieji tradicinės instrumentinės muzikos manuskriptai: Jono Gregoravičiaus šokių rinkinys, 1930 VD metai
Projekto trukmė: 2023 07 03 – 2024 12 31
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: Gaila Kirdienė
Šiuo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vykdomu projektu siekiama pradėti tęstinį Lietuvos tradicinės instrumentinės muzikos, daugiausia, įvairių šokių ir maršų unikalių senųjų manuskriptų leidybos ir sklaidos leidinį. Projekto įgyvendinimo metu numatoma kokybiškai ir reprezentatyviai parengti, publikuoti ir šiuolaikiškai viešinti šiuos didžiulės etnokultūrinės ir meninės vertės tradicinės muzikos kultūros šaltinius, juos aptariant visos Europos ir kitų pasaulio šalių tradicijų kontekste. Projekto idėja aktuali ir subrandinta, jos įgyvendinimui projekto vadovė doc. dr. Gaila Kirdienė daugelį metų sėmėsi patirties ir etnoinstrumentologinėse ekspedicijose, ir vadovaudama panašaus pobūdžio etninės kultūros leidinių projektams.
Pirmuoju sumanytos serijos manuskriptu pasirinktas Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centro archyve saugomas Jono Gregoravičiaus (1912 Podvengliskos k., Sasnavo vslč., Marijampolės apskr. – 2008 Varėna) užrašytos šokių muzikos rinkinys. Tai svarus ir įvairiapusis etnoinstrumentinės muzikos šaltinis, kurį sudaro apie 100 puslapių, 120 kūrinių. Leidinį sudarys Gregoravičiaus rinkinio faksimilės su įvadine etnomuzikologine studija ir komentarais bei santrauka anglų kalba.
Projektas prisideda prie Lietuvos instrumentininkų tradicinio atlikimo ir improvizavimo, aranžavimo gebėjimų stiprinimo bei kompetencijų ugdymo etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo srityse. Jis taip pat įtraukia veiklas, esančias UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade, nes tiesiogiai siejasi su 2021 m. į sąvadą įrašyta Dzūkų smuikavimo tradicija, jos saugojimu, tyrinėjimu ir šiuolaikine sklaida (žr. https://savadas.lnkc.lt/lt/vertybes/vertybiu-sarasas/dzuku-smuikavimo-tradicija/).
Projektą ir leidinį numatoma pristatyti LMTA ir partnerių bei kapelų tinklapiuose, socialiniuose tinkluose, plakatuose ir žiniasklaidoje. Projekto vadovė numato projekto ir manuskriptų serijos koncepciją bei leidinį pristatyti, aptarti ir tarptautinėse konferencijose. Gana didelę leidinių dalį numatoma išdalinti Lietuvos bibliotekoms ir projekto partneriams bei atlikėjams.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Moralinė vaizduotė XX-XXI a. lietuvių muzikoje
Projekto trukmė: 2022 09 01–2024 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojas: dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.
Baigiantis XX a., tarptautinėje šiuolaikinės muzikos scenoje išryškėjo etinis posūkis, muzikos kritikoje ir muzikologijoje reflektuotas kaip moralinio jautrumo nuspalvintas atsakas į užmuzikinius – politinius, socioekonominius ir technologinius – šiuolaikybės iššūkius. Konceptualizuodama dabarties patirtį aktualioji muzika savitai apmąsto modernybės meninę raišką ir pasitelkia ją moralinio turinio plėtotei. XX–XXI a. lietuvių muzikoje moralinės vaizduotės apraiškos ypač dažnai persipina su politiškai ir socialiai angažuotos muzikos srove, kurioje rado atgarsį paskutinių amžių politiniai įvykiai ir istorinės transformacijos. Inicijuojamas tyrimas grindžiamas nuostata, kad Lietuvoje ir emigracijoje kurta muzika reikšmingai praturtina nacionalinį moralinės vaizduotės diskursą. Aprėpiant daugiau nei šimtmečio lietuvių muzikinę kūrybą, tyrime siekiama pagilinti muzikos ir moralinio jausmo ryšio supratimą ir įtraukti nacionalinėje muzikologijoje menkai išnagrinėtus reiškinius į tarptautinę meno tyrimų aplinką. Analizei pasirinktos konceptualios potemės (niekšybė, trauma, atmintis, nostalgija, ekokritika ir kt.) ir originalus tarpdalykinis tyrimo modelis leidžia keliais probleminiais rakursais išnagrinėti muzikos moralinio turinio ir semantinio universumo sąveiką. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti monografijoje, moksliškai aprobuoti tarptautinėse publikacijose ir konferencijų pranešimuose. Tyrimas aktualus kaip pirmas iš pasirinktos probleminės perspektyvos Lietuvos ir lietuvių emigracijos muzikinę kultūrą nagrinėjantis darbas, rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingomis užsienio institucijomis ir įtraukiantis nacionalinės muzikos procesų kritinę peržvalgą į bendresnę kultūros ir mokslo erdvę.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.
Kritinis Čiurlionio fortepijoninės muzikos tekstas ir interaktyvi duomenų bazė
Projekto trukmė: 2022 07 01–2024 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: dr. Darius Kučinskas (vadovas), dr. Rima Povilionienė, dr. Jūratė Bogdanienė, Laimonas Janutėnas.
Šis tarpdisciplininis projektas inicijuoja MusicXML pagrindu paremtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) fortepijoninio repertuaro kritinę reviziją ir analizę, atliepiant itin sparčiai tarptautinėje erdvėje vykstančiai skaitmeninės humanitarikos plėtrai. Čiurlionio muzikos kūrinių redagavimo ir leidybos laikotarpis apima daugiau nei 100 metų. Tačiau iki šiol nėra parengtas šiuolaikinės muzikų bendruomenės poreikiams atliepiantis kūrinių kritinis tekstas ir kanoninis jo variantas, naudotinas tiek moksliniams tyrimams, tiek edukacijai ir praktiniam kūrinių atlikimui/interpretacijai (nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu). Šiuo projektu bus revizuota ir parengta virš 200 Čiurlionio fortepijoninių kūrinių, ir pirmą kartą tai bus pateikta kaip vientisa skaitmeninė sistema (interaktyvi duomenų bazė), įtraukianti pirminius šaltinius (autografus bei gretutinius dokumentus/laiškus/eskizus) ir visas esamas redakcijas, susiejanti juos tarpusavyje per suprojektuotą interaktyvią duomenų bazę ir pritaikanti unikalų paieškos algoritmą, leidžiantį atpažinti ir lyginti tekstus tiek ištisai, tiek ir segmentuotai vieno takto ar atskiro tekstinio elemento/kodo masteliu. Čiurlionio kūrinių skaitmeninis kritinis tekstas su muzikologiniais komentarais bus parengtas lietuvių ir anglų kalbomis ir publikuotas specialiai sukurtoje interneto svetainėje/bazėje, inicijuojant jos aktyvią sklaidą ir viešinimą tarptautinėse MEI platformose. Tarptautinės perspektyvos požiūriu šiuo projektu inicijuojama atvira muzikos kūrinių duomenų bazė atvers plačias tyrimo rezultatų naudojimo galimybes, sudarys prielaidas tolesniems Čiurlionio muzikos tekstų tyrimams, sustiprins šio kompozitoriaus kaip centrinės modernios lietuvių muzikos figūros palikimo tarptautinį įkontekstinimą.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.
Lietuvių polifoninės sutartinės: praeitis ir dabartis
Projekto trukmė: 2022 02–2023 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: habil. dr. Daiva Vyčinienė.
Projekto tikslas – publikuoti anglų kalba mokslinę monografiją, skirtą nuosekliai, giluminei pažinčiai su išskirtiniu lietuvių paveldo ir šiandieninės kultūros reiškiniu – sutartinėmis. Knygoje „Lietuvių polifoninės dainos sutartinės: praeitis ir dabartis“ pateikiamas holistinis požiūris į archajišką lietuvių polifoninę muziką (sutartines), šiandien tapusią vienu iš reikšmingų lietuviškos kultūrinės tapatybės simbolių. Todėl labai svarbu su sutartinėmis – savitu lietuvių kultūros fenomenu – supažindinti mokslo pasaulį. Monografijoje detaliai pristatomi skirtingi atlikimo būdai (38) ir sinkretinė raiška, atspindintys sutartinių tradicijos turtingumą ir gyvybingumą nuo senovės iki šių laikų. Atkreipiamas dėmesys į semiotinius lyčių vaidmenų sutartinių atlikimo tradicijoje skirtumus. Sutartinės analizuojamos kaip lokalus ir universalus reiškinys, atskleidžiantis plačias lyginamųjų tyrimų galimybes tarptautiniu mastu.
Sutartines 2010 m. įtraukus į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, Lietuvos miestuose prasidėjo naujas jų atgimimo etapas. Tai skatina naujus išsamius sutartinių tyrimus, aprėpiant ne tik vis dar aktualius jų genezės, paplitimo ir analogijų pasaulyje klausimus, bet ir atspindint sutartinių ryšį su šiandieninių sociokultūrinių bendruomenių gyvenimu, aptariant alternatyvias jų raiškos formas tarpdisciplininiuose ir tarpkultūriniuose projektuose. Taigi sutartinės knygoje pristatomos ne kaip reliktas ar net ne kaip unikalus paveldas, bet kaip spiritus movens, veikiantis labai skirtingus kultūrinius procesus.
Autorė imasi visuminės sutartinių rekonstrukcijos, iš dalies, taikydama semiotiko A. J. Greimo struktūrinės semantikos tyrinėjimo būdus. Siekiant išryškinti visuminį sutartinių vaizdą, bandoma sudaryti semantinį lauką, atkurti tam tikrą kultūrinę aplinką, o ne atstatyti konkretų istorijos laikotarpį. Kompleksinis sutartinių tyrimo būdas – praktinės patirties ir teorijos derinimas – nulėmė naują prieigą sutartinių tyrimo istorijoje, leido „iš vidaus“ pažvelgti į gyvosios sutartinių tradicijos plėtojimąsi. Sprendžiant „amžinuosius“ sutartinių klausimus, pasitelkiama hermeneutinė žiūra.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.
Valstybės muzikos mokykla (1920-1933): Lietuvos konservatorija „de facto“
Projekto trukmė: 2021 04 01–2023 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: dr. Eglė Šeduikytė-Korienė (vadovė), dr. Judita Žukienė, dokt. Gabrielius Simas Sapiega
Valstybės muzikos mokykla, veikusi 1920–1933 m. Kaune, buvo pirmoji valstybinė tokio tipo institucija, kurioje pradėtos formuoti Lietuvos muzikinio ugdymo strateginės kryptys ir profesionalių muzikų rengimo gairės. Minint mokyklos įkūrimo šimtmetį inicijuojamas projektas – tai siekis fundamentaliai ištirti šios institucijos atsiradimo prielaidas, išryškinant atkurtos Lietuvos valstybės dėmesį kultūrai ir švietimui, nustatyti ugdymo programos formavimo principus, identifikuoti sąsajas su Europos muzikinio ugdymo tradicijomis, išanalizuoti veiklos apimtis ir raidą, nagrinėjant platesniame Lietuvos sociokultūriniame kontekste.
Lietuvos archyvų, muziejų, bibliotekų fonduose saugoma gausi dokumentinė medžiaga sudaro prielaidas vykdyti tyrimą keliomis kryptimis: 1) mokyklos susikūrimo sąlygos ir istorinis kontekstas; 2) veiklos vertinimas (mokymo programos, mokytojai, moksleiviai) Lietuvos ir tarptautiniame kontekste; 3) įtaka Lietuvos kultūros ir muzikinio ugdymo raidai. Įvairiuose mokyklos dokumentuose tarsi raktažodis figūruojantis žodis „konservatorija“ sudaro prielaidą mokyklą vertinti kaip to meto Europoje paplitusio aukštosios mokyklos modelio provaizdį, kurio įtvirtinimo ir įteisinimo pasiekta tik po 13 kryptingo darbo metų. Projekto tyrėjų tikslas – parengti išsamią kolektyvinę monografiją, pristatančią Valstybės muzikos mokyklos veiklos faktus ir kritinį vertinimą, istorinį ir kultūrinį kontekstą, gausiai iliustruojant vaizdine medžiaga bei tyrimą papildančiais priedais (mokinių sąrašo rekonstrukcija, mokymo programos ir pan.).
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.
Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto trukmė: 2021 04 01–2024 03 31.
Projekto vykdytojai: dr. Helmutas Šabasevičius (vadovas), dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, dokt. Jūratė Katinaitė.
Lituanistiniame pavelde unikalią vietą užima opera: ne vien lietuvių kompozitoriai, bet ir užsienio operos kūrėjai nuolat įgarsindavo Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetus, įtraukdami juos į universalios (Barokas), nacionalinės (romantizmas) ir globalios ((post)(meta)modernizmas) istorijos kontekstus. Lituanistiniai siužetai vyrauja nacionalinėje tradicijoje, o Lietuvos istorija ir mitologija yra sudominusi nemaža iškilių užsienio kompozitorių (nuo A. Scarlatti ir A. Ponchielli iki A. Skriabino, N. Rimskio-Korsakovo, K.Pendereckio ir kt.). Inicijuojamas tyrimas grindžiamas nuostata, kad ir Lietuvoje ar lietuvių autorių sukurtos istorinės ir mitologinės temakos operos, ir užsienio kompozitorių operinė kūryba Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetais yra integrali visuma, savitu būdu atskleidžianti lietuvių kultūrinės tapatybės raišką ir refleksiją pasaulyje. Remiantis netyrinėtais šaltiniais ir plėtojant originalias tarpdalykines prieigas, siekiama pagilinti lituanistinės operos supratimą ir įtraukti nacionalinėje mokslo erdvėje nepakankamai išnagrinėtus reiškinius į tarptautinę meno tyrimų aplinką. Pasirinktos tyrimo plėtotės kryptys ir tarpdalykinis analizės modelis, jungiantis meno filosofiją, muzikologiją, dailėtyrą, semiotiką, atlikimo studijas ir kt., leidžia kompleksiškai išnagrinėti lituanistinio operų korpuso formavimąsi, šių operų sklaidos (sceninės realizacijos, atlikimo tradicijos) ir recepcijos (kanonai, komercinė sėkmė, populiarumas ir kt.) istorinę ir kultūrinę dinamiką. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti kolektyvinėje monografijoje (aut. H. Šabasevičius, R. Stanevičiūtė-Kelmickienė, J. Katinaitė), moksliškai aprobuoti tarptautinėse publikacijose ir konferencijų pranešimuose, pristatyti kultūrinės sklaidos programose. Tyrimas aktualus kaip pirmas iš probleminės perspektyvos Lietuvos istorijos ir mitologijos reprezentaciją operos mene žvalgantis darbas, rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingomis tarptautinėmis operos ir/ar muzikos dokumentacijos bei tyrimų institucijomis ir įtraukiantis lituanistinės operos kritinę peržvalgą į Europos kultūros istoriją ir mokslinę, edukacinę, kultūrinę vartoseną.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.
Modernumo lygtys
Projekto trukmė: 2021 04 01–2023 03 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.
Aktualios mokslinės diskusijos apie globalią muzikos istoriografiją skatina peržiūrėti nacionalinės muzikos istorijos rašymo prieitis ir metodologijas kintančiuose politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Tuo pat metu šiuolaikinė kultūrinė muzikologijos paradigma inspiruoja tarpkultūrinių ir transnacionalinių objektų aktyvesnes studijas. Tokiai tematinei grupei, kuri pastaruoju metu dėl įvairių priežasčių (konceptualūs lūžiai, archyvų revoliucija etc.) kelia skirtingų kraštų muzikologų susidomėjimą, priskirtina Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (International Society for Contemporary Music/ISCM) istorija. 1922 m. Zalcburge įkurta pirmoji tarptautinė šiuolaikinės muzikos organizacija dar iki Antrojo pasaulinio karo peraugo į globalų kultūrinių mainų forumą. Inicijuojamas projektas susitelkia į ISCM Lietuvos sekcijos veiklas, priešistorę ir recepciją, nagrinėjamas kaip Lietuvos ir tarptautinės muzikinės kultūros modernėjimo integrali dalis.
Siekiant įtraukti Lietuvos muzikos modernėjimo sąjūdį į tarptautinį kontekstą, šis projektas kritiškai analizuoja ISCM ideologiją, veiklos strategijas ir festivalių istoriją tarpukariu ir ankstyvaisiais Šaltojo karo metais. Rūtos Stanevičiūtės-Kelmickienės monografija Modernumo lygtys. Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje (lietuvių kalba, 2015) apibendrina marginalizuotų ISCM istorijos epizodų rekonstrukcijos patirtis, atlikus archyvinės medžiagos tyrimus 8 Europos valstybių bibliotekose, muzikos muziejuose, medijų archyvuose. Šio projekto tikslas – parengti atnaujintos ir papildytos monografijos vertimą anglų kalba, įkontekstinantį naujus šaltinius ir įtraukiantį Lietuvos muzikos procesų kritinę peržvalgą į bendresnę kultūros istoriją bei mokslo erdvę.
Projektas rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingais tarptautiniais partneriais – leidykla Hollitzer Verlag (Austrija).
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.