Nacionaliniai projektai

Kritinis Čiurlionio vokalinės muzikos tekstas ir interaktyvi duomenų bazė

Projekto trukmė: 2025 09 – 2028 08
Projekto vadovas: dr. Darius Kučinskas

Šis tarpdisciplininis projektas inicijuoja MEI (Music Encoding Initiative) pagrindu paremtą M. K. Čiurlionio vokalinės muzikos kritinę reviziją ir analizę, atliepiant itin sparčiai tarptautinėje erdvėje vykstančiai skaitmeninės humanitarikos plėtrai. Čiurlionio muzikos kūrinių redagavimo ir leidybos laikotarpis apima daugiau nei 100 metų. Atskiri jo kūriniai paskelbti 8-10 skirtingų redakcinių variantų, o pati muzika kataloguojama net 5 tarpusavyje besiskiriančiomis numeracijomis. Tačiau šio tyrimo svarbą aktualizuoja tai, kad iki šiol nėra parengtas šiuolaikinės muzikų bendruomenės poreikiams atliepiantis vokalinių kūrinių kritinis tekstas ir kanoninis jo variantas, naudotinas tiek moksliniams tyrimams, tiek edukacijai ir praktiniam kūrinių atlikimui/interpretacijai. Šiuo projektu revizuojama ir rengiama 130 Čiurlionio vokalinių kūrinių, ir pirmą kartą tai bus pateikta kaip vientisa skaitmeninė sistema (interaktyvi duomenų bazė), jtraukianti pirminius šaltinius ir visas esamas redakcijas. Tyrime taikomi grafologinės, tekstologinės ir lyginamosios muzikos tekstų analizės, taip pat automatizuoto duomenų apdorojimo metodai. Kiekviena kompozicija transkribuojama ir koduojama XML formatu bei pateikiama per šio kodo išvesties sistemą, pasirenkant XML ar PDF formatą. Kūrinių skaitmeninis kritinis tekstas su muzikologiniais komentarais bus parengtas lietuvių ir anglų kalbomis. Tarptautinės perspektyvos požiūriu visa tai atvers plačias tyrimo rezultatų naudojimo galimybes ir sudarys prielaidas tolesniems Čiurlionio muzikos tekstų tyrimams ir tarptautiniam jkontekstinimui MEI platformose.

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

_________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Lietuvos muzikologija globaliame pasaulyje

Projekto trukmė: 2025 09 – 2027 12

Projekto vadovė: dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Lituanistinių muzikos tyrimų pažangą skatina ir kartu patvirtina mokslo žurnalas „Lietuvos muzikologija“ (2000- ). Solidžiausias, plačiausios tarptautinės sklaidos nacionalinis muzikologijos žurnalas telkia patyrusius ir pradedančius Lietuvos ir užsienio mokslininkus ir menininkus tyrėjus, inicijuoja unikalios tematikos mokslo publikacijas ir kritines diskusijas, stiprina mokslinį ir kultūrinį atvirumą bei tinklaveiką, didina Lietuvos muzikos kultūros tyrimų kritinę refleksiją ir tarptautinį žinomumą. Paremtas ilgalaikio tarpregioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo įdirbiu ir plėtra, 25 m. gyvuojantis žurnalas brėžia naujas mokslinio diskurso dinamiškos plėtros ir sklaidos didinimo gaires ateičiai. 2025–2027 m. bendradarbiaujant su tarptautinių tyrimų tinklų pirmaujančiais tyrėjais bus išleisti aktualios tematikos trys žurnalo tomai, skirti muzikos regioniškumo ir kultūros studijų sąveikai; tarpdalykinių tyrimų integracijai į Baltijos regiono muzikos tyrimus; muzikinės migracijos istorinei ir teorinei analizei. Projekto tikslas – siekti lituanistinių muzikos tyrimų proveržio, konceptualiai atnaujinant irintegruojant į tarptautinį mokslo bei kultūros diskursą tarpsritinius ir tarpdalykinius Lietuvos muzikos tyrimus, telkiant ir konsoliduojant LMTA mokslinį potencialą ir tarptautines tyrėjų pajėgas. Projektas paskatins lituanistinio mokslo plėtrą, leis kurti aukšto lygio mokslo produkciją, didins tyrėjų žinomumą tarptautinėje mokslo ir meno erdvėje; publikuojamais tyrimais bus aktualizuojamas kultūros savitumo geresnis pažinimas, jos supratimas ir išsaugojimas. Projekto rezultatais galės naudotis platus Lietuvos ir užsienio mokslininkų ir menininkų tyrėjų ratas, kultūros ir švietimo institucijos, plačioji visuomenė. Atviroji prieiga prie projekto metu gautų rezultatų bus užtikrinama keliais būdais: publikacijų (žurnalai) atviros prieigos sklaida; sklaidos renginių transliacija LMTA Youtube kanalu.

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

_________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Lietuvių fortepijoninio kanono interpretacijos

Projekto trukmė: 2024 09 – 2027 08
Projekto vadovė: prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli

Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, Lietuvoje šios srities tyrinėjimų dar nėra gausu. Juolab juntama lietuvių muzikos interpretavimo tyrimų spraga – nesant susiklosčiusios įrašų ir gyvų atlikimų tyrimų tradicijos, praktiškai neegzistuoja mokslinis diskursas apie tai, kaip lietuvių kompozitorių kūrinius interpretuoja lietuvių ir užsienio atlikėjai. Šią spragą projektu siekiama užpildyti išanalizuojant lietuviškojo fortepijoninio kanono egzistavimo prielaidas, kontekstus ir interpretacijas Lietuvoje bei svetur. Projekto tyrėjai – lietuvių ir užsienio mokslininkai ir pianistai – iš tarpdisciplininės perspektyvos ir multikultūrinio žiūros taško nagrinės egzistuojančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vytauto Bacevičiaus, Stasio Vainiūno ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinių fortepijonui įrašus bei istoriškai ir sociokultūriškai susiklosčiusius jų kūrybos interpretacijos dėsningumus. Tikimasi, kad šis projektas skatins muzikos atlikimo tyrimus ir šiuolaikinės pasaulinės muzikos atlikimo žinijos sklaidą Lietuvoje bei įkontekstins fortepijoninę lietuvių kompozitorių kūrybą ir jos interpretacijas pasauliniame fortepijono muzikos atlikimo kanone.

Projektą finansuoja: Lietuvos mokslo taryba 

Podoktorantūros stažuotės projektas „Ant žemės, kuri šoka“

Projekto trukmė: 2024 02 – 2026 01
Projekto vykdytojai : tyrėja Simona Žemaitytė, stažuotės vadovas Agnija Šeiko

Projekto idėja – atlikti meninį tyrimą, kuriuo siekiama geriau suprasti ir paaiškinti, ką reiškia gyventi artumoje su mirtinu geologiniu pavojumi. Šio projekto rezultatas bus naujas meninis dokumentinis filmas ir (arba) instaliacija. Įkvėptas asmeninės netekties, šis projektas tyrinėja kraštovaizdį kaip kūną ir kūną kaip kraštovaizdį. Pasitelkiant žmogaus kūno judesį geologiniams judesiams ir nestabilumui permąstyti, projektu siekiama iš naujo įvertinti prielaidas apie tai, ką reiškia gyventi viename iš Žemės supervulkanų galimo išsiveržimo kontekste. Glaudžiai bendradarbiaujant su Vezuviana vulkaninės veiklos observatorija Neapolyje ir Flegrėjaus laukų parku, tyrimu siekiama įtraukti bendruomenes, gyvenančias raudonojoje supervulkano zonoje. Tokio pobūdžio meninis tyrimas apie gyvenimą artume su geologiniu pavojumi dar nebuvo atliktas nei Lietuvoje, nei Europoje. Tyrimo metu meninės priemonės bus pasitelkiamos dirbant su seisminių tyrimų duomenimis, siekiant naujų įžvalgų apie iškeltą klausimą.
Tyrimas prisidės prie žinių, kurios tarpininkauja tarp mokslinio pažinimo, politinių sprendimų ir bendruomenės nuomonės, kūrimo. Jos leis gimti naujoms įžvalgoms apie tai, ką reiškia gyventi arti geologinio pavojaus. Tokios žinios gali būti panaudotos siekiant geriau suprasti bendruomenes, gyvenančias raudonosiose vulkanų ir žemės drebėjimų zonose ir galbūt įkvėpti veiksmingesnes priemones, padedančias įtraukti žmones ir įvairias suinteresuotąsias šalis į atitinkamas socialines, politines ir mokslines diskusijas.

Projektą finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.