Stojantiesiems Studentams Darbuotojams Psichologinė / dvasinė pagalba

naujienos

2018.12.11

Paskelbti Baltijos stygininkų konkurso laureatai

Gruodžio 8-9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kongresų rūmų Kamerinėje salėje vyko Baltijos stygininkų konkursas, skirtas LMTA Styginių instrumentų katedros 85-mečiui.

Konkurso dalyvius vertino Toomas Velmet (violončelė, Estija, vertinimo komisijos pirmininkas), Mindaugas Bačkus (violončelė, Lietuva), Raimondas Butvila (smuikas, Lietuva), Arvo Leibur (smuikas, Estija), Arvydas Puidokas (kontrabosas, Lietuva), Arigo Štrals (altas, Latvija), Tereze Ziberte-Ijaba (smuikas, Latvija).

Konkurse dalyvavo dvidešimt devyni smuiko, alto, violončelės ir kontraboso, arfos specialybes studijuojantys Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) aukštųjų mokyklų studentai.

Konkurso laureatais ir diplomantais tapo: 

I vieta
VALLE-RASMUS ROOTS
(violončelė, Estijos muzikos ir teatro akademija, I mag. kursas, dėst. Henry-David Varema)

II vieta
MARIJA PRANSKUTĖ
(smuikas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, I mag. kursas, dėst. Rūta Lipinaitytė)
KATARIINA MARIA KITS
(smuikas, Estijos muzikos ir teatro akademija, II kursas, dėst. Arvo Leibur)
SNEŽANA KOREN
(smuikas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, I mag. kursas, dėst. Jurgis Dvarionas)
GABRIELĖ AŠMONTAITĖ
(arfa, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, I mag. kursas, dėst. Joana Daunytė)

III vieta
ERIKA IEVA ERIKSONAITĖ
(smuikas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, III kursas, dėst. Jurgis Dvarionas)
VINCAS BAČIUS  
(kontrabosas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, II kursas, dėst. Donatas Bagurskas)

Diplomantai
EMILIJA MINKEVIČIŪTĖ
(altas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, I kursas, dėst. Petras Radzevičius)
KLEMENTINA VENCIŪTĖ
(smuikas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, II kursas, dėst. Rūta Lipinaitytė)
JĀNIS BALTĀBOLS
(smuikas, Latvijos Jazepo Vytuolo muzikos akademija, IV kursas, dėst. Sandis Šteinbergs)
GABRIELĖ BEINARYTĖ
(arfa, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, II kursas, dėst. Daiva Šlyžienė) 
ANNIJA ELIZABETE MEIJA
(altas, Latvijos Jazepo Vytuolo muzikos akademija, I kursas, dėst. Arigo Štrāls)
ŠARŪNAS POZNIAKOVAS  
(violončelė, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, II kursas, dėst. Rimantas Armonas)
AUŠVYDAS KRIŠČIŪNAS
(kontrabosas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, I kursas, dėst. Donatas Bagurskas)
LAURA NORBONTAITĖ
(smuikas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija, II kursas, dėst. Raimundas Butvila)

Sveikiname laureatus ir diplomantus!

LMTA Styginių katedros informacija
2018 12 11

2018.12.10

Projektas RE:VIVE – naujas būdas išgirsti mūsų praeitį

Pastaraisiais metais kiekvienas gali pastebėti, kad vis daugiau kultūros paveldo objektų tampa skaitmeniniais ir pasiekiamais internete. Yra labai daug atminties institucijų tinklapių, kur kiekvienas norintis gali skaityti knygas, grožėtis paveikslais, žiūrėti filmus, klausytis garso įrašų ar vartyti tūkstančius fotografijų. Tačiau pernelyg dažnai suskaitmeninti kultūros paveldo objektai taip ir lieka vien tik interneto duomenų bazėse, kurios ilgainiui tampa retai lankomos, o suskaitmenintas turinys pamirštamas. Todėl labai svarbu suskaitmenintą kultūros paveldą pristatyti įvairiai auditorijai jai suprantamais būdais, skatinant kuo įvairesnį pakartotinį šio paveldo panaudojimą.

Atminties institucijos įvairiose pasaulio šalyse inicijuoja daug ir įvairių antrinio kultūros paveldo panaudojimo skatinimo projektų. Vienas iš tokių sėkmingai įgyvendinamų projektų – RE:VIVE, pradėtas prieš beveik 3 metus Nyderlandų garso ir vaizdo instituto iniciatyva.

RE:VIVE projektas sujungia elektroninės muzikos ir archyvų pasaulius bei pristato naujus būdus mūsų praeičiai išgirsti. RE:VIVE bendradarbiauja su menininkais, festivaliais, įrašų kompanijomis, švietimo atstovais, o kultūros paveldas naudojamas kaip kūrybos katalizatorius. Suskaitmenintas paveldas ir jo dėka gimęs naujas kūrinys turi tokią pačią vertę. Be to, norint užtikrinti vadinamąjį gryną pakartotinį paveldo panaudojimą, pristatant auditorijai naują kūrinį šalia pateikiamas ir jo pirminis šaltinis.

RE:VIVE iniciatyva veikia trimis kryptimis. Pirmoji kryptis – naujo elektroninės muzikos albumo leidyba. Šiuo atveju atrenkami archyvinių garso bei vaizdo įrašų pavyzdžiai tam tikra tema ir kviečiamas muzikos kūrėjas, kuris, naudodamas vien tik šiuos pavyzdžius, sukuria naują muzikos kūrinį. Šis naujas kūrinys yra talpinamas internete, taip pat gali būti išleidžiamas fizinėje laikmenoje (dažniausiai vinilo plokštelėse). Vienas iš sėkmingų šios krypties pavyzdžių – 2016 m. išleistas airių techno muzikos dueto Lakker albumas „Struggle&Emerge“. Šiame albume buvo panaudoti garso įrašai, susiję su vandeniu. Antroji kryptis – senųjų archyvinių filmų įgarsinimas. Šiuo atveju RE:VIVE kviečia elektroninės muzikos kūrėjus, kurie nori išbandyti savo įgūdžius, kurdami muziką archyviniams filmams. Vėliau šie filmai rodomi kino teatruose Nyderlanduose, taip prikeliant senuosius filmus antram gyvenimui ir plečiant auditoriją. Trečioji kryptis – praktiniai užsiėmimai studentams ir muzikantams, kurių metu jie turi galimybę sukurti ką nors nauja, panaudojant archyvinius garso ir vaizdo įrašus. Šie užsiėmimai taip pat padeda plėsti auditoriją ir sudominti jaunus kūrėjus archyvine medžiaga, parodant jiems, jog archyvai ir kultūros paveldas taip pat gali įkvėpti. Taigi, RE:VIVE iš tiesų skatina tarptautinį bendradarbiavimą tarp kūrėjų, leidėjų, atminties ir kultūros institucijų bei klausytojų auditorijos. Muzika yra naudojama kaip įrankis skleisti paveldo informaciją, nepaisant valstybių ribų ir geografinių kliūčių.

2018 m. Archyvarų asociacija, gavusi dalinį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, RE:VIVE projektą įgyvendino ir Lietuvoje. Projektas įgyvendintas kartu su partneriais – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Nyderlandų garso ir vaizdo institutu bei Baltijos audiovizualinių archyvų taryba. Projekto tikslas – skatinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą pakartotinio kultūros paveldo panaudojimo srityje, sukuriant elektroninės muzikos albumą, kuris garso paveldą auditorijai pristatytų jai suprantamiausiu būdu, naudojant jau pažįstamas priemones bei metodus. Projektas aktualus tuo, kad atskleidžia kitokias suskaitmeninto garso paveldo, saugomo atminties institucijose, pakartotinio panaudojimo galimybes. Toks projektas Lietuvoje įgyvendintas pirmą kartą, tačiau jis gali tapti pavyzdžiu kitiems kūrėjams įvairias Lietuvos atminties institucijas vertinti kaip įkvėpimo ir kūrybinės žaliavos šaltinį.

Projekto RE:VIVE Lietuvoje metu kuriamam elektroninės muzikos albumui pasirinkta panaudoti lietuvių folkloro garso įrašus, saugomus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos skyriuje. Čia sukauptas vienas didžiausių muzikinio folkloro archyvų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Šio archyvo specifika – visapusiškas muzikinio folkloro fiksavimas, jame daugiausiai sukaupta dainų, raudų, giesmių, pasakų su dainuojamaisiais intarpais, instrumentinės muzikos. Archyvo fondus gausiausiai papildo kasmet vykstančios 2-3 folkloro ekspedicijos ir trumpalaikės išvykos į įvairius Lietuvos regionus. Muzikinio folkloro archyvas kaupiamas nuo 1950 m. Šiuo metu jame sukaupta apie 100 000 vnt. garso įrašų (apie 1420 valandų).

2018 m. gegužės 23-27 d. Lietuvoje viešėjo elektroninės muzikos albumo kūrėjas iš Škotijos Joshua Sabin bei projekto partnerio – Nyderlandų garso ir vaizdo instituto – atstovas Gregory Joseph Markus. Svečiai apsilankė LMTA Folkloro archyve, kur susipažino su archyvo veikla ir saugomais muzikinio folkloro įrašais. Susitikimų su archyve dirbančiais etnomuzikologais metu Joshua Sabin ir Gregory Joseph Markus domėjosi lietuviško folkloro ištakomis, sąsajomis su kitų šalių folkloru, Lietuvos etnografinių regionų skirtumais ir kt. Svečiai lankėsi folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ renginiuose, kur galėjo tiesiogiai išgirsti ir pamatyti skirtingų etnografinių Lietuvos regionų folkloro ansamblius ir solistus. Svečiams buvo organizuotos išvykos į Rumšiškių liaudies buities muziejų ir senąją Lietuvos sostinę – Kernavę. Visa tai taip pat prisidėjo prie įkvėpimo muzikos kūrėjui bei sėkmingo tolesnio projekto įgyvendinimo.

Siekiant didinti projekto rezultatų sklaidą tarp jaunimo, naujai sukurta muzika nėra platinama įprastiniu būdu, bet skelbiama internete: http://www.baacouncil.org/revive/. Atminties institucijų specialistai su projektu bei jo rezultatais supažindinti įvairių profesinių renginių metu – 2018 m. spalio mėnesį Vilniuje vykusiame Archyvarų asociacijos visuotiniame narių susirinkime, 2018 m. lapkritį Taline vykusioje tarptautinėje Baltijos audiovizualinių archyvų tarybos konferencijoje ir LMTA Folkloro archyve vykusiame projekto pristatyme. Informacija apie projektą ir jo rezultatus taip pat skelbiama projekto partnerių interneto svetainėse bei socialinių tinklų paskyrose.

RE:VIVE projekto rezultatų sklaida nenutrūksta su projekto pabaiga. Projekto partneriai yra numatę ir toliau savanoriškai viešinti projektą ir jo metu sukurtą elektroninės muzikos albumą tiek tarp įvairių klausytojų auditorijos grupių (pvz., muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje), tiek muzikos kūrėjų bendruomenėse (pvz., organizuojant susitikimus, pristatymus), tiek tarp atminties institucijų specialistų (pvz., įvairiuose vietiniuose ir tarptautiniuose seminaruose bei konferencijose).

Organizatorių informacija
2018 12 10

2018.12.08

„MOSAIC“ KŪRYBIŠKUMO FORUMAS

Gruodžio 8–13 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks kūrybiškumo forumo MOSAIC renginiai. Tai kūrybiškumo valdymo kaip naujų sprendimų greitintuvo menui, mokslui, verslui, technologinėms ir socialinėms inovacijoms forumas. 

Nepriklausomai nuo veiklos srities, kūrybiškumas yra universalus katalizatorius. Jo valdymas – pagrindinė priemonė meno, tyrimų, inovacijų, technologijų, verslo plėtojimui. MOSAIC kūrybiškumo forumas kviečia įvairių sričių vienminčius dalintis gerąja kūrybiškumo valdymo procesų patirtimi. Vienas pagrindinių forumo tikslų – prisidėti prie modernios kūrybiškumo ir inovacijų bendruomenės Lietuvoje ir Baltijos regione kūrimo, suburiant aistringus savo sričių profesionalus, kurie neapsiribotų dalyvavimu forume, o tęstų bendradarbiavimą kūrybiškumo tyrimų ir mokymų projektuose, skatintų idėjų mainus, kūrybiškumo ir inovacijų procesus kasdienėje organizacijų veikloje, tinklaveiką ir kt.

Šis modelis remiasi vienos geriausių pasaulio verslo mokyklų HEC Montrēal (Kanada) partneryste su įvairių sričių profesionalais tiriant kūrybiškumo procesus, organizuojant susitikimus ir apmokymus šia tema. Tarp MOSAIC partnerių – Ubisoft, Cirque du Soleil, Bell Canada, Bombardier ir kitos pasaulinės kompanijos. Renginyje Lietuvoje dalyvaus vienas MOSAIC įkūrėjų ir vadovų, prof. dr. Patrick Cohendet (HEC Montreāl), kūrybiškumo ekspertės Caitlan Maggs ir Josée Gagnon iš Cirque du Soleil.

Forumas skirtas nedidelei įvairių sričių ir lygmenų vadovų grupei, meno ir kultūros industrijų, mokslo ir technologijų profesionalams, LMTA dėstytojams ir studentams. Be renginį organizuojančių LMTA Muzikos inovacijų studijų centro vedėjo Mantauto Krukausko ir Vadybos skyriaus vedėjo Vyginto Gasparavičiaus bei kitų LMTA kolegų renginių programoje dalyvaus BOD group vadovas Vidmantas Janulevičius, Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas, Vilniaus miesto tarybos narys Audronis Imbrasas, astronomas dr. Gunaras Kakaras, akademikas prof. habil. dr. Laimutis Telksnys ir kiti įvairių Lietuvos verslo, mokslo ir meno sričių atstovai. Taip pat vyks Cirque du Soleil atstovių susitikimai su Lietuvos cirko bendruomene ir LMTA Šokio katedros studentais bei dėstytojais.

Kviečiame apsilankyti atviroje forumo dalyje, kuri vyks gruodžio 11 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centre (Gedimino pr. 42). 9.30 val. vyks MISC vedėjo Mantauto Krukausko prezentacija apie muziką, technologijas ir tarpdiscipliniškumą, 10.15 val. – prof. Patricko Cohendet paskaita apie kūrybiškumo ir inovacijų valdymo procesus.

Renginį remia Lietuvos kultūros taryba. Renginio partneris – HEC Montrēal (Kanada) kūrybiškumo ir inovacijų tyrimų grupė MOSAIC.   

LMTA Muzikos inovacijų studijų centras 
2018 12 07

2018.12.07

Gidono Kremerio ir Mirgos Gražinytės dovana LMTA bendruomenei

Gruodžio 6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje įvyko neeilinis vakaras. Koncertą surengė LMTA garbės daktaras Gidonas Kremeris ir jo vadovaujamas Baltijos šalių kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ bei Nacionalinę kultūros ir meno premiją ką tik pelniusi dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla.

Neeilinis koncertas buvo atlikėjų dovana Akademijos bendruomenei LMTA 85-mečio proga. Pasiklausyti koncerto buvo kviečiami ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio mokyklos mokiniai bei pedagogai.

Programoje skambėjo Ramintos Šerkšnytės ir Mieczysławo Weinbergo kūriniai. Tai kompozitoriai, kurių muzika tiek G. Kremerio ir orkestro „Kremerata Baltica“, tiek M. Gražinytės repertuare užima ypatingą vietą.

Vakarą pradėjo Gidonas Kremeris, atlikęs jo paties smuikui aranžuotus M. Weinbergo 12 preliudų violončelei solo. M. Weinbergas buvo XX a. lenkų kilmės rusų kompozitorius, garsėjęs kaip kino muzikos autorius (jis parašė muziką tokiems tarybiniams filmams, kaip „Skrenda gervės“, animacinis filmukas „Mikė Pūkuotukas“ ir t. t.). Tačiau G. Kremeris prieš keletą metų „atrado“ visą pluoštą vertingos koncertinės M. Weinbergo muzikos, kurią šiuo metu atlieka savo solo bei orkestro „Kremerata Baltica“ programose. Koncerto antroje dalyje diriguojant Mirgai Gražinytei „Kremerata Baltica“ nepaprastai įtaigiai pagriežė M. Weinbergo Simfoniją Nr. 2 (1946).

Diriguojant M. Gražinytei buvo atlikti du orkestrui „Kremerata Baltica“ dedikuoti Ramintos Šerkšnytės opusai – „De profundis“ ir „Vasarvidžio giesmė“.

Nuo kūrinio „De profundis“ (1998) prasidėjo Gidono Kremerio pažintis su Ramintos Šerkšnytės kūryba. 2010 m. „Kremerata Baltica“ su leidybine firma „Nonesuch“ išleido kompaktinę plokštelę „De profundis“, kurioje skamba šis R. Šerkšnytės opusas. Mirga Gražinytė 2016 m. savotiškai perėmė estafetę, diriguodama R. Šerkšnytės „De profundis“ Liucernos vasaros festivalyje su Europos kameriniu orkestru. Vėliau dirigentė atliko šį kūrinį ir su kitais orkestrais.  

Su savo vadovaujamu Birmingamo miesto simfoniniu orkestru ir kitais kolektyvais Mirga Gražinytė atliko dar vieną R. Šerkšnytės orkestrinį opusą „Ugnys“, o gruodžio 6-ąją LMTA Didžiojoje salėje publika išgirdo dirigentės išpuoselėtą  R. Šerkšnytės kūrinio „Vasarvidžio giesmė“ interpretaciją.

Publikos plojimai buvo nuoširdi padėka garsiems atlikėjams už nepaprastą muzikinę dovaną. G. Kremeris nepašykštėjo biso akademinei Lietuvos muzikų bendruomenei.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Mirga Gražinytė-Tyla yra Birmingamo miesto simfoninio orkestro muzikos vadovė, iki tol dirbo su Los Andželo filharmonijos orkestru kaip meno vadovo asistentė, buvo Zalcburgo teatro meno vadovė.

Smuikininkas, dirigentas, orkestro „Kremerata Baltica“ įkūrėjas Gidonas Kremeris yra LMTA garbės daktaras. Šis laipsnis jam buvo suteiktas 2016 m.

LMTA naujienos
2018 12 07

   

2018.12.06

Apgintas pirmasis LMTA kino srities meno doktorantūros projektas

Gruodžio 5 ir 6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo ginamas kino režisierės Giedrės Beinoriūtės meno doktorantūros projektas „Vaikų vaizdavimas kine: režisūrinis aspektas“ (meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Audrius Stonys, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė).

Tai pirmas LMTA apgintas meno doktorantūros kino srities projektas. Jis išsiskiria ir tuo, jog vienu iš projekto gynimo tarybos narių sutiko būti garsus lenkų režisierius prof. Krzysztofas Zanussi, atstovavęs Katovicų Silezijos universitetui. Kiti tarybos nariai – prof. Vytautas Anužis (LMTA), prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė (LMTA), doc. dr. Nerijus Milerius (Vilniaus universitetas), tarybos pirmininkė – prof. Janina Lapinskaitė (LMTA). Meno kūrybinės dalies recenzentas – prof. Arūnas Matelis (LMTA), tiriamosios dalies recenzentė – doc. dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė (LMTA).

Kaip pabrėžė K. Zanussi, G. Beinoriūtės meno doktorantūros projektas ypač vertingas tuo, jog jo meninė dalis (filmas „Kvėpavimas į marmurą“) nė kiek nenusileidžia tiriamajai daliai, o meninė darbo vertė meno doktorantūroje yra ypač svarbu.

LMTA naujienos
2018 12 06

2018.12.05

Birutės Vainiūnaitės koncertas Paryžiuje

Lapkričio 25 d. pianistė, LMTA profesorė Birutė Vainiūnaitė koncertavo Paryžiaus Amerikiečių bažnyčioje („L’église américaine de Paris“).

Šioje sakralinėje erdvėje jau daugelį metų rengiami koncertai, kuriuos nuo 1976 m. organizuoja Paryžiuje gyvenantis vargonininkas ir vadybininkas Fredas Gramannas. F. Gramanno kvietimu Birutė Vainiūnaitė štai jau keletą dešimtmečių beveik kasmet atvyksta koncertuoti į „L’église américaine“.

Įstabioje Paryžiaus koncertinėje erdvėje B. Vainiūnaitė atliko Edvardo Griego penkioliką „Lyrinių pjesių“ – tai tapo ir pianistės kompaktinės plokštelės „Iš Lyrinių pjesių“ (2017) pristatymu prancūzų publikai. Taip pat B. Vainiūnaitė skambino savo mėgstamiausio autoriaus, Claude’o Debussy keturiolika „Preliudų“ (beje, 2018-aisiais minime 100 metų po kompozitoriaus mirties) ir pluoštelį lietuviškų kūrinių. Tai – Stasio Vainiūno pjesės „Auštantis rytas“ ir „Liūtis“ iš ciklo „Gimtinės pievos“ bei Anatolijaus Šenderovo „Gintaro rūmai“ iš ciklo „M. K. Čiurlionio eskizai“.

Pasak pianistės, „noblesse oblige“, todėl lietuviškus kūrinius B. Vainiūnaitė nuolat atlieka Paryžiuje, kur jos pirmasis koncertas įvyko dar aštuntojo dešimtmečio viduryje, o „L’église américaine“ lietuvių pianistė koncertuoja nuo dešimtojo dešimtmečio. Prancūzų publika yra girdėjusi ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Gruodžio, Vytauto Bacevičiaus, Antano Jasenkos kūrinių. A. Jasenkos „ME.KA“ prieš keletą metų paliko klausytojams ypač gerą įspūdį. 

B. Vainiūnaitės koncertų mielai ateina pasiklausyti ir Paryžiuje gyvenantys lietuviai, o šį kartą iš Londono atvyko buvusi profesorės studentė Viktorija Surdokaitė.

Birutė Vainiūnaitė jau ruošiasi kitų metų koncertui Paryžiuje, kuris „L’église américaine“ planuojamas 2019-ųjų spalio 19 d.

LMTA informacija
2018 12 05

2018.12.03

Soile Isokoski: „Geras dainavimas yra geriausia viešųjų ryšių kampanija“

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje viešėjo garsi operos solistė, vienas žymiausių Europos lyrinių sopranų, Soile Isokoski. Lapkričio 22-23 d. ji vedė meistriškumo kursus dainininkėms.

Trylikai merginų viešnia iš Suomijos atskleidė stiliaus ir technikos paslaptis, kurias sukaupė dainuodama žymiausiuose Europos operos teatruose ir koncertų salėse, diriguojant tokiems meistrams kaip Zubinas Mehta, Riccardo Muti, Esa-Pekka Salonenas, seras Colinas Davisas, Seiji Ozawa, Valerijus Gergijevas, Pierre’as Boulezas, Danielius Barenboimas ir daugelis kitų. Soile Isokoski vaidmenų sąraše – pagrindinės partijos W. A. Mozarto, R. Strausso, G. Puccini, G. Verdi operose Vienos valstybinėje operoje, Londono „Covent Garden“, Niujorko „Metropolitan“ teatruose ir kitur. 2008 m. dainininkei suteiktas vienas garbingiausių klasikos pasaulyje, Austrijos Kammersängerin apdovanojimas.

Prieš 5 metus palikusi operos sceną, Soile Isokoski iki šiol koncertuoja kaip dainų („Lieder“) atlikėja ir ypač daug dėmesio skiria pedagoginei veiklai. Dėsto Oulu taikomųjų menų universitete, yra Helsinkio Sibelijaus akademijos garbės profesorė. Ji dažnai kviečiama būti konkursų žiuri nare (BBC Cardiff Singer of the World, Mirjam Helin tarptautinis dainininkų konkursas) ir vesti meistriškumo kursus visame pasaulyje.

Jūsų dėmesiui – pokalbis su Soile Isokoski. Solistę kalbina Beata Baublinskienė


Ar pirmą kartą viešite Vilniuje?

Jau buvau čia atvykusi prieš pusę metų į virtualią perklausą, kurią kaip projekto „Development Virtual Audition“ dalį surengė jūsų akademija, Danijos karališkoji muzikos akademija ir Oulu taikomųjų menų universitetas; pastarajame dėstau. Klausiausi jaunųjų lietuvių dainininkų. Tuomet ir buvau pakviesta atvykti į Vilnių dar kartą vesti meistriškumo kursų.

Ką galėtumėte pasakyti apie jaunus Lietuvos dainininkus?

Išgirdau puikius, įvairių tipų balsus. Ką reikėtų lavinti? Pirmiausia, kalbas – tartį, tuomet – įvairios muzikos stiliaus pojūtį. Tačiau, manyčiau, puikiai atliekate savo muziką, taip pat – slaviškos prigimties muziką, kurioje aš nesu labai įgudusi.

Ko mokote meistriškumo kursuose?

Įvairiai. Jei studentas turi vokalinės technikos problemų, žinoma, taisome jas. Bet negalėčiau sakyti, kad mokau tik kalbos, arba tik kvėpavimo, arba tik stiliaus. Viskas kartu. Aš pamenu, kai pati buvau studentė, jei mokytojas man pasakydavo keletą taisytinų dalykų, būdavo sėkmė, jei įsimindavau, įstengdavau pasinaudoti bent vienu iš tų patarimų. Reikia kantrybės ir mokyti, ir mokytis. Būnu laiminga, jei mano kursų dalyviai išsineša bent vieną patarimą kaip idėją. Jei nori žinoti viską, informacijos gali rasti internete, bet visai kas kita yra įgyvendinti žinias savo kūnu. Tai sudėtinga.

Jūsų biografijoje perskaičiau, kad savo muzikinę karjerą pradėjote kaip bažnyčios muzikantė. Ar tai tiesa?

Mano tėvas buvo pastorius liuteronų bažnyčioje. Tad grojau vargonais ir vadovavau chorui – buvau kantorė. Bet Sibelijaus akademijoje Helsinkyje baigiau solinio dainavimo studijas, vėliau dalyvavau Nacionaliniame konkurse Suomijoje. Tuomet man jau buvo 30 metų. Kaip operos dainininkė buvau jauna, bet kaip atlikėja – nebe. Tačiau nuolat mokiausi. Kai dainavau Grafienę W. A. Mozarto „Figaro vedybose“, lygiagrečiai mokiausi Margaritos (G. Gounod „Faustas“) partiją. Buvau išalkusi žinių, jas tiesiog sugerdavau iš aplinkos. Savo pirmus du vaidmenis sukūriau Helsinkyje, o tuomet išvykau į Vokietijoje, Manheimą, toliau – į Berlyną, Vieną, Hamburgą. Į didžiuosius teatrus. Galėjau uosti jų atmosferą ir mokytis kultūros, stiliaus – visko. Klausiausi kitų dainininkų. Per repeticijas visada sėdėdavome ir klausydavomės, ką režisierius jiems sako ir kaip jie dirba. Deja, mūsų dienomis stebintieji repeticiją sėdi įnikę į savo telefonus, ir – nežinau, ką jie ten mato. Gal filmus? Dėl to tikrai liūdna. Jaunimas turėtų mokytis iš vyresniosios kartos.

Man pasisekė, kad dainavau su senosiomis operos divomis, tokiomis kaip Agnes Baltsa, su Ruggero Raimondi, Ferruccio Furlanetto. Kai Olandijoje sukūriau savo pirmąją Mikaelą (G. Bizet „Karmen“), Karmen dainavo puiki bulgarų dainininkė Nelly Bozhkova – ji mane daug ko išmokė. Ji buvo diva scenoje (buvo Vienos valstybinės operos trupės narė), bet ne gyvenime. Paprastai kuo didesnis dainininkas, tuo didesnė ir asmenybė. Žinoma, yra išimčių. Beje, daugiausia girdime kaip tik apie tuos, kurie kelia rūpesčius, veliasi į skandalus, o daugybė puikių žmonių tarsi lieka šešėlyje.

Dainavote žymiausiose pasaulio operos scenose, diriguojant daugeliui garsiųjų dirigentų. Ar galėtumėte išskirti jums ypač svarbią asmenybę?

Tai – Zubinas Mehta, ne tik puikus dirigentas, bet ir nepaprasta asmenybė. Vieno pastatymo metu paklausiau jo, kaip turėčiau dainuoti, kokia turėčiau būti scenoje. Jis man tepasakė: „Būk savimi!“.

Tačiau režisieriai gali turėti labai konkrečią viziją, kuri nebūtinai sutaps su jūsų „buvimu savimi“?

Paprastai režisieriai, su kuriais dirbau, pateikdavo keletą galimų personažo kūrimo variantų. Visada galėjau rinktis tai, kas man buvo artimiausia. Žinoma, kai kurie režisieriai būna pernelyg išprotėję, radikalūs. Todėl svarbu turėti gera dirigentą, kuriam rūpėtų dainininkai. Tai lyg dainininko ir dirigento suokalbis.

Per visą savo karjerą dainavote ne tik operoje, bet ir iki šiol atliekate dainas – vadinamąjį „Lieder“ repertuarą. Kodėl dainininkui svarbu skirti dėmesio kamerinei muzikai?

Šios abi sritys daug duoda viena kitai. Atlikdamas „Lieder“ dainininkas turi daug lanksčiau naudoti savo balsą, išgauti daugiau spalvų. Jei dainuojate tik operą, kyla pavojus, kad prasirėksite – gebėsite išgauti tik balso masę be jokių spalvų, be pianissimo.

Įdomu, kad kai Paryžiaus Bastilijos operoje dainavau Dezdemoną (G. Verdi „Otele“), dirigentas Valerijus Gergijevas pirmiausia mums pasakė: „Visa ši opera yra tarsi kamerinė muzika, klausykitės vienas kito.“ Galėjau jį išbučiuoti už šiuos žodžius. Mat buvau pasiruošusi pompastiškam atlikimui su daug garso ir pan. Iš pradžių iš jo žvilgsnio nesupratau, ko jis iš manęs tikisi. Bet jis pasakė: „Nesekite manęs, aš jus seksiu.“ Tai labai atpalaidavo. Taigi net ir operoje yra labai daug kamerinio muzikavimo.

Jūsų vaidmenų sąrašas įspūdingas: Grafienė, Fjordilidžė, Pamina, Dona Elvyra (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, „Visos jos tokios“, „Užburtoji fleita“, „Don Žuanas“), Ariadnė, Maršalienė, Grafienė (R. Strausso „Ariadnė iš Naksos“, „Kavalierius su rože“, „Kapričas“), Elza, Eva (R. Wagnerio „Lohengrinas“, „Niurnbergo meisterzingeriai), Amelija (G. Verdi „Simonas Bokanegra“), Mimi, Liu (G. Puccini „Bohema“, „Turandot“), Rachelė (J. F. Halévy „Žydė“) ir t. t. Kurie iš jų mėgstamiausi, jums ypatingi?  

Visada dainavau tuos lyrinio soprano vaidmenis, kuriuos mėgau. Žinoma, daugelio ir nesu sudainavusi. Paskutinis mano išmoktas vaidmuo buvo Madam Baterflai G. Puccini operoje. Tai jau nėra lyrinio soprano vaidmuo, labiau skirtas dramatiniam sopranui. Bet man pasisekė, kad gavau galimybę dainuoti šitą partiją.

Žinote, esu išgijusi po vėžio. Mano sesuo mirė nuo šios ligos, o aš išgyvenau. Liga buvo diagnozuota gana anksti, tad man pavyko išsikapanoti. Baterflai dainavau jau po gydymo: fiziškai jaučiausi gana silpnai. Iš tiesų mano pirmasis vaidmuo po gydymo buvo Alisa Ford G. Verdi „Falstafe“: pasirodžiau tokiu „chi chi – cha cha“ amplua, buvo smagu. Bet fiziškai visa energija buvo išsekusi. Tad sudainavau savo paskutinius spektaklius Miuncheno ir Vienos valstybinėse operose ir pasakiau sau „stop!“ Po 25 metų klajonių nutariau sugrįžti namo, į Suomiją. Turiu rūpintis savo 94 metų mama. Dėstau Oulu taikomųjų menų universitete. Esu daugiau ar mažiau pasišventusi pedagogikai ir kol kas man tai teikia malonumą. Jei jausiu, kad negaliu daugiau nieko duoti studentams, sustosiu.

Dainuoti operoje lioviausi prieš 5 metus, bet vis dar rengiu koncertus: gruodį vyks „Lieder“ koncertas Londono „Wigmore Hall“ salėje.

Ką parekomenduotumėte jaunam dainininkui, kuris siekia karjeros?

Dirbti! Žinoma, reikia turėti balsą, tačiau reikia nuolat dirbti, mokytis.  

O ar tarptautinei karjerai užtenka tik darbo, ar reikia, pavyzdžiui, ir gero agento?

Gera agentūra yra svarbu. Kalbėjau apie tai su jūsų kolegomis. Deja, Lietuvoje, regis, neturite agentūrų – gerų agentūrų, kurios išmanytų balsus, kokio tipo vaidmenis galima siūlyti operos teatrams. Iš tiesų sudėtinga būti vienam, be to, tai vargina: jei turite derinti repeticijų grafikus, honoraro dydį, jums reikia pagalbininko. Nereikia didelės agentūros, užtenka žmogaus, kuris jumis rūpintųsi. Kai kurie dainininkai turi vyrus arba žmonas, kurie užsiima jų vadyba. Dainininkui reikia žmogaus, kuris rūpintųsi juo, derėtųsi už jį.

O jūs bendradarbiaujate su agentūra?

Dirbu su nedidele suomių agentūra. Jos paslaugų man daugiau, nei pakanka. Aktyvios karjeros metais dainuodavau du-tris pasirodymus – spektaklius ar koncertus – per savaitę! Tai buvo beprotystė, kaip dabar galvoju atsigręždama atgal. Bet su Dievo pagalba kažkaip pavyko! (juokiasi)

Dar vienas svarbus aspektas: nesitikėkite didelių pinigų nuo pat pradžių. Nesilygiuokite į tuos, kurie turi didelį „piarą“. Beje, viešųjų ryšių agentūros yra brangios, tad prieš kreipiantis į jas, reikėtų tiksliai išsiaiškinti, ko tikitės jūs ir ką šios agentūros ketina jums pasiūlyti. Jei tereikia išsiųsti jūsų nuotrauką ar biografiją, tą gali padaryti ir jūsų agentas. O jei savo darbą dirbate gerai, tai jau yra pakankama jūsų viešųjų ryšių kampanija.  

Grįžkime prie Zubino Mehtos: jis dirigavo garsųjį trijų tenorų koncertą. Renginys sulaukė didžiulio pasisekimo, tad buvo numatyti dar du pasirodymai. Bet Zubinas dirigavo tik pirmąjį koncertą. Visi gavo didelius honorarus, bet tuomet tenorai susirūpino, kad reikia sumokėti ir didžiulius mokesčius. Taigi Zubinas pasakė: man užtenka tiek, kiek yra, o toliau – tikrai ne mano reikalas rūpintis jūsų mokesčiais…

Nebūkite per daug godūs.

Ko dar galėtumėte palinkėti jauniems žmonėms, dainininkams?

Pabrėžčiau žodį „disciplina“: pirmiausia – darbas, o tada – bet kas kita. Jei tvarkote namus, gaminate valgį, o tik tada dirbate, būsite pavargusi. Jei esate sąžininga savo darbo atžvilgiu, jei išties norite dainuoti, turite lavintis kiekvieną dieną, tarsi tai būtų jūsų tarnyba. Ir tik po to – visa kita. Bet ir nereikia būti desperatiškiems. Jei susiduriate su kliūtimi, kurios negalite įveikti, nemėginkite pramušti sieną galva. Tiesiog palikite tai kuriam laikui, atsitraukite. Kantrybė yra dorybė.

Beata Baublinskienė
2018 11 27

Renginiai

2018/12/12 - 2018/12/13

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMAS

2018 m. gruodžio 12-13  d.

SIGITO MICKIO MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMAS

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kompozitoriaus Sigito Mickio meno doktorantūros projektas „Kūrybingumo fenomeno projekcija muzikinėje kompozicijoje“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Vaclovas Augustinas, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp.) Gražina Daunoravičienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).


2018 m. gruodžio 12 d., trečiadienį, 18 val.
LMTA Muzikos inovacijų studijų centre (Gedimino pr. 42, Vilnius)

Meno doktorantūros projekto KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS 

PROGRAMA: 
1. „Apocalypsis“ simfoniniam orkestrui („When the lightning tears…“) orch(2222-4221-3perc-str)
2. „
Apocalypsis: The crowd“ 6vc
3. „Pilis“ aktorė-4perc-4ten
4. „Žmogus tamsoje“ SATB


2018 m. gruodžio 13 d., ketvirtadienį, 10 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

Meno doktorantūros projekto TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
prof. Mindaugas Urbaitis (LMTA, muzika P03)

TARYBOS NARIAI: 
Prof. Donatas Katkus (LMTA, muzika P03)
Prof. Rytis Mažulis (LMTA, muzika P03)
Prof. dr. Martin Boiko, Latvijos  Jazepo Vytuolio  muzikos akademija, humanitariniai  mokslai, menotyra, muzikologija)
Prof. dr. Antanas Kučinskas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra 03H)

RECENZENTAI: 
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. dr. Ričardas Kabelis (LMTA,  muzika P03)
Meno projekto tiriamosios dalies – doc. dr. Martins Vilums (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra 03H, muzikologija)

2018/12/13 - 2018/12/14

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMAS

2018 m. gruodžio 13-14 d.

LINO BALANDŽIO MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMAS

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas choro dirigento Lino Balandžio meno doktorantūros projektas „Choras Katalikų bažnyčios liturgijoje“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Povilas Gylys, tiriamosios dalies vadovė – doc dr. Danutė Kalavinskaitė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).


2018 m. gruodžio 13 d., ketvirtadienį, 19 val.
Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje (Rūdninkų g. 20/1)

Meno doktorantūros projekto KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS 

PROGRAMA: 
1. Johann Sebastian Bach (1685–1750) Komm, Jesu, komm („Ateik, Jėzau, ateik“), BWV 229 (1684); (basso continuo Povilas Jacunskas),
2. Сергей Рахманинов (1873–1943) Всенощное бдение op. 37, („Nakties vigilija“, 1916): I dalis Приидите, поклонимся („Ateikime, pagarbinsime“), II dalis Благослови, душа моя („Šlovink, mano siela“) solo Nora Petročenko;  IX dalis Благословен еси Господи („Palaimintas esi, Viešpatie“),
3. Alfred Schnittke (1934–1998) Three Sacred Hymns for mixed choir („Trys religiniai himnai mišriam chorui“, 1984),
4. Vaclovas Augustinas (g. 1959) Amen. Taip tebūna. Amen! (2018),
5. Gintautas Venislovas (g. 1973) Triump, triump (2018),
6. Donatas Zakaras (g. 1979) Rorate Caeli Desuper, mišriam chorui, varinių pučiamųjų kvintetui, solistei (2014); solo Ieva Skorubskaitė.

Dainuos Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis).


2018 m. gruodžio 14 d., penktadienį, 10 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

Meno doktorantūros projekto TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:  
Prof. Vaclovas Augustinas (LMTA, muzika P03)

TARYBOS NARIAI: 
Prof. Vytautas Miškinis (LMTA, muzika P03)
Doc. Artūras Dambrauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, muzika P03)
Prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra 03H, muzikologija)
Prof. dr. Martin Boiko (Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija, humanitariniai mokslai, menotyra)

RECENZENTAI: 
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Česlovas Radžiūnas, (LMTA, muzika, P03)  
Meno projekto tiriamosios dalies – lekt. dr. Jonas Vilimas (LMTA, humanitariniai mokslai, istorija 05H)

2018/12/13 - 2018/12/14

Prof. Barbro Marklund meistriškumo kursai dainininkams

2018 m. gruodžio 13-14 d.

PROF. BARBRO MARKLUND (MECOSOPRANAS) MEISTRIŠKUMO KURSAI DAINININKAMS

Gruodžio 13 d., ketvirtadienį:
10.00-13.00 val. LMTA Didžiojoje salėje 
14.00-16.00 val. LMTA Juozo Karoso salėje

Gruodžio 14 d., penktadienį:
10.00-13.00 val. LMTA Didžiojoje salėje
14.00-15.30 val. LMTA Didžiojoje salėje

Dainavimo pedagogė, žymus Norvegijos mecosopranas prof. Barbro Marklund baigė dainavimo studijas Stokholme, vėliau stažavosi pas garsius pedagogus Londone, Paryžiuje ir JAV. Jos repertuarą sudaro dainos, Lieder, kamerinė muzika, dainų ciklai, oratorijos, mišios, operų arijos ir šiuolaikinės muzikos kūriniai. Barbro Marklund aktyviai koncertavo visame pasaulyje, tapo ne vieno konkurso laureate, įrašė kompaktinių plokštelių. Koncertavo su Geteborgo, Estijos, Stokholmo, Oslo simfoniniais orkestrais, Gildfordo filharmonijos orkestru ir kt. Dirbo su dirigentais Neeme Järvi, Nicholasu Vleobury, Peeteriu Lilje, Andrasu Mihaly ir kt., pianistais Daltonu Baldwinu, Matti Hirvonenu, Patriku Johanssonu ir kt.

Prof. Barbro Marklund jau daugelį metų dėsto dainavimą Norvegijos muzikos akademijoje Osle, taip pat kviečiama dėstyti į Latvijos nacionalinę operą, Operos akademijas Osle ir Stokholme bei Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą. Nuo 2006 m. yra Latvijos Jazepo Vytuolo muzikos akademijos garbės profesorė. Barbro Marklund priklauso Norvegijos ir Latvijos dainavimo dėstytojų asociacijai, dirba vasaros akademijose, įvairiuose festivaliuose, jos mokiniai pelnė ne vieną prestižinį muzikos apdovanojimą. Ji dažna konkursų žiuri narė, dėstytoja, autorė ir kiekvienas metais veda bent 10 meistriškumo (Albanijoje, Australijoje, Danijoje, Ispanijoje, Šiaurės Afrikoje  ir kt.).

2018/12/14

LEKT. L. M. SONGAILĖS KALĖDINIS SMUIKO KLASĖS VAKARAS

2018 m. gruodžio 14 d., penktadienį, 18 val.

LMTA Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4, Klaipėda)

LEKT. LINOS MARIJOS SONGAILĖS KALĖDINIS SMUIKO KLASĖS VAKARAS

Dalyvauja LMTA Klaipėdos fakulteto studentės: Austėja Botyriūrė, Gabrielė Brazdeikytė, Monika Venckienė bei Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviai: Urtė Didžiulytė, Simona Kviklytė, Juozas Macijauskas, Rugilė Pilibavičiūtė, Aurėja Simaitytė.

Programoje: J. S. Bach, G. Tartini, W. A. Mozart, H. Vieuxtemps, E. Grieg, V. Monti, T. Šernas ir kt. 

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame!

2018/12/14

LMTA FORTEPIJONO KATEDROS DĖSTYTOJŲ KONCERTAS

2018 m. gruodžio 14 d., penktadienį, 18 val.

LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

LMTA FORTEPIJONO KATEDROS DĖSTYTOJŲ KONCERTAS

Koncertas skirtas Baltijos valstybių nepriklausomybės 100-mečiui

Dalyvauja: Jurgis Karnavičius, Daumantas Kirilauskas, Sergejus Okruško, Aidas Puodžiukas, Birutė Vainiūnaitė, Aleksandra Žvirblytė, Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelgaupto fortepijoninis duetas.

Programoje: H. Eller, A. Pärt, P. Vasks,  M. K. Čiurlionis, V. Bacevičius, J. Kačinskas, V. Laurušas, B. Kutavičius, T. Makačinas, G. Kuprevičius, V. Germanavičius.

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame!

2018/12/18

KONCERTAS IŠ CIKLO „KALĖDŲ BELAUKIANT…“

2018 m. gruodžio 18 d., antradienį, 18 val.

LMTA Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4, Klaipėda)

KONCERTAS IŠ CIKLO „KALĖDŲ BELAUKIANT…“

Dalyvauja prof. Tatjanos Romaškinos fortepijono klasės studentai ir moksleiviai: Aleksandra Charina, Anton Cifirov, Arina Grigoryjan, Jekaterina Kondratjeva, Gintarė Kontrimaitė, Alina Markova, Justė Šilaitė, Živilė Viliutė.

Programoje: L. van Beethoven, R. Schumann, C. Saint-Saëns, E. Grieg, A. Skriabin, S. Rachmaninov, J. Mediņš, F. Poulenc, W. Gillock, R. Šileika.

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame!

2018/12/30 - 2018/12/31

KONCERTAS „LATE JUNCTIONS“

2018 m. gruodžio 30 d., sekmadienį, 16 val.
Trakų Vokės dvaro sodyboje (Žalioji a. 2A, Vilnius)

2018 m. gruodžio 31 d., pirmadienį, 19 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KONCERTAS „LATE JUNCTIONS“

Vokalinis ansamblis „B2“: Ieva Skorubskaitė (sopranas), Viktorija Šedbaraitė (sopranas), Gintarė Kulikauskytė (sopranas), Kristina Jurevičiūtė (mecosopranas), Stasė Žaltauskaitė-Malūnavičienė (mecosopranas), Ingrida Alonderė (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Julius Andrikonis (tenoras), Evaldas Alekna (baritonas), Jevgenijus Kovalčukas (bosas), Lina Žilinskaitė (kanklės), Ramunė Balčiūnaitė (kanklės), Aušrinė Ulinskaitė (kanklės)

Programoje: Henrikas VIII, H. Purcell, G. Caccini, F. Poulenc, P. Glass, J. Tamulionis, D. Lang, I. Stakvilė, Ē. Ešenvalds, J. Alarcón.

Bilietus platina TIKETA.