Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Supratau

Apginti meno projektai

2022 m.

Vytautas Germanavičius Archajinių derminių struktūrų transformacija ir adaptacija naujose mikrotoninėse kompozicijose

Vytinis Nivinskas Džiazo kontraboso transformacijos XX–XXI a. muzikos inovacijų ir eksperimentavimo kontekstuose

Agnė Railaitė-Jurkūnienė Akompanuojančio pianisto partneriškumas: Halinos Znaidzilauskaitės interpretacinis dėmuo

Gabrielius Simas Sapiega Organiškoji Platono vienovės idėja hilomorfiniuose spektrinės muzikos procesuose

Agnė Agnetė Mažulienė Figūrinės muzikos kompozicijos samprata ir kūrybiniai aspektai

Aistė Vaitkevičiūtė Kategorijų regimybė tembriniame kontinuume: kompozicinės potencijos

Ernesta Juškaitė Vokiškojo Lied vertimo praktika Lietuvoje tekstinės–muzikinės formos požiūriu

2021 m.
Marius Salynas Studijinio komponavimo fenomenas ir raiškos perspektyvos

Vincenzo de Martino (fortepijonas). Primityvizmo XX a. muzikoje fortepijonui interpretacija

2020 m.
Božena Čiurlionienė (kompozicija). Tritonio sampratos kismas ir sisteminis konstruktyvizmas XX a. kompozicijose
Raimonda Žiūkaitė (kompozicija). Tercinių trigarsių (triadų) neo-rymaniškoji interpretacija: transformacijos į komponavimo sistemą perspektyva
Vytenis Gurstis (fleita). Somatikos teorijos ir praktikos bei jų taikymas grojantiems fleita
Mantautas Katinas (fortepijonas). Sulamitos Aronovsky pianizmo ugdymo mokykla – atlikimo meno tradicijų tąsa
Mykolas Bazaras (fortepijonas). Istorinė improvizacija fortepijono mene: preliudavimas, fantazavimas ir ekstemporizavimas
Giedrė Muralytė-Eriksonė (koncertmeisteris). Purcello muzikos rekomponavimas ir kūrybos principų realizavimas B. Britteno vokaliniuose cikluose
Marius Baranauskas (kompozicija). Simfoninio ir gamelano orkestrų struktūriniai principai ir komponavimo strategijos

2019 m.
Giedrė Žarėnaitė-Molenaar (smuikas). Smuikininko funkcijų kaita griežiant solo ir ansambliuose: atlikimo ir komunikacijos aspektai
Ugnė Antanavičiūtė-Kubickienė (kamerinis ansamblis). Atlikimo darna mišrios sudėties ansambliuose
Jurgis Aleknavičius (fortepijonas). Fortepijono mokyklos samprata, raida ir įtaka nūdienos atlikimo meno paradigmoms

2018 m.
Linas Balandis (choro dirigavimas). Choras Katalikų bažnyčios liturgijoje ir lietuvių chorvedžių 1990–2015 m. kūryba
Rūta Vosyliūtė (dainavimas). Fiksuoto ir nefiksuoto muzikinių tekstų santykis italų baroko vokalinėje muzikoje: teorija ir atlikimo praktika
Sigitas Mickis (kompozicija). Kūrybingumo fenomeno projekcija muzikinėje kompozicijoje
Vytautas Giedraitis (klarnetas). Prancūzų klarneto mokyklos recepcija ir įtaka šiuolaikinei pučiamųjų instrumentų kultūrai Lietuvoje

2017 m.
Jonas Jurkūnas (kompozicija). Apie akusmatiškumą: neregimo garso apraiškos XX-XXI a. muzikos komponavimo kontekstuose
Virginija Levickienė (fortepijonas). M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas eskizai: redagavimo teorija ir praktika
Motiejus Bazaras (fortepijonas). Neakademinės muzikos atlikimo praktikų taikymas pianisto lavinime
Paulė Gudinaitė (koncertmeisteris). Soneto interpretacija XX a. kamerinėje vokalinėje muzikoje: žodis-garsas, partitūra- atlikimas
Eglė Juciūtė (fleita). XVIII–XXI a. fleitos vibrato: kontekstai ir interpretacijos
Aistė Bružaitė (kanklės). XX a. pab.–XXI a. pr. koncertinių kanklių repertuaro pokyčiai ir šiuolaikinės atlikimo tendencijos
Rita Mačiliūnaitė-Dočkuvienė (kompozicija). Muzikinės naracijos komponavimo būdai postdraminiame teatre

2016 m.
Andrius Maslenkovas (kompozicija). Struktūriniai ir ikistruktūriniai sonorinės muzikos komponavimo aspektai
Egidijus Kaveckas (choro dirigavimas). Lietuvos chorinio dirigavimo mokyklos: identikacijos, sąveikos ir modernėjimas

2015 m.
Indrė Baikštytė (koncertmeisteris). Pianisto-akompaniatoriaus vaidmuo solisto meninėje veikloje: fiziologiniai ir psichologiniai aspektai
Jurgis Juozapaitis (altas). Lietuvos alto menas: pedagogika ir kūryba
Mykolas Natalevičius (kompozicija). Drone muzikos komponavimo principai
Žilvinas Smalys (fagotas). Buffet versus Heckel: dviejų fagoto sistemų sąveikos ir konfrontacijos
Balys Vaitkus (klavesinas). Dinamikos fenomenas baroko muzikoje klavesinui
Robertas Beinaris (obojus, licenziatas, 2014). Garsinės-technologinės obojaus galimybės ir šiuolaikinės raiškos naujovės

2014 m.
Eglė Kižytė-Ramonienė (koncertmeisteris). Komiškumo raiška XX a. antros pusės vokaliniuose cikluose
Gabrielė Kondrotaitė (fortepijonas). F. Chopinas ir M. K. Čiurlionio ankstyvoji kūryba fortepijonui: kūrybinės paralelės, sąšaukos ir įtaka
Jūratė Landsbergytė-Becher (vargonai). Archetipo Savastis raiška naujoje lietuvių vargonų muzikoje
Gabija Rimkutė (fortepijonas). Sakralumas kūryboje fortepijonui: ženklai ir interpretacija
Saulė Šerytė (dainavimas). Italų ir prancūzų baroko vokalinės muzikos ornamentika: istorinių šaltinių lyginamoji analizė