– Natos

Naujalis, Juozas. Motetta. Sudarytoja ir redaktorė Živilė Tamaševičienė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2020. 155 p.
ISMN 979-0-706210-98-8
Kaina 12 Eur

Rinkinyje chorui pateikiami lietuvių muzikos patriarcho Juozo Naujalio lotyniški motetai. Nors atrodė, kad mūsų klasiko kūryba jau yra gerai žinoma ir ištyrinėta, archyvų lobiai atvertė naują puslapį lietuvių muzikos istorijoje – atrastos iki šiol niekam nežinomos 29 J. Naujalio bažnytinės kompozicijos. Čia pirmą kartą publikuojama ir nemažai daugiabalsių kompozicijų mišriam chorui, atliekamų pakaitomis su grigališkojo choralo intarpais. Tai – senuoju falsobordone stiliumi sukurtos psalmės „Miserere“, Velykų sekmadienio psalmės, giesmė „Benedictus“ ir kitos. Naujalis ir čia atsiskleidžia kaip patyręs ir talentingas bažnytinės muzikos kūrėjas, puikiai išmanęs liturgijos poreikius ir taip praturtinęs jos muzikinį repertuarą.
Leidinyje spausdinamos 57 Juozo Naujalio lotyniškos giesmės mišriam ir vyrų (3 ar 4 balsų) chorui. Tai solidus leidinys, kuriame greta natų pateikiami ir motetų faksimilių pavyzdžiai, ir išsamūs giesmių komentarai, kuriuose aptariama jų vieta liturgijoje, žinomi rankraščiai, giesmių vertimai. Visa leidinio informacija pateikta lietuvių ir anglų kalbomis, taigi gali būti aktuali ir užsienio tyrėjams ir atlikėjams.

Įžanga
Foreword
Turinys

Balsys, Eduardas. Habanera. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019.
Versijos:
Violončelei ir fortepijonui / for cello and piano
Kaina 3 €
Smuikui, violončelei ir fortepijonui / for violin, cello and piano
Kaina 3 €
Styginių kvartetui / for string quartet
Kaina 5 €
Violončelei ir styginių kvartetui / for cello and string quartet
Kaina 5 €

Eduardo Balsio (1919–1984), tituluojamo XX a. lietuvių muzikos klasiku, kūryba darė įtaką muzikos atsinaujinimo procesui Lietuvoje ir žymi jos 7-ojo dešimtmečio stilistinį lūžį. E. Balsys buvo vienas geriausių orkestruotės meistrų Lietuvoje ir kompozicijos pedagogas, išugdęs būrį puikių kompozitorių, tarp kurių – penki Lietuvos Nacionalinės premijos laureatai. Greta stambios formos kūrinių (baletas, opera, oratorijos, koncertai, simfonija), chorinių ir solinių vokalinių kūrinių bei muzikos teatro spektakliams E. Balsys sukūrė muziką 15-ai kino filmų (1950–1971 m.). Kai kuriuose iš jų kartu su užbaigtais muzikiniais epizodais ar fonine muzika kompozitorius naudoja leitmotyvus.

„Balsys pirmą kartą ryškiai leitmotyvą panaudojo muzikoje filmui „Adomas nori būti žmogumi“. Čia juo tampa populiarioji habaneros tema, lydinti jau pirmuosius filmo titrus. Ji išradingai varijuojama viso filmo eigoje: modifikuojama ritmiškai, plėtojama polifoniškai, nuolat keičiamos spalvos. Šiuose habaneros plėtojimo variantuose randame taip būdingą Balsio muzikinės dramaturgijos bruožą – transformuoti šokio motyvus, suteikti jiems dramatišką ar net tragišką pobūdį“ (O. Narbutienė. Eduardas Balsys. Vilnius, 1999, p. 180–181).

The work of Eduardas Balsys (1919–1984), who has been titled a classic in 20th-century Lithuanian music, had an influence on the renewal of music in Lithuania and marks the stylistic breakthrough that occured in the 1960s. Balsys was one of the finest orchestration masters in Lithuania and a composition teacher who educated a number of excellent composers, among them – five Lithuanian National Prize winners. Besides major works (a ballet, opera, oratorio, concertos and a symphony), choral and solo vocal works and music for theatrical performances, Balsys also wrote music for fifteen films (1950–1971). The composer used leitmotifs in some of these works, along with completed music episodes or background music.

“The first time Balsys clearly used a leitmotif was in the music for the film “Adam wants to be a person”. In this case, it was the popular habanera theme played whilst the first film titles were screening. It varies in interesting ways throughout the whole course of the film: there is rhythmic modification, polyphonic development and constant colour change. In these variants of development of the habanera theme, we find a characteristic feature of Balsys’ musical dramaturgy – to transform the dance motifs, giving them a dramatic or even a tragic character” (O. Narbutienė. Eduardas Balsys. Vilnius, 1999, p. 180–181).

Germanavičius, Vytautas. Haiku. Sala balsui ir fortepijonui / Haiku. Island for voice and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2020.
ISMN 979-0-806003-04-6
Kaina 5,50 €

Vytautas Germanavičius (g. 1969) „Haiku“ balsui ir fortepijonui sukūrė 2002 metais (verta paminėti, kad 2010 m. parašė kompoziciją „25 haiku“ violončelei ir fortepijonui, kurią dedikavo ansambliui Armonas–Uss Duo). Haiku – tai tradicinis japonų poezijos žanras, turintis unikalią 5, 7 ir 5 skiemenų trieilio formą. Šioms poetinėms miniatiūroms būdinga paprasta kalba, peržengianti įprastas reikšmes. Estetinės haiku vertybės – amžinoji kosminė vienatvė, pagarbus žvilgsnis į nenusakomą daiktų esmę, grožio paprastumo pajauta. V. Germanavičiaus kūrinys sukurtas pagal XV–XVIII a. japonų poetų Ōshima Ryōta, Macuo Bashō, Yosa Buson, Macuo Shigeyori, Bishop Shinkei, Tsuboi Tokoku ir Okada Yasui poetinius tekstus.

Poetinis „Salos“ įvaizdis nuo pirmos kūrinio natos perkelia klausytoją iš realaus pasaulio į vaizduotės, svajonių, jaunystės vizijų sferą. Juliaus Kelero eilėraštyje sala – tai alegorija, simboliškai išreiškianti jauno žmogaus vidinį pasaulį, laisvės pojūtį, prabėgančios akimirkos spindesį. Sukurti dainą autorių įkvėpė „poetinio teksto, minčių srauto, vaizduotės kaita, tarytum besitęsiančiame prabudimo sapne, tolimų kraštų, skambančių žodžių, nepatirtų kvapų, satyros trupinių ilgesy…“ Netikėtas minties vingis žadina fantaziją, sukelia vaizdinių asociacijas, inspiruoja emocijų kaitą, kurią kompozitorius perteikia spalvų bei tembrų žaismu, neįprastu obertonų akustinių efektų panaudojimu, dažna tempo, muzikos charakterių kaita (con fuoco, presto), kontrastinga dinamika (sub. f, sub. p), faktūros įvairove.

Vytautas Germanavičius’ (b. 1969) Haiku for voice and piano was created in 2002 (a composition called 25 haiku for cello and piano was written in 2010, which the author dedicated to the Armonas–Uss Duo). Haiku is a traditional Japanese poetry genre that has a unique 5, 7 and 5 syllable three-line verse form. Simple language that goes beyond ordinary meaning is characteristic of these poetic miniatures. The aesthetic values of haiku are eternal cosmic loneliness, a respectful look at the intangible essence of objects, and a sense for the simpleness of beauty. Germanavičius’ work was based on the poetic texts of 15th–18th-century Japanese poets Ōshima Ryōta, Macuo Bashō, Yosa Buson, Macuo Shigeyori, Bishop Shinkei, Tsuboi Tokoku and Okada Yasui.

From the very first note, the poetic image of an “Island” transports the listener from the real world to the sphere of the imagination, dreams and visions of youth. In Julius Keleras’ poem, the island is an allegory symbolically expressing the inner world of a young person, their sense of freedom and the glimmer of the passing moment. The author was inspired to create the song by the “poetic text, the stream of ideas, the dynamism of imagination, as if being in a woken state yet in a continuous dream, distant lands, resounding words, unfamiliar smells, longing for moments of satire…” An unexpected twist in a dream awakens one’s imagination, creating various visual associations and inspiring a flux in emotions, which the composer conveys through the interplay of colour and tembre, the use of unexpected overtone acoustic effects, the frequent change in tempo and musical character (con fuoco, presto) and variety of contrasting dynamic texture (sub. f, sub. p).

Šenderovas, Anatolijus. Giesmė ir šokis fortepijoniniam trio / Song and Dance for piano trio. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019. 
ISMN 979-0-706210-97-1
Kaina 6 €

Anatolijaus Šenderovo (1945–2019) „Giesmė ir šokis“ – tai David Geringui dedikuoto kūrinio „Dovydo giesmė“ violončelei ir styginių kvartetui (2006) versija fortepijoniniam trio, paties autoriaus parengta 2008 metais. Tai yra vienas iš aktyviausią koncertinį gyvenimą tęsiančių kompozitoriaus kamerinių kūrinių. Kaip būdinga A. Šenderovo muzikai, šiame kūrinyje derinami kontrastai, pasitelkiami teatriškumo elementai. Žanrų, o kartu ir nuotaikų kontrastai užkoduoti kūrinio pavadinime: Giesmė asocijuojasi su sakralumu, meditatyvumu, o Šokis – su gaivališkumu, ritmingumu. Po meditatyvios, rytietiškomis intonacijomis alsuojančios giesmės gaivališka energija prabylantis Šokis išauga į nesuvaldomai ekstravertišką kulminaciją, tačiau pabaigoje vėl sugrįžtama į Giesmės ramybę ir susikaupimą.

Šenderovas atlikėjui duodavo daug laisvės, laukdavo jo kūrybinio indėlio ir bendradarbiavimo, būdavo atviras gyvai emocijai, tačiau tuo pat metu reikalaudavo ir tikslumo bei pagarbos tekstui. Kompozitoriaus rankraščiuose užrašyta tiksli dinamika bei garso išraiškos būdai; šiame leidinyje redaktoriai papildomai siūlo štrichus ir pedalo naudojimą.

 Song and Dance by Anatolijus Šenderovas (1945–2019) is a piano trio version of the work David’s Song for cello and string quartet (dedicated to David Geringas, 2006), which was arranged by the author himself in 2008. This chamber work has continued to enjoy a very active existence in concert performance. As is characteristic of Šenderovas’ music, this work combines contrasts and harnesses elements of theatre. The contrasts between genres and also moods are encoded in the title of the work: Song is associated with sacredness, a meditative state, while Dance is associated with vitality and rhythm. After the meditative Song, emanating Oriental intonations, the vibrant energy of the Dance grows into an uncontrollable, extroverted culmination, yet at the end there is a return to the solemnity and concentration of the Song.

Šenderovas gave performers a great deal of freedom, waiting for their creative input and cooperation, and was open to live emotions, but at the same time he demanded precision and respect for the text. The composer’s manuscripts contain notes for the exact dynamics and means of sound expression; in this publication, the editors have added comments on articulation and pedal use.

Juozapaitis, Jurgis. Trys nuotaikos fortepijoniniam trio / Three moods for piano trio. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019.
ISMN 979-0-706210-96-4
Kaina 6 €

Kompoziciją smuikui, violončelei ir fortepijonui „Trys nuotaikos“ Jurgis Juozapaitis (g. 1942) sukūrė 2011 m. ir dedikavo fortepijoniniam trio „FortVio“. Parašyti trijų pjesių ciklą autorių įkvėpė išeivijos poeto Henriko Radausko (1910–1970) eilės. Tikslus skirtingų nuotaikų ir būsenų įkūnijimas ir yra pagrindinis uždavinys kūrinio atlikėjams. Pirmojoje pjesėje turėtų derėti iškilminga, didinga, lyg kolonomis kylanti pradžia, džiazo ritmais pagrįstas vystymas ir elegantiškais lašiukais išbyranti pabaiga. Antroji pjesė panardina į ramią bei nostalgišką būseną. Atlikėjai turėtų koncentruotis į garso formavimą ir itin tikslų frazavimą, kad išvengtų pavojaus prarasti natūralų vystymą. Trečioji pjesė – išdaiga, pilna nuotykių, humoro ir atviro virtuoziškumo.

Jurgis Juozapaitis (g. 1942) created Three Moods, a composition for violin, cello and piano, in 2011 and dedicated it to the FortVio piano trio. The verses of the emigre poet Henrikas Radauskas (1910–1970) inspired the author to write the three-piece cycle. The precise embodiment of different moods and states is the main objective for the work’s performers. A grand beginning, rising as if on columns, should suit the beginning of the first piece, developing into jazz rhythms and elegantly falling drops rounding out the conclusion. The second piece dives into a calm and nostalgic state. Performers should concentrate on sound formation and very precise phrasing so as to avoid losing the natural development. The third piece is fun, full of adventure, humour and open, virtuosi playing.

Barkauskas, Vytautas. Suite de concert op. 98 violončelei ir fortepijonui / for cello and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019.
ISMN 979-0-706210-95-7
Kaina 8 €

Vieno žymiausių lietuvių kompozitorių Vytauto Barkausko (1931–2020) Suite de concert op. 98 violončelei ir fortepijonui (1993) užsakė violončelininkas David Geringas. Kūrinio premjera įvyko 1995 m. kovo 9 d. Kylyje (Vokietija). Ją atliko David Geringas (violončelė) ir Tatjana Schatz (fortepijonas). V. Barkauskas, dalyvavęs premjeroje, pateikė tokią kūrinio anotaciją: „Siuita penkių dalių. Pirmoji (Impetuoso) ir Penktoji (Affetuoso) yra panašios savo ekspresija ir aktyvios įtampos dramatiškumu. Trys vidurinės dalys ramesne nuotaika sudaro kontrastą kraštinėms, bet ir jose yra užslėptos emocinės įtampos. Siuitos pabaigoje savotiškas rezignacinio atspalvio prašviesėjimas nuskamba kaip pozityvi nugalėto tragizmo iliuzija. Koncertiškumas čia perteikiamas ne tik per virtuoziškumą, bet ir per vidinės įtampos dialogą tarp lygiaverčių partnerių – violončelės ir fortepijono.“

1996 m. kompozitorius išplėtė paskutinę kūrinio dalį, po 22 takto įterpdamas naują 23 taktų apimties epizodą (23–45 t.), kuris padėjo organiškai suformuoti galingą V dalies, kartu ir viso ciklo, kulminaciją. Šiame leidinyje siuita pateikiama su naująja paskutinės dalies versija.

Suite de concert (Concert suite) op. 98 for cello and piano (1993) was created by Vytautas Barkauskas (1931–2020), one of the most prolific Lithuanian composers. It was commissioned by the cellist David Geringas. The work premiered on March 9, 1995 in Kiel (Germany). It was performed by David Geringas (cello) and Tatjana Schatz (piano). Barkauskas, who attended the premiere, provided these notes to accompany the work: “The suite is in five parts. Parts I (Impetuoso) and V (Affetuoso) are similar in their expression and active, dramatic tension. The three middle parts with their calmer mood create a contrast to the others, but emotional tension is hidden in them as well. At the end of the suite there is a kind of resignation, a moment of enlightenment is heard as a positive illusion of the tragicism of defeat. The effectiveness of the piece is conveyed not just through its masterful execution, but also through the dialogue of inner tension between equal partners – the cello and the piano”.

In 1996, the composer expanded the last part of the work, inserting a 23-beat episode after the 22nd bar (bars 23–45), which helped to organically form a powerful culmination to Part V, and the whole cycle. In this publication, the suite is presented with a new version for the last part.

Šenderovas, Anatolijus. Styginių kvartetas Nr. 3 / String Quartet No. 3. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 40 p., partijos. 
ISMN 979-0-706210-71-1
Kaina 14 €

Styginių kvartetas Nr. 3 (2015), dedikuotas styginių kvartetui „Art Vio“, yra vienas subtiliausių pastarųjų metų A. Šenderovo kūrinių. Tai – tradicinio kvarteto žanro savotiška penkių dalių simfonija keturiems. Po ilgos pertraukos (pirmieji du styginių kvartetai sukurti 1976 ir 1986 m.) savo kūrybinės brandos kulminaciniu laikotarpiu A. Šenderovas sugrįžta prie šiuolaikinių kompozitorių primiršto elitinio muzikos žanro. Kvartete Nr. 3 daugiausia dėmesio autorius skiria giliam išsisakymui, atsivėrimui. Finale pasigirsta fonograma su naujagimio verksmu – pirmieji autentiški pasaulį ką tik išvydusio žmogaus garsai suskamba kaip būties perpetuum mobile…

String Quartet No. 3 (2015), dedicated to the String quartet Art Vio, is one of the most subtle recent opuses by Anatolijus Šenderovas. It is an extraordinary five-part symphony for four, written in a traditional quartet genre. After a long break (the first two string quartets were written in 1976 and 1986), at the peak of his creative maturity Šenderovas has returned to this elite genre practically forgotten by contemporary composers. In his String Quartet No. 3, the composer pays great attention to deep revelation, divulgence. In the finale, the authentic first cries of a newborn baby are heard, sounding like the unusual perpetuum mobile of being…

Juozapaitis, Jurgis. Nostalgija violončelei ir fortepijonui / Nostalgia for cello and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 12 p., partija.
ISMN 979-0-706210-72-8
Kaina 4 €

„Nostalgija“ violončelei ir fortepijonui (2008) – tai išsiilgtas draugiškas kompozitoriaus, atlikėjų ir publikos pokalbis. Čia nerasite klausytoją šokiruojančių, „pritrenkiančių“ ar stebinančių garsų. Tai lyg alternatyva XX amžiaus muzikos racionalumui ir matematinei garsų dėlionei. Kompozicija dedikuota pirmiesiems jos atlikėjams – violončelininkui Rimantui Armonui ir pianistei Irenai Uss-Armonienei.

Nostalgia for cello and piano (2008) is a long yearned after friendly conversation between the composer, the performers and the public. There are no sounds here to shock, “electrify” or astound. It is like an alternative to the rationalism and mathematical sound puzzle that 20th-century music has become. The composition is dedicated to its first performers – cellist Rimantas Armonas and pianist Irena Uss-Armonienė.

Germanavičius, Vytautas. 13 haiku. 12 haiku violončelei ir fortepijonui / For cello and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 26 p., partija.
ISMN 979-0-706210-73-5
Kaina 6 €

Haiku – tai tradicinės japonų poezijos žanras, turintis unikalią 5, 7 ir 5 skiemenų trieilio formą. Šioms poetinėms miniatiūroms būdinga paprasta kalba, kuri peržengia įprastas reikšmes. Estetinės haiku vertybės – amžinoji kosminė vienatvė, pagarbus žvilgsnis į neišsakomą daiktų esmę, grožio paprastumo pajauta. Šiame leidinyje pirmą kartą publikuojami V. Germanavičiaus „13 haiku“ ir „12 haiku“ violončelei ir fortepijonui, sukurti pagal XV–XVIII a. japonų poetų Matsuo Bashō, Ōshima Ryōta, Matsue Shigeyori, Yosa Buson, Bishop Shinkei, Okada Yasui ir Tsuboi Tokoku poetinius tekstus. Jie dedikuoti pirmiesiems kūrinio atlikėjams violončelininkui Rimantui Armonui ir pianistei Irenai Uss – Armonas– Uss Duo. Stilistiškai gana skirtingus ciklus duetas koncertuose dažnai atlieka kaip vientisą kūrinį – 25 haiku.

Haiku is a traditional Japanese poetry genre that has a unique 5, 7 and 5 syllable three-line verse form. Simple language that goes beyond ordinary meanings is characteristic of these poetic miniatures. The aesthetic values of haiku are eternal cosmic loneliness, a respectful look at the intangible essence of objects, and a sense for the simpleness of beauty. This publication is the first release of 13 haiku and 12 haiku for cello and piano, written by V. Germanavičius, that were created based on the poetic texts of 15th–18thcentury Japanese poets Matsuo Bashō, Ōshima Ryōta, Matsue Shigeyori, Yosa Buson, Bishop Shinkei, Okada Yasui and Tsuboi Tokoku. They are dedicated to the first performers of the work, cellist Rimantas Armonas and pianist Irena Uss – the Armonas–Uss Duo. The duet often performs the stylistically rather different cycles as one uniform piece in concerts, presenting it as 25 haiku.

Zita Bružaitė. Kūriniai balsui ir fortepijonui. Compositions for voice and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 26 p.
ISMN 979-0-706210-68-1
Kaina 5 €

„Kas dažniausiai mane „įstumia“ į vokalinių kamerinių kūrinių žanrą? Ne kompozicinis metodas ar išskirtinai moderni sistema, o visų laikų kūrėjams tos pačios amžinos temos apie meilę, mirtį, gyvenimą bei balso ir fortepijono ansamblinė vienovė, gebanti perteikti teksto prasmę ir užkoduotas nebylias prasmes, kurias atskleisti pavyks tik prisijaukinus mano kūrinius, patyrus išgyvenimų bangavimus“, – teigia kompozitorė Zita Bružaitė. Šiame rinkinyje pirmą kartą spausdinamas pluoštelis jos dainų („Du bist mein“, „Ich sag, der Sommer…“, „Sidabra“) ir mini ciklas „Trioletai“. 

“What is it that usually “pushes” me towards the vocal chamber works genre? It is not the compositional method or an exclusively modern system, but those same eternal themes common to creators from all times – love, death, life – and the unity of voice and piano, capable of conveying the meaning of a text (vocals) and the encrypted, silent meanings (the accompaniment), which can only be revealed once the performer gets used to my works, after undergoing the myriad of waves life experience brings”, says composer Zita Bružaitė. Presented here for the first time is a collection of her songs (Du bist mein, Ich sag, der Sommer…, Sidabra) and the mini-cycle Trioletai.

Jurgis Juozapaitis. Ašaros skonis. Ciklas balsui ir fortepijonui. The taste of a tear. Cycle for voice and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 19 p.
ISMN 979-0-706210-69-8
Kaina 4,40 €

Kamerinį vokalinį ciklą „Ašaros skonis“ J. Juozapaitis sukūrė 2003 m., paveiktas J. Marcinkevičiaus „Dienoraščio be datų“. Kompozitorių įkvėpė impresija, jausmas, tarsi atviras nervas, jautriai reaguojantis į supantį pasaulį, emocijos – šviesus liūdesys, melancholija, kartais perauganti į nostalgiją, – dažnai persmelkiančios poeto kūrybą ir artimos J. Juozapaičio pasaulėjautai.  „Ašaros skonis“ – tai keturių dainų ciklas. Jame nėra nuosekliai plėtojamos siužetinės linijos, tačiau ciklą jungia leitmotyvas – žmogaus ir jį sukūrusios gamtos vienovė, gėrio ir grožio teigimas.

Juozapaitis created the chamber vocal cycle The taste of a tear for voice and piano in 2003, inspired by the work Dienoraštis be datų (Journal without dates) by poet Justinas Marcinkevičius. The composer was inspired by the emotions – bright sorrow, melancholy, sometimes growing into nostalgia – elements that often transpire Marcinkevičius’ work and are close to Juozapaitis’ world view. The taste of a tear is a cycle consisting of four parts. It is not based on a consecutively developed plot line, yet the cycle is united by one leitmotif – the unity of man and nature which sreated him, the acclamation of goodness and beauty. 

Vytautas Barkauskas. Tamsoje prasiskleidė gėlė. Poema sopranui ir fortepijonui. A flower bloomed in the dark. Poem for soprano and piano. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017. 31 p.
ISMN 979-0-706210-70-4
Kaina 5 €

Poemą sopranui ir fortepijonui „Tamsoje prasiskleidė gėlė“ V. Barkauskas kūrė 1987–1989 m. pagal poetės Stasės Lygutaitės-Bucevičienės žodžius. Kūrinį sudaro septynios dainos, kiekviena jų gali skambėti ir atskirai, tačiau prioritetą kompozitorius teikia ištisiniam ciklo atlikimui. Turtingu garso išgavimu, įvairiomis tembrų spalvomis atlikėjai turi siekti atskleisti skirtingą dainų charakterį, atkreipti dėmesį į dinaminius niuansus, rubato, štrichus ir artikuliaciją. Ciklo muzika alsuoja gėriu, grožiu, dvasingumu ir romantiškumu. Koncertinė praktika rodo, kad šį ciklą pamėgo daugelis skirtingų kartį atlikėjų ir klausytojų.

Barkauskas created the poem for soprano and piano A flower bloomed in the dark  in 1987–1989 based on the words of poet Stasė Lygutaitė-Bucevičienė. The work consists of seven songs, each one can be sung separately as well, though the composer prioritises performance of the cycle in its entirety. Performers must aim to reveal the different characters of the songs, paying attention to dynamic nuances, rubato, and articulation marks. The cycle’s music breathes goodness, beauty, spirituality and romance. Concert performance experience shows that the cycle has become a favourite among performers and audiences of many different generations. 

Valentinas Bagdonas. Kūriniai kanklėms. Sudarytoja ir redaktorė Jolanta Babaliauskienė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 60 p. + partijos.
ISMN 979-0-706210-66-7
Kaina 5,20 €

Kompozitoriaus Valentino Bagdono (1929–2009) kūriniai liaudies instrumentams sudaro nemažą jo kūrybos dalį. Tarp jų – reikšmingos kompozicijos koncertinėms kanklėms, kurios pagrįstos modernia komponavimo technika, juose gausu įvairių naujų išraiškos priemonių. Šiame leidinyje spausdinami trys V. Bagdono kūriniai – Koncertas kanklėms ir fortepijonui ir du kanklių trio – „Marga juosta“ ir „Vaivorykštė“. Jie kanklininkui suteiks galimybę parodyti savo meistriškumą, o dėl atlikimo būdų įvairovės bus ypač naudingi studijuojantiems šį muzikos instrumentą. 

Arvydas Malcys. Paukščių takas. Fortepijoninis kvartetas [natos]. Milky way. Piano quartet. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 27 p. + 27 p. partijos.
ISMN 979-0-706210-67-4
Kaina 5,20 €

„Tai muzikinis nuotykis, muzikinė pramoga. Norėjau parašyti taip lengvai ir bravūriškai, kaip tai darydavo W. A. Mozartas. Tai grįžimas į tonalią muziką su daugybe moduliacijų ir sekvencijų. Prisimindamas Mozartą, kaskart sugrįžtu į jaunystę, į tada mano aplinkoje skambėjusią muziką…“, – sako kompozitorius.

“This is a musical adventure – a kind of entertainment. My intention was to write as lightly and showing as much bravura as did Wolfgang Amadeus Mozart in his music. This resulted in a return to the tonal music with numerous modulations and sequences. Through recollections of Mozart each time I look back at my young days and hear the music play from that time…” – says the composer. 

Sakralinė muzika. Duetai [natos]. Sud. Aušra Motuzienė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 78 p.
ISMN 979-0-706210-56-8
Kaina 5,20 € 

Šiame natų leidinyje spausdinamos XVII–XX amžiaus Vakarų Europos ir Amerikos kompozitorių giesmės, skirtos koncertiniam vokalistų repertuarui ir taip pat pritaikytos giedoti liturgijoje ar bažnyčioje rengiamuose koncertuose. Čia rasime ir puikiai žinomų religinės muzikos opusų, kaip W. A. Mozarto „Ave verum Corpus“ ar C. Francko „Panis angelicus“, ir V. Bellini ar G. Bizet operų arijų, pritaikytų lietuviškiems religiniams tekstams ir jau įsitvirtinusiems kaip religinės muzikos pavyzdžiai. Leidinys padės dainininkams, renkantis repertuarą bažnyčiose vykstantiems koncertams ir profesionaliais kūriniais praplės bažnyčios vargonininkų repertuarą. Natų leidinyje pateikiami ir jo sudarytojos pianistės Aušros Motuzienės parašyti komentarai apie autorius ir kūrinius, rekomendacijos, kaip ir kur juos atlikti.