– Monografijos

 

Daunoravičienė, Gražina. Muzikos genotipo teorinis modelis. I knyga. Vilnius, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2022. 221 p. ISBN 978-609-8071-65-8 Daunoravičienė, Gražina. Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų. II knyga. Vilnius, Lietuvos muzikos akademija, 2022. 447 p. ISBN 978-609-8071-66-5 Dvitomio kaina 30 Eur

Tai trejus metus rengtas mokslininkės tyrimas, kuriame pristatoma autorinė muzikos genotipo teorija ir ja grįsta pastarųjų penkių dešimtmečių lietuvių muzikos plėtotė. Kaip pirmosios monografijos įvade rašo autorė, paskatą tirti muzikos žanro reiškinius tapo „šiuolaikybės garsų meno būklė, kuriai atspindėti neužtenka kalbėti apie atskirus fragmentuotus jos parametrus. Jaučiamus „seisminius smūgius“ į patį muzikos meno fundamentą sugeria ir universalūs, ilgametės tradicijos patikrinti menotyros fenomenai.“ Atlikusi istorinių ir dabarties teorinių koncepcijų tyrimus ir kritinę peržvalgą, autorė užsibrėžė suformuoti muzikos genotipo teorinį modelį. Kaip tyrimų rezultatas pirmojoje knygoje išryškintos muzikos genotipo kaičių statusų sistemos (senosios tradicijos monožanras, poližanras, „laisvasis“ žanras ir naujosios tradicijos monožanras).
Turinys
Įvadas
Summary

Antrojoje monografijoje siekta kompleksiškai ištirti XX a. 8 deš.–XXI a. pirmųjų dešimtmečių Lietuvos profesionaliosios muzikos raidą, siūlant naują teorinę prieigą, specifinį požiūrį ir kompleksinius tyrimo metodus. Autorė siekė į lietuvių kompozitorių kūrybą pažvelgti nekonvencionalios tipologijos požiūriu, atskleisti muzikos modernėjimo procesus ir tyrimo rezultatais paliudyti nacionalinės muzikos kultūros tapatybę. Pasirinktas analitinis diskursas leido Lietuvos muzikoje vykstančius procesus vertinti kaip sisteminę slinktį nuo tradicinių muzikos žanrų deformacijos ir jų sąveikų, per išplitusį „laisvųjų genotipų“ kūrybos lauką dėsningai artėjant prie naujosios makrosistemos genotipų (hepeningo, akcijos, instaliacijos, audiovizualinio meno, jų miksų ir pan.), ir tai nuo 9 deš. pabaigos įsigalėjo jaunosios kompozitorių kartos mene.
Turinys
Pratarmė
Summary

---

Piličiauskaitė, Lolita Jolanta, Gabnytė, Giedrė. Emocinio imitavimo metodas muzikos mokykloje: kūrinio interpretacijos aspektas mokinio muzikinės kultūros ugdymo kontekste. Vilnius: Lauros Petrauskienės IV „Leidyba tau“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 2022. 264 p. ISBN 978-609-95671-6-7 Kaina 20 Eur

Monografijoje aptariami du reikšmingi objektai – Emocinio imitavimo metodas (EIM) ir muzikos kūrinio interpretacija. Abiejose – teorinėje ir empirinėje – monografijos dalyse autorės ieško jų sąlyčio taškų: EIM išryškinamas kaip būdas ir galimybė muzikos kūrinio interpretavimą paversti unikaliu kūrybiniu procesu, o kūrybiškai intepretuojant muzikos kūrinį sudaromos prielaidos svarbiausių EIM keliamų tikslų realizacijai.
Autorių cituojamų mokslininkų tyrimais atskleidžiama, kad menas yra žmogaus vystymosi, jo išraiškos, komunikacijos pagrindas, todėl emocinis imitavimas siejamas ne tik su muzikavimu, bet ir su teatrališkumu, gebėjimu įsijausti, vaidinti, pakartoti. Todėl, tikėtina, muzikos mokytojams praktikams, studentams – būsimiems pedagogams bus vertinga šios mokslo monografijos dalis, kurioje pateikiami praktinį EIM taikymą detalizuojantys pagrindinių instrumento dalyko žanrų pavyzdžiai. Autorės su skaitytojais dalijasi ne tik teoriniais, bet ir praktiniais metodo taikymo orientyrais, leidžiančiais tinkamai suprasti EIM esmę ir sėkmingai jį taikyti mokinių interpretacinių gebėjimų ugdymo procese (prof. habil. dr. Leonidas Melnikas).

Turinys

---

Budzinauskienė, Laima. Vilniaus katedros kapela. Veikla, personalijos, repertuaras XIX amžiuje. Mokslo monografija. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2021. 378 p. ISBN 978-609-8071-63-4 Kaina 15 Eur

Pažymėdama, kad iš XVIII–XIX a. mūsų laikus pasiekė tik pavienės Lietuvos bažnytinės muzikos detalės, monografijos autorė iš Lietuvos bibliotekose išblaškytų rankraščių, kūrinių sąrašų, laiškų, sąskaitų, inventorių knygose rastų duomenų bando atkurti Lietuvos bažnytinės muzikos vaizdą.
Monografiją sudaro trys skyriai. Pirmame apžvelgiamas XIX a. muzikinis Vilnius, šio miesto vyskupija, parapijos, bažnyčios ir vienuolynai, prie jų ir seminarijos plėtotas muzikinis ugdymas. Antrame skyriuje pagrindinis dėmesys skiriamas muzikavimui bažnyčiose: aptariamos žymiausios bažnytinės kapelos, Vilniaus katedra ir joje muzikavę kolektyvai, bažnytinių kapelų repertuaras, iškilaus kompozitoriaus S. Moniuszko gyvenimas ir jo sakraliniai kūriniai, sukurti gyvenant Vilniuje. Trečiame skyriuje kalbama apie Vilniaus katedros kapelos repertuarą ir jo kūrėjus, pradedant vietiniais kompozitoriais mėgėjais, kapelos nariais ir baigiant F. Bobrowskio, A. Dankowskio, užsienio šalių kompozitorių muzika. Papildymuose – kapelų narių, instrumentų, natų sąrašai, sudaryti remiantis pirminiais šaltiniais.
Svarbų knygos priedą sudaro „Vilniaus katedros kapelos XIX a. muzikinių rankraščių teminis katalogas“, kuriame pateikiami Vilniaus katedros kapelai priklausę ir iki mūsų laikų išlikę muzikos kūrinių rankraščiai.

Turinys
Pratarmė
Įvadas
Summary 

---

Piličiauskaitė, Lolita Jolanta. Auklėjimo ir mokymo sinergija emocinio imitavimo metodo taikymo kontekste: pedagogo praktinės patirties aspektas. Vilnius: Lauros Petrauskienės IV „Leidyba tau“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 2021. 334 p. ISBN 978-609-95671-5-0 Kaina 12 Eur

Ši monografija praplėčia edukologijos mokslo teorinį lauką naujo lygmens reflektyviuoju aspektu, per kurį atskleistas pedagoginio dvasingumo ugdymo muzika siekis, panaudojant Emocinio imitavimo metodą (EIM), kuris yra universalus savo filosofine ir didaktine raiška.
Dvasingumo ugdymo sklaidą muzikinio ugdymo kontekste panaudojant EIM autorė iškelia kaip prioritetą ir, remdamasi teorinėmis įžvalgomis bei metodinėmis rekomendacijomis, teigia, kad taikant tinkamą muzikinio ugdymo strategiją – EIM, galima sėkmingai padėti ugdytiniui ne tik tobulinti muzikos pažinimo gebėjimus bendrąja prasme, bet ir suvokti savo vertę bei ugdyti transcendentines vertybes – grožio, tiesos, gėrio, tikėjimo pajautą ir pan. (Diana Strakšienė).

Turinys

---

 

Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2020. 200 ir 192 p. (su kompaktine plokštele) Kn. 1. Kirdienė, Gaila. Brolystė ir vienybė. Mokslo monografija Kn. 2. Vorkutos dainos. Šaltinių leidinys. Sud. G. Kirdienė, parengė D. Vyčinienė ISBN 978-609-8071-54-2 Kaina 20 Eur

Dvitomio pirmajame tome „Brolystė ir vienybė“ publikuojamoje G. Kirdienės monografijoje atskleidžiamas lietuvių ir latvių tradicinio, neformalaus muzikinio bendravimo vaizdas stalininio režimo sąlygomis 1941–1952 ir vėlesniais metais: nuo bendrystės jausmo, idealizuotų nuostatų ir bendro muzikavimo (dainavimo, grojimo), šokių savuose jaunimo vakarėliuose iki kartu švęstų tradicinių religinių švenčių ir mišrių, baltiškų santuokų tremtyje bei konsolidacijos lageriuose, priešinantis režimui ir siekiant asmeninės bei visų trijų Baltijos valstybių laisvės.

Antrajame tome „Vorkutos dainos“ (jį parengė Daiva Vyčinienė) atskleidžiamas ne tik latvių kompozitoriaus Janio Lycyčio gyvenimo kelias, bet ir visa Latvijos muzikų represavimo ir muzikavimo sovietinės okupacijos metais situacija. Pirmą kartą skelbiamos viso Lycyčio rinkinio rankraščio faksimilės su išsamiais etnomuzikologės D. Vyčinienės moksliniais komentarais. Taip pat pirmąkart publikuojama kompaktinė plokštelė, kurioje skamba J. Lycyčio ciklas Septynios lietuvių liaudies dainos balsui su fortepijonu, op. 14 (latvių kalba), ir 2019 m. lietuvių jaunimo folkloro grupių ir solistų atliktos 22 šio rinkinio dainos.

Pirmojo tomo turinys ir pratarmė
Antrojo tomo turinys ir pratarmė
Summary 

---

 

Kryžauskienė, Ramunė. Veronika Vitaitė. Pianizmo atvertys. Mokslo monografija. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2020. 340 p. ISBN 978-609-8071-57-3 Kaina 9 Eur

Knygoje analizuojama ryškios šių dienų fortepijono pedagogės, pianistės, lietuvių fortepijono kultūros puoselėtojos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės Veronikos Vitaitės (g. 1939) veikla. Šios asmenybės raiška įvairiuose muzikos baruose turėjo įtakos pastarųjų dešimtmečių lietuvių fortepijoninės kultūros raidai. V. Vitaitės pedagoginis darbas, auklėtinių rengimas tarptautiniams konkursams subrandino kelias jaunųjų pianistų kartas. Rusų fortepijono dėstymo tradiciją papildžiusi savo kaip atlikėjos asmenine patirtimi, ji sukūrė individualią fortepijono dėstymo metodiką, padedančią ugdyti aukšto profesinio lygio pianistus.

Siekiant pateikti kuo daugiau autentiškų šaltinių, autorė knygą rengė ir daug bendraudama su pačia profesore, knygoje gausiai cituojamos jos mintys ir įžvalgos. Knygoje atsispindi perteikta puiki pašnekovės atmintis, nepaprastas pastabumas analizuojant kultūros reiškinius, jautrus, atviras ir labai pozityvus požiūris, išryškėjęs apibendrinant gyvenimo patirtį, aptariant supančius žmones.

Turinys
Ivadas
Summary 

---

 

Šeduikytė-Korienė, Eglė. Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas. Mokslo monografija. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2020. 360 p. ISBN 978-609-8071-53-5  Kaina 13 Eur

Vargonininkas, pedagogas, atlikėjas Jonas Žukas (1907–2004), užaugęs derlingoje tarpukario nepriklausomos Lietuvos idėjinėje dirvoje, sovietmečiu nepakluso režimui ir pasirinko nežinios kelią emigracijoje, kad išsaugotų minties, žodžio ir veiksmų laisvę. Jis buvo vienas pagrindinių Lietuvos vargonų mokyklą tarpukaryje kūrusių pedagogų, į vargonininkų repertuarą ir interpretaciją įliejęs laisvos, modernistinės atlikimo manieros. Būdamas vienas mylimiausių Marcelio Dupré mokinių Paryžiaus konservatorijoje, Jonas Žukas perėmė jo metodinius principus, propagavo naujausią to meto prancūzų vargonų repertuarą ir literatūrą, praturtino Lietuvos vargonų mokyklą prancūziška interpretacijos tradicija.

Laisvo ir kūrybingo pedagogo portretą prisiminimuose piešia buvę Žuko mokiniai ir bičiuliai, pabrėždami jo erudiciją, profesinę kompetenciją ir dvasinę inteligenciją. Gausu ir paties Jono Žuko vaizdžiai ir gana detaliai užrašytų studentiško gyvenimo epizodų iš studijų Kauno ir Paryžiaus konservatorijose laikų. Pateiktuose aprašymuose galima rasti įdomių vėliau žinomais tapusių Lietuvos kultūros ir meno veikėjų gyvenimo ir kūrybos fragmentų, todėl ši knyga gali sudominti ne tik muzikus, bet ir kitų meno sričių atstovus.

Turinys
Pratarmė 
Summary

---

 

Povilas Samuitis ir lietuviška birbynė. Sudarė ir parengė Algirdas Vyžintas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019. 236 p. ISBN 978-609-8071-48-1 Kaina 7 Eur

Povilas Samuitis (1896–1989) priklauso XX a. instrumentinės muzikos puoselėtojų profesionalų – atlikėjų, meno vadovų, pedagogų – kartai, palikusiai ryškų ir originalų kūrybinės veiklos pėdsaką tautos kultūroje. Šio muzikos meno žmogaus veikla susijusi su Jono Švedo idėja prikelti ir puoselėti lietuvių tautinius muzikos instrumentus, suburti jų orkestrą. Šia linkme pasukęs klarnetininkas profesionalas atsidėjo birbynės – pagrindinio melodinio tautinio muzikos instrumento – meno ugdymui.
Monografiją pradeda A. Vyžinto mokslinis straipsnis, kuriame apžvelgiama birbynės kilmė, evoliucija ir panaudojimas; kituose knygos skyriuose spausdinami atsiminimai apie Povilą Samuitį, straipsniai apie birbynę ir birbynininkus, atskleidžiantys šio instrumentą gyvybingumą Lietuvos koncertiniame gyvenime, taip pat pristatoma birbynės sklaida užsienyje.

---

 

Stanevičiūtė, Rūta, Petrauskaitė, Danutė, Gruodytė, Vita. Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018. 352 p. ISBN 978-609-8071-45-0 Nailono uždanga. Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990. Sudarė Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė ir Vita Gruodytė. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2018. 603 p. ISBN 978-609-8071-46-7 Dvitomio kaina 25 Eur

Kaip ir kokiais kanalais vyko muzikinės informacijos, individų ir institucijų mainai tarp Lietuvos ir užsienio sovietiniais metais? Kas skatino Šaltojo karo ideologinės konfrontacijos padalytas muzikines terpes megzti tarpasmeninius ir transnacionalinius ryšius? Kokie ideologiniai, ekonominiai, kultūriniai suvaržymai ir skirtumai juos ribojo? Kokį poveikį tarptautiniai mainai ir ryšiai turėjo nacionalinei muzikos scenai? Šių klausimų inspiruota knyga atsirado iš susidomėjimo, aiškinantis lietuvių muzikinės kultūros atvirumo ir uždarumo ribas sovietmečiu. Šaltojo karo ideologinės įtampos įkvėptos metaforos – nuo geležinės uždangos iki gyvenimo kolboje – jau tapo istorija.

Muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės ir Vitos Gruodytės parengtoje monografijoje ir prie jos pateikiamoje laiškų rinktinėje susitelkta į kelias geopolitines perspektyvas: Lietuvos muzikų ir JAV lietuvių emigrantų bendravimą bei bendradarbiavimą; lietuvių muzikų ryšius ir mainus su Vakarų ir Rytų Europa.

I knygos turinys
II knygos turinys

---

 

Gražina Daunoravičienė-Žuklytė. Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas. Exploration of the Modernistic Identity of Lithuanian Music. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 668 p.
ISBN 978-609-8071-33-7
Kaina 12 Eur

Kas yra XX a. muzikos modernizmo paradigma ir kaip ji išsilydo konkrečios tautos muzikinės kūrybos istorijose? Ką apie modernizmą gali byloti tos nacionalinės kultūros, kurios plėtojosi tarsi kompozicinių inovacijų pakraščiuose ir neturėjo įtakos svarbiausioms XX a. modernizmo bei avangardo patirtims? Kita vertus, ar tokios nacionalinės kultūros tėra pasyvios aktyvių „naujumo“ idėjų vartotojos, istorinėms aplinkybėms susikryžiavus tapusios stebėtojomis, kaip manė didžiųjų modernizmo istorijų pasakotojai. Pasirodė, kad į tokias klausimų sekas įmanoma atsakyti tik užmezgus platų tarpdalykinį dialogą su daugeliu teorijų, archyvų dokumentais, muzikinėmis tradicijomis bei inovacijomis, įvairių autorių kūryba ir jais pačiais.

The search for answers to a long string of uncertainties prompted the writing of this monograph. The initial question centred on what is the paradigm of 20th century Modernism in music and how it disseminates in the stories of musical works of a specific nation. What can national cultures that seemingly developed on the periphery of compositional innovations and did not have an impact on the major experiences of 20th century Modernism and the avant-garde testify about Modernism? On the other hand, are these national cultures merely passive consumers of active ‘novel’ ideas and found themselves to be observers in the throng of historical circumstances, according to the ‘grand’ storytellers of Modernism? It turned out to be impossible to answer these sequences of questions without a broad inter-disciplinary interface with a number of theories, archival documents, musical traditions and innovations, the works of various authors, and the composers themselves.

Turinys
Pratarmė
Preface

---

Tamara Vainauskienė. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: pagrindai, ištakos, tradicijų sąveika. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 270 p.
ISBN 978-609-8071-37-5
Kaina 8 Eur

Profesorius Virgilijus Noreika yra išskirtinio likimo menininkas – jo sceninė veikla trunka beveik šešis dešimtmečius. Retas dainininkas gali pasidžiaugti tokiu profesiniu ilgaamžiškumu. Ypač stebina tai, kad jo balsas nepaklūsta laiko tėkmei – tebėra gražus, skambus, išraiškingas. Mėginant paaiškinti V. Noreikos unikalumo prigimtį reikėtų pabrėžti du dalykus – asmenines savybes ir išskirtinę vokalo kultūrą. Talentas, darbštumas (anot profesoriaus, talentą sudaro šimtas procentų darbo ir tiek pat procentų gabumų), energingumas, valingumas, drausmingumas („tenoras be režimo balso neišsaugos“, – teigia solistas), taip pat puikus savo balso pažinimas, gebėjimas meistriškai jį valdyti, pagarba profesijai – visa tai sukūrė V. Noreikos fenomeną.

Monografijoje pirmą kartą nagrinėjama Lietuvos nacionalinės premijos laureato prof. V. Noreikos dainavimo mokykla. Aptariama įžymaus operos solisto ir prityrusio pedagogo veikla, apibūdinami ją grindžiantys principai, jų esmė, raiška ir kilmė. Gilinamasi į V. Noreikos vokalinę kultūrą, jos susiformavimo prielaidas, ryškiausias solisto specializacijos sritis. Šiuolaikinio mokslo požiūriu analizuojama pedagogo dainavimo mokymo sistema, atskleidžiami mokymo metodai, pateikiamos originalios sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai; schemose pavaizduojamos dainavimo mokyklos ištakos, tradicijos ir jų sąveika, kartu parodoma ir lietuvių akademinės vokalinės kultūros prigimtis. V. Noreikos dainavimo mokyklos genealogijos žinynas patvirtina gilias tradicijas (ištakos siekia XVII a. vidurio Neapolio mokyklą) ir ryšius su iškiliausiais Europos dainininkais ir pedagogais.

---

Liucija Drąsutienė. Lietuvos fortepijono pedagogikos puslapiai. XX amžius. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2015. 622 p.
ISBN 978-609-8071-31-3
Kaina 12 Eur

Mokant skambinti fortepijonu, pedagogo ir mokinio santykiai primena duetą, kai gerų rezultatų pasiekiama tik esant abipusiam supratimui ir susiklausymui. Fortepijono pedagogas turi puikią galimybę visapusiškai pažinti savo auklėtinį ir nė kiek nemažesnę progą tapti jam sektinu autoritetu bei ilgam palikti jo atmintyje pėdsaką. Ilgus dešimtmečius knygos autorė bendravo su Lietuvos pianizmo autoritetais, gilinosi į jų, kaip atlikėjų bei pedagogų, veiklą, užsirašinėjo jų samprotavimus apie pianisto profesiją. Su jais įrašyti pokalbiai tapo svarbia šios knygos dalimi, jie padeda geriau pajusti muzikus supusią atmosferą ir to meto pedagogikos nuostatas.
Pirmoje knygos dalyje nemažai vietos skirta fortepijono kultūros plėtrai ir raiškai mūsų šalies muzikos mokyklose, antroje dėmesys sutelktas į 35-ių pedagogų pianistų personalijas. Knygoje pateikta ir schemų, kuriomis mėginama atspindėti lietuvių pianizmo ištakas ir jo ryšius su Europos pianizmo centrais.

Turinys

---

Donatas Katkus. Apie muzikos būtį. Sudarytoja Rūta Gaidamavičiūtė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2015. 686 p.

ISBN 978-609-8071-30-6
Kaina 12 Eur

Donato Katkaus asmenybę galėtume apibūdinti labiau kaip menininką nei mokslininką, labiau artistą, bet ne statistą. Veiklų kaita – nuolatinė jo būsena. Jam lengviau sekasi kibirkščiuoti ir svaidyti idėjas, nei nuobodžiai siekti jas įkūnyti.

Pusę amžiaus trunkantis D. Katkaus veikimas muzikos meno labui nėra vienalytis, jis pilnas įvairių atsišakojimų. Į šią jo straipsnių rinktinę sudėti daugiau kaip penkis dešimtmečius rašyti įvairių žanrų ir gana plačią interesų amplitudę aprėpiantys tekstai. Kai kurie jų labiau susiję su bendra muzikos kultūros būkle, kiti – skirti konkretaus įvykio aptarimui, taip tarsi kompensuojant atlikimo meno trumpalaikiškumą. Ilgametė kvartetininko, dirigento, pedagogo patirtis suteikia šiai jo veiklos sričiai autentiškumo. Muzikos prasmės, natų teksto įprasminimo būdų ir galimybių klausimai sieja daugelį rašinių.