Tarptautiniai ryšiai
Skelbiama atranka Erasmus+ studijoms
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti į Erasmus+ studijas 2025 m. rudens ir 2026 m. pavasario semestrų metu. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 30 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-studijos/
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti į Erasmus praktiką 2025 m. pavasario semestre. Paraiškas galima teikti iki spalio 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
2023 m. gruodžio 19 d. Balkono teatre įvyko Erasmus+ studentų koncertas.
Koncertą kartu su Erasmus+ studentais užsieniečiais organizavo Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas.
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti į Erasmus praktiką 2024 m. vasarą ir rudens semestre. Paraiškas galima teikti iki sausio 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
2023 m. gegužės 30 d. J. Karoso salėje įvyko Erasmus+ studentų koncertas.
Koncertą kartu su Erasmus+ studentais užsieniečiais organizavo Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas.
Papildomas konkursas magistrantūros I kurso studentams, kurie neturėjo galimybės pateikti paraišką pernai. Studentai gali pasirinkti 1-3 užsienio mokyklas iš partnerinių mokyklų sąrašo.
Paraiškos priimamos iki 2023.09.30. Paraiškos forma pildoma čia: Paraiška Erasmus studijoms
Išvykti M2 kurse pavasario semestre pagal LMTA nuostatus neleidžiama.
Gautos kandidatų paraiškos bus perduotos katedrai apsvarstyti ir patvirtinti.
Pasirašyta Erasmus+ bendradarbiavimo sutartis su Karališkaja Briuselio menų akademija, www.arba-esa.be
Informacija apie Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) ir jos stipendijas
Apie galimybes gauti Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) stipendijas daugiau informacijos rasite čia.
AKIMIRKOS IŠ ŠVENTINIO LMTA „ERASMUS+“ STUDENTŲ KONCERTO
2022 m. gruodžio 14 d. Balkono teatre įvyko Erasmus+ studentų koncertas.
Koncertą kartu su Erasmus+ studentais užsieniečiais organizavo Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas, renginys buvo skirtas artėjančioms šventėms ir rudens semestro pabaigai.
POKALBIS SU „ERASMUS+“ ALUMNE MILDA PAKAMANYTE
Erasmus+ alumnė Milda Pakamanytė: „Elnyne atlikinėjome ritualus, pažindinau suomius, graikus, islandus su lietuvių ritualine kultūra ir projektą tikiuosi pratęsti ir ateityje su viltimi įnešti į Lietuvos teatrą šiek tiek daugiau rituališkumo, gaivališkumo.“
LMTA Teatro ir kino fakulteto Vaidybos ir režisūros katedros Teatro meno bakalauro studijų IV kurso studentė Milda Pakamanytė III bakalauro studijų kurse buvo išvykusi į Helsinkio teatro akademiją. Erasmus+ alumnė sutiko pasidalinti savo patirtimi.
Audrius Dabrovolskas
Kodėl pasirinkote Suomiją Erasmus studijoms? Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Helsinkio teatro akademiją pasirinkau neatsitiktinai. Vos įstojusi į teatro režisūrą, kreipiausi į režisierę, profesorę Yaną Ross – paprasčiausiai parašiau jai žinutę socialiniuose tinkluose. Žinojau, kad šiai kūrėjai teko dirbti ir mokyti ne vienoje Europos šalyje, todėl pasiklioviau jos rekomendacijomis. Buvo paminėta viena Danijos akademija ir Helsinkio teatro akademija, kurios studijų programa man pasirodė įdomesnė. Žinoma, pasirinkimą lėmė ir kalbos barjeras. Studijuojant režisūrą, be galo svarbu suvokti kalbą, tad rinkausi tik tuos universitetus, kurie siūlė programas anglų kalba.
Kokie buvo jūsų lūkesčiai prieš išvykstant Erasmus studijoms ir kiek jie pasiteisino ar nepasiteisino?
Jei kalbėčiau atvirai, lūkesčių neturėjau. Pirmaisiais studijų metais laimėjau Erasmus konkursą, bet pasaulį užgriuvo pandemija. Vėliau, po metų, mano paraiška pasimetė, ilgą laiką maniau, jog paprasčiausiai neatitikau reikalavimų. Atėjo balandis, užgriuvo režisūriniai darbai, paskaitos, be to, lygiagrečiai baiginėjau medicininės kosmetologijos bakalaurą… Ir laiškas: „Jūsų paraiška pasimetė. Ar norite vykti?“ Žinoma, noriu! Kuo toliau ir kuo greičiau. Dėl to ypač skubiai užpildžiau dokumentus, pernelyg nesigilindama į Helsinkio studijų programą. Nors neturėjau didelių lūkesčių, galiu pasakyti, kad studijos pranoko viską, ko galėjau tikėtis. Tai – neįtikėtinai skirtinga mokykla (palyginti su LMTA. – Red. past.). Paskaitos vykdavo ciklais, dėstytojai buvo kviečiami iš įvairiausių Europos valstybių bei Jungtinių Amerikos valstijų. Viskas nukreipta į tave kaip būsimą menininką, dirbama su tavo idėjomis ir padedama jas išpildyti, tobulinti. Iš esmės ten netramdomas kūrybiškumas, galbūt todėl visi režisūros studentai be galo skyrėsi savo braižu, režisūrine kalba ir tematika. Manau, jog tai – protingas pasirinkimas, norint išugdyti kuo skirtingesnius individus, o ne vienodą menininkų masę.
Su kokiais iššūkiais teko susidurti Erasmus studijų metu?
Pagrindinis iššūkis buvo suvokti, kad mano vidinis homo sovieticus dar egzistuoja. Būdama progreso, inovacijų ir bandymo nekartoti istorinių klaidų gerbėja, susidūriau su suomiais menininkais, kurie nuo mano pasisakymų ne kartą nuoširdžiai pakraupo ir susidomėję klausinėjo, ar Lietuvoje mes tikrai taip mąstome. Buvo sunku pripažinti, jog ir mano mentalitetas yra paveiktas, teko daug reflektuoti apie leftizmą, vertybes. Taip pat sudėtinga aiškinti kolegoms, kodėl komunizmas nėra gerai – ši situacija atskleidžia, kaip lengva įtikėti gražiomis idėjomis, kol jos yra tik teoriniame lygmenyje.
Ar skiriasi ir kaip skiriasi mokymo metodika Suomijoje?
Skiriasi. Visi menininkai Helsinkio akademijoje mokosi ciklais. Tai reiškia, kad turėdamas šešis dalykus studentas savaitę lanko socialinio teatro teoriją, mėnesį – ritualinį teatrą ir t. t. Paskaitų trukmė priklauso nuo kreditų skaičiaus. Asmeniškai man ciklais mokytis ypač veiksminga, nes galima koncentruotis į vieną konkretų dalyką, todėl geriau įsisavinama informacija. Taip pat svarbu, jog pusmetį ten studijuoja, o kitą pusmetį kuria. Režisierių atveju, nuo vasario prasidėjo bendros komandos dirbtuvės su to paties kurso dramaturgu, scenografu, vaizdo, šviesų ir garso dizaineriais bei kostiumų dizainere. Tokioje komandoje kasmet dirbama, vyksta užstalės spektaklio ruošimo procesas (ko pas mus nėra – neturime oficialių susijungimų su VDA ir pan.). Tokiu metodu studentai iškart paruošiami darbui po studijų. Tik tuomet, po mėnesio, ėmėme repetuoti su aktoriais (kuriems irgi suteikta galimybė atvykti iš kitur – iš Tamperės akademijos atvažiavo trys aktorės, o viena studijavo Helsinkio teatro akademijoje), visas procesas truko keturis mėnesius. Itin naudinga ir tai, kad po premjeros spektaklis dar ne kartą buvo rodomas, kitaip nei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur tik egzaminas ir viskas. Buvo suplanuota dešimt spektaklių per dvi savaites, kas ypač padėjo aktoriams: nušlifuoti vaidmenį, pajusti, ką reiškia vaidinti skirtingoms auditorijoms.
Ar pritaikėte (ir kaip?) naujas metodikas savo kūryboje Lietuvoje? Galbūt organizuojant kūrybines dirbtuves ar bendradarbiaujant su užsienio kolegomis?
Tiesą pasakius, taikau, tik dar nesu tikra, kaip tai paveiks rezultatą. Visų pirma, orientuojuosi į metodiką „neišvaryk iš proto nei savęs, nei savo komandos“ – emocinė sveikata mano darbe dabar yra pati svarbiausia. Daug kalbuosi su aktoriais, stengiuosi, kad jie jaustųsi išgirsti. Apskritai tapau atviresnė pasiūlymams. Iki Suomijos neabejojau, kad kiekvienas ne mano sugalvotas sumanymas negali būti rodomas, nes juk ne aš jį sumąsčiau. Dabar nusimečiau šią keistą naštą. Taip pat sąmoningai susirinkau man reikalingą komandą – kostiumų dizainerį, kompozitorių, o su šviesų daile padeda nuostabus dėstytojas Vilius Vilutis. Prieš tai viską būčiau bandžiusi daryti pati. Gal tai ir svarbiausia – supratau, kiek daug čia kolektyvinio darbo, kuriam Lietuvos muzikos ir teatro akademija kol kas dar nesudaro sąlygų, bet tikiu, kad viskas pamažu keičiasi.
Dėl realių metodų, tai iš penkias savaites trukusio „Art and Conciousness“ kurso, skirto magistrantams režisieriams, išsinešiau labai daug metodų, kaip dirbti su savimi ir aktoriumi, gavau įdomių įrankių, kuriuos galbūt net pritaikysiu viename iš savo spektaklių. Dar buvo įdomios dirbtuvės, kuriose dalyvavo visų kursų režisieriai. Turėjome tris primityvias scenas ir kasdien reikėjo sugalvoti jas vis kitam žanrui. Šį metodą panaudoju, kai nesuprantu, kodėl scena neveikia.
Kūrybinės dirbtuvės Lietuvoje jau įvyko. Helsinkyje turėjau Ritualinio teatro kursą, kurio paskutinę savaitę gyvenome miškuose. Šiemet, rugsėjo viduryje, šis kursas atvyko į mano gimtuosius namus Mažeikiuose, kur mano šeima turi elnių fermą. Elnyne atlikinėjome ritualus, pažindinau suomius, graikus, islandus su lietuvių ritualine kultūra. Projektą tikiuosi pratęsti ir ateityje su viltimi įnešti į Lietuvos teatrą šiek tiek daugiau rituališkumo, gaivališkumo.
Kokių turėtumėte patarimų studentams, mąstantiems išvykti Erasmus studijoms?
Mano patarimas toks: vykit. Gal kas nors nepasiseks, gal nebus lengva, bet tai yra patirtis, kuri iš tiesų nieko nekainuoja. Kada dar būčiau galėjusi metus nemokamai studijuoti vienoje geriausių Europos akademijų ir gauti stipendiją bendrabučiui? Pasakiusi tai, pridėsiu ir paskutinį saldų sakinį. Važiuokit, nes pasaulis – didelis ir įdomus. Nebijokite, neužsidarykite burbule. Pamatykite meną visur. Galbūt save atrasite visai kitur, nei galvojate. Tad linkiu šokti: kaip aš šokau į eketę Suomijos ežere, tekinom iš saunos, visa garuojanti ir gyva. Tai buvo tikra kelionė.
Parengė Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas
2023 01 30
„ERASMUS+“ STUDENTAI: AKYS – BAISININKĖS, RANKOS – DARBININKĖS
2022–2023 metais padaugėjo tiek atvykstančių, tiek ir išvykstančių į Erasmus+ studijų mainus Lietuvos muzikos teatro akademijos studentų. Kalbamės su trimis iš jų – Džiazo katedros III kurso studentu, saksofonininku Martynu Šerpyčiu, studijuojančiu Pietų Danijos muzikos ir teatro akademijoje Odensėje, Helsinkio universiteto Sibelijaus akademijoje studijuojančia Fortepijono ir vargonų katedros III kurso studente, pianiste Gabriele Agile Bajoraite ir Meno vadybos skyriaus Muzikos studijų programos bakalauro III kurso studente Elena Gabija Čapskyte, studijuojančia Pulos universitete Kroatijoje.
Kodėl pasirinkote šias šalis Erasmus studijoms? Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Martynas Šerpytis: Girdėjau gerų atsiliepimų apie džiazo studijas Odensėje. 2021 m. rudens semestro metu pas mus studijavo Erasmus+ studentas iš Danijos Jens Abel Ozmec, mes susibendravome ir jis daug papasakojo apie savo mokyklą, žmones, buvo atvykę jo draugai, su kuriais teko pabendrauti. Mano specialybės dėstytojas taip pat žinojo šią mokyklą. Apskritai Danijoje yra trys miestai, kur galima studijuoti muzikos dalykus – Odensė, Kopenhaga ir Arhus. Jeigu kalbėtume apie džiazą ir ritminę muziką, Arhuse daugiau propaguojamas „Funk“ ir „RnB“ stilius, Kopenhagoje – dainavimo, dainų rašymo dalykai, labiau leidžiantys atsiskleisti atlikėjams, o Odensė yra kryptinga tuo, jog turi daug tradicinio džiazo. Ją ir pasirinkau.
Elena Gabija Čapskytė: Rinkausi iš mokyklų, su kuriomis bendradarbiauja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, sąrašo. Kodėl Kroatija ir Pulos miestas patraukė mano dėmesį? Pulos universitetas nėra muzikos krypties, nors turi ir menų fakultetų. Norėjau pagilinti vadybos ir prodiusavimo žinias. Be to, universitetas yra modernus, šiuolaikiškas, gerą įspūdį sudarė internete pateikta informacija. Kita vertus, rinkausi miestą, kuris nebūtų per didelis, kaip, pavyzdžiui, Londonas ar Paryžius. Puloje – apie 50 tūkst. gyventojų, mieste yra senovės romėnų palikimo, tai mane labai domina. Universitetas organizuoja daug veiklų, pavyzdžiui, kelis kartus buvau išvykusi į aplinkines šalis – Bulgariją, Serbiją.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Sibelijaus akademija yra užsitarnavusi gerą vardą tarp muzikos universitetų, be to, žinojau profesorių, nes su juo turėjau nuotolinius meistriškumo kursus, kuriuos organizavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Tad nedvejojau ir Sibelijaus akademiją pasirinkau pirmuoju numeriu.
Kokie buvo jūsų lūkesčiai prieš išvykstant Erasmus studijoms ir kiek jie pasiteisino?
Martynas Šerpytis: Jeigu palygintume džiazo tradicijas, Lietuvoje yra daug avangardinio džiazo ir improvizacinės muzikos, todėl norėjau daugiau susipažinti su tradicine džiazo muzika. Visos paskaitos yra labai kryptingos ir mano lūkesčius išpildė.
Elena Gabija Čapskytė: Paskaitose tikėjausi išplėsti savo vadybines ir ekonomines žinias, kurias vėliau pritaikyčiau Lietuvos muzikos rinkoje. Dėl anglų kalbos turėjau lūkestį dar geriau ją pramokti, tai ir pavyksta, nes kalbu daug. Mokausi ir kroatų kalbos, nes tai padeda geriau pažinti kitą kultūrą. Nepasiteisinęs lūkestis – užimtumas, nes tikėjausi, jog bus daugiau paskaitų.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Kai pasiryžti išvažiuoti į kitą šalį studijuoti, visada turi lūkesčių, juk dėl to ir važiuoji. Prieš išvykdama labai domėjausi mokyklomis, kurias buvau įtraukusi į savo sąrašą. Tad žinojau, kad Sibelijaus akademija yra labai profesionali mokykla, su geromis sąlygomis studijuoti. Atvažiavus tai pasitvirtirtino ir pateisino mano lūkesčius.
Kokios studijų sąlygos nustebino?
Martynas Šerpytis: Danijoje mane nustebino tai, kaip jie moka pagirti ir kaip jie šiltai bendrauja.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Kiekvienoje auditorijoje yra labai geri „Steinway“ arba „Yamaha“ instrumentai, kurie laisvai prieinami, nerakinami.
Ar esate patenkinti gyvenimo sąlygomis?
Elena Gabija Čapskytė: Aš nuomojuosi butą su savo draugu, nes nuoma čia pigesnė nei Lietuvoje. Viskas yra komfortiška, gal tik dėl viešojo transporto buvo problemų, nes jis čia važiuoja retai ir nebūtinai pagal tvarkaraštį, todėl nusipirkau dviratį.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Apsistojau per Housing sistemą, nes yra du variantai: Sibelijaus akademijos bendrabutis, bet ten Erasmus studentams nebūna daug vietų, ir Housing sistema, kur tau gali pasiūlyti studiją, kambarį ir šiuo būdu gyvenamąją vietą rasti lengviau.
Su kokiais iššūkiais tenka susidurti Erasmus studijų metu?
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Iššūkių kaip ir nėra, žmonės labai panašūs į lietuvius. Suomiai niekur neskuba, bet yra organizuoti, nevėluoja ir patys labai nemėgsta vėluojančių žmonių. Be to, atvykus pirmomis dienomis tikrai pasijuto, kad Helsinkis yra didelis miestas, nes labai daug skirtingų tautų ir to nepamatysi Lietuvoje.
Martynas Šerpytis: Odensėje bakalauro studijos trunka tik 3 metus, tad kai atėjau į aranžuotės paskaitą, buvau „apšalęs“, kiek daug nesuprantu. Tikrai gan stipri mokykla ir paskaitų lygis aukštas. Jeigu nebūčiau buvęs aktyvus ir norėjęs pasisemti žinių ir tobulėti, tai aš būčiau ir sėdėjęs toje trečio kurso aranžuotės paskaitoje išsižiojęs.
Ar skiriasi ir kaip skiriasi mokymo metodika universitete, kuriame dabar studijuojate?
Martynas Šerpytis: Ženkliai skiriasi mokymo programa, nes LMTA turime daug papildomų paskaitų – klasikinės muzikos teorijos. Danijoje netgi teorinės paskaitos yra susijusios su aranžavimu: susirinkę klasėje pristatome savo aranžuotes ir reharmonizacijas, jas aptariame ir aiškinamės, kodėl pasirinkome taip aranžuoti, komentuojame kolegų aranžuotes, jas grojame. Dėstytojai labai šilti ir draugiški, o paskaitose studentai traktuojami kaip dėstytojų kolegos.
Elena Gabija Čapskytė: Kai kurie dalykai skiriasi, kai kurie ne, tai priklauso nuo dėstytojų. Paskaitų gal mažiau, trukmė skiriasi, gali būti paskaitos po 3 ar 4 valandas, bet jos interaktyvios ir neprailgsta, nes nagrinėjame hipotetines situacijas, nors visos yra teorinės. Bendravimas su dėstytojais nėra griežtai formalus. Kadangi dėstytojai dirba tose srityse, jie daug perteikia savo praktinės patirties.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Tikrai skiriasi, nes nėra hierarchijos, į profesorius kreipiamasi vardu, jie net nemėgsta, kai į juos kreipiamasi laipsniais ar pavardėmis. Tai labai padeda, nes studentas yra matomas kaip lygus ir iš dalies tai netgi labiau motyvuoja. Jie labiau kreipia dėmesį ne į teorinius dalykus, bet į tavo psichologinę būseną, kad ji būtų gera. Mes turime paskaitas, kur šnekame apie psichologinę sveikatą, apie stresą, susijusį su muzika. Lietuvoje labai didelis dėmesys yra skiriamas smulkmenoms, kartais net per daug. Čia daugiau dėmesio skiriama bendram kūrinio vaizdui, bendram stiliaus pajautimui ir garsui bei jo spalvų ieškojimui. Dabar ir pati labiau priprantu prie tokios mokymo metodikos ir, manau, technikos detalės su laiku ir taip yra išsprendžiamos, kai jas atidirbi. Kita vertus, jeigu nebūčiau gavusi žinių Lietuvoje, galbūt toks mokymas ir būtų sunkiau suvokiamas.
Kokių turėtumėte patarimų studentams, svarstantiems išvykti Erasmus studijoms?
Martynas Šerpytis: Aš tikrai siūlyčiau kaip įmanoma daugiau visko pasisemti ir pasinaudoti Erasmus+ suteikiamomis galimybėmis.
Elena Gabija Čapskytė: Kai kurie studentai klausia – kodėl aš turėčiau važiuoti į studijų mainus, bet aš užduočiau klausimą: kodėl aš neturėčiau vykti? Man tai Erasmus+ yra kaip svajonė ir nuostabi galimybė išvykti. Aš tik išvykusi supratau, kiek aš daug nepažįstu žmonių ir kultūrų. Kitas aspektas – nebijoti kalbėti su žmonėmis, nebijoti klausti tiek dėstytojų, tiek studentų. Mano senelė sakydavo: akys – baisininkės, rankos – darbininkės, todėl tiesiog reikia imti ir daryti.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Manau, kad nereikia nurašyti pasiruošimo, jog parašysiu bet kaip motyvacinį laišką, nusiųsiu bet kokius įrašus. Reikia ruoštis taip, lyg stotum į tą instituciją mokytis kaip nuolatinis studentas. Reikia atsakingai pateikti dokumentus, įrašus ir nepraleisti terminų tiek teikiant juos, tiek ieškant gyvenamosios vietos.
Kaip ši patirtis prisideda prie jūsų asmeninio ir profesinio tobulėjimo? Kuo ji gali būti naudinga ateityje?
Martynas Šerpytis: Studentai, kurie studijuoja akademijoje Odensėje, yra motyvuoti, šiltai bendrauja tarpusavyje, koridoriuje tiesiog prieina ir siūlo kartu pagroti. Lietuvoje bendro grojimo kultūra yra šiek tiek nuvertinama, studentai galvoja, kad labiau tobulėjama grojant vienam klasėje. Danijoje vertinamas grojimas kartu su kitais, todėl ši patirtis jau dabar labai praverčia.
Elena Gabija Čapskytė: Svarbu pažinti ir kitų šalių mokymosi kultūrą, nes tai skatina kūrybiškumą. Kroatijoje studijuojami dalykai suteikia didesnes galimybes rinktis ir kitas studijų programas Lietuvoje vėliau magistro studijų pakopoje. Tai prideda pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, ateityje nebijočiau naujų panašių projektų, pavyzdžiui, Erasmus+ praktika ir panašiai.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Pats mokiniesi ir vėliau kitus galėsi mokinti. Jeigu dirbsiu pedagoginį darbą, tai labai padės, nes jau žinosiu įvairius priėjimo būdus prie mokinių bei studentų. Galėsiu padėti ne tik techniškai, bet ir psichologiškai. Taip pat, manau, jog pati pradedu kreipti dėmesį į kitokius grojimo aspektus negu anksčiau. Jeigu kažkas neišeina fiziškai, suprantu, kad tai nėra esmė ir turėčiau eiti „per muziką“. Taip pat būdama Helsinkyje matau, jog profesoriai čia yra tarsi „vaikščiojančios enciklopedijos“ ir tai tik dar labiau skatina pačiai labai daug domėtis savo profesija. Neužtenka vien tik groti, reikia turėti ir laisvalaikį, be to, skaityti profesines knygas, straipsnius. Labai džiaugiuosi, būdama čia. Tikiuosi, tobulėju profesiniu ir psichologiniu atžvilgiu.
Parengė Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas
2023 01 20
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti į Erasmus praktiką 2023 m. pavasario semestre. Paraiškas galima teikti iki sausio 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
Lietuvos muzikos ir teatro akademija sudarė naują dvišalę bendradarbiavimo sutartį su NUTN – Tainano nacionaliniu universitetu Taivanyje. Sutartis galios nuo 2022-2023 iki 2028-2029 s. m. Bus keičiamasi dėstytojais, studentais, organizuojami koncertai Vilniuje ir Tainanyje.
Stipendijų galimybės Vokietijoje
Vokietijos akademinių mainų tarnyba DAAD (Deutscher Akademischer Austauschdienst) kviečia jungtis Zoom platformoje spalio 18 d. 15:00 val. adresu: https://zoom.us/j/97429408617?pwd=NzZQRmhwNHNhczFTazN6dDU2WlBPdz09 (anglų k.).
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti Erasmus praktikos 2022 m. rudens semestre. Paraiškas galima teikti iki šių metų gegužės 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
LMTA ABSOLVENTĖ UGNĖ JURKONYTĖ – APIE LITUANISTINĘ PRAKTIKĄ BARSELONOJE
Lituanistinio švietimo įstaigos yra aktyvios įvairiose Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos ir net Australijos žemynų šalyse. Jų tikslas yra padėti išmokti lietuvių kalbą ir ją išlaikyti. Siekiant šio tikslo yra skatinama susipažinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu ir tokiu būdu išsaugoti tautinį tapatumą bei skatinti saviraišką lietuvių kalba.
Kalbina Audrius Dabrovolskas
Šiuo metu į tokio pobūdžio praktiką Ispanijoje esančioje Barselonos LT mokyklėlėje yra išvykusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos atlikimo magistro studijų absolventė Ugnė Jurkonytė, kurią ir nusprendėme pakalbinti bei daugiau sužinoti apie jos lituanistinės praktikos metu atliekamą veiklą.
Kaip susidomėjote galimybe vykti atlikti praktiką lituanistinio švietimo įstaigose?
Kadangi dirbu švietimo srityje, man ši praktika pasirodė naudinga ir įdomi dėl profesinių priežasčių ir ne tik. Tai puiki galimybė atvykti į kitą šalį, joje pagyventi, pažinti ten gyvenančių lietuvių bendruomenę, prisidėti prie neformalaus ugdymo, renginių ir tradicijų plėtojimo. Labai palaikau tautiškų tradicijų ir lietuvybės puoselėjimą, todėl man tai pasirodė puiki galimybė.
Kodėl pasirinkote būtent Barselonos LT mokyklėlę?
Pasirinkimų kur važiuoti yra daug. Kadangi Barselonoje jau esu buvus ir šis miestas man paliko įspūdį, todėl norėjau sugrįžti ir jį pažinti dar geriau. Kita vertus, pasirinkau Barselonos mokyklėlę ir dėl finansinių aspektų. Skirta stipendija leidžia gyventi pakankamai gerai. Išvykus, pavyzdžiui, į San Franciską nepavyktų net išsinuomoti kambario.
Kokių lūkesčių turėjote prieš prasidedant praktikai ir ar jie pasikeitė praktikos atlikimo metu?
Atvirai kalbant daug lūkesčių neturėjau. Dar prieš aplikuojant buvau susipažinusi su pasaulyje veikiančių lituanistinių mokyklų konceptu, aišku, kiekviena mokykla veikia skirtingu principu. Žinoma, prieš prasidedant praktikai susisiekėme su praktikos vadove, ji pasidalino savais lūkesčiais, papasakojo kaip vyksta veiklos ir ko maždaug tikėtis. Taip pat susipažinau su kita studente, kuri taip pat su manimi atlieka praktiką Barselonos lituanistinėje mokyklėlėje. Važiavau atvira širdimi, pasiruošusi būti bendruomenės dalimi. Vienas dalykas, kuris vyksta kitaip nei įsivaizdavau, tai – pamokėlės, kuriose turime daug laisvės kalbėti, apie ką norime, arba kuo užsiimti. Svarbiausias mokyklėlės tikslas – palaikyti gyvą lietuvių kalbą, nes daugeliui vaikų kalbėti lietuviškai nėra lengva.
Papasakokite daugiau apie praktikos metu atliekamas užduotis, veiklas.
Barselonos lituanistinėje mokyklėlėje bendri užsiėmimai vyksta kartą per tris savaites. Tad šiems užsiėmimams turime pasiruošti iš anksto. Temą pasirenkame pačios ir visą pamokos struktūrą deliojame, kaip norime. Pavyzdžiui, kai šventėme Vasario 16-ąją, pamokėlės tema buvo – knygnešiai. Papasakojome vaikams, ką reiškia šis žodis, kokiame kontekste knygnešiai veikė Lietuvoje, žaidėme, gaminome savo „senovines“ knygeles iš sendinto popieriaus ir panašiai. Taip pat kiekvieną dieną lankome vaikus jų namuose, čia jau dirbame privačiai su kiekvienu vaiku, pagal jo kalbos lygį, pomėgius.
Kuo šios veiklos naudingos tobulinant pedagogikos žinias ir kompetencijas?
Dirbant ar planuojant dirbti švietimo sektoriuje kiekviena patirtis su vaikais yra naudinga. Šioje mokyklėlėje išmokau daug dalykų – prisitaikyti prie skirtingo vaikų kalbos lygio; kad kalba nebūtų barjeras, bendraujant reikia pasitelkti kūrybiškumą. Taip pat labai naudinga tai, kad vedame tiek privačias, tiek grupines pamokas – skirtingos patirtys padeda tobulėti. Kita vertus, įdomu pažinti kitokioje kultūroje augančius vaikus, kas juos domina, kokius žaidimus jie mėgsta, kaip jie mokosi ir panašiai. Vėliau kai kuriuos dalykus bus galima pritaikyti pedagoginėje veikloje Lietuvoje.
Kokių turėtumėte patarimų studentams, kurie svarsto galimybes atlikti praktiką užsienyje?
Visų pirma, patariu nedvejoti ir pildyti paraiškas. Tikrai verta. Net negalėčiau sugalvoti priežasčių, kodėl nevertėtų bent pabandyti. Net jei ir neturite pedagoginės patirties, ar nesate lituanistinių studijų studentai, mokyklėlės mielai priima įvairių krypčių studentus, svarbiausia entuziazmas, o visa kita ateis savaime. Keli praktiniai patarimai – nedelskite ieškoti kambario ar buto kur gyventi, atsivežkite lietuviškos atributikos, labai praverčia ir vaikams labai patinka. Nebijokite – išvykę nesijausite vieniši, gerai praleisite laiką, įgysite patirties ir atsivešite naujų įspūdžių. Sėkmės!
Ačiū Jums už atsakymus!
Daugiau informacijos apie Barselonos LT mokyklėlę
Parengė Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas
Nuotraukos – iš Ugnės Jurkonytės asmeninio archyvo
2022 03 22
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas tarptautinėms praktikoms lituanistinio švietimo įstaigose 2022–2023 m. m.
Praktikos 2022–2023 m. m. galimos tik šiose lituanistinio švietimo įstaigose ir gali vykti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.
Užpildyta paraiška kartu su prisegtais reikalaujamais dokumentais turi būti pateikta per el. sistemą apply.scholarships.lt iki 2022 m. balandžio 1 dienos įskaitytinai.
Daugiau informacijos – https://stipendijos.lt/galimybes/kvieciame-teikti-paraiskas-tarptautinems-praktikoms-lituanistinio-svietimo-istaigose-2022-2023-m-m/
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti Erasmus praktikos 2022 m. pavasario, vasaros semestre. Paraiškas galima teikti iki šių metų sausio 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
Interviu su išvykusiais ir šiuo metu studijuojančiais Erasmus+ programoje
2020 metais prasidėjusi COVID-19 pandemija vis dar tęsiasi ir ji neabejotinai paveikė studentų judumą – tiek atvykstančių studijuoti pagal Erasmus+ programą į Lietuvos muzikos teatro akademiją, tiek išvykstančių studijuoti svetur studentų skaičius sumažėjo. Pandemijos metu pasiryžę išvykti studentai teigiamai atsiliepia apie Erasmus+ programą ir vertina įgytą patirtį. Kalbamės su trimis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais – Teatro ir kino fakulteto Kino ir televizijos katedros Kino dramaturgijos bakalauro II kurso studente Deimante Vilkelyte, studijuojančia Kijevo I. K. Karpenko-Karyi nacionaliname teatro, kino ir televizijos universitete Ukrainoje, Muzikos fakulteto Fortepijono katedros Muzikos atlikimo bakalauro III kurso studentu Jonu Šopa, studijuojančiu Vokietijos Hanoverio aukštojoje muzikos ir teatro medijų mokykloje ir Teatro ir kino fakulteto Šokio ir judesio katedros Šiuolaikinio šokio bakalauro II kurso studentu Povilu Jurgaičiu, kuris buvo išvykęs pagal Erasmus+ studijų mainų programąį Islandijos menų universitetą 2020 m. rudens semestre.
Kodėl pasirinkote šias šalis Erasmus studijoms? Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Deimantė: Pasirodė įdomu, nes prieš tai nebuvau mačiusi, jog Ukraina būtų įtraukta į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos partnerių sąrašą. Taip pat Ukraina yra posovietinė šalis ir man buvo įdomus posovietinis mentalitetas, kuris gal kažkiek panašus į mūsų, taip pat įdomi kultūra ir mokslai. Studijuoti pagal mainų programą Ukrainoje atrodė didesnė egzotika nei tokiose šalyse kaip Ispanija, Portugalija.
Jonas: Hanoverio aukštoji muzikos teatro ir medijų mokykla Europoje tarp pianistų vertinama kaip meka, nes yra viena stipriausių fortepijono mokyklų Vakarų Europoje. Taip pat traukė vokiška kultūra, vokiečių mentalitetas.
Povilas: Labai paprastai. Islandija buvo viena iš tų šalių, kurią norėjau aplankyti ir tai sutapo su Erasmus studijų mainais.
Kokie buvo jūsų lūkesčiai prieš išvykstant Erasmus studijoms ir kiek jie pasiteisino ar nepasiteisino?
Deimantė: Aš tikėjausi griežtesnės disciplinos, tačiau viskas buvo atvirkščiai: didelė laisvė, dėstytojai nesikiša į kūrybinius procesus, suteikia reikalingą informaciją, nėra privalomų atsiskaitymų terminų ir tai nustebino. Turėjau lūkesčių, jog dalis paskaitų vyks angliškai, bet vis dėlto didžioji dalis paskaitų vyksta ukrainiečių ir rusų kalba.
Jonas: Tikėjausi griežtumo, jog bus vokiška tvarka (“ordnung”), terminai dėl atsiskaitymų, bet nieko panašaus, labai netgi jauku buvo, jog dėstytojai, profesūra ir organizacinė komanda priėmė šiltai ir maloniai ir į studentus žiūri kaip į kolegas. Dar turėjau lūkestį, jog bus daugiau pabuvimo su kolegomis, studentais, įsiliejimo į bendruomenę, bet dėl globalinės pandemijos situacijos tai nelabai vyksta. Kita vertus, jau su nemažai kolegų teko dirbti ir bendrauti.
Povilas: Turėjau du esminius lūkesčius. Pirmas buvo susijęs su studijų procesu, su mano paties tobulėjimu: vienas tikslų buvo užsidaryti akademinėje aplinkoje, skirti laiką mokymosi procesui, taip pat ir sau, savęs nagrinėjimui. Kitas lūkestis – išvykstant į kitą šalį, kitą kultūrą būti atviram pačiai aplinkai, nebijoti susipažinti su vietiniais žmonėmis, užmegzti ryšį su studentais. Vertinant iš studijų pusės pati pandemija vyko bangomis, situacija greitai keitėsi. Atvykus pradžioje apribojimų beveik nebuvo, netgi įvyko pora renginių, ėjome į spektaklius. Po dviejų mėnesių apribojimai pradėjo didėti ir kai jų buvo daugiau – paskaitos vyko nuotoliniu būdu, neturėjome kontaktų.
Ar buvote ir esate patenkinti gyvenimo sąlygomis?
Deimantė: Ukrainoje yra viskas žymiai pigiau, bet atitinkamai darbo užmokestis yra mažesnis. Nustebino, jog ukrainiečiai šiltai žiūri į tai, jog esu iš Lietuvos. Jie daug žino apie Lietuvą, aktorius ir režisierius. Jiems patinka mūsų kultūra.
Jonas: Man dienpinigių užtenka mėnesiui, tiek pat kaip ir gyvenant Vilniuje.
Povilas: Pragyvenimas, lyginant su kitomis šalimis, yra sudėtingesnis, nes yra žymiai brangesnis. Islandijos menų universitetas nesiūlo bendrabučių, kurie būtų pigūs. Atvykęs studentas pats ieško gyvenamosios vietos per Facebook grupes. Vienas iššūkių – surasti tokią gyvenamąją vietą, kuri būtų ne per brangi ir pasiekiama ir tokiu būdu Erasmus stipendija nebūtų išnaudojama tik nuomai. Aš to tikėjausi ir žinojau, kad ši šalis yra brangesnė, todėl buvau tam pasiruošęs. Didžiąją dalį laiko skyriau paskaitoms, bet man pavyko surasti ir papildomą darbą privačioje šokių studijoje, kur vakarais du kartus per savaitę vedžiau šokių pamokas. Tai buvo nebloga pagalba dėl patiriamų finansinių išlaidų, nes visą savo Erasmus stipendiją skyriau gyvenamojo ploto nuomai.
Su kokiais iššūkiais teko susidurti Erasmus studijų metu?
Deimantė: Mano studijų kryptis – dramaturgija, rašymas yra pagrindas, todėl didžiausias iššūkis – kalba. Pačiam universitete yra kalbančių angliškai, bendrakursiai taip pat kalba. Tačiau užduotis reikia rašyti rusiškai, ir tai taip pat yra didelis iššūkis. Ukrainietiškai net nesvajoju rašyti. Susitinkančiųjų žmonių kiekis nėra ribojamas, susipažinau su daug žmonių tiek iš Ukrainos, tiek kitų šalių. Bendrakursiai pasikvietė žiūrėti prancūziškus filmus su rusiškais subtitrais. Mes Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje turime Šoblės kino klubą, jie turi irgi savo kino klubą.
Jonas: Kalba. Vos tik atvažiavus buvo labai sunku, kai reikia parduotuvėje, ar su dėstytojais, ar klasę užsirašyti mokykloje, kai atsako kažką ne tai, ko tikėjaisi. Tarp kitų iššūkių – ribojimai, negali groti tiek, kiek nori, skirtas tam tikras valandų skaičius, išankstinės rezervacijos dėl auditorijų. Daug sunkiau susitikti su žmonėmis ir pažinti kultūrą iš arčiau. Kita vertus, vyko maisto gaminimo vakarai, stalo žaidimai per „Zoom“. Prieš Kalėdas mus pavaišino karštu vynu ir padovanojo advento kalendorių.
Povilas: Socializacijos iššūkis buvo beveik visų Erasmus studijų metu, bet tai buvo dėl pandemijos. Kiti iššūkiai – Erasmus mainų pobūdis, nes išvyksti vienas į nežinomą šalį, kultūrą. Reikia atsakomybės, reikia suvokti, kad daug sprendimų reikia pasverti, nes jie gali paveikti tolimesnę savaitės eigą. Jeigu kalbant pozityviau – aš grįžęs namo paskui pagalvojau, kad man netgi atrodo naudingiau išvažiuoti į Erasmus studijas tokiu sudėtingu metu, nes pačiam studentui tuomet reikia išmokti adaptuotis ir prisitaikyti prie naujovių ir ta patirtis gali praturtinti.
Ar paskaitos/užsiėmimai Erasmus studijų metu vyko mišriu būdu?
Deimantė: Atvykus paskaitos vyko gyvai, bet pradėjus augti COVID-19 atvejų skaičiui šiuo metu viskas vyksta tik nuotoliniu būdu.
Jonas: Kai tik atvykau, paskaitos vyko gyvai, gruodžio gale viskas užsidarė. Dabar viskas vyksta mišriu būdu, dar nėra nustatyta aiškių ribų. Pavyzdžiui, specialybės užsiėmimai, visi grojimo užsiėmimai gali vykti gyvai, bet visos teorinės paskaitos, jeigu nėra didelės būtinybės, vykdomos nuotoliniu būdu. Gyvai leido dirbti tik tiems, kurie turi baigiamuosius egzaminus.
Povilas: Nuo rugsėjo mėnesio augo atvejų skaičius, todėl pats universitetas turėjo priimti sprendimus. Teorinės paskaitos vyko nuotoliniu būdu, kai kontaktas nėra būtinas. Praktiniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės buvo organizuojamos gyvai. Paskaitos buvo neblogai sukordinuotos, grupės nesikirto.
Ar skiriasi ir kaip mokymo metodika universitete, kuriame dabar studijuojate?
Deimantė: Daugiau laisvės, nes čia paskaitos yra daugiau teorinės, nors Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Dramaturgijos specialybėje turime daug praktikos, daug rašome, o čia yra atvirkščiai: per paskaitas dėstytojas rodo filmus ir apie juos pasakoja ir tada savo noru tu gali rašyti scenarijus, kuriuos paskui dėstytojas pakomentuoja.
Jonas: Bendrai mokymo kultūra Vokietijoje pasižymi tuo, jog mokinys turi jausti malonumą, nebūtinai spaudžiama iš kiekvieno padaryti superžvaigždę, bet su rimtai nusiteikusiais dirbama labai rimtai ir atkakliai. Atlikėjiški dalykai priklauso nuo dėstytojų. Pačiam reikia registruotis į visus dalykus, pačiam viską susirasti, pavyzdžiui, pasirinkau tokį improvizacijos kursą, reikia užsiregistruoti pas dėstytoją parašant jam elektroninį laišką. Parašiau angliškai, praėjus trims dienoms dar nebuvo atrašyta. Parašius laišką vokiečių kalba, dėstytojas atrašė per pusantros valandos. Buto ieškant, kiek rašinėjau visiems angliškai, niekas neatrašė, bet kai pradėjau siųsti laišką, per Google translate išverstą į vokiečų kalbą, visi pradėjo atrašinėti.
Povilas: Grįžtamasis ryšys yra sumažinamas iki minimumo, tik kurso pabaigoje gauname jį iš kiekvieno dėstytojo. Tam studijų procesui duodama daug laisvės, pats studentas gali pasirinkti, kaip jis nori tą procesą patirti ir turi nemažą žodį proceso kūrimui. Tikslas gana platus ir derinamas prie studento lūkesčių ir norų, visas procesas tampa tarsi žaidimo dalis. Tai nėra atsiskaitymo laukimas, tai labiau orientacija į procesą. Mes galime nueiti į visiškas lankas, bet tai yra naudinga, mes susidomėję, įsitraukę.
Kokių turėtumėte patarimų studentams, mąstantiems išvykti Erasmus studijoms?
Deimantė: Reikia labai žiūrėti, ar studijos yra angliškai, dėl kalbos, kad nepakliūti į tokią šalį, kurios kalbos tu nemoki. Reiktų pasižiūrėti ir dėstytojus, kurie būtų aktyvūs profesiniu atžvilgiu.
Jonas: Galiu tik paantrinti, muzikų disciplinose reikia žiūrėti kas dėsto. Raudona vėliava – jeigu niekas nenori kontaktuoti ar neatrašo iš jokio skyriaus.
Povilas: Kai pakalbu su savo bendramečiais, kurie turi tokią idėją, pastebėjau ypač meno srityje, kad studentai galvoja apie grupės dinamikos svarbą. Tiems studentams tampa svarbu išlaikyti ryšį su kolegomis visų studijų metu ir jie galvoja, kad jeigu išvyks metams – ryšys nutrūks ir sugrįžus jie jausis atitolę ir nebegalės grįžti į grupės dinamiką. Pabuvus pusę metų Erasmus mainuose aš kaip tik atsivežiau žymiai daugiau patirties, kurią galėjau pritaikyti grupės dinamikai. Išvykęs bendravau su savo bendrakursiais, ryšys nenutrūko ir man grįžus, aš jaučiu, kad lyg nebūčiau niekur išvykęs. Tos patirtys, kurias parsivežiau – nuostabiai pritaikomos grupei. Reikia tiesiog nebijoti tos nuomonės, kad aš iškrisiu iš studijų proceso ir nebus įmanoma sugrįžti, reikia pažiūrėti laisviau. Visais atvejais, jei yra galimybė išvykti, kad ir kokia tai šalis bebūtų, tikrai rekomenduoju.
Kaip vertinate šią Erasmus patirtį? Kokia jos įtaka kaip asmenybei ir profesine prasme?
Deimantė: Pridėjo savarankiškumo, nes nėra jokių tavo pažįstamų ar šeimos, kurie gali padėti. Turi kapstytis ir tai prideda pasitikėjimo savimi. Taip pat gavau naujos informacijos apie žanrinį kiną ir tai atrodo labai naudinga.
Jonas: Labai džiaugiuosi, kad pavyko išvažiuoti, kad ir tokiais laikais. Tiek pačiam kaip asmenybei pažinti naujų žmonių, atrasti jų pasaulėžiūras, pabūti atmosferoje, kur studentai yra labai aktyvūs ir groja apie 8-10 valandų per parą. Profesiškai Erasmus studijos man naudingos dėl ryškių suvokimų, perspektyvų ir informacijos kaip galima daugiau ir efektyviau padaryti. Nors gan sudėtingas ir keistas laikas, bet vis tiek įkvepiantis.
Povilas: Vertinu teigiamai. Grįžęs vis dar džiaugiuosi, kad pavyko ten išvykti. Visos patirtys vienais ar kitais būdais rezonuoja. Aš galiu susieti Lietuvos muzikos teatro akademijos paskaitas su tuo, ką turėjau Islandijoje. Jei būtų galimybė vėl vykčiau. Net nesvarbu, kad tai buvo sunkesnis pandemijos laikotarpis, aš žiūriu kaip į naudingesnį laikotarpį. Prisitaikymo aspektas yra labai naudingas jaunam studentui, kuris bando atrasti savo kelią.
Parengė Tarptautinių ryšių skyriaus Programų ir projektų koordinatorius Audrius Dabrovolskas
Europos Komisija priėmė pirmąją 2021-2027 m. programos Erasmus+ metinę darbo programą
Pagal peržiūrėtą ir atnaujintą programą, kurios biudžetas – 26,2 mlrd. EUR (palyginti su 14,7 mlrd. EUR 2014–2020 m.) ir maždaug 2,2 mlrd. EUR pagal ES išorės finansavimo priemones, bus finansuojami mobilumo mokymosi tikslais ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai, kuriuose galės dalyvauti 10 mln. įvairaus amžiaus ir visų socialinių grupių europiečių. Programa bus dar įtraukesnė ir rems žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kaip numatyta Europos švietimo erdvėje. „Erasmus+“ taip pat stiprins švietimo ir mokymo sistemų atsparumą pandemijai.
Svarbiausi 2021–2027 m. „Erasmus+“ aspektai:
- Įtraukioji programa „Erasmus+“. Bus siekiama įtraukti mažiau galimybių turinčius asmenis, įskaitant įvairios kultūrinės, socialinės ir ekonominės padėties žmones, taip pat gyvenančius kaimo ir atokiose vietovėse. Tarp numatytų naujovių – pavienių mokinių ir klasių mainai bei besimokančių suaugusiųjų mobilumas. Nedidelio masto partnerystė ir supaprastinta dotacijų tvarka mažesnėms organizacijoms, kaip antai mokykloms, jaunimo asociacijoms ir sporto klubams, sudarys palankesnes sąlygas teikti paraiškas. Be to, programa bus tarptautiškesnė – remiantis sėkmingais ankstesnės programos mainų ir bendradarbiavimo projektais visame pasaulyje, bus aktyviau bendradarbiaujama su trečiosiomis šalimis. Dabar tokie bendradarbiavimo projektai bus galimi ir sporto bei profesinio mokymo srityse.
- Skaitmeninė programa „Erasmus+“. Pandemija išryškino poreikį spartinti skaitmeninę švietimo ir mokymo sistemų pertvarką. Vadovaujantis Skaitmeninio švietimo veiksmų planu, pagal „Erasmus+“ bus remiamas skaitmeninių įgūdžių ugdymas. Per tokias platformas kaip „eTwinning“, „School Education Gateway“ ir Europos jaunimo portalas bus teikiama informacija apie kokybišką skaitmeninį mokymą ir mainų galimybes, skatinamos stažuotės skaitmeniniame sektoriuje. Nauji formatai, pavyzdžiui, mišriosios intensyvios programos, teiks galimybių vykti į užsienį pagal trumpalaikio fizinio mobilumo programą, kurią papildys e. mokymasis ir kolektyvinis darbas. Programa bus toliau skaitmenizuojama ir paprastinama. Pavyzdžiui, bus įgyvendinta skaitmeninio Europos studento kortelės iniciatyva.
- Žalioji programa „Erasmus+“. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu, pagal „Erasmus+“ dalyviams bus teikiama finansinė parama, kad jie naudotųsi aplinką tausojančiu transportu. Taip pat bus investuojama į projektus, kuriais siekiama skatinti informuotumą aplinkosaugos klausimais, ir skatinami mainai, susiję su klimato krizės švelninimu.
- „Erasmus+“ jaunimui. Nuo šiol į Programą integruota iniciatyva „DiscoverEU“ suteiks galimybę aštuoniolikmečiams gauti traukinio bilietą ir išvykti į kelionę po Europą, pažinti kitų šalių kultūras ir žmones. Pagal „Erasmus+“ taip pat bus remiama nauja jaunimo dalyvavimo veikla – mainai ir bendradarbiavimas, padėsiantys jaunimui įsitraukti ir dalyvauti demokratiniame gyvenime, sužinoti daugiau apie Europos vertybes ir pagrindines teises, taip pat – suburti jaunimą ir sprendimus priimančius asmenis vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu.
„Erasmus+“ atsparumo pandemijai didinimo pastangos padės sutelkti tūkstančius mokyklų, aukštojo mokslo ir studijų institucijų, profesinio mokymo paslaugų teikėjų, mokytojų, jaunuolių, jaunimo ir sporto organizacijų, pilietinės visuomenės atstovų ir kitų suinteresuotųjų subjektų. Programa paspartins naujos praktikos įgyvendinimą, kad pagerėtų visos Europos švietimo, mokymo ir jaunimo veiklos sistemų kokybė ir aktualumas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu.
Švietimo mainų paramos fondo informacija
Skelbiamas konkursas magistro ir pomagistrinių studijų stipendijoms Izraelyje gauti
Izraelio užsienio reikalų ministerija skelbia konkursą magistro ir pomagistrinių studijų studentams gauti valstybinę stipendiją 2021-2022 studijų metams. Stipendijų konkursas rengiamas atsižvelgiant į kultūrines sutartis tarp Izraelio ir šių šalių: Argentinos, Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Kanados (Kvebeko provincijos), Kinijos, Kolumbijos, Kroatijos, Kipro, Čekijos Respublikos, Estijos, Sakartvelo, Graikijos, Vengrijos, Italijos, Korėjos, Lietuvos, Latvijos, Meksikos, Paragvajaus, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Serbijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Slovėnijos, Ispanijos, Taivano ir Turkijos.
Belgija, Danija, Vokietija, Indija, D. Britanija, Suomija, Prancūzija, Japonija, Norvegija, Nyderlandai, Šveicarija ir Rusija turi specialų stipendijų susitarimą. Pagal jį skirtingos stipendijos yra siūlomos:
- Vasaros kalbų kursams (Ulpan);
- Akademiniams metams (nuo spalio iki birželio mėn.) – maksimaliai 8 mėnesiams (Magistro, doktorantūros ir podoktorantūros studijoms bei mokslinėms stažuotėms).
Pagrindiniai reikalavimai pretendentams:
- Pretendentas turi būti baigęs bakalauro studijas ir turėti gerus akademinius rezultatus;
- Pretendentas turi būti šalies pilietis, kurioje teikia paraišką, ir būti ne vyresnis nei 35 metų (prieš prasidedant akademiniams metams). Izraelio piliečiai negali teikti paraiškos. Stipendijos gavėjai turi gauti studento vizą (A2), kurią išduoda Izraelio ambasada;
- Privaloma pateikti anglų arba hebrajų kalbos mokėjimo įrodymą (dokumentą/sertifikatą);
- Pretendentas turi atitikti Izraelio universiteto reikalavimus, kuriam teikiama paraiška. Stipendija bus paskirta tik tuomet, kai atitinkama institucija patvirtins kandidato priėmimą.
Terminai ir sąlygos:
- Stipendijos terminai ir sąlygos gali keistis priklausomai nuo metinio biudžeto;
- Stipendija gali būti paskirta tik kartą (nepriklausomai nuo pasirinktų Vasaros kalbų kursų ar visų akademinių metų).
Stipendija, skirta akademiniams metams, sudaro:
- Dalinį studijų mokestį – jei taikoma (50 proc., pavyzdžiui, jeigu studijų mokestis 12000 JAV dolerių, tai tuomet padengiama 6000 JAV dolerių);
- Mėnesinę išmoką studijų laikotarpiu (8 mėnesiams, nuo spalio iki birželio mėnesio);
- Sveikatos draudimą.
Apgyvendinimas, kelionės išlaidos į Izraelį ir atgal bei Izraelyje papildomai nėra apmokamos. Stipendijos bus suteikiamos tik studijoms universitetuose ir studijų programose, kurios patvirtintos Izraelio aukštojo mokslo tarybos.
Norėdami pateikti paraišką, iš pradžių susisiekite su Izraelio ambasada Lietuvoje. Tuomet bus patvirtinti tikslūs paraiškų pateikimo terminai ir suteikta išsamesnė informacija apie pretendentų atranką stipendijai gauti.
Paraiškos pateikimas
Paraišką sudaro:
- Užpildyta paraiškos forma – atsisiųsti;
- Detalus laiškas, kuriame pretendentas aprašo savo studijų sritį, išskirdamas Universitetą, kuriame planuoja studijuoti;
- CV;
- Susirašinėjimo su Izraelio universitetais laiškų kopijos, mokslinės stažuotės arba podoktorantūros studijų atveju – susirašinėjimo su atitinkamo universiteto Izraelyje vadovu;
- Baigtų studijų diplomai ir oficialiai patvirtinta akademinių rezultatų pažyma (notarų patvirtintos kopijos);
- Bent dvi dėstytojų, kurie dėstė pretendentui, rekomendacijos;
- Trys nuotraukos;
- Sveikatos pažyma.
Visi prašomi dokumentai turi būti atspausdinti ir pateikti Izraelio ambasadai šalyje, kurioje gyvena pretendentas (turi būti pateiktos trys dokumentų kopijos anglų kalba). Galutinė paraiškų formų pateikimo data yra ne vėliau kaip 2021 m. kovo 19 d. Sprendimas dėl stipendijos suteikimo kiekvienais metais bus pateiktas liepos mėnesį. Izraelio Užsienio reikalų ministerija informuos pretendentus apie stipendijos suteikimą.
Daugiau informacijos el. paštu scholarship@mfa.gov.il ir puslapyje – https://mfa.gov.il/MFA/MFAArchive/2003/Pages/Scholarships%20offered%20by%20the%20Israeli%20government%20to.aspx
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas, studentus, norinčius išvykti Erasmus praktikai 2021 m. pavasario, vasaros, rudens bei 2022 m. pavasario semestre. Paraiškas galima teikti iki šių metų kovo 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
2021 m. sausio 28 d. pristatyta Erasmus+ aplikacija, kurios iniciatoriai yra Europos Komisija, Erasmus studentų tinklas (Erasmus Student Network) ir EUF (European University Foundation).
Ši aplikacija yra vienas pagrindinių Europos studento pažymėjimo iniciatyvos elementų, kuriuo siekiama skaitmenizuoti ir supaprastinti studentų mobilumo administracines procedūras. Tokiu būdu bus galima sklandžiai keistis mobilumo duomenimis tarp studento, siunčiančiosios ir priimančiosios institucijos.
Aplikacija leis studentams ne tik lengviau surasti informaciją apie Erasmus+ studijas, aukštąsias mokyklas, galimus Erasmus studijų pasirinkimus, bet ir įsivertinti savo sugebėjimus bei kompetencijas dar prieš mobilumo laikotarpį. Planuojama, jog iki 2021 m. pabaigos aplikacija bus pasiekiama ne tik anglų, bet ir kitomis Europos Sąjungos šalių kalbomis.
Aplikacija jau pasiekiama ir veikia naudojant mobiliuosius, planšetinius įrenginius bei nešiojamus ir stacionarius kompiuterius. Daugiau apie Erasmus+ aplikaciją – https://erasmusapp.eu/
Visą pristatymą galima peržiūrėti čia:
Skelbiamas konkursas Erasmus studijoms ne ES šalyse (Sakartvelas ir Izraelis)
Studijos ir moksliniai tyrimai Vokietijoje galimi vokiečių ir anglų kalbomis.
Daugiau informacijos internet. adresu: www.daad.lv;
Vokietijos studijų programų ir universitetų sąrašas internet. adresu: www.hochschulkompass.de.
Menų vadybos studijos „Performing Arts Management“ Milano La Scalos teatro akademijoje
Italijos vyriausybė kviečia teikti paraiškas Meno vadybos studentus, norinčius išvykti studijoms 2020-2021 s.m. pavasario semestre į Milano La Scala teatro akademiją.
Bus atrinkti 9 užsienio studentai, kurie gaus finansavimą pavasario semestrui magistrantūros studijoms (stipendija 900 EUR/mėn.).
Paraiškos priimamos iki 2020.09.28 d. čia: https://www.accademialascala.it/en/management-courses/master-performing-arts/
Daugiau informacijos: https://www.esteri.it/mae/it/servizi/stranieri/opportunita/progetti-speciali/accademia_teatro_alla_scala.html
Italų kultūros instituto sekretoriatas: Jurgita Sviderskienė, tel. +370 5 2611076 www.iicvilnius.esteri.it – iicvilnius@esteri.it
Konkurse gali dalyvauti paskutinio kurso bakalauro programos studentai, magistrantai ir doktorantai. Paraiškos priimamos iki gegužės 31 d.
Profesinės stažuotės programa suteikia galimybę atlikti profesinius interesus atitinkančias stažuotes įvairose JAV įmonėse, kompanijose ar organizacijose. Programos dalyviams skiriama stipendija apgyvendinimo, draudimo, maisto bei transporto išlaidoms padengti (iki 30,000 JAV dolerių per metus).
Norinčius dalyvauti šiame konkurse, kviečiame daugiau sužinoti apie profesinę praktiką ir atrankos sąlygas informaciniame vebinare gegužės 12 d. 14:00 val. (prisijungimo nuoroda – https://ciee.zoom.us/j/98633435277)
Daugiau informacijos ir paraiškos forma: https://balticamericanfreedomfoundation.org/programs-awards-internship/
Vadovaujantis LR Vyriausybės rekomendacijomis ir 2020 m. kovo 19 d. gautu Europos Komisijos raštu dėl COVID-19 plitimo, Švietimo mainų paramos fondas pateikė atnaujintą informaciją institucijoms, įgyvendinančioms programos „Erasmus+“ švietimo ir mokymo srities projektus, programos interneto svetainėje adresu https://esmusra-plius.lt/naujienos/svietimas/del-erasmus-svietimo-srities-projektu-igyvendinimo-karantino-metu/
Atsidarę šią nuorodą, rasite atnaujintus „Dažniausiai užduodamus klausimusׅ“ (DUK’us) dėl dotacijos sutarčių pratęsimo galimybių, force majeure taikymo, studijų nuotoliniu būdu užskaitymo, absolventų praktikos trukmės po studijų pabaigos pratęsimo, nuorodą į Europos Komisijos dokumentą dėl „Mobility Tool+“ pildymo ir kt.
Taip pat sekite parengtą informaciją dėl draudimo koronaviruso pandemijos atveju: https://erasmus-plius.lt/naujienos/svietimas/informacija-del-draudimo-koronaviruso-pandemijos-atveju/
Ei, studente! Pasiruošęs(-usi) išvykimui į studijas ar stažuotę ES šalyje?
Susipažink su 11 patarėjų, kurie tau paprastai ir aiškiai pristatys kiekvieno iš Europos Komisijos projektų ar iniciatyvų naudą prieš/per/po tarptautinio mobilumo. Spausk ant Patarėjo ir sužinok, kokioje situacijoje jis gali Tau pagelbėti.
