Veikla ir istorija

Pučiamųjų muzikos instrumentų katedra įsteigta 1945 metais. Vienu metu buvo atidarytos dvi pučiamųjų instrumentų katedros Vilniaus ir Kauno konservatorijose. Vilniuje nuo įkūrimo iki 1948 m. šiai katedrai vadovavo žinomas kompozitorius ir dirigentas Konstantinas Galkauskas. Kauno konservatorijos Pučiamųjų instrumentų katedrai vadovauti buvo pakviestas jaunas, talentingas fleitininkas virtuozas, kompozitorius bei dirigentas Juozas Pakalnis (1912–1948). Nuo pat šios konservatorijos įkūrimo (1933) jis sėkmingai dirbo pedagoginį darbą, už kurį 1947 m. jam buvo suteiktas docento vardas. Deja, šios iškilios asmenybės gyvenimas nutrūko neaiškiomis aplinkybėmis 1948 m. Vilniuje per Kompozitorių sąjungos suvažiavimą. J. Pakalnio nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai sunku pervertinti. Jo studentai – gerai žinomi fleitos pedagogai A. Armonas, J. Survila, J. Tomkvaitis, taip pat fleitą į publicisto plunksną iškeitęs, dabar Izraelyje gyvenantis ir kuriantis J. Finkelšteinas. Šių pedagogų išugdyti garsūs fleitininkai A. Vizgirda, V. Gelgotas, J. Taškinas, P. B. Koncė, L. Šulskutė ir kt. ne tik garsina šiuolaikinį Lietuvos fleitos meną tėvynėje ir toli už jos ribų, bet ir sėkmingai tęsia J. Pakalnio pedagogines tradicijas.

1948 m. eiti Pučiamųjų instrumentų katedros vedėjo pareigas Kauno konservatorijoje buvo pakviestas fagotininkas Kazys Paulauskas, vadovavo metus, kol 1949-aisiais Kauno ir Vilniaus konservatorijos buvo sujungtos. Tada Vilniuje katedrai vadovavo obojininkas Juozas Gaudrimas.

1949 m. iš naujo susikūrusioje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Pučiamųjų instrumentų katedrai ėmė vadovauti obojininkas Romualdas Džiugas (1949–1957). Vėliau šias pareigas perėmė pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ įkūrėjas Vitas Žilius (1957–1961), fagotininkas Kazys Paulauskas (1961–1964), valtornistas Eduardas Brazauskas (1964–1976).

Ilgiausiai Lietuvos pūtikų ugdymui vadovavo žymus klarnetininkas, nusipelnęs pedagogas, pasaulyje pripažintas virtuozas Algirdas Budrys (1976–1986 ir 1992–2011). Jis pasižymėjo ne tik kaip puikus vadovas bei organizatorius, bet ir kaip talentingas pedagogas, muzikavimo klarnetu paslaptis perteikęs visam būriui tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje gerai žinomų klarnetininkų, iš jų minėtini A. Doveika, A. Taločka, A. Daukšys, saksofonininkas, džiazo muzikantas, Nacionalinės premijos laureatas P. Vyšniauskas ir daugelis kitų. Su A. Budrio veikla siejamas pučiamųjų muzikos instrumentų meno suklestėjimas Lietuvoje.

Ryškų pėdsaką Pučiamųjų instrumentų katedroje paliko šešerius metus (1986–1992) vadovavęs mūsų šalyje ir užsienyje gerai žinomas fleitininkas profesorius Algirdas Vizgirda, savo autoritetu ir talentu paskatinęs daug potencialių atlikėjų rinktis ne tik fleitos, bet ir kitų pučiamųjų muzikos instrumentų specialybę, itin vaisingai darbavęsis kamerinės muzikos srityje, šio meno subtilybių mokęs taip pat ir kamerinio ansamblio paskaitose. Jo buvę tiek fleitos, tiek kamerinio ansamblio studentai dabar plačiai pasklidę po pasaulį garsina Lietuvos muzikinę kultūrą.

Šiuo metu Pučiamųjų ir mušamųjų muzikos instrumentų katedrai vadovauja talentingas obojininkas, profesorius, meno daktaras Robertas Beinaris. Šias pareigas pradėjo eiti 2011 m. ir jau pasižymėjo kaip itin gabus organizatorius, besiimantis ambicingiausių projektų ir visada juos puikiai realizuojantis.

Mušamųjų muzikos instrumentų specialybė katedroje atsirado palyginti neseniai. Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, kylant Lietuvos muzikinės kultūros lygiui, daugėjant orkestrų, išaugus publikos reiklumui, prireikė daugiau gerų muzikantų. Ypač trūko aukštos klasės perkusininkų. Ilgus metus LMTA tokių specialistų nerengė. Nebuvo ir šios srities profesionalų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, kurie savo ruožtu galėtų dėstyti aukštojoje mokykloje. Padėtį imtasi taisyti: 1972 m. dirigento J. Domarko iniciatyva pakviestas dėstyti į tuometinę Lietuvos konservatoriją puikus perkusininkas iš Kijevo Michailas Zikratyj. Atvykęs į Vilnių, tuo pačiu metu jis dirbo ir Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. Pirmasis jo studentas, baigęs mušamųjų specialybę, buvo Levas Dukeris. Dar mokydamasis jis pradėjo dirbti Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro mušamųjų muzikos instrumentų grupėje, vėliau išvyko gyventi į JAV. Antrasis Lietuvos konservatorijos šios specialybės absolventas, mokęsis taip pat pas M. Zikratyj, buvo Arvydas Vainius, iki šiol dirbantis valstybiniame pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“. Po penkerių metų darbo konservatorijoje M. Zikratyj grįžo į Kijevą, palikęs savo klasę Kostiai Akopianui.

1979 m. prof. Algirdo Budrio iniciatyva perkusininkų gretas papildė tikras profesionalas, grojęs Maskvos Didžiojo teatro orkestre timpanais, Anatolijus Kurašovas. Jo pedagoginio darbo vaisių ilgai laukti neteko – 1983 m. Lietuvos konservatoriją baigė Zenonas Bagavičius, tais pačiais metais tapęs Lietuvos konservatorijos pedagogu, nuo 1980-ųjų jau dirbęs ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro mušamųjų instrumentų grupės koncertmeisterio padėjėju. 2010 m. už puikų pedagoginį darbą Z. Bagavičiui buvo suteiktas docento vardas. Jo studentai pasklido po geriausius Lietuvos muzikinius kolektyvus, daugelis tęsė mokslus užsienyje.

Ilgainiui, sustiprėjus mušamųjų muzikos instrumentų specialybės statusui, LMTA Senato 2012 m. vasario 9 d. posėdžio nutarimu katedra pavadinta Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra.

Per beveik 70 savo gyvavimo metų Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros dėstytojai parengė daug menininkų, atstovavusių Lietuvos pučiamųjų instrumentų kultūrai įvairiuose tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, koncertuose, dirbusių ir tebedirbančių Lietuvos bei užsienio kolektyvuose: tai fleitininkai Giedrius Gelgotas, Ona Jonaitytė, Ula Čaplikaitė, Vytenis Gurstis; obojininkai Romualdas Staškus, Linas Šalna, Robertas Beinaris, Tomas Bieliauskas, Viktoras Palejus; klarnetininkai Algis Doveika, Antanas Taločka, Andrius Žiūra, Marius Deksnys, Vytautas Giedraitis, Rimvydas Savickas; fagotininkai Šarūnas Kačionas, Jonas Vėbra, Andrius Puplauskis, Žilvinas Smalys, Julius Klimavičius, Jonas Žemonis; saksofoninkai Petras Vyšniauskas, Linas Klebauskas, Janas Maksimovičius, Liudas Mockūnas; valtornininkai Indrė Kuleševičienė, Jurgita Jankevičienė, Vytenis Matutis, Tomas Bidva, Lina Dirmauskienė; trimitininkai Tomas Gricius, Jonas Šilinskas, Saulius Petreikis, Remigijus Šereckis, Linas Rupšlaukis; trombonininkai Marius Balčytis, Audrius Stasiulis (bosinis trombonas), Linas Skučas, Egidijus Miknius,Tomas Karka, Valentas Marozas, Albinas Gražulis, Paulius Batvinis; tūbininkai Antanas Ladyga, Sergijus Kirsenka, Laimonas Masevičius; perkusininkai Zenonas Bagavičius, Saulius Astrauskas, Saulius Auglys-Stanevičius, Tomas Kulikauskas, Andrius Rekašius, Sigitas Gailius.

Visi LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjai:
Juozas Pakalnis (1945–1948, Kaunas)
Konstantinas Galkauskas (1945–1948, Vilnius)
Kazys Paulauskas (1948–1949, Kaunas)
Juozas Gaudrimas (1948–1949, Vilnius)
Romualdas Džiugas (1949–1957, Vilnius)
Vitas Žilius (1957–1961, Vilnius)
Kazys Paulauskas (1961–1964, Vilnius)
Eduardas Brazauskas (1964–1976, Vilnius)
Algirdas Budrys (1976–1986, Vilnius)
Algirdas Vizgirda (1986–1992, Vilnius)
Algirdas Budrys (1992–2011, Vilnius)
Robertas Beinaris (nuo 2011, Vilnius)

STUDIJOS

Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra rengia solistus, kamerinių ansamblių artistus, orkestrų solistus ir artistus, specialybės dalykų pedagogus, o kartu su dirigavimo katedra – pučiamųjų ir džiazo orkestrų vadovus. Studentai renkasi specializaciją jau studijuodami. Į pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų specialybes priimami asmenys, baigę konservatorijų ar muzikos bei menų gimnazijų pučiamųjų instrumentų skyrius arba turintys jų mokymo programas atitinkantį pasirengimą. Pretendentų studijuoti LMTA pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų specialybes profesiniai sugebėjimai ir pasirengimas tikrinami per stojamuosius egzaminus.  Specialistai rengiami dviem pakopomis:

Bakalauro studijos trunka ketverius metus ir yra penkių profilių: a) atlikėjo lavinimas; privalomi dalykai – specialusis instrumentas, kamerinis ansamblis (nuo III semestro), orkestro klasė, skaitymas iš lapo, orkestrinės partijos ir giminingi instrumentai (VI ir VII semestrai); b) pedagogikos dalykai – pedagogikos psichologija, mokymo groti pučiamaisiais instrumentais metodika, pučiamųjų instrumentų meno istorija, pedagoginė praktika ir pedagogikos seminarai; c) bendrieji pučiamųjų orkestrų vadovų rengimo pagrindai – dirigavimo įgūdžių diegimas, partitūrų skaitymas, orkestruotė ir dirigavimo orkestrui praktika; d) bendrasis muzikinis lavinimas – solfedžio, muzikos kalba, fortepijonas, visuotinė muzikos istorija bei lietuvių muzikos istorija; e)bendrasis humanitarinis ir socialinis lavinimas – filosofijos istorija, estetika, užsienio kalba. Studentai gali lankyti laisvai pasirinktus dalykus (džiazo studiją, improvizaciją ir kt.). Absolventai gauna muzikos bakalauro diplomą, kuriuo patvirtinamas įgytas aukštasis išsilavinimas ir profesinė atlikėjo kvalifikacija.

Magistrantūra trunka dvejus metus. Į Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros magistrantūrą priimami pučiamųjų ir mušamųjų specialybių bakalaurai, turintys ryškų talentą ir laimėję konkursą per stojamuosius egzaminus. Magistrantai įgyja solisto, orkestro solisto, kamerinio ansamblio artisto, pedagogo, pučiamųjų instrumentų arba bigbendo orkestro vadovo specializaciją, lavina mokslinio darbo įgūdžius. Absolventai gauna muzikos magistro diplomą, kuriuo patvirtinama profesinė atlikėjo kvalifikacija.